Adm. nusižengimo byla Nr. eII-175-1082/2025
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00136-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.9.4; 21.10.4; 21.11.3;
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,
sekretoriaujant Donatai Švelpaitei,
dalyvaujant pareiškėjo K. V. atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,
nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui ir pareiškėjui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir
n u s t a t ė :
Skundžiamu Institucijos nutarimu K. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. balandžio 27 d. 13.12 val., Panevėžio rajono krašto kelyje Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas skundu prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis ir administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. K. V. skunde nurodo, kad pripažįsta administracinį nusižengimą, kaltės neginčija, dėl to nuoširdžiai gailisi, taip pat padėjo išaiškinti nusižengimą, ir kelia tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą. Pareiškėjo teigimu per 5 metų laikotarpį jis tik 1 kartą baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, per visą vairavimo laikotarpį nėra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirtą 170 Eur baudą sumokės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjo nuomone, skiriant administracinio poveikio priemonę nebuvo atsižvelgta į tai, jog teisė vairuoti yra labai reikalinga, o žmona teisės vairuoti neturi. K. V. kaip išskirtines aplinkybes nurodo, jog jam dažnai tenka važiuoti pas gydytojus, aplankyti kapus, prižiūrėti sodo sklypą, esantį Panevėžio rajone, nuvežti žmoną į darbą ir į namus, be to žmona jau yra pensinio amžiaus bei silpnos sveikatos ir dažnai lankosi pas gydytojus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Pareiškėjas mano, kad jam skirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, per griežta bei neatitinka prevencinių tikslų ir yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nesutinka su pastarajame išdėstytu reikalavimu, mano, kad skundžiamas Institucijos 2025 m. birželio 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Taipogi nedalyvavo pareiškėjas, prašymo atidėti iš jo negauta.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė tenkinti skundą, papildomai nurodė prašant arba neskirti administracinio priemonės, arba ją bent sutrumpinti iki 1 mėnesio.
Skundas netenkinamas.
Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjas paties nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto skundu iš esmės neginčija, kaip ir baudos už jį paskyrimo. Todėl teismas, be kita ko atsižvelgdamas ir į skundu formuluojamą prašymą, jo ribas, įvertinęs bylos duomenis ir išsamiau nepasisakydamas apie Pareiškėjo kaltę, tik konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra abejonių dėl K. V. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuoto, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto, administracinio nusižengimo padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, taip pat Pareiškėjui paskirtos baudos tinkamo individualizavimo.
Iš skunde suformuluoto reikalavimo matyti, kad skundu iš esmės yra keliamas klausimas tik dėl Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės bei formuluojamas prašymas – pritaikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam minėtos administracinio poveikio priemonės arba, kaip pareiškėjo atstovas teisme papildomai nurodė – sutrumpinti minėtos priemonės terminą iki vieno mėnesio. Būtent šiuo klausimu teismas iš esmės ir pasisako.
Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, kad <...> lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Tai reiškia, kad būtent už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimančiai institucijai skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta minimali nuobauda – bauda, taip pat buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Pareiškėjas gi mano, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam laikotarpiui, jam yra per griežta administracinio poveikio priemonė ir yra pagrindas jo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį šios poveikio priemonės visai neskirti ar sutrumpinti jos terminą. Teismas, ištyręs visus įrodymus, posėdžio metu išklausęs Pareiškėjo paaiškinimų, su Pareiškėjo teiginiais nesutinka.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBVC04NS02OTcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2AT-85-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2AT-85-697/2016">e2AT-85-697/2016</a>, 2AT-5-303/2017, 2AT-22-648/2024).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą K. V. padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo ir nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo). Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, skundžiamu Institucijos nutarimu K. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta straipsnio sankcijoje nurodyta bauda ir privalomos skirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone, K. V. skiriant administracinio poveikio priemonę administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jam paskirtą administracinio poveikio priemonę laikyti per griežta ar neteisinga bei K. V. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nebuvo ir nėra jokio pagrindo.
Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė Pareiškėjui turėtų būti neskiriama ar sutrumpinta iki vieno mėnesio. Pareiškėjo skunde, o taip pat teismo posėdžio metu jo bei atstovo nurodytos aplinkybės – atsakomybėn traukiamo asmens poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones (dažnai tenka važiuoti pas gydytojus tiek jam pačiam, tiek ir žmonai, reikia aplankyti kapus, prižiūrėti sodo sklypą, esantį Panevėžio rajone, nuvežti žmoną į darbą ir į namus, be to žmona jau yra pensinio amžiaus ir neturi vairuotojo pažymėjimo), o taip pat kitos aplinkybės (prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą, gailestis dėl to, administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo), teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su asmeniniais poreikiais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina kasdienėje veikloje, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, Pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nustatytas minimaliam terminui, įvertinus jo dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, kitus pareiškėją charakterizuojančius duomenis, todėl ši nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo asmenybės bei negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – švelninimui.
Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.
Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino K. V. padarius jam inkriminuotą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir 420 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį bei keisti skundžiamą Institucijos nutarimą pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo K. V. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Rita Dirkė
