Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis, kuria M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą

Baudžiamoji byla Nr. 2K-340/2012

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00504-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.6. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Barkauskui,

gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Gedgaudo Norkūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis, kuria M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki balandžio 21 d. ir galutinė bausmė paskirta – 36 MGL (4680 Lt) dydžio bauda.

M. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, laiduotoju paskiriant K. M., ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. M. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Nustatytos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: M. M., dirbdamas advokatu ir pagal 2010 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartį būdamas L. S. gynėju, ikiteisminio tyrimo metu, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti L. S., t. y. svetimą turtą – 3000 Lt, susitikimų, įvykusių 2011 metų vasario mėn. pabaigoje, 2011 m. kovo 3, 7, 16, 25 d. ir 2011 m. balandžio 7 d., metu, prie viešbučio (duomenys neskelbtini), apgaulingai nurodė, kad jis iš L. S. gautus 3000 Lt perduos nenurodytiems tyrėjams ir prokurorams, kurie jo atžvilgiu nutrauks ikiteisminį tyrimą, nors jokiems asmenims pinigų perduoti susitaręs nebuvo ir to daryti neketino. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2011 m. balandžio 12 d., apie 11.55 val., toje pačioje vietoje iš L. S. paėmė 1500 Lt, o 2011 m. balandžio 19 d., apie 11.10 val., – likusius 1500 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pareigūnų sulaikytas.

Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas, nes byloje nenustatytos visos įstatyme numatytos būtinos sąlygos, kurioms esant, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik nustačius visas šias sąlygas, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad advokatas M. M. pasikėsino sukčiauti, turėdamas savanaudišką tikslą įgyti ginamojo L. S. turtą. Siekdamas tikslo, M. M. aktyviai veikė nuo 2011 m. vasario mėnesio pabaigos iki tų pačių metų balandžio 19 dienos. Tokie jo veiksmai, prokuroro manymu, negali būti prilyginti vienkartiniam nusikalstamam veiksmui (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad iš byloje nustatytų M. M. veiksmų pobūdžio, trukmės ir kryptingumo negalima nustatyti minimos vienos iš būtinų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Analogiškai tokias situacijas vertina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką tos pačios kategorijos bylose (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Taigi teismas tik formaliai atsižvelgė į BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų visumą, nes neįvertino ir nemotyvavo, ar yra pakankamas pagrindas atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. į tai, ar bus pasiekti bausmės tikslai atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atleido M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįsti.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padarytą, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos.

Neneigdamas kitų apeliacinės instancijos teismo nustatytų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kasatorius nesutinka tik su vienintele šio teismo pripažinta aplinkybe, kad M. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasatoriaus manymu, M. M. padaryta tęstinė nusikalstama veika dėl savo pobūdžio, trukmės (M. M. aktyviai veikė nuo 2011 m. vasario mėnesio pabaigos iki tų pačių metų balandžio 19 d.) ir kryptingumo negali būti prilyginta vienkartiniam nusikalstamam veiksmui. Šį argumentą kasatorius grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi Nr. 2K-P-82/2010.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė, kad Baudžiamajame kodekse esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys Nr. 2K-632/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėta teismų praktika, taip pat atsižvelgęs ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutarties Nr. 2K-P-82/2010 išaiškinimus, įvertino M. M. padarytą nusikaltimą ir konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog M. M. nusikalstami veiksmai tęsėsi labai ilgą laiką (byloje nustatyta – pusantro mėnesio), buvo sisteminki ir versliški, be to, pinigų suma, kurią jis apgaule pasikėsino įgyti, nėra didelė. Dėl to teismas sprendė, kad M. M. veiksmai gali būti prilyginami vienkartiniam nusikalstamam poelgiui. Kadangi M. M. praeityje nėra padaręs nusikalstamų veikų, teismas pagrįstai laikė, jog jis nusikalto pirmą kartą.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių tęstinio nusikaltimo padarymo aplinkybių negalima lyginti su byloje, kuria prokuroras remiasi savo skunde, nustatytomis aplinkybėmis. Šių asmenų padarytos tęstinės nusikalstamos veikos iš esmės skiriasi ne tik savo trukme, bet ir pavojingumo pobūdžiu bei laipsniu, kitais aspektais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos suformuotų reikalavimų, įvertino M. M. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarinius, apsvarstė laiduotojo tinkamumą, taip pat kiekvieną iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ir pateikė atitinkančius teismų praktiką išsamius motyvus, kodėl laiko, kad yra pagrindas atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Darytina išvada, kad, esant BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumai, apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepakankami pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Gintaras Goda

Viktoras Aidukas