Dėl teisės normų, reglamentuojančių neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir ne visos apimties pasiūlymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-15-916/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00227-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gilrinda“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Socialinė integracija“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gilrinda“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir ne visos apimties pasiūlymą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo panaikinti atsakovės 2016 m. sausio 22 d. rašte „Dėl nustatytos pasiūlymų eilės“ Nr. S-217(1.12) nurodytą sprendimą patvirtinti pasiūlymų eilę; įpareigoti atsakovę atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų; pripažinti ieškovę pirkimo laimėtoja.

Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo pateikė ne visos apimties pasiūlymą, kad jis neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų kiekviename iš 40 skyrių numatyti ne mažiau kaip po vieną budintį valytoją, kuris dirbtų nuo 6 iki 22 val. kiekvieną kalendorinę dieną. Trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta patalpų valymo kaina yra 1387,15 Eur be PVM, o pagal ieškovės apskaičiavimą vienos dienos paslaugų teikimo darbo sąnaudos yra 1721,60 Eur be PVM (taikant iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusį vienos valandos minimalios algos tarifą) ir 1862,40 Eur be PVM (taikant nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį tarifą), todėl akivaizdu, kad trečiasis asmuo dirbtų nuostolingai. Be to, trečiasis asmuo neatitinka kvalifikacinio reikalavimo, kad tiekėjas turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną vidaus patalpų valymo ir teritorijos priežiūros sutartį (neskaitant valymo ir dezinfekavimo priemonių), kurios vertė ne mažesnė kaip 450 000 Eur su PVM.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino atsakovės 2016 m. sausio 22 d. rašte „Dėl nustatytos pasiūlymų eilės“ Nr. S-217(1.12) nurodytą sprendimą patvirtinti pasiūlymų eilę pirkime Nr. 168362; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovė vykdė atvirą valymo paslaugų pirkimo konkursą (toliau – Konkursas). Šiuo pirkimu yra perkama ligoninės įvairios paskirties patalpų ir jose esančių baldų, langų, įrangos, sanitarinių mazgų ir kitų objektų valymas, dezinfekavimas ir lauko teritorijos priežiūra, papildomai retai naudojamų patalpų ir inventoriaus valymas, higienos priemonių aprūpinimas (tualetinis popierius, rankų vienkartiniai rankšluosčiai, skystasis muilas, laikikliai ir dozatoriai). Vidaus patalpų valymo dažnumas yra septynios dienos per savaitę nuo 6 iki 22 val. Kiekviename skyriuje nuolat turi būti ne mažiau kaip vienas budintis valytojas vienoje pamainoje nuo 6 iki 22 val. Visuose objektuose yra 40 skyrių. Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 10 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas per trejus paskutinius metus arba per laiką nuo paslaugų teikėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei trejus metus) turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną vidaus patalpų valymo ir teritorijos priežiūrą (neskaitant valymo ir dezinfekavimo priemonių). Sutarties vertė turi būti ne mažesnė kaip 450 000 Eur su PVM.

Perkančioji organizacija sudarė pasiūlymų eilę, pagal kurią pirmoje vietoje trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas, antroje – ieškovės. Apie pirkimą buvo paskelbta 2015 m. spalio 19 d., trečiasis asmuo pasiūlymą pateikė 2015 m. gruodžio 2 d.

Teismas, apskaičiavęs, kad trečiasis asmuo suteikė 349 965,08 Eur paslaugų pagal 2012 m. vasario 1 d. valymo paslaugų sutartį nuo 2012 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d., sprendė, kad trečiasis asmuo per paskutinius trejus metus nėra įvykdęs ne mažesnės kaip 450 000 Eur su PVM vertės sutarties, t. y. kad trečiasis asmuo neatitinka Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 10 punkte nustatytų kvalifikacinių reikalavimų.

Teismas taip pat sprendė, ar trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų 12.1.3 punkto reikalavimą, nes trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta patalpų valymo kaina siekia tik 1387,15 Eur be PVM, o pagal ieškovės apskaičiavimą vienos dienos paslaugų teikimo darbo sąnaudos yra 1721,60 Eur be PVM (taikant iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusį vienos valandos minimalios algos tarifą) ir 1862,40 Eur be PVM (taikant nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį tarifą), t. y. ar trečiojo asmens pasiūlyta kaina nėra per maža, kad būtų suteiktos visos pirkimu siekiamos įsigyti paslaugos.

Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 40 straipsnio 1 dalį, jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1S-96,,Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1 punktą pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.

Teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl neįprastai mažos kainos, vertintini tik ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymai, nes tik jie buvo įtraukti į pasiūlymų eilę. Ieškovės pasiūlyta kaina yra 2914,60 Eur, o trečiojo asmens – 2184,79 Eur. Taigi trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra 25 proc. mažesnė nei kito tiekėjo. Teismas pripažino, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neįprastai maža kaina VPĮ 40 straipsnio prasme.

Pagal VPĮ 40 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalėjo pareikalauti, kad trečiasis asmuo pagrįstų savo siūlomą kainą, tas nebuvo padaryta. Vien dėl to perkančiosios organizacijos sprendimas į pasiūlymų eilę įtraukti trečiojo asmens pasiūlymą negali būti laikomas teisėtu. Teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais, pripažino, kad nėra tikslinga pirkimo procedūras grąžinti į stadiją, kai perkančioji organizacija vertintų, ar trečiasis asmuo tinkamai pagrindė neįprastai mažos kainos pasiūlymą. Kadangi trečiajam asmeniui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir įrodymus, tai teismas pasisakė ir dėl trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrindimo.

Teismas nurodė, kad darbdavys privalo mokėti minimalų darbo užmokestį, kurio dydis yra nustatomas teisės aktais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1240 nuo 2016 m. sausio 1 d. nustatytas 2,13 Eur minimalus valandinis atlygis. Vienos valandos sąnaudos yra 2,83 Eur (2,13 Eur minimalaus valandinio atlygio + 0,70 Eur mokesčių). Per vieną dieną valymo paslaugos turės būti teikiamos 16 valandų keturiasdešimtyje skyrių, kas sudaro 640 valandų. Teismo skaičiavimais, vienos dienos paslaugų sąnaudos siekia 1811,20 Eur (2,83 x 640).

Trečiojo asmens skaičiavimais, vienos dienos darbo užmokesčio suma yra 1373,62 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo, apskaičiuodamas darbo užmokesčio sąnaudas, nepagrįstai rėmėsi 325 Eur minimaliąja mėnesine alga (toliau – MMA). Paslaugos bus teikiamos nuo 2016 metų, todėl turi būti vadovaujamasi paslaugų teikimo metu galiojančiu 350 Eur MMA dydžiu. Pagal pateiktą pažymą paslaugoms teikti bus reikalingi 56 darbuotojai, dirbantys vienu etatu po 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę, ir 56 darbuotojai, dirbantys 0,75 etato po 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. 56 darbuotojams, dirbantiems visu etatu, darbo užmokestis mokant 350 Eur MMA (su mokesčiais) per mėnesį sudarytų 25 711,28 Eur, 56 darbuotojams, dirbantiems 0,75 etato, – 19 283,46 Eur. Taigi bendra vieno mėnesio suma darbo užmokesčiui yra 44 994,74 Eur. Šią sumą padalijus iš 21 vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus gaunama 2142,60 Eur suma, reikalinga vien tik vienos dienos darbo užmokesčio sąnaudoms padengti. Trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta patalpų valymo kaina – 1387,15 Eur be PVM. Teismas sprendė, kad darbo užmokesčio sąnaudos akivaizdžiai viršija trečiojo asmens pasiūlytą patalpų valymo kainą. Teismo vertinimu, trečiojo asmens pateikti duomenys nepagrindžia trečiojo asmens galimybės iš gaunamo pelno dengti patiriamas patalpų valymo sąnaudas.

Teismas, konstatavęs, kad trečiasis asmuo neatitiko pirkimo dokumentų 15 punkto 1 lentelės 10 punkte nustatytų kvalifikacinių reikalavimų ir kad trečiasis asmuo nepagrindė pasiūlytos neįprastai mažos kainos, panaikino atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai įpareigoti atsakovę atmesti trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą ir pripažinti ieškovę pirkimo laimėtoja negali būti tenkinami, nes šių sprendimų priėmimas priskirtinas perkančiosios organizacijos kompetencijai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal trečiojo asmens apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija nurodė, kad pagal Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 10 punkto kvalifikacinį reikalavimą reikalaujama, kad sutartis, kurios dydis ne mažiau kaip 450 000 Eur, turi būti įvykdyta (baigta vykdyti) trejų metų laikotarpiu, t. y. reikalaujama konkretaus rezultato, bet ne tai, jog įvykdytos sutarties suma šiuo laikotarpiu siektų nurodytą ribą. Kolegija pažymėjo, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog trečiasis asmuo nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. yra įvykdęs 484 567,08 Eur vertės sutartį. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Konkurso sąlygas ir netinkamai konstatavo pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikacijos neatitiktį nustatytam reikalavimui.

Kolegija konstatavo, kad vertinant, ar trečiojo asmens pasiūlyta kaina nėra neįprastai maža, turėjo būti tikrinama, ar ši kaina nėra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (Įsakymo 2.1 punktas). Konkurse atitinkančiais reikalavimus buvo pripažinti du tiekėjai – trečiasis asmuo, pasiūlęs 2184,79 Eur kainą, ir ieškovė, pasiūliusi 2914,60 Eur kainą. Trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra 14,31 proc. mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Kolegija sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina visiškai nepagrįstai pripažinta neįprastai maža ir nepagrįstai konstatuota, jog perkančioji organizacija dėl šios priežasties (neįprastai mažos kainos) turėjo pareikalauti tiekėjo pagrįsti savo pasiūlymą.

Kolegija nurodė, kad nors nebuvo pagrindo trečiojo asmens pasiūlytą kainą pirkime pripažinti neįprastai maža, tačiau neatitiktis Konkurso sąlygoms – paslaugų apimties ir tiekėjo galimybės vykdyti sutartį trūkumai, gali būti konstatuoti ir nenustačius nepagrįstai mažos kainos.

Pagal Konkurso sąlygas vienu metu valomose patalpose turi būti ne mažiau nei 40 darbuotojų, be to, atsižvelgiant į ilgas darbo valandas darbas turi būti organizuojamas pamainomis. Trečiasis asmuo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad skyriai yra skirtingo ploto: kai kurie skyriai yra ganėtinai dideli ir tokiam plotui būtina paskirti net ir ne vieną budintį valytoją, tačiau dalis plotų yra maži, tad vienas budintis valytojas gali būti paskirtas atsakingu už kelis tokius mažesnius skyrius. Ir nors šios pozicijos trečiasis asmuo savo apeliaciniame skunde jau nebeįrodinėja, kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą spręsti, jog ruošdamas savo pirkimo pasiūlymą jis netinkamai aiškino Konkurso sąlygas dėl darbuotojų, turinčių dirbti vienu metu, skaičiaus, neįvertino visos pirkimo apimties ir atitinkamai nurodė neadekvačią siūlomų paslaugų kainą, dėl ko jo pasiūlymas negalėjo būti laikomas atitinkančiu Konkurso sąlygų 12.1.3 punkto reikalavimus. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotomis tiekėjo sąnaudomis, reikalingomis darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti, ir pritarė teismo išvadai, kad darbo užmokesčio nurodyto pasiūlyme niekaip negali pakakti sumokėti dirbsiantiems darbuotojams, mokant jiems bent jau Vyriausybės nustatytą MMA. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad įmonės turimi įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad trečiasis asmuo neturi sąlygų dengti iš sutarties atsirandančių nuostolių, pasinaudodamas savo turimais resursais.

Kolegija laikė, kad trečiasis asmuo pateikė Konkurse ne visos apimties pasiūlymą, o jeigu jis Konkursą laimėtų, negalėtų patiriamų sąnaudų dengti nei iš įmonės turimo turto, nei kompensuoti jų iš pelno, gaunamo už perkančiajai organizacijai parduodamas prekes, todėl trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas buvo pagrįstai atmestas kaip neatitinkantis Konkurso sąlygų.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai, pareiškimai dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 13 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė VPĮ, nes suformulavo visiškai naują pagrindą atmesti tiekėjų pasiūlymus, neatsižvelgdamas į tai, kad VPĮ yra nustatytas baigtinis pateiktų pasiūlymų atmetimo pagrindų sąrašas. Trečiojo asmens tariamas nepajėgumas tinkamai įvykdyti sutarties buvo nustatytas remiantis ne pirkimo dokumentais (pvz., kvalifikaciniais reikalavimais) ar VPĮ nuostatomis (pvz., VPĮ 40 straipsnis), bet remiantis apeliacinės instancijos teismo suformuluotu ir trečiajam asmeniui pritaikytu visiškai nauju kvalifikaciniu reikalavimu (VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, konstatavo, kad trečiasis asmuo tariamai nėra pajėgus įvykdyti sutarties. Taikydamas minėtą kriterijų apeliacinės instancijos teismas net nevertino, kiek buvo pradelstų įsipareigojimų, be to, nevertino įmonės galimybių prisiimtus įsipareigojimus realiai įvykdyti (pvz., padengti iš nepaskirstyto pelno, trumpalaikio turto, sukauptų rezervų ar pan.).

Teismas, remdamasis tik trečiojo asmens pasiūlytos kainos dydžiu, nepagrįstai nusprendė, kad buvo pateiktas ne visos apimties pasiūlymas. Tiekėjui pateiktu pasiūlymu garantuojant, kad už nurodytą kainą visos pirkimo objektą sudarančios paslaugos bus suteiktos tinkamai ir kokybiškai, nėra pagrindo teigti, jog pasiūlymas pateiktas tik dėl pirkimo objekto dalies, t. y. pateiktas ne visos apimties pasiūlymas. Tuo atveju, jeigu kyla įtarimų dėl tiekėjo pateikto pasiūlymo kainos dydžio ir jos pagrįstumo, pripažinus pasiūlymo kainą neįprastai maža, gali būti vertinamas tokios kainos pagrįstumas ir, tiekėjui tokios pasiūlymo kainos nepagrindus, pasiūlymas gali būti atmetamas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad trečiojo asmens pateikto pasiūlymo kaina nėra laikytina neįprastai maža, tai trečiojo asmens pasiūlymas negalėjo būti atmestas dėl priežasčių, susijusių su kaina.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog trečiojo asmens pasiūlymas turi būti atmestas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teismai, nustatę VPĮ pažeidimą, turėtų sudaryti prielaidas, kad tam tikrus tiekėjų reikalavimus (pvz., iš naujo įvertinti pasiūlymą) tenkintų pati perkančioji organizacija. Šalių negrąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį galima tik dėl to ir tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos sprendimas būtų toks pats kaip ir teismo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Teismas neturėtų taikyti naujų reikalavimų tiekėjams ar jų pasiūlymams ir pats vietoj perkančiosios organizacijos priimti iš esmės naujų sprendimų, kai atitinkami reikalavimai nebuvo nustatyti pirkimo dokumentuose ir nebuvo taikomi perkančiosios organizacijos. Būtent perkančiajai organizacijai turėtų būti pavesta iš naujo įvertinti visų tiekėjų kvalifikaciją ir pateiktus pasiūlymus, taikant teismo nurodytą naują kriterijų. Be to, teismui konstatavus VPĮ pažeidimus, susijusius su neįprastai mažos kainos institutu, tiekėjų pasiūlymuose nurodytų kainų vertinimą, atsižvelgus į teismo pateiktus išaiškinimu, iš naujo turėtų atlikti būtent perkančioji organizacija.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo prisidėjo prie atsakovės kasacinio skundo.

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 13 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai vertino trečiojo asmens pasiūlymą vadovaudamiesi pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais dėl minimalaus darbo užmokesčio dydžio ir neatsižvelgė į pasiūlymo pateikimo metu galiojusius teisės aktus. Trečiasis asmuo pasiūlymą rengė remdamasis tuo metu galiojančiu 325 Eur MMA dydžiu. Pažymėtina, kad pagal Konkurso sąlygų 96 punktą keičiantis minimalaus darbo užmokesčio dydžiui sutarties vykdymo metu paslaugų įkainiai gali būti perskaičiuojami, pasirašant sutarties protokolą.

Kadangi trečiojo asmens pasiūlymo kaina nebuvo neįprastai maža, todėl teismas negalėjo reikalauti, kad trečiasis asmuo pateiktų papildomus pasiūlymo kainą pagrindžiančius duomenis, ir tuo labiau pagal šiuos duomenis vertinti trečiojo asmens pasiūlymo tinkamumo. Teismai, trečiajam asmeniui taikydami papildomus, pirkimo dokumentuose nenurodytus kvalifikacinius reikalavimus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl būtinybės užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2010">3K-3-126/2010</a>). Ieškovo pasiūlymas nebuvo vertintas vadovaujantis teismo nurodytais papildomais kriterijais.

Perkančioji organizacija vertina tiek tiekėjo kvalifikaciją, tiek ir konkretaus pasiūlymo tinkamumą, o teismas, esant ginčui, vertina ne tiekėjo kvalifikaciją ir pasiūlymo tinkamumą, tačiau konkretaus perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumą. Teismai, nagrinėję ginčą, sprendė ne tai, ar trečiasis asmuo atitinka Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 10 punkto bei 30 punkto reikalavimus (ką ginčijo ieškovė), tačiau išėjo už ieškinio ribų ir vertino trečiojo asmens kvalifikaciją bei pasiūlymo tinkamumą, kas yra perkančiosios organizacijos teisė.

Teismas, ketindamas trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti netinkamu, pareikalavo, kad trečiasis asmuo pateiktų papildomus duomenis, tačiau nenurodė, kokias aplinkybes trečiasis asmuo privalo pagrįsti teikiamais duomenimis, tad iš esmės trečiajam asmeniui nebuvo suteikta galimybė pagrįsti pasiūlymą. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji tokio tiekėjo pasiūlymą ketina atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231/2011">3K-3-231/2011</a>). Šiuo atveju ne teismas turėjo reikalauti pateikti tokius duomenis vertinant pasiūlymo tinkamumą, o jei jau pareikalavo pagrįsti, privalėjo nurodyti, kokias aplinkybes turi paaiškinti tiekėjas.

Teismai netinkamai vertino trečiojo asmens galimybes tariamą nuostolį dengti iš įmonės pelno. Teismai vertino tik įmonės turimų įsipareigojimų ir turto santykį, tačiau neatsižvelgė į kelerių metų pelną, nuosavo kapitalo teigiamus pokyčius, kritinio likvidumo koeficientus ir kitus pateiktus duomenis, kurie patvirtina puikią trečiojo asmens finansinę situaciją.

Teismai klaidingai apskaičiavo išlaidas darbuotojų atlyginimams ir atitinkamai galimus nuostolius. Teismas, apskaičiuodamas išlaidas darbuotojų atlyginimams, nepagrįstai numatomą darbo užmokesčio sumą dalijo iš vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, t. y. 21, nors realiai darbai bus vykdomi kiekvieną mėnesio dieną, t.y. vidutiniškai 30,42 dienos per mėnesį. Jeigu teismo apskaičiuota 44 994,74 Eur suma būtų padalyta iš 30,42 darbo dienos, tai išeitų tik 33 661,02 Eur nuostolis per metus (skaičiuojant 350 Eur MMA). Jeigu būtų imama 325 Eur MMA, tai nuostolių net nesusidarytų.

Teismai netinkamai vertino trečiojo asmens pateiktus duomenis apie planuojamas gauti pajamas iš higienos prekių pardavimo ir galimybės iš jų padengti nuostolingai teikiamas valymo paslaugas. Pelnas pardavus higienos prekes per metus sudarytų daugiau nei 50 000 Eur. Gauto pelno pakaktų galimam nuostoliui padengti, net jei darbo užmokestis darbuotojams būtų skaičiuojamas imant nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusią 350 Eur MMA.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovė prisidėjo prie trečiojo asmens kasacinio skundo.

Ieškovė atsiliepimais į kasacinius skundus prašo atmesti kasacinius skundus. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

Trečiasis asmuo pasiūlė ne visą patalpų valymo paslaugų apimtį, t. y. nesilaikė Konkurso sąlygų 30 punkto reikalavimo į pasiūlymo kainą įskaičiuoti visas išlaidas, būtent – kiekviename iš 40 skyrių numatyti ne mažiau kaip po vieną budintį valytoją, kuris dirbtų nuo 6 iki 22 val. kiekvieną kalendorinę dieną. Perkančioji organizacija privalo laikytis savo pačios suformuotų ir paskelbtų pirkimo sąlygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-436/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-436/2011">3K-3-436/2011</a>). Trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams (paslaugų apimties ir kt. trūkumai) teismas turi teisę konstatuoti ir nenustatęs nepagrįstai mažos kainos. Teismas, nustatęs, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų, pagrįstai panaikino atsakovės sprendimą patvirtinti pasiūlymų eilę. Teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens finansinių galimybių tinkamai vykdyti pirkimo sutartį, nenustatė naujo reikalavimo, kuriuo remdamasis vertino trečiojo asmens pasiūlymą, o tik pasisakė dėl paties trečiojo asmens nurodytų argumentų, kad, nors į pasiūlymo kainą neįtrauktos būtinosios sąnaudos, tačiau jis yra pakankamai finansiškai pajėgus įvykdyti sutartį.

Teismai išsamiai išanalizavo kainos pasiūlymo sudėtį tiek remdamiesi iki 2016 m. sausio 1 d., tiek nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojusia MMA.

Teismai neperžengė ieškinio ribų. Ieškinys iš esmės buvo grindžiamas dviem argumentais: trečiojo asmens neatitiktimi kvalifikaciniam reikalavimui ir trečiojo asmens pasiūlymo kainos neatitiktimi Konkurso sąlygų 12.1.3 reikalavimui. Teismai pagrįstai vertino tiek trečiojo asmens neatitiktį kvalifikaciniam reikalavimui, tiek ir trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktį Konkurso sąlygoms.

Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi pasiūlė trečiajam asmeniui pateikti įrodymus, iš kurių teismas galėtų įvertinti, ar trečiasis asmuo išties yra finansiškai pajėgus tinkamai įvykdyti sutartį. Trečiasis asmuo teismui pateikė įrodymus, juos teismas vertino pagal įrodymų vertinimo taisykles.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos

Jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina (derybų atveju – galutinė kaina) yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą (derybų atveju – galutinę kainą), o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos (derybų atveju – galutinės kainos) pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką (VPĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Perkančiųjų organizacijų pareiga taikyti neįprastai mažos kainos institutą grindžiama tuo, kad tiekėjo, atitinkančio minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir siūlančio techninius reikalavimus atitinkantį pirkimo objektą, pasiūlymas, atsižvelgiant į jo siūlomą (mažiausią) kainą, nėra per se (pats savaime) priimtiniausias. Pirma, tiekėjo siūloma mažiausia kaina (taikant tiek mažiausios kainos, tiek ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus) gali būti ekonomiškai nepagrįsta ir lemti jo nesugebėjimą laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį arba būti jo nesąžiningų veiksmų padarinys. Antra, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas lemia tai, kad kainos, kaip vienos iš pagrindinių tiekėjo pasiūlymo ir viešojo pirkimo sutarties sąlygų, nebegalima keisti nei sudarant viešojo pirkimo sutartį, nei ją vykdant (išimtis nustatyta tik iš anksto nustatytoms kainodaros taisyklėms) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-216/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-216/2010">3K-3-216/2010</a>).

Perkančiosios organizacijos, taikydamos neįprastai mažos kainos institutą, privalo vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-96,,Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“. Įsakymo 1 punktu nustatyta, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų neįprastai maža kaina – tai tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina, kuri, perkančiosios organizacijos vertinimu, gali būti nepakankama viešojo pirkimo–pardavimo sutarties tinkamam įvykdymui. Įsakymo 2 punktu nustatyta, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (2.1 punktas); yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų (2.2 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neįprastai mažą kainą reikia nustatyti iš visų dėl kitų priežasčių neatmestų pasiūlymų, neišskiriant didžiausios ar mažiausios kainos pasiūlymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-440/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-440/2010">3K-3-440/2010</a>; 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-216/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-216/2010">3K-3-216/2010</a>).

Kai nagrinėjamu atveju liko trečiojo asmens pasiūlymas su 2184,79 Eur kaina ir ieškovės – su 2914,60 Eur kaina, tai sprendžiant dėl neįprastai mažos kainos trečiojo asmens pasiūlymą reikia vertinti lyginant su abiejų pasiūlymų kainų vidurkiu. Tokiu atveju trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra 14,31 proc. mažesnė negu vidurkis ((2184,79 + 2914,60) / 2= 2549,695; 100 –(2184,79 × 100 / 2549,695) = 14,31).

Taigi apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino nurodytas teisės normas, spręsdamas, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti neįprastai mažą pasiūlymo kainą remiantis Įsakymo 2.1 punktu, tačiau apeliacinės instancijos teismas be pagrindo netaikė Įsakymo 1 punkto.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Įsakymas negali būti aiškinamas kaip susiaurinantis neįprastai mažos kainos sąvoką iki jo 2 punkte pateiktų prezumpcijų sąrašo – toks aiškinimas prieštarautų neįprastai mažos kainos instituto tikslui. Perkančioji organizacija, remdamasi objektyviais ir skaidriais kriterijais, gali ir turi konstatuoti neįprastai mažą kainą ir siūlyti tiekėjui ją pagrįsti ir kitais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-5-570-469/2016, 25 punktas).

Nagrinėjamu atveju pagal Konkurso sąlygas, be kita ko, keliami tokie reikalavimai: vidaus patalpų valymo dažnumas yra septynios dienos per savaitę nuo 6 iki 22 val.; kiekviename skyriuje nuolat turi būti ne mažiau kaip vienas budintis valytojas vienoje pamainoje nuo 6 iki 22 val.; visuose objektuose yra 40 skyrių. Bylą nagrinėję teismai skaičiavo, kokios būtų išlaidos šiam reikalavimui įgyvendinti, atsižvelgiant į tam reikalingą darbuotojų, kuriems turėtų būti mokama ne mažiau negu Vyriausybės nustatyta MMA, skaičių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šis kriterijus laikytinas objektyviu ir skaidriu, kad būtų galima įvertinti, ar trečiojo asmens pasiūlyta kaina nėra neįprastai maža pagal Įsakymo 1 punktą, ir reikalauti, kad jis ją pagrįstų, jeigu būtų nustatyta, kad pasiūlymo kainos dalis mažesnė negu išlaidos, reikalingos darbuotojų darbo užmokesčiui mokant jiems Vyriausybės nustatytą MMA. Pažymėtina, kad remiantis šiuo kriterijumi turėtų būti vertinamas ir ieškovės pasiūlymas.

Trečiasis asmuo pasiūlymą pateikė 2015 m. gruodžio 2 d. Tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 nustatyta MMA buvo 325 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1240, nustatantis 350 Eur MMA, įsigaliojo tik nuo 2016 m. sausio 1 d., o priimtas 2015 m. gruodžio 2 d., t. y. tą pačią dieną, kai trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, sprendžia, kad, vertinant trečiojo asmens pasiūlytą kainą, reikia vadovautis trečiojo asmens pasiūlymo pateikimo metu galiojusia Vyriausybės nustatyta MMA.

Bylos duomenimis, Konkurso sąlygų 12.1.3 punkto reikalavimui įgyvendinti reikėtų 56 darbuotojų, dirbančių visu etatu, ir 56 darbuotojų, dirbančių 0,75 etato (ginčo dėl šių skaičių nėra). Darbdavio išlaidos tokiems darbuotojams mokant 325 Eur MMA būtų 426,34 Eur vienam etatui per mėnesį (atsižvelgiant į darbdavio mokamus mokesčius). Taigi darbdavys per mėnesį patirtų 41 781,32 Eur išlaidų (426,34 × 56 + 426,34 × 56 × 0,75). Apskaičiuojant, kiek išlaidų patirtų darbdavys per vieną darbo dieną, gautą sumą reikėtų dalyti iš 30,5 vidutinio mėnesio dienų skaičiaus (jeigu būtų imamos 366 dienos, atsižvelgiant į tai, kad 2016 metai buvo keliamieji), nes paslaugos būtų reikalingos septynias dienas per savaitę (Konkurso sąlygų 12.1.3 punktas). Išeina 1369,88 Eur išlaidų per dieną. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytu, konstatuoja, kad teismai netinkamai skaičiavo vienos dienos darbo užmokesčio išlaidas, mokant Vyriausybės nustatytą MMA.

Kadangi trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta patalpų valymo kaina 1387,15 Eur be PVM, tai perkančiajai organizacijai nebuvo pagrindo vertinti, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina neįprastai maža, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, ir reikalauti ją pagrįsti.

Dėl ne visos apimties pasiūlymo

Perkančioji organizacija turi atmesti pasiūlymą, be kita ko, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Konkurso sąlygų 11 punkte nurodyta, kad pirkimas į dalis neskaidomas. Pasiūlius ne visą paslaugų kiekį, o tik jų dalį, pasiūlymas bus atmestas. Taigi tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pasiūlyta ne visos paslaugos, o tik jų dalis, pasiūlymas turėtų būti atmestas kaip neatitinkantis Konkurso sąlygų.

Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į Konkurso sąlygų 12.1.3 punkto reikalavimą, kuriuo remiantis galima apskaičiuoti jam įgyvendinti reikalingą darbuotojų skaičių, ir į MMA, kurią darbdavys privalo mokėti darbuotojui, galima vertinti, ar pateiktas visos apimties pasiūlymas, kaip tą darė apeliacinės instancijos teismas (nutarties 19 punktas). Tačiau konstatavus, kad teismai netinkamai skaičiavo su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas, reikalingas Konkurso sąlygų 12.1.3 punkto reikalavimui įgyvendinti (nutarties 36 punktas), spręstina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ne visos apimties pasiūlymo nepagrįsta. Pažymėtina, kad trečiojo asmens pozicija dėl Konkurso sąlygų 12.1.3 punkto aiškinimo, kuria savo išvadą grindė apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad šią poziciją trečiasis asmuo išdėstė nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, remdamasis perkančiosios organizacijos atsakymu į ieškovės pretenziją, ir ši pozicija buvo tik vienas iš daugelio trečiojo asmens nesutikimo su ieškiniu argumentų, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad pateiktas ne visos apimties pasiūlymas.

Kita vertus, iš apeliacinės instancijos teismo motyvų galima spręsti, kad teismui abejonių kilo ne dėl paslaugų kiekio, o dėl pasiūlymo kainos. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina neįprastai maža.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, todėl teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus atsakovės ir trečiojo asmens kasacinius skundus, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bei priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė pagrįstai kėlė klausimus dėl to, kokios būtų išlaidos Konkurso sąlygų 12.1.3 punkto reikalavimui įgyvendinti, atsižvelgiant į tam reikalingą darbuotojų, kuriems turėtų būti mokama ne mažiau negu Vyriausybės nustatyta MMA, skaičių, į tai, kad perkančioji organizacija šio kriterijaus netaikė, nors privalėjo, taip pat į tai, kad perkančioji organizacija skirtingai aiškino Konkurso sąlygų 12.1.3 punktą nagrinėdama ieškovės pretenziją ir teisme, kad trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, jog gali pasirinkti darbuotojų skaičių pagal Konkurso sąlygų 12.1.3 punkto reikalavimą, ir tik apeliacinės instancijos teisme pakeitė savo nuomonę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalimi, sprendžia, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui nepriteistinas maksimalus išlaidų advokato pagalbai atlyginimo dydis pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Atsakovė patyrė 2148,49 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1, 7, 8.2, 8.3 punktais, iš ieškovės atsakovei priteistinas 900 Eur šių išlaidų atlyginimas (maksimalus dydis būtų 2855,60 Eur).

Trečiasis asmuo patyrė 5372,40 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1, 7, 8.2, 8.3 punktais, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistinas 900 Eur šių išlaidų atlyginimas (maksimalus dydis būtų 2855,60 Eur).

Atsakovė patyrė 1498,02 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1, 7, 8.16 punktais, iš ieškovės atsakovei priteistinas 95 Eur šių išlaidų atlyginimas (maksimalus dydis būtų 285,56 Eur).

Trečiasis asmuo patyrė 1597,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1, 7, 8.10 punktais, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistinas 400 Eur šių išlaidų atlyginimas (maksimalus dydis būtų 1213,63 Eur). Be to, trečiasis asmuo sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 217 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis). Iš viso trečiajam asmeniui turėtų būti priteista iš ieškovės 617 Eur (217 Eur + 400 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmetęs trečiojo asmens apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo atsakovė, ir palikęs galioti ne jų naudai priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturėjo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei ir trečiajam asmeniui iš ieškovės, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 98 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis iš ieškovės priteista 907,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui ir 749,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei, turėtų būti panaikintos, bet, atsižvelgiant į šios nutarties 49 ir 50 punktus, naikintina tik apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš ieškovės priteista atsakovei 749,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Iš viso atsakovei priteistina iš ieškovės 995 Eur (900 Eur + 95 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, ar atsakovei iš ieškovės jau išieškota 749,01 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, priteisto apeliacinės instancijos teismo nutartimi, ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl 749,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei iš ieškovės priteisimo naikintina. Jeigu paaiškėtų, kad pagal apeliacinės instancijos teismo nutartį atsakovei iš ieškovės jau išieškota 749,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai ieškovė turėtų teisę pasinaudoti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu.

Iš viso trečiajam asmeniui priteistinas iš ieškovės 1517 Eur (900 Eur + 617 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad, bylos duomenimis, trečiajam asmeniui iš ieškovės jau išieškota 907,01 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, priteisto apeliacinės instancijos teismo nutartimi, tai šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl 907,01 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisimo paliktina galioti ir trečiajam asmeniui priteistinas iš ieškovės papildomai 609,99 Eur (1517 Eur – 907,01 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Kasacinis teismas patyrė 6,08 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Valstybei iš ieškovės priteistina 6,08 Eur šių išlaidų atlyginimo.

Atsakovė sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Atsakovei iš ieškovės priteistina 217 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis). Atsakovė patyrė 2522,99 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1, 7, 8.13 punktais, atsakovei iš ieškovės priteistinas 500 Eur šių išlaidų atlyginimas (maksimalus dydis būtų 1617,22 Eur). Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 717 Eur (217 Eur + 500 Eur) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Trečiasis asmuo sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 217 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis). Trečiasis asmuo patyrė 5556,32 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1, 7, 8.13 punktais, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinas 500 Eur šių išlaidų atlyginimas (maksimalus dydis būtų 1617,22 Eur). Iš viso trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 717 Eur (217 Eur + 500 Eur) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo dalis grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Socialinė integracija“ (j. a. k. 302496427) 42 (keturiasdešimt du) Eur permokėto žyminio mokesčio, palikti galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kuria priteista iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Socialinė integracija“ (j. a. k. 302496427) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gilrinda“ (j. a. k. 13525589) 907,01 Eur (devyni šimtai septyni Eur 1 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, palikti galioti.

Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 13 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo dalis panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Socialinė integracija“ (j. a. k. 302496427) atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei (j. a. k. 135042056) 995 (devynis šimtus devyniasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Socialinė integracija“ (j. a. k. 302496427) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gilrinda“ (j. a. k. 13525589) 609,99 Eur (šešis šimtus devynis Eur 99 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Socialinė integracija“ (j. a. k. 302496427) atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei (j. a. k. 135042056) 717 (septynis šimtus septyniolika) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Socialinė integracija“ (j. a. k. 302496427) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gilrinda“ (j. a. k. 13525589) 717 (septynis šimtus septyniolika) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Socialinė integracija“ (j. a. k. 302496427) 6,08 Eur (šešis Eur 8 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Birutė Janavičiūtė

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė