O. Z. pagal BK 284 str., 138 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-314/2012

Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00876-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.6.8;

1.2.26.2.1;

2.1.7.4 (S)

2012 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. Z. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir per visą bausmės atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš O. Z. nukentėjusiajam P. Š. priteista 2200 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai priteista 1642,03 Lt.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis, kuria nuteistojo O. Z. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas: iš O. Z. P. Š. priteista turtinės žalos atlyginimo suma sumažinta iki 1500 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimo,

n u s t a t ė :

O. Z. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 5 d. apie 4.00 val. viešoje vietoje, Kaune, Vilniaus g., prie 14 namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vartodamas necenzūrinius žodžius ir panaudodamas prieš nukentėjusį P. Š. fizinį smurtą, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, O. Z. nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų tyčia vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiam P. Š. į veidą ir sulaužė apatinį žandikaulį kairės pusės kampo srityje, taip padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistasis O. Z. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį bei priimti išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba bent pakeisti nusikalstamos veikos kvalifikaciją, sušvelninti bausmę, sumažinti ar atmesti civilinį ieškinį.

Kasatoriaus nuomone, byloje nustatytos aplinkybės įvertintos netinkamai, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo, t. y. BK 284 straipsnio l dalies, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, taikymą. Priimant nuosprendį ir nutartį nukrypta nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašiose bylose, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Taip pat netinkamai pritaikyti įstatymai sprendžiant civilinio ieškinio klausimą (BPK 109, 113 straipsniai, CK 6.250 straipsnis).

Kasatoriaus nuomone, teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškos paskatos yra nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl ši norma gali būti taikoma tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K–450/2010 nurodyta, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pirmosios instancijos teismas šį kvalifikuojamąjį požymį pagrindė tuo, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, viešoje vietoje padarant sveikatos sužalojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartyje Nr. 2K–58/2009 išaiškinta, kad,,<...> viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o labiau nusikalstamo elgesio motyvas, t. y. psichologinis santykis su tyčia daroma veika – chuliganiškos paskatos“. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė viešosios vietos požymio, tačiau nuteisimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą neteisingai motyvavo tuo, kad nuteistasis elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, sudavė be jokios priežasties. Pasak kasatoriaus, šis argumentas, vertinant, ar sužalojimas buvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų, netinkamas. Apeliacinės instancijos teismas neatliko teisinės įrodymų analizės, o tik preziumavo kvalifikavimui svarbų necenzūrinių žodžių vartojimą. Inkriminuojant chuliganiškas paskatas, būtina nustatyti sužalojimo dingstį, priežastį, kad tai buvo nukreipta tiesiogiai prieš nukentėjusįjį, o ne abstrakčiai prieš kažką. Kasatoriaus teigimu, teismai neteisingai įvertino jo elgesio paskatas, įvykio aplinkybes ir padarė išvadas, prieštaraujančias bylos medžiagai, todėl nepagrįstai nuteisė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nuteistasis nurodo, kad laikydamasis visuomeninės rimties po draugo vestuvių ėjo Vilniaus gatve (Kaune) ir pamatęs automobiliu partrenktą sunkiai sužalotą ant žemės gulinčią merginą siekė jai padėti, t. y. apsaugoti nuo kitų asmenų fizinio poveikio, kuris galėjo sukelti dar sunkesnius padarinius. Byloje neginčytinai nustatyta, kad šalia nukentėjusiosios S. Š. buvo trijų neblaivių asmenų draugija: P. Š. (nukentėjusysis šioje byloje), J. J. ir O. G.. Pasak kasatoriaus, teismai visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų apie šią labai svarbią aplinkybę, kad trys neblaivūs asmenys, daugiausia J. J., bandė daryti be sąmonės buvusiai merginai fizinį poveikį. Ši aplinkybė buvo nustatyta ne tik nuteistojo parodymais, bet ir J. J., P. Š., taip pat pareigūnų parodymais. Kasatoriaus teigimu, teismai ignoravo svarbias, neeilines įvykio aplinkybes, tikruosius nuteistojo elgesio motyvus, be išsamesnio veiksmų vertinimo preziumavo, kad O. Z. elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, sudavė be jokios priežasties. Pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad pagrindinė ir vienintelė jo veiksmų paskata buvo sunki sužalotos merginos būklė. Nuteistojo veiksmai nebuvo nepagarbūs ten buvusiems žmonėms, nepaniekino elementarių moralės ir elgesio normų, netgi priešingai – jo veiksmai buvo žmogiški ir priimtini sužalotos merginos atžvilgiu, todėl nepagrįstai pripažinti kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties. Pasak kasatoriaus, nors Vilniaus gatvė yra vieša vieta, tačiau, įvertinus įvykio aplinkybes, tai neturi lemiamos reikšmės veiksmų vertinimui ir kvalifikacijai. Įvykis įvyko paryčiais, ramiuoju paros metu, prie sužalotos merginos buvo tik nukentėjusiojo girtų draugų kompanija, nukentėjusios bendradarbiai, nuteistasis, o vėliau atvyko pareigūnai. Kasatorius teigia visuomenės rimties įžūliais veiksmais nesutrikdęs, nes prieš tai įvyko šiurpus įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota mergina. Dėl šio autoįvykio kilo nuteistojo konfliktas su girtų vyrų kompanija, nes jie nepaisė pastabų ir darė fizinį poveikį nukentėjusiajai.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog būtent O. Z. liepė kitiems atsitraukti nuo sužalotos merginos, tačiau apeliacinės instancijos teismas neteisingai nutartyje nurodė, kad tariamai O. G. siekė, jog kiti atsitrauktų. Tokie netikslūs duomenys rodo, kad apeliacinės instancijos teismas faktiškai neatliko savo funkcijų, išvadas padarė skubotai, neįsigilinęs į bylos esmę, neteisingai, priešingai byloje nustatytoms aplinkybėms ir neteisingai nuteistojo veiksmus kvalifikavo kaip nusikalstamus.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas tiesiogiai ištirtais įrodymais. Vienas apeliacinio skundo argumentų buvo tai, kad nuosprendis buvo priimtas neištyrus liudytojų parodymų, kurie iš dalies patvirtina nuteistojo poziciją. Apeliacinės instancijos teisme apklausus J. J. paaiškėjo, kad įvykio vietoje buvo daug nukentėjusios merginos draugų, bendradarbių, nes ji dirbo šalia esančiame „Crazy house“ klube. Nukentėjusysis patvirtino šią aplinkybę. Teismai neįvertino fakto, kad šie liudytojai nebuvo nustatyti ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Pareigūnai nebuvo suinteresuoti nešališkai ištirti įvykį, todėl jie nenustatė įvykį mačiusių pašalinių nukentėjusios merginos pažįstamų. Byla buvo atiduota teismui tendencingai siekiant apkaltinti O. Z. ir kaltinimas buvo grindžiamas tik suinteresuotų asmenų parodymais: trijų neblaivių P. Š. draugų ir policijos pareigūnų, kurie buvo gerai pažįstami su nukentėjusiojo draugu. Kasatorius teigia buvęs sulaikytas ir nuvežtas į policijos komisariatą, tačiau iš karto paleistas. Tai rodo, kad jis nebuvo nei įžūlus, nei agresyvus. Nuteistojo gynėjos dėka pavyko nustatyti avarijoje nukentėjusią merginą. Vienas iš jos pažįstamų, E. Z., atvyko į apeliacinės instancijos teismo posėdį, kuriame buvo apklaustas kaip liudytojas, tačiau nutartyje teismas jo parodymų nevertino. Šis liudytojas patvirtino bylai svarbias aplinkybes, kad iš barų susirinko apie 10 žmonių, mergina nejudėjo, buvo be sąmonės, vienas vaikinas bandė jai kažką daryti, o kitas vaikinas (t. y. O. Z.) neleido, įvyko susistumdymas. Pasak nuteistojo, iš šių parodymų akivaizdu, kad mergina buvo ypač sunkios būklės ir jis veikė būtinojo reikalingumo situacijoje, sudavė P. Š. susistumdymo metu, todėl baudžiamasis įstatymas (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) pritaikytas akivaizdžiai nepagrįstai ir neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 20 d. nutartyje Nr. 2K–P–218/2009 išaiškino, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į skunde išdėstytas aplinkybes, galima pagrįstai teigti, kad teismas netinkamai inkriminavo nusikalstamą veiką, o ypač kvalifikuojamąjį požymį – chuliganiškas paskatas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiajam P. Š. priteisė 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo. P. Š., būdamas neblaivus, su draugais netinkamai elgėsi sužalotos merginos atžvilgiu, dėl to įvyko konfliktas, todėl logiška ir dėsninga, kad dėl patirto sveikatos sužalojimo kaltas ir jis pats. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba ji nepriteisiama. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo kaltę, įvykio aplinkybes, todėl teismo išvados, kad nebuvo pagrindo mažinti netutinę žalą, jos dydis nustatytas teisingai, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Kasatorius teigia, kad paskirta bausmė neadekvati padarytai veikai, jo asmenybei, sukeltoms pasekmėms. Teismas pažeidė įstatymą dėl bausmės skyrimo taisyklių, netaikė būtinosios ginties ir reikalingumo instituto. Kasatoriaus nuomone, paskirta bausmė yra neadekvatus atlygis už tai, kad jis siekė, kad nebūtų dar labiau pakenkta sužalotos, be sąmonės buvusios merginos sveikatai. Skiriant bausmę visiškai neatsižvelgta į įvykio aplinkybes, ypatingą situaciją, trijų neblaivių vyrų, taip pat ir P. Š. elgesį su mergina, o tik formaliai įvertintas nusikaltimų sunkumas, tai, kad O. Z. nėra teistas ir įvykio metu buvo išgėręs.

Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo šį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie išdėstyti ir įvertinti nuosprendyje. Teismai įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Argumentai, kuriais ginčijamos teismo išvados, iš esmės yra tie patys, kaip ir buvo nurodyti apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, dar kartą išanalizavęs įrodymus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino vadovaudamasis įstatymu ir O. Z. pagrįstai pripažino kaltu padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Prokurorės teigimu, kasatoriaus kaltė padarius P. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidus viešąją tvarką įrodyta nukentėjusiojo viso proceso metu duotais nuosekliais parodymais, specialisto išvada, liudytojų O. G., R. B. bei apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų J. J., V. I. parodymais, iš dalies ir paties O. Z. parodymais. Įrodymų visetas leidžia teigti, jog O. Z. viešoje vietoje, kur buvo pašalinių žmonių, vartojo necenzūrinius žodžius, be jokios rimtos priežasties sudavė nukentėjusiajam P. Š. į veidą, dėl to jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kasatoriaus versijos, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis su draugais, nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas. Nukentėjusysis ir įvykio vietoje buvę liudytojai O. G. ir R. B. nuosekliai tvirtino, kad P. Š. konflikto su O. Z. neprovokavo, o P. Š. ir liudytojas R. B. parodė, kad nukentėjusysis su draugais bandė padėti merginai, gražiai išsiaiškinti. Tuo tarpu kasatorius, būdamas neblaivus, elgėsi įžūliai, trenkė nukentėjusiajam į veidą be jokios priežasties ir sulaužė žandikaulį, be to, O. Z. keikė policijos pareigūnus. Tai patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai J. J. ir V. I.. Tuo metu įvyko vietoje susirinko būrys žmonių, nes prieš tai automobilis gatvėje partrenkė merginą. Faktinių duomenų visuma leidžia teigti, kad O. Z. padarytos veikos, kuria P. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, motyvas buvo chuliganiškos paskatos, todėl jo veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuota tinkamai.

Atsiliepime teigiama, kad teismai O. Z. nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes kasatorius viešoje vietoje, kur buvo pašalinių žmonių, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vartodamas necenzūrinius žodžius, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, be jokios dingsties, tyčia sudavė nukentėjusiajam P. Š. į veido sritį. Toks nuteistojo poelgis pagrįstai pripažintas šiurkščiai pažeidžiančiu ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir paveikiančiu aplinkinius žmones, sutrikdžiusiu viešąją tvarką ir rimtį. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Prokurorė nurodo, kad jokio policijos pareigūnų suinteresuotumo įvykį ištirti šališkai nenustatyta, juo labiau kad į įvykio vietą buvo atvykę vieni policijos darbuotojai, o ikiteisminį tyrimą atliko kiti pareigūnai. Be to, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 3 dalimi, visus ikiteisminiame tyrime surinktus bylos duomenis patikrina teismas, ir tik teismas sprendžia, ar jie laikytini įrodymais.

Prokurorės nuomone, kasatoriaus teiginys, kad žalai atsirasti padėjo paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas, atmestinas. Žala nukentėjusiajam kilo dėl neteisėtų tyčinių kasatoriaus veiksmų dėl chuliganiškų paskatų. Pasak prokurorės, šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į neturtinės žalos pasekmes, kasatoriaus kaltę, jo turtinę padėtį, padarytą turtinę žalą bei kitas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Visa tai įvertinęs, teismas priteisė 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nusikaltimu sukeltas fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam buvo sulaužytas žandikaulis, dėl patirto sužalojimo ilgai gydėsi, pirko vaistus, specialų maistą, dėl chirurginės intervencijos buvo sukabintas žandikaulis, kuris gijimo metu turėjo būti nepaslankus, todėl negalėjo visavertiškai maitintis. Dėl to jis patyrė fizines ir dvasines kančias – fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, negalėjo dirbti, išvykti į Angliją. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė ir į kasatoriaus padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį, kaltės formą, turtinę padėtį, realias galimybes atlyginti žalą ir kitas bylos aplinkybes. Atsiliepime teigiama, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K–253/2009, 2K–360/2011).

Atsiliepime nurodoma, kad O. Z. paskirta tinkama bausmė. Kasatorius padarė du tyčinius smurtinius nusikaltimus, iš kurių vienas apysunkis, kitas nesunkus. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Prokurorės nuomone, bausmė O. Z. paskirta laikantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų.

Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą nukentėjusysis P. Š. prašo šį skundą atmesti, iš nuteistojo O. Z. nukentėjusiajam priteisti 1000 Lt bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų.

Nukentėjusysis nesutinka su nuteistojo O. Z. kasaciniu skundu, mano, kad visi skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimai pagrįsti ir teisėti, priimti išsamiai ištyrus visas aplinkybes bei leistinus įrodymus. Teismai kasatoriaus nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, teisingai paskyrė bausmę bei išsprendė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, abiejų instancijų teismų padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nukentėjusiojo nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Tai, kad bylos įrodymai įvertinti nepalankiai kasatoriui, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Pagal teismų atliktą bylos aplinkybių ir duomenų analizę darytina išvada, kad O. Z. kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta, veikos tinkamai kvalifikuotos, teismų išvados motyvuotos ir pagrįstos išsamia įrodymų visumos analize. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visą nuteistojo O. Z. apeliacinį skundą, pasisakė dėl esminių jo argumentų (bylos įrodymų vertinimo, įvykio aplinkybių nustatymo, konflikto priežasties, įstatymo taikymo, būtinosios ginties bei būtinojo reikalingumo situacijos, kaltės nustatymo, bausmės dydžio, turtinės ir neturtinės žalos).

Atsiliepime nurodoma, kad dauguma kasacinio skundo argumentų susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, kasatorius nurodo tik deklaratyvius teiginius, tačiau jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Skunde nuteistasis išdėsto faktines konflikto aplinkybes, įvykio eigą ir subjektyvų jo vertinimą, daug dėmesio skiria nukentėjusiojo P. Š., liudytojų J. J., O. G. ir R. B. parodymams bei veiksmams. Kasatorius neatsižvelgia į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas kasacinės instancijos teismui nesuteikia galimybės analizuoti ir iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų, nustatinėti įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Šis teismas, ištyręs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog O. Z. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą pagrindė išsamia bylos duomenų analize, kuri išdėstyta nutartyje.

Nukentėjusysis teigia, kad nuteistojo O. Z. nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte kvalifikuota teisingai. Tai, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtina nukentėjusiojo P. Š., liudytojų R. B., O. G. parodymai, apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų J. J., V. I. parodymai, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Nuteistojo O. Z. versijos, kad būtent nukentėjusysis su draugais išprovokavo konfliktą, nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas. P. Š. ir nuteistojo O. Z. anksčiau nesiejo jokie santykiai, todėl šiuo konkrečiu atveju faktinių duomenų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistojo O. Z. padarytos veikos, kuria P. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, motyvas buvo būtent chuliganiškos paskatos.

Atsiliepime nurodoma, kad teismas kasatoriaus O. Z. nusikalstamą veiką taip pat pagrįstai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį. Pirmosios instncijos teismas nurodė, kuo pasireiškė O. Z. nusikalstamas elgesys, t. y. viešoje vietoje, kur buvo pašalinių žmonių, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, naudodamas necenzūrinius žodžius, be jokio pateisinamo motyvo ir pagrindo, tyčia sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Kasatorius ginčija įvykio vietos viešumą motyvuodamas paros laiku ir įvykio vietoje buvusių asmenų tarpusavio ryšiais. Pažymėtina, kad teismų praktikoje viešoji vieta suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę (gali) lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K–796/2007, 2K–122/2008 ir kt.). Taigi, pasak nukentėjusiojo, nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai pripažino, kad įvykio vieta yra viešoji vieta, nes ši vieta atitinka teismų praktikoje nustatytus kriterijus.

Taip pat P. Š. mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis O. Z. sudavė jam į veidą esant būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo situacijai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visapusiškai, išsamiai išnagrinėję bei įvertinę esančių byloje įrodymų visetą, nustatė, jog kaip tik nuteistasis elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius ir be jokios dingsties sudavė smūgį nukentėjusiajam, jokių veiksmų prieš nuteistąjį P. Š. neatliko. Taigi nuteistajam O. Z. nebuvo iškilęs realus pavojus ir jam nebuvo reikalo gintis, t. y. įvykio metu nebuvo būtinosios ginties situacijos. Pasak nuteistojo, kasatorius nepagrįstai nurodo, kad jis veikė esant būtinojo reikalingumo situacijai, t. y. siekė pašalinti pavojų, gresiantį automobilio partrenktai merginai. Ši nuteistojo pozicija neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių būtinąjį reikalingumą. Byloje nustatyta, kad būtent liudytojas O. G. siekė, jog kiti asmenys atsitrauktų nuo partrenktos merginos. Nuteistasis O. Z. buvo pagrindinis konflikto iniciatorius, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nukentėjusiojo P. Š. veiksmai kėlė nuteistajam tokį pavojų, kuris būtų sukūręs būtinojo reikalingumo situaciją.

Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš O. Z. P. Š. priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas teisingai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir atsižvelgė į veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus, nustatė priežastinį ryšį tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir pasekmių. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis savo veiksmais būtų išprovokavęs prieš save kokius nors nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiojo elgesys neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žala padaryta nuteistojo tyčiniais veiksmais, iš chuliganiškų paskatų. Todėl, nukentėjusiojo nuomone, nuteistojo prašymas neturtinę žalą mažinti, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra nepagrįstas. Priimant nuosprendį bei nutartį nenukrypta nuo suformuotos LAT praktikos panašiuose bylose.

Nukentėjusysis mano, kad O. Z. bausmė paskirta laikantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir nėra per griežta. Nuteistasis padarė apysunkį ir nesunkų tyčinius smurtinius nusikaltimus, dėl savo veiksmų nesigaili, nukentėjusiojo neatsiprašė. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Aplinkybių, dėl kurių nuteistajam O. Z. galima būtų skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, byloje nenustatyta. Pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs O. Z. galutinę apėmimo būdu subendrintą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėjo. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė atsižvelgęs į tai, kad O. Z. anksčiau neteistas. Pasak nukentėjusiojo, O. Z. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir nėra per griežta.

Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis O. Z. iki šios dienos nėra nukentėjusiajam atlyginęs nei turtinės, nei neturtinės žalos, nei patirtų bylinėjimosi išlaidų. O. Z. nepagrįstai kasacine tvarka skųsdamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą vilkiną padarytos žalos atlyginimą. Šiuo metu nukentėjusysis patiria papildomas bylinėjimosi išlaidas advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti, nes gavęs pranešimą iš kasacinės instancijos teismo dėl atsiliepimo pareiškimo kreipėsi į advokatę Dianą Višinskienę, kuri atstovavo nukentėjusiajam pirmosios instancijos teisme. Už advokatės suteiktas teisinės paslaugas kasacinėje instancijoje (konsultaciją, atsiliepimo parengimą) sumokėjo 1000 Lt (tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas). Nukentėjusysis mano, kad šios papildomos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos jo naudai iš nuteistojo O. Z..

Kasacinis skundas atmestinas

Dėl įrodymų vertinimo

Kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai nustatytos aplinkybės, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės – įrodymai nebuvo įvertinti sistemiškai, neatsižvelgta į kasatoriui palankius duomenis (E. Z. parodymus), o nuosprendis pagrįstas tik suinteresuotų asmenų (nukentėjusiojo, jo draugų, policijos pareigūnų) parodymais. Ginčydamas teismų išvadas, kasatorius akcentuoja nusikalstamų veikų padarymo metu buvusią situaciją (eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota mergina), teigia, kad teismai netinkamai ją vertino, pateikia savo versiją dėl šio įvykio aplinkybių.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, įtvirtinta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas šiuos sprendimus keisti.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad teismai, tirdami ir vertindami byloje esančius duomenis, nustatydami faktines aplinkybes, nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Liudytojų parodymai, specialisto išvada, medicininiai dokumentai ir kiti duomenys, kuriais pagrįstos teismų išvados, gauti įstatymuose nustatytais būdais, ištirti teisiamajame posėdyje, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir įvertinti atsižvelgiant į byloje išnagrinėtų aplinkybių visumą. Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad teismai tendencingai rėmėsi tik jį kaltinančiais duomenimis, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų (nukentėjusiojo, jo draugų, policijos pareigūnų) parodymais. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių kasatoriaus teiginius, jog į įvykio vietą atvažiavę pareigūnai pažinojo nukentėjusįjį ir jo draugus, todėl buvo suinteresuoti duoti šiam naudingus parodymus. Ištyrę ir įvertinę visus byloje surinktus duomenis, teismai nustatė, kurie iš jų patikimi ir pripažintini turinčiais įrodomąją vertę bei savo sprendimuose tokias išvadas pagrindė. Teismai pripažino, kad tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai yra nuoseklūs, visiškai sutampantys tarpusavyje ir atitinkantys kitus objektyvius įrodymus. Nuteistojo O. Z. parodymai buvo atmesti, nes teismai nustatė, kad jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino E. Z. parodymų, kurie patvirtina nuteistojo iškeltą įvykio versiją. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde šio liudytojo parodymai nurodyti ne tokie, kokie jie užfiksuoti apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokole, nuteistasis juos savaip interpretuoja. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas E. Z. nurodė, kad matė konfliktuojančius asmenis, tačiau jų neįsidėmėjo, kad, jo supratimu, grupė jaunuolių bandė padėti merginai, o tada kažkas suriko „Ką čia darai? Ko lendi prie jos?“, tačiau jis neįsidėmėjo, kas tai pasakė. Taigi, priešingai nei nurodo kasatorius, E. Z. nepatvirtino, kad nukentėjusysis su draugais atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir kad O. Z. bandė apsaugoti merginą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir neaptardamas liudytojo E. Z. parodymų atskirai, tinkamai juos įvertino nutartyje nurodydamas, jog nuteistojo versijos, kad būtent nukentėjusysis su draugais išprovokavo konfliktą, nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas, taigi ir minėti parodymai.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog teismai pažeidė įstatymų nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, vertinimą, sprendimų surašymą ir kt.

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio l dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

Kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteisė jį pagal BK 284 straipsnio l dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą jo veiksmuose nesant visų būtinųjų šių nusikalstamų veikų požymių. Kasatorius nurodo, kad teismai neįvertino tikrųjų jo elgesio motyvų (noro padėti avarijoje nukentėjusiai merginai), todėl padarė bylos medžiagai prieštaraujančias išvadas, kad jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiojo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Kasatorius neigia elgęsis įžūliai ir vartojęs necenzūrinius žodžius.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes, įrodymų vertinimą ir teismų padarytas išvadas, pateikdamas sau palankų vertinimą ir taip neigdamas savo kaltę. Tokie argumentai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes iškelia ne teisės, bet faktų klausimus. Nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad O. Z. viešoje vietoje, aplinkui esant grupei žmonių, be jokios priežasties sudavė nukentėjusiajam P. Š. smūgį kumščiu į veidą ir taip nesunkiai sutrikdė jam sveikatą. Remiantis išsamiai ištirtais, įstatymų reikalavimus atitinkančiais įrodymais atmestos kasatoriaus iškeltos versijos, kad jis bandė apsaugoti sužalotą merginą nuo nukentėjusiojo ir jo draugų daromo poveikio, o konfliktą, kurio metu buvo sužalotas, išprovokavo pats nukentėjusysis P. Š., kad nuteistasis veikė esant būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties aplinkybėms. Teismai nustatė, kad P. Š. neatliko jokių veiksmų, kuriais provokuotų nuteistąjį taip pasielgti, jis O. Z. nepuolė, jam negrasino, taigi nebuvo konflikto iniciatorius.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-454/2011). Teismai nustatė, kad nuteistasis, būdamas neblaivus, elgėsi įžūliai, keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nukentėjusysis P. Š. konflikto neprovokavo, bandė išsiaiškinti gražiuoju, jo draugai bandė padėti merginai. Taigi tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio asmeninio pobūdžio konflikto, jie iki įvykio vienas kito nepažinojo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Įvertinę šias aplinkybes, teismai padarė išvadą, kad nuteistojo smūgio sudavimo nukentėjusiajam į veidą paskatos buvo chuliganiškos – tai jis padarė be jokios priežasties. Kasatoriaus teiginiai, kad jis nesielgė įžūliai, nevartojo necenzūrinių žodžių, kad konfliktą išprovokavo P. Š., atmestini, nes tai yra faktinės aplinkybės, nustatytos žemesnės instancijos teismų.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasatorius ginčija viešosios vietos požymį ir tai, kad savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas O. Z. padarė Kaune, Vilniaus gatvėje. Akivaizdu, kad ši vieta yra vieša, joje bet kuriuo metu gali atsirasti kitų asmenų, nes patekimas į ją nėra ribojamas. Be to, įvykio vietoje buvo susirinkusi grupė žmonių. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad buvo vėlus paros metas, o susirinkę žmonės buvo eismo įvykyje nukentėjusios merginos draugai, neturi jokios reikšmės nustatant, ar vieta, kurioje padaryta veika, laikytina vieša.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką kyla tik tuomet, kai bent vienu iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų (įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais) sukeliami padariniai – sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi byloje turi būti nustatyta, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus kaltininkas atliko ir ar dėl šių veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-412/2009, 2K-248/2008, 2K-243/2006, Nr. 2K-397/2005). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad O. Z. viešoje vietoje P. Š. be jokios priežasties sudavė smūgį kumščiu į veidą ir taip jam nesunkiai sutrikdė sveikatą. Tuo metu toje vietoje buvo susirinkusi grupė žmonių, be to, buvo policijos pareigūnai, kurie buvo iškviesti į eismo įvykio vietą. Dėl neteisėtų O. Z. veiksmų pareigūnai negalėjo pasirūpinti sužeista mergina, tirti eismo įvykio aplinkybių, o turėjo tramdyti O. Z., kuris elgėsi įžūliai, agresyviai, keikė pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Dėl to nuteistajam buvo uždėti antrankiai, jis pristatytas į policijos komisariatą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Agresyvus elgesys, keikimasis necenzūriniais žodžiais, o juo labiau fizinio smurto naudojimas šiuos reikalavimus pažeidžia. Toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad O. Z. be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš P. Š. ir tokiais neteisėtais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinė nutartis Nr. 2K–249/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad O. Z. viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką, taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes jo veiką teismai tinkamai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio l dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasaciniame skunde O. Z. nurodo, kad jam paskirta bausmė yra neadekvati padarytai veikai, jo asmenybei ir sukeltoms pasekmėms, o nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nepagrįstas. Šiuos savo teiginius nuteistasis grindžia ginčydamas teismų nustatytas faktines įvykio aplinkybes, kasaciniame skunde išdėstydamas savo versiją, kad dėl kilusio konflikto kaltas P. Š., kuris netinkamai elgėsi su eismo įvykio metu sužalota mergina. Kaip minėta, visi byloje esantys duomenys buvo tinkamai ištirti ir faktinės aplinkybės nustatytos bylą nagrinėjant žemesniųjų instancijų teismuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimus dėl bausmės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pagrįsdamas juos analogiškais argumentais, O. Z. kėlė ir savo apeliaciniame skunde. Patikrinęs nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nenustatė jokių įstatymų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo iškeltas versijas ir motyvuotai atmetė jo argumentus, kad paskirtos bausmės dydis neadekvatus, nes jis veikė būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo situacijoje, o priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas, nes konfliktas kilo dėl P. Š. kaltės, taigi jo veiksmai lėmė žalos atsiradimą (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, teismų ištirti duomenys patvirtina, kad O. Z. nusikalstamas veikas padarė niekieno neišprovokuotas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių iš naujo nenustatinėja, tikrindamas teismų priimtus sprendimus teisės taikymo aspektu, remiasi žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas laikėsi BK VIII skyriaus nuostatų, atsižvelgė į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (buvo padaryti du smurtiniai nusikaltimai, iš kurių vieno sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kt.). Savo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio ir jos vykdymo atidėjimo paskyrimo teismas išsamiai motyvavo nuosprendyje.

Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrinti, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė ir sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai neatsižvelgė į įstatymuose nurodytus reikšmingus kriterijus ar nukrypo nuo teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, atsižvelgė į nuteistojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam sukeltus padarinius, išsamiai juos aptarė nuosprendyje. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas priteisė mažesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, nei prašė nukentėjusysis. Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 2 dalį ir mažinti priteistos neturtinės žalos dydį dėl nukentėjusiojo kaltės. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis P. Š. įvykio metu neatliko jokių neteisėtų veiksmų nei nuteistajam O. Z., nei bet kuriam kitam įvykio vietoje buvusiam asmeniui.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo

Nukentėjusysis kasacinės instancijos teismui pateikė pinigų paėmimo kvitą, patvirtinantį, kad jis už atsiliepimo į nuteistojo kasacinio skundo parengimą advokatei sumokėjo 1000 Lt, ir prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei jas priteisti iš nuteistojo O. Z.. Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kolegija nusprendžia išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, patirtas nukentėjusiojo advokato paslaugoms apmokėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo O. Z. kasacinį skundą.

Priteisti iš O. Z. P. Š. 1000 Lt jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai

Antanas Klimavičius

Jonas Prapiestis

Aldona Rakauskienė