Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę mažinti sutartines netesybas, aiškinimo bei taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-17-378/2017

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00603-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės „Visagino energija“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pusbroliai“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Visagino energija“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baltpool“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę mažinti sutartines netesybas, aiškinimo bei taikymo.

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 11 051,24 Eur skolos, 8,3 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė per energijos išteklių biržą elektroniniu būdu sudarė biokuro pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo per penkioliktą 2015 metų savaitę (2015 m. balandžio 6–12 d.) patiekti atsakovei 240 tne (tonų naftos ekvivalento) biokuro už bendrą 25 896 Eur be PVM (31 334,16 Eur su PVM) kainą. Sutartyje nurodytas biokuro kiekis nebuvo pristatytas (trūkumas – 73,341 tne).

Ieškovė nurodo, kad iš jai mokėtinos sumos (21 411,71 Eur) atsakovė įvykdė priešpriešinio 11 051,24 Eur reikalavimo (baudos už ieškovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą) įskaitymą ir sumokėjo ieškovei 10 360,47 Eur.

Ieškovės teigimu, atsakovė, formaliai taikydama Energijos išteklių biržos reglamento (toliau – Reglamentas), patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) 2013 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. O3-318, nuostatas, siekė sutaupyti atsiskaitydama už jau priimtą biokurą, t. y. pritaikyti ieškovei baudą ir atlikti įskaitymą bei taip sumokėti ieškovei mažiau nei pusę už pristatytą biokurą mokėtinos kainos. Toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas ir neteisingas, pažeidžia sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnis). Pritaikyta bauda yra per didelė, tačiau teismas gali nustatyti mažesnį jos dydį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė pristatė ne visą Sutartyje nurodytą biokuro kiekį (69,4 proc.), todėl, vadovaujantis imperatyviais Sutarties 8.3 punkto ir Reglamento 16.3.1 punkto reikalavimais, jai buvo apskaičiuota bauda ir pareikalauta ją sumokėti. Nei Reglamente, nei Sutartyje nenustatyta galimybė keisti baudos apskaičiavimo ar jos taikymo tvarką.

Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė bandė keisti biokuro pristatymo terminus, nepašalina jos atsakomybės, nes biokuro tiekimo grafiko keitimas buvo derinamas netinkamai (su asmeniu, neturinčiu tam įgaliojimų), ne laiku (po to, kai reikiamas kiekis biokuro nebuvo pristatytas). Pagal Reglamento nuostatas, tiekimo grafikas galėjo būti keičiamas išimtinai pirkėjo, o ne pardavėjo apsisprendimu, be to, naujas (pakeistas) biokuro tiekimo grafikas turėjo būti suderintas ne tik su pirkėju, bet ir su biržos operatoriumi (trečiuoju asmeniu UAB „Baltpool“).

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė informavo atsakovę apie gedimus, neatleidžia jos nuo atsakomybės už netinkamą įsipareigojimų vykdymą. Šią išvadą patvirtina ir Sutarties 6.3 punkto nuostatos. Sutarties nevykdymo taip pat nepateisina aplinkybė, kad atsakovė atsisakė vėliau priimti biokurą, nes jis buvo nereikalingas dėl sukaupto didesnio biokuro kiekio. Teismas sutiko su atsakove, kad biokurą pristatant poilsio dieną ar kitą metų savaitę, nei nurodyta Sutartyje, atsakovei būtų kilę papildomų išlaidų (apmokant darbuotojams už darbą poilsio dieną, sandėliuojant didelį kiekį kuro), kurių ji neturi pareigos prisiimti. Be to, atsakovė šešioliktai ir vėlesnėms pristatymo savaitėms jau buvo sudariusi kitą sandorį su kitu tiekėju.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė vykdo specifinę, valstybės reguliuojamą veiklą. Reglamente įtvirtinta, kaip ir iš kokių lėšų pirkėjas gali apsirūpinti trūkstamu kuru; jame nustatyta bauda už kuro tiekimo sąlygų pažeidimus yra garantija pirkėjui, kad jis turės galimybę didesne nei rinkos kaina nedelsdamas įsigyti tiekėjo nepristatytą kurą. Toks teisinis reglamentavimas turi užtikrinti tinkamą sutartinių santykių vykdymą. Sutarties šalims leidžiant atskirai sutarti (interpretuoti ar aiškinti) apmokėjimo sąlygas, netesybas ar jų dydį kiekvieno atskiro biržos sandorio atveju, būtų neįmanoma objektyviai užtikrinti Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme apibrėžiamo rinkos skaidrumo ir atvirumo. Kadangi ginčo Sutarties sąlygos standartinės, patvirtintos teisės aktu, tai teismas sprendė, kad nei ieškovė, nei atsakovė negali aiškinti ar interpretuoti tokios sutarties; remiantis Energijos išteklių rinkos įstatymo nuostatomis, tokio tipo sutartys turi būti vykdomos be jokių išimčių ir tik taip, kaip jose yra nustatyta. Sutarties šalys neturi teisės sumažinti baudos dydžio, jei tokia teisė neįtvirtinta teisės normoje, kurios pagrindu patvirtinta tokia standartinė Sutarties sąlyga.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu panaikino Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 6595,85 Eur skolos, 8,3 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Kolegija nurodė, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė pristatė atsakovei mažesnį biokuro kiekį, nei nurodytas Sutartyje; ieškovė pripažino, kad, kilus nesklandumų dėl biokuro kiekio pristatymo, ji kreipėsi ne į Sutartyje nurodytą atsakovės įgaliotą asmenį, bet į kitą jos darbuotoją, kuris neturėjo įgaliojimų priimti sprendimų dėl Sutartyje nurodytų grafikų keitimo. Dėl to kolegija sprendė, kad ieškovė nesilaikė Sutarties sąlygų. Aplinkybė, kad pagal Sutartį neįgaliotas atsakovės darbuotojas nurodė, jog turi biokuro atsargų, nepaneigė ieškovės prievolės vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, juolab kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovės įrenginiai išties buvo sugedę ir dėl to Sutartis buvo vykdoma netinkamai.

Kolegija sprendė, kad, nepaisant to, jog baudos apskaičiavimas ir jos dydis nustatyti Reglamentu, ieškovei apskaičiuota bauda teismo galėjo būti mažinama atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Sutarties neįvykdymo priežastis, sąlygas, pasekmes ir kt. Byloje nustatyta, kad ieškovė ėmėsi veiksmų ir siekė informuoti pirkėją dėl susiklosčiusių nepalankių sau aplinkybių, šią informaciją gavęs katilinės vadovas galėjo informuoti kompetentingus atsakovės atstovus bei imtis priemonių žalai ir neigiamoms pasekmėms sumažinti. Dėl ieškovės nepristatytos biokuro dalies jokių esminių neigiamų pasekmių neatsirado, nes besibaigiant šildymo sezonui kuro poreikis jau buvo sumažėjęs. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės apskaičiuotas baudos dydis yra 11 051,24 Eur, o bendra pateikto biokuro suma – 21 411,71 Eur; tai patvirtina, kad bauda yra neproporcingai didelė, juolab kad nepristatyto biokuro kiekis tik nežymiai viršijo 30 proc.

Kolegija nurodė trečiojo asmens (biržos operatoriaus) atsiliepimo argumentus, kad 2013 m. liepos mėnesį, tvirtinant Reglamentą, biokuro biržos prekybos apyvarta dar nebuvo pakankama, jog, esant biokuro trūkumui, būtų buvę galima nedelsiant įsigyti trūkstamą biokuro produktų kiekį biržoje, todėl buvo daroma prielaida, kad, pardavėjui nevykdant savo įsipareigojimų, pirkėjas trūkstamą biokuro kiekį įsigis rinkoje už biržos ribų. Atitinkamai buvo sudaryta baudos dydžio apskaičiavimo formulė (rinkos kaina nustatyta kaip VKEKK nustatoma ir skelbiama vidutinė medienos kilmės biokuro rinkos kaina (toliau – VKEKK biokuro rinkos kaina). Bylos nagrinėjimo metu biokuro pasiūla biržoje buvo pakankama, o trečiasis asmuo buvo pateikęs pasiūlymą VKEKK dėl Reglamento pakeitimo – Reglamento 16.1 punkte nurodyto rinkos kainos apibrėžimo pakeitimo, nustatant, kad apskaičiuojant baudas naudojama biržos operatoriaus paskelbta atitinkamo produkto savaitės trukmės sandorių kaina.

Pažeidimo padarymo metu vėliausia skelbta VKEKK biokuro rinkos kaina buvo lygi 198,91 Eur/tne, o biržoje (dėl šildymo sezono pabaigos ir vyraujančių šiltų orų) biokuro buvo galima įsigyti už 129,73 Eur/tne. Teisėjų kolegija sutiko su trečiojo asmens vertinimu, kad būtent ši kaina atspindi, už kokią vidutinę svertinę kainą rinkos dalyviai nagrinėjamu laikotarpiu įsigijo biokuro, todėl ji taikytina apskaičiuojant ieškovei pagal Reglamento 16.1 punktą taikytiną baudą, kuri sudaro 4455,39 Eur.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Aplinkybė, kad dėl Sutarties pažeidimo kasatorei nekilo jokių neigiamų padarinių, negali sudaryti pagrindo sumažinti netesybų. Kasatorė išvengė papildomų nuostolių ir veiklos sutrikimų vien dėl to, kad, valdydama verslo riziką ir vykdydama teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus, iš anksto užsitikrino reikiamą biokuro rezervą, tačiau toks pasiruošimas negali sumažinti ieškovės atsakomybės. Reglamente apibrėžtas netesybų nustatymo mechanizmas veikia kaip specifinės rinkos reguliacinis garantas visiems šios rinkos dalyviams, iš anksto nustatantis vienodas neigiamas pasekmes visoms biržoje sandorius sudariusioms šalims; jis atlieka ne tik CK nustatytą kompensacinę netesybų funkciją.

Apeliacinės instancijos teismas sumažino netesybas remdamasis aplinkybe, kad ieškovė įvykdė didžiąją dalį prievolės, tačiau neatsižvelgė į tai, kad Reglamento 16.1 punkte nustatytoje baudos apskaičiavimo formulėje jau yra įvertintos pristatytos ir nepristatytos biokuro dalys. Taigi teismas sumažino netesybas remdamasis ta pačia aplinkybe, kuri jau buvo įvertinta apskaičiuojant mažesnę baudą ieškovei.

Tiek Sutartyje, tiek Reglamente nenustatyta galimybė biokuro pirkėjui (kasatorei) pasirinkti, ar taikyti Sutartyje nustatytas netesybas; toks teisinis reguliavimas susijęs su energetikos sektoriaus reglamentavimo ir prekybos biržoje ypatumais. Be to, CK 6.430 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą prekių ar vertybinių popierių biržoje reglamentuoja biržų veiklą nustatantys įstatymai ir prekybos biržoje taisyklės, o bendrosios CK nustatytos tokių sutarčių sudarymo taisyklės taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja pirmiau nurodytiems įstatymams ir biržos taisyklėms.

Pripažindamas, kad kasatorės apskaičiuotas baudos dydis (11 051,24 Eur) yra neproporcingas, apeliacinės instancijos teismas ją lygino su ieškovės įvykdyta prievolės dalimi (21 411,71 Eur), bet ne su Sutarties kaina (31 334,16 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas nusprendė mažinti netesybas, kurios buvo ne šalių individualiai aptartos, bet apskaičiuotos pagal VKEKK patvirtintą Reglamentą. Taip teismas iš esmės paneigė Reglamentą patvirtinusios VKEKK valią dėl valstybės mastu veikiančios biržos dalyvių atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą bei protingos ir sąžiningos tokio tipo biržos sandorių vykdymo praktikos reikalavimus. Skundžiamu sprendimu sukurta Reglamentu nustatyto teisinio reguliavimo išimtis, leidžianti imperatyviąją teisės normą taikyti dispozityviai, o tokia situacija nesuderinama su šios srities teisinio reguliavimo tikslais (Energijos išteklių rinkos įstatymo 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 3 straipsnis, Centralizuotos prekybos biokuru taisyklių (toliau – Centralizuotos prekybos biokuru taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-18')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-18">1-18</a>2, 3, 7, 8, 10, 11 punktai).

Teismas, remdamasis aplinkybe, kad trečiasis asmuo buvo pateikęs pasiūlymą dėl Reglamento pakeitimų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263, 265, 270 ir 331 straipsnius, nes sprendimą grindė prielaidomis ir spėjimais (kaip derėtų apskaičiuoti baudą, jei Reglamentas būtų pakeistas ateityje), ignoravo Reglamento 16.1 ir 16.3.1 punktuose nustatytas baudų apskaičiavimo ir mokėjimo taisykles. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Sutarties šalys veikė pagal Reglamentą ir neturėjo teisinių prielaidų susitarti dėl sąlygų, neatitinkančių Reglamento nuostatų, nevertino šalių valios veikti pagal Reglamente nustatytas taisykles, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Energetikos įstatymas, Energijos išteklių rinkos įstatymas, Centralizuotos prekybos biokuru taisyklės ir Reglamentas yra lex specialis (specialusis teisės aktas) CK atžvilgiu. Aiškinant specialiąją teisės normą, pirmenybė teiktina pažodiniam teisės aiškinimo metodui, t. y. specialiųjų teisės normų aiškinimo rezultatas turėtų atitikti jų žodinę reikšmę. Nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnius, bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, teismas turėtų ne tik vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bet ir įvertinti visas šiam klausimui spręsti reikšmingas bylos aplinkybes, be kita ko, prievolės pažeidimo aplinkybes, specifinį teisinį reguliavimą, sandorių sudarymo biržoje ypatumus, sutarties vykdymo eigą ir kt. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, neišsamiai ištyrė įrodymus ir netinkamai pritaikė Energijos išteklių rinkos įstatymo 171, 18, 19 ir 191 straipsnius, Centralizuotos prekybos biokuru taisyklių 5, 10 ir 11 punktus, Reglamento 16.1, 16.3.1 punktus.

Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

CK, kuris savo teisine galia aukštesnis už Reglamentą, yra net dvi nuostatos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis), reglamentuojančios netesybų mažinimą; jose neįtvirtinta, kad teismas gali mažinti tik šalių sutartimi nustatytas netesybas, teismo teisė mažinti netesybas nėra apribota. Kasatorės pateikiamas aiškinimas prieštarauja teisinės valstybės principui – teismas faktiškai negali individualizuoti sankcijų ir taip vykdyti teisingumo; tokias jo funkcijas perima vykdomosios valdžios įstaiga (Reglamentą patvirtinusi VKEKK).

Byloje įrodyta ir kasatorė pripažino faktą, kad nepristatytas biokuras nesukėlė jai jokių neigiamų pasekmių. Teismas privalo įvertinti ir kasatorės elgesį nuo pat prievolės pažeidimo dienos; jis vertintinas kaip sąmoningas nenoras bendradarbiauti ir siekis pasipelnyti iš susidariusios situacijos.

Lyginant Sutarties kainą arba pristatytos biokuro dalies kainą su baudos dydžiu (santykis atitinkamai 35 proc. ir 51 proc.) akivaizdu, kad apskaičiuota bauda yra neadekvačiai didelė, ypač įvertinus tai, kad prievolės pažeidimo pasekmės yra lygios nuliui; netesybos negali tapti nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu.

Kadangi šalys (biržos dalyviai) tik prisijungia prie Reglamento, negali jo keisti, tai negalima Reglamento nuostatų aiškinti standartiškai, taikant sutarties laisvės principus. Faktas, kad šalys prieš sudarydamos Sutartį neturėjo galimybių susitarti dėl kitokio netesybų dydžio, teismui suteikia pagrindą vertinti argumentus dėl netesybų sumažinimo. Teismas turi pareigą, esant šalies reikalavimui, kontroliuoti netesybų dydį, nepaisydamas to, kur ir kaip šis nustatytas, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kasatorė piktnaudžiavo savo padėtimi, kai, ieškovei siekiant pakeisti tiekimo grafiką ir taip išspręsti situaciją, darė viską, kad grafikas nebūtų pakeistas ir Sutartis nebūtų įvykdyta iki galo.

Trečiojo asmens (licencijuoto biržos operatoriaus) paaiškinimai pagrindžia ieškovės poziciją. Aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai apskaičiavo netesybas pagal trečiojo asmens pateiktą alternatyvų baudos apskaičiavimo mechanizmą, patvirtina tai, jog bylos nagrinėjimo metu jo nurodytas pasiūlymas VKEKK dėl baudos apskaičiavimo formulės pakeitimo atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimo dieną yra įgyvendintas kaip Reglamento pakeitimas. Nors civilinėje teisėje, skirtingai nei baudžiamojoje, netaikomas švelnesnės nuobaudos galiojimo atgaline tvarka principas, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė dar neaprobuotą baudos apskaičiavimo formulę, kuri kasacinio skundo pateikimo metu jau yra oficialiai patvirtinta ir taikoma.

Baudos paskirtis – ne nubausti kaltąją šalį, o sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai greitai įsigyti ar greitai su nuolaida parduoti biokurą, nenukenčiant dėl kainų svyravimo, kuris gali įvykti nuo sandorio sudarymo iki jo neįvykdymo. Šioje byloje kasatorė praturtėjo, net ir ta suma, kurią jai priteisė apeliacinės instancijos teismas, nors pati neįvykdė dalies prievolės – atsisakė priimti likusią biokuro dalį.

Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Reglamento 16.3.1, 16.1 punktų ir Sutarties 6.3, 8.3 punktų tikslas – garantuoti pirkėjo teisę į kompensacines netesybas, užtikrinančias nepertraukiamą šilumos energijos gamybą ir (ar) tiekimą. Nustatant baudos dydį daroma prielaida, kad 30 proc. priemoka prie esamos rinkos kainos garantuoja skubų biokuro įsigijimą iš alternatyvaus šaltinio.

Biržos sandorių sudarymui ir vykdymui taikytini teisės aktai nenustato jokių specialiųjų taisyklių, reglamentuojančių galimas netesybų mažinimo sąlygas, atvejus bei subjektus, turinčius teisę priimti tokį sprendimą. Dėl to, vadovaujantis CK 6.430 straipsnio 2 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad bendrųjų teisės normų, reglamentuojančių netesybų mažinimo sąlygas bei atvejus, taikymas biržoje sudarytiems sandoriams neprieštarauja jokioms specialiosioms teisės normoms. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamą sprendimą pagrindęs CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nepažeidė jokių specialiųjų teisės aktų nuostatų.

Atsiliepime pateikiami argumentai, paaiškinantys, dėl kokių priežasčių buvo pasirinktos atitinkamos Reglamento 16.3.1, 16.1 punktų nuostatos, taip pat aprašyta, kaip keitėsi situacija rinkoje, padidėjus biržos likvidumui. Šiais argumentais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą (šios nutarties 14 punktas). VKEKK 2016 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 03-201 patvirtinta nauja Reglamento redakcija, kuria pakeistas Reglamento 16.1 punktas, nustatant, kad baudos apskaičiuojamos, be kita ko, įvertinus operatoriaus skelbiamą konkretaus produkto savaitės trukmės sandorių vidutinę svertinę kainą, susiformavusią vėliausiame prieš pažeidimo padarymo momentą vykusiame prekybos aukcione. Jeigu apeliacinės instancijos teismas būtų nusprendęs, kad, apskaičiuojant baudos dydį, turi būti vadovaujamasi ne operatoriaus skelbiama prieš pažeidimo padarymo momentą vykusiame aukcione susiformavusia to konkretaus produkto vidutine svertine savaitės trukmės sandorių kaina, o VKEKK biokuro rinkos kaina, tokios netesybos de facto (faktiškai) būtų vertintinos ne kaip kompensacinės, o kaip baudinės.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę mažinti sutartines netesybas, aiškinimo ir taikymo

Netesybos gali būti nustatytos įstatymų, sutarties ir teismo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Specialiuosiuose įstatymuose gali būti nustatyti kiti negu CK įtvirtinti netesybų mokėjimo pagrindai ir maksimalūs jų dydžiai. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Atskirais atvejais, kaip bus aptarta toliau šioje nutartyje, teismo teisė mažinti netesybas ir jos įgyvendinimo tvarka gali keistis atsižvelgiant į specialųjį tam tikrų ūkio sričių teisinį reguliavimą.

CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; kt.).

Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-562/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-562/2013">3K-3-562/2013</a>).

Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-409/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-409/2010">3K-7-409/2010</a>).

Nagrinėjamos bylos atveju šalys 2015 m. kovo 24 d. UAB „Baltpool“ energijos išteklių biržoje sudarė biokuro pirkimo–pardavimo sandorį. Centralizuotą prekybą biokuru Lietuvos Respublikos energijos išteklių biržoje reglamentuoja Centralizuotos prekybos biokuru taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis Energijos išteklių rinkos įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 18 straipsnio, kuris nustato centralizuotos prekybos biokuru bendruosius principus, 4 dalyje reglamentuota, kad energijos išteklių biržoje prekiaujama pagal dvišales pirkimo–pardavimo sutartis, kurios sudaromos vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais reikalavimais, Centralizuotos prekybos biokuru taisyklėmis ir Energijos išteklių biržos reglamentu. Reglamento 16.1 punkte įtvirtinta Reglamente nustatytais atvejais dalyvių mokamos baudos apskaičiavimo formulė.

CK 6.430 straipsnyje nurodyta, kad pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą prekių biržoje reglamentuoja biržų veiklą nustatantys įstatymai ir prekybos biržose taisyklės, o bendrosios CK nustatytos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo taisyklės biržoje sudaromoms pirkimo–pardavimo sutartims taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja biržų veiklą reglamentuojantiems įstatymams ar sutarties esmei. Sutartis, dėl kurios nuostatų taikymo kilo ginčas nagrinėjamoje byloje, sudaryta energijos išteklių biržoje, vadovaujantis šios nutarties 23 punkte nurodytu reglamentavimu. Taigi šalių tarpusavio santykiai, susiję su baudos apskaičiavimu bei baudos dydžio nustatymu, yra reguliuojami teisės aktu – Reglamentu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNzgvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-378/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-378/2005">3K-7-378/2005</a>) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85/2007">3K-3-85/2007</a>).

Šalių ginčas yra kilęs iš pirkimo–pardavimo sutarties, kurios dalykas yra viena iš energijos išteklių rūšių – biokuras. Vienas iš energijos rinkos reguliavimo tikslų – sudaryti efektyvios, skaidrios ir konkurencingos prekybos energija ir energijos ištekliais, tarp jų – centralizuotos prekybos biokuru, gamtinėmis dujomis ir pagalbiniais instrumentais, teisines sąlygas (Energijos rinkos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į nurodytus tikslus, teisėjų kolegija pažymi, kad Reglamente apibrėžtas netesybų nustatymo mechanizmas pirmiausia nukreiptas veikti kaip specifinės rinkos reguliacinis garantas visiems rinkos dalyviams, iš anksto nustatantis vienodas neigiamas pasekmes visoms biržoje sandorius sudarančioms šalims, todėl šios netesybos pirmiausia atlieka ne kompensuojamąją, bet prievolės įvykdymą užtikrinančią funkciją.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nors baudos apskaičiavimas ir jos dydis nustatyti Reglamentu, ieškovei apskaičiuota bauda teismo galėjo būti mažinama atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Sutarties neįvykdymo priežastis, sąlygas, pasekmes ir kt. aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas laikė reikšminga tai, kad ieškovė ėmėsi veiksmų ir siekė informuoti pirkėją dėl susiklosčiusių nepalankių sau aplinkybių, taip pat konstatavo, jog dėl ieškovės nepristatytos biokuro dalies jokių esminių neigiamų pasekmių neatsirado, nes besibaigiant šildymo sezonui kuro poreikis jau buvo sumažėjęs.

Kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-383/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-383/2012">3K-3-383/2012</a>). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

Jau minėta, šalių tarpusavio santykiai, susiję su baudos apskaičiavimu bei baudos dydžio nustatymu, yra reguliuojami teisės aktu – Reglamentu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo teisės aktu netesybų (baudos) dydis yra nustatytas pagal formulę, kurioje nepristatyto biokuro kiekis (NBK) yra viena iš formulės sudedamųjų dalių. Reglamento 16.1.2 punkte įtvirtinta taisyklė, kad jeigu nukentėjusio dalyvio dėl padarytų pažeidimų faktiškai patiriamų nuostolių dydis viršija nustatytą baudą, nukentėjęs dalyvis turi teisę reikalauti pažeidusio dalyvio atlyginti tokius nuostolius. Šios Reglamento nuostatos suponuoja išvadą, kad pagal formulę apskaičiuotos netesybos reiškia iš anksto šalių aptartus minimalius kreditoriaus nuostolius, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo neįvykdytos prievolės dalies.

Apibendrindama pirmiau aptartas Reglamento nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, kad netesybų (baudos) dydį nustatančioje formulėje jau atsižvelgta į pagrindus, kuriems esant teismas gali mažinti netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis; šios nutarties 20–22 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika), dėl to jos teismo negali būti mažinamos tais pačiais pagrindais (apeliacinės instancijos teismo motyvai, nurodyti šios nutarties 13 punkte).

Apskaičiuodamas sumažintos baudos dydį, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi biržos operatoriaus trečiojo asmens UAB „Baltpool“ VKEKK pateiktomis Reglamento pakeitimo projekto nuostatomis, pagal kurias buvo siūloma baudos dydį apskaičiuoti ne pagal VKEKK biokuro rinkos kainą, o pagal pažeidimo padarymo metu biržos operatoriaus skelbtą atitinkamo produkto savaitės trukmės sandorių vidutinę svertinę kainą. Kadangi nurodytos nuostatos skundžiamo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo patvirtintos, tai, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir jo tikslus bei nenustačius kitų baudos mažinimo pagrindų, pripažintina, kad nurodyta biržos operatoriaus iniciatyva nėra pakankama, kad ja būtų galima remtis kaip atskiru pagrindu sumažinti baudą, apskaičiuotą pagal galiojančias Reglamento nuostatas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino šalis siejančio sutartinių teisinių santykių pobūdžio: abi šalys yra verslo subjektai, sutartis sudaryta pirkėjui vykdant specifinę, ypatingą svarbą turinčią valstybės reguliuojamą veiklą – šilumos gamybą ir tiekimą, ir neatsižvelgė į šalių santykius reguliuojantį teisinį reglamentavimą, aplinkybę, kad biokuro pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos reglamentuotos specialiaisiais teisės aktais, ir todėl nepagrįstai sprendė, kad kasatorės taikyta bauda yra neproporcingai didelė. Remiantis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisinių argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi šalių ginčui spręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniam teismui patenkinus atsakovės kasacinį skundą ir nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas bei paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdama apeliacinį skundą, ieškovė sumokėjo 249 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai. Konstatavus, kad paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, jos prašymas priteisti iš atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.

Elektroninių ryšių priemonėmis pateikdama kasacinį skundą, atsakovė sumokėjo 192 Eur žyminio mokesčio, skunde nurodė, kad juo ginčijama suma – 8003,85 Eur. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 ir 7 dalių nuostatomis, už kasacinį skundą mokėtina suma – 180 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovei grąžintina 12 Eur sumokėto žyminio mokesčio permoka, o likusi sumokėta žyminio mokesčio dalis (180 Eur) jai priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Už advokato pagalbą kasaciniame teisme atsakovė turėjo 1936 Eur išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.12 punkte nurodyto dydžio, todėl priteistinas atsakovei iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Patenkinus atsakovės kasacinį skundą, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 5,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės UAB „Pusbroliai“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą.

Priteisti VĮ „Visagino energija“ (j. a. k. 110087517) iš UAB „Pusbroliai“ (j. a. k. 302274654) 180 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1936 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, iš viso 2116 (du tūkstančius vieną šimtą šešiolika) Eur.

Grąžinti VĮ „Visagino energija“ (j. a. k. 110087517) 12 (dvylika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. rugpjūčio 2 d. AB SEB banke, permoką.

Priteisti valstybei iš UAB „Pusbroliai“ (j. a. k. 302274654) 5,56 Eur (penkis Eur 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Algis Norkūnas

Gediminas Sagatys