E. K. pagal BK 169 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–256/2012

Teisminio proceso Nr. 1-54-2-00008-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.11.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,

išteisintojo gynėjui advokatui Vytautui Krikščiūnui,

nukentėjusiajam K. S.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo E. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 169 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu E. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 169 straipsnį ir nuteistas 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. A. pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo E. K. gynėjo, prašiusio prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. K. išteisintas pagal BK 169 straipsnį dėl kaltinimo tuo, kad 2009 m. lapkričio 2 d. apie 12.30 val. Biržuose, Maironio g. 8, E. K. prekybos įmonės, kurios viena veiklos sričių yra maitinimo ir gėrimų teikimo veikla, patalpose, prekybos įmonės darbo laiku, būdamas šios įmonės savininku, nurodydamas jam pavaldžiam asmeniui – padavėjai J. M. pasakyti atėjusiam pietauti Biržų rajono savivaldybės tarybos nariui K. S., dirbančiam UAB „AAA“ pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį, kad jis, kaip laikraščio „AAA“ atstovas, yra nepageidaujamas restorane ir kad išeitų iš restorano, leisdamas J. M. suprasti, kad to nepadariusi ji turės nemalonumų darbe. J. M. įvykdžius šį nurodymą, E. K. suvaržė K. S. teises ir laisves, t. y. diskriminavo jį dėl darbo laikraštyje UAB „AAA”.

Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė tik tai, kad K. S. buvo diskriminuojamas kaip tam tikro kolektyvo (socialinės grupės) narys, tačiau nenurodė nė vienos iš alternatyvių BK 169 straipsnio dispozicijoje numatytų savybių (dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, kad nukentėjusysis buvo diskriminuojamas dėl laikraščio, kuriame dirba, publikacijų, kurios nepatiko išteisintajam. Taigi teismas nustatė, kad E. K. suvokė, jog diskriminuoja nukentėjusįjį K. S., ir siekė suvaržyti jo teises bei laisves dėl šio, kaip asmens, priklausančio tam tikrai socialinei grupei – laikraščio „AAA“ kolektyvui, skleidžiamų pažiūrų.

Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikaltimo,,objektą – nukentėjusįjį K. S.“, kurį buvo atsisakyta aptarnauti viešojo maitinimo įstaigoje. Pagrįsta šio teismo išvada, kad nukentėjusysis nebuvo aptarnautas dėl to, kad laikraštyje, kuriame jis dirba, buvo publikuojami išteisintajam nepriimtini straipsniai, nes ir išteisintasis neslėpė, jog yra negatyviai nusiteikęs prieš šį laikraštį dėl jame publikuojamų straipsnių, neigiamai aprašančių jo įmonę ir jį patį. Byloje nenustatyta, kad išteisintasis ir nukentėjusysis iki įvykio būtų turėję kokių nors asmeninių santykių, taip pat kad nukentėjusysis įvykio metu elgėsi netinkamai, sukėlė nepatogumų restorano lankytojams, buvo apsirengęs netinkamai ar pažeidė kitas restorane nustatytas taisykles. Dėl šių aplinkybių kasatorius mano, kad nukentėjusysis nebuvo aptarnautas restorane būtent dėl jo priklausymo tokiai žmonių grupei, kurios skleidžiamos pažiūros neįtinka viešojo maitinimo įstaigos savininkui, ir dėl to šis suvaržė tokiai žmonių grupei priklausančio asmens teises ir laisves, išprašydamas nukentėjusįjį iš įstaigos ir nesuteikdamas paslaugų.

Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 169 straipsnio taikymo

Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo apsektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti jį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – nėra pagrindo. Kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiami teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmęs išteisinamąjį, konstatuodamas, kad E. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, atmestini.

Vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo sudėties požymių visuma yra būtinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad kaltininko veika būtų pripažinta diskriminavimu BK 169 straipsnio prasme, būtina nustatyti, kad ji atitinka šios teisės normos dispozicijoje nurodytų būtinų (objektyviųjų ir subjektyviųjų) požymių visumą. Jei veikoje nėra bent vieno šiame BK straipsnyje numatyto būtinojo požymio, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal BK 169 straipsnį atsako tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves. BK 169 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas yra žmonių grupių ar joms priklausančių individų teisės ir lygiateisiškumas. Šis nusikaltimas padaromas tik tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad veiksmais, sudarančiais BK 169 straipsnio sudėties objektyviuosius požymius, diskriminuoja žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį siekdamas sutrukdyti ar suvaržyti šios žmonių grupės ar jai priklausančio individo lygių su kitais teisių ir laisvių įgyvendinimą ir tai daro dėl bent vienos šio straipsnio dispozicijoje įvardytos savybės – lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 169 straipsnį. Pagal apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes E. K., būdamas maitinimo įmonės savininku, šios įmonės patalpose darbo laiku, nurodydamas jam pavaldžiai padavėjai J. M. pasakyti pietauti atėjusiam K. S., kad jis, kaip laikraščio „AAA“ atstovas, yra nepageidaujamas restorane ir kad išeitų iš restorano, J. M. įvykdžius šį nurodymą, diskriminavo K. S. dėl jo darbo UAB,,AAA” laikraštyje, taip suvaržydamas jo teises ir laisves. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog K. S. buvo diskriminuojamas dėl jo darbo UAB „AAA“ laikraštyje, iš esmės konstatavo, jog šis asmuo buvo diskriminuojamas dėl jo priklausymo tam tikrai „socialinei grupei“, tačiau BK 169 straipsnio dispozicija tokio požymio nenumato. Tuo tarpu „socialinė grupė“ ir šiame BK straipsnyje numatytas požymis „socialinė padėtis“ nėra tapačios sąvokos. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nenustatyti visi būtini BK 169 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai ir todėl veika negali būti pripažinta nusikaltimu, numatytu BK 169 straipsnyje. Konstatuotina, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada iš esmės pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, BK 169 straipsnyje numatytą požymį – „socialinę padėtį“ – pagrįstai aiškino remdamasis Lygių galimybių įstatymu, kurio 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „socialinė padėtis“ – tai fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų sistemai priklausančiose įstaigose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai. Pažymėtina, kad „socialinė padėtis“ įstatymine prasme apima ribotą skaičių veiksnių ir suprantama siauriau nei plačiąja, visuomenėje suvokiama prasme. Tokie požymiai, kaip, pavyzdžiui, gyvenamoji vieta, šeiminė ar santuokinė padėtis, priklausymas tam tikrai profesijai, šio įstatymo prasme nėra priskirti socialinės padėties sampratai.

Kasaciniu skundu prokuroras prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį nurodo, kad nukentėjusįjį K. S. išteisintasis E. K. diskriminavo dėl šiuo laikraščiu skleidžiamų pažiūrų, kurios jam neįtiko. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios ribos teismas neturi teisės peržengti. BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą. Kaip jau minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 169 straipsnį už asmenų grupės ar jai priklausančių individų diskriminavimą siejama su šiame BK straipsnyje konkrečiai numatytomis šią asmenų grupę ar jai priklausantį individą apibūdinančiomis savybėmis, t. y. lytimi, seksualine orientacija, rase, tautybe, kalba, kilme, socialine padėtimi, tikėjimu, įsitikinimais ar pažiūromis. Taigi veiką kvalifikuojant pagal BK 169 straipsnį, šie alternatyvūs požymiai įrodinėtini ir turi būti nustatyti byloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. kaltinimas pareikštas dėl to, jog K. S. buvo diskriminuojamas dėl jo darbo laikraštyje UAB „AAA“. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas E. K. kaltu pagal BK 169 straipsnį taip pat konstatavo, kad jis nukentėjusįjį K. S. diskriminavo dėl jo darbo minėtame laikraštyje. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio požymio BK 169 straipsnio dispozicija nenumato. Tuo tarpu, nei iš kaltinamojo akto, nei iš prokuroro prašymo pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes naujomis, nei iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra aišku, koks konkretus BK 169 straipsnyje numatytas požymis ar požymiai buvo inkriminuojami išteisintajam E. K., t. y. dėl kokios šio straipsnio dispozicijoje numatytos savybės šis diskriminavo nukentėjusįjį. Taigi, prokuroras kasaciniu skundu iš esmės prašo E. K. pateiktą kaltinimą susieti su BK 169 straipsnio dispozicijoje numatytu požymiu – įsitikinimais ir pažiūromis, taip siekdamas, kad byloje būtų nustatytas naujas šio straipsnio dispozicijoje numatytas požymis, kuris nebuvo išteisintajam inkriminuotas. Tačiau pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti tokį prokuroro prašymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarką nustato BPK 256 straipsnis, tačiau kaltinimo keitimas galimas tik bylą nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, nes tai betarpiškai susiję su įrodymų tyrimu ir faktinių aplinkybių nustatymu. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis bei pripažinti, kad šis teismas, nenustatęs išteisintojo E. K. veiksmuose BK 169 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, išteisinamąjį nuosprendį priėmė netinkamai aiškindamas bei taikydamas baudžiamąjį įstatymą. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Vytautas Greičius

Viktoras Aidukas