Baudžiamoji byla Nr. 2K-142-719/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27843-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.6; 1.2.24.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Masioko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir O. T. kasacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžių.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. J. J. padarytą 6900,71 Eur turtinę žalą, per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti šimtą valandų, dirbant kas mėnesį po dvidešimt valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat A. B. nuteistas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį 100 MGL (3700 Eur) dydžio bauda, sumokėtina per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. B. paskirta subendrinta laisvės apribojimo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. J. J. padarytą 6900,71 Eur turtinę žalą, per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti šimtą valandų, dirbant kas mėnesį po dvidešimt valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
O. T. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. J. J. padarytą 6900,71 Eur turtinę žalą, per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų, dirbant kas mėnesį po dvidešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. O. T. taip pat nuteistas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį 100 MGL (3700 Eur) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir O. T. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. J. J. padarytą 6900,71 Eur turtinę žalą; per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų, dirbant kas mėnesį po dvidešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iš A. B. ir O. T. solidariai J. J. J. priteista 6900,71 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš A. B. ir O. T. solidariai Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priteista 42 567,02 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu nuteistojo O. T. ir A. B. gynėjo advokato J. Jasaičio apeliaciniai skundai atmesti. Nukentėjusiojo J. J. J. atstovo advokato P. J. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendis pakeistas. A. B. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir jam skirtas vienerių metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirta bausme – 100 MGL (3700 Eur) dydžio bauda ir A. B. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas A. B. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti nukentėjusiajam 8141,37 Eur dydžio turtinę žalą. O. T. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir jam skirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su pagal BK 270 straipsnio 2 dalį paskirta bausme – 100 MGL (3700 Eur) dydžio bauda ir O. T. paskirta galutinė subendrinta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas O. T. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti nukentėjusiajam 8141,37 Eur dydžio turtinę žalą. Iš A. B. ir O. T. nukentėjusiajam J. J. J. priteista 1240,66 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl miško atkūrimo išlaidų. Pripažinta 2254,20 Eur nusikalstamos veikos rezultatu ir jie konfiskuoti iš A. B. ir O. T. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. ir O. T. nuteisti už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą: veikdami bendrai, nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 12 d., tikslesniu nenustatytu laiku, miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame J. J. J., neteisėtai, neturėdami leidimo kirsti mišką, plynai iškirto 10 919,366 Eur vertės 185,074 m³ žalių eglių ir pagrobė 6804,71 Eur vertės 115,334 m³ šių iškirstų eglių, kurių 1 m³ kaina 59 Eur, pasikėsino pagrobti J. J. J. priklausančias 10 919,366 Eur vertės 185,074 m³ iškirstų žalių eglių. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat A. B. ir O. T. nuteisti už tai, kad pažeidė aplinkos apsaugos taisykles ir dėl to buvo padaryta didelė žala miškui kaip aplinkos objektui: jie, veikdami bendrai, nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 12 d., tikslesniu tyrimo nenustatytu laiku, miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame J. J. J., pažeisdami Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus, t. y. neteisėtai, be leidimo kirsti mišką, plynai iškirsdami 10 919,366 Eur vertės 185,074 m³ žalių eglių bręstančiame medelyne, kuriame nustatytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXVI „Miško naudojimo apribojimai“, LII „Dirvožemio apsauga“, XXIX „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, XXVII „Vandens telkiniai“, XXI „Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrengimai“, VI „Elektros linijų apsaugos zonos“, II „Kelių apsaugos zonos“), padarė miškui kaip aplinkos objektui didelę žalą, turinčią 42 567,02 Eur piniginę išraišką. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, nurodytą BK 270 straipsnio 2 dalyje.
3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį sprendė, kad baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad miško sklype, priklausančiame J. J. J., neteisėtai, neturint leidimo kirsti mišką, buvo plynai iškirsta 10 919,366 Eur vertės 185,074 m3 žalių eglių, iš kurių 6804,71 Eur vertės 115,334 m3 eglių pagrobta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar iškirsto miško vertė atitinka didelės vertės požymį, nepagrįstai taikė 2018 m. sausio 1 d. patvirtintą 50 Eur bazinį bausmių ir nuobaudų dydį. Kasacinės instancijos teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami tokie, kokie jie buvo veikos padarymo metu. Nusikalstama veika buvo padaryta 2016 m. birželio 1 d. – birželio 12 d.; tuo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ Lietuvos Respublikoje galiojęs MGL dydis buvo 37,66 Eur. Įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 250 MGL buvo lygūs 9415 Eur, akivaizdu, kad, iškirsto pasikėsinto pagrobti miško vertei esant lygiai 10 919,366 Eur, tokio turto vertė viršija 250 MGL dydį ir tokie veiksmai užtraukia atsakomybę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius skunde nurodo:
5. Teismai nepagrįstai pripažino kitus kertant mišką dalyvavusius asmenis liudytojais šioje baudžiamojoje byloje, buvo šališki nustatydami įvykio mechanizmą (visi samdyti kirsti mišką asmenys turėjo patirties ir žinojo apie leidimo kirsti mišką būtinumą); kasatorius ir O. T. nepagrįstai įgijo kaltinamųjų statusą byloje.
6. Apeliacinės instancijos teismas, be to, pakeitė kaltinimus iš lengvesnių į sunkesnius, neatlikęs papildomo įrodymų tyrimo, taip suvaržė įstatymu garantuotas kaltinamojo teises ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-139/2016">2K-163-139/2016</a>, 2K-203/2009, 2K-355/2008) apeliacinės instancijos teismas turi atlikti įrodymų tyrimą tada, kai jis nuosprendyje padaro kitokias išvadas nei pirmosios instancijos teismas ir įrodymai, kuriais yra grindžiamos šios išvados, yra prieštaringi bei prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo; teismas privalo ištirti tuos įrodymus, kurie yra prieštaringi. Be to, pagal BPK 256 straipsnio 3 dalį teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis žinojo apie jam keičiamus kaltinimus į sunkesnius, prokuroras apeliacinio skundo nepateikė, teismas neišaiškino kaltinamajam teisės prašyti pertraukos pasiruošti gintis nuo sunkesnių kaltinimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>).
7. Taip pat teismai nekritiškai vertino kito kaltinamojo byloje parodymus, nors teismų praktika įpareigoja, vertinant juos kad ir pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, skirti didesnį dėmesį jų patikimumui. Gynyba turi turėti veiksmingas priemones tokiems parodymams ginčyti.
8. Kasaciniu skundu nuteistasis O. T. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
9. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veikoje nėra jam inkriminuotų nusikaltimų sudėčių požymių (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Kitas kaltinamasis, o ne kasatorius atliko nusikalstamus veiksmus, t. y. neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką ir neįsitikinęs, kad toks leidimas yra, žodinio susitarimo pagrindu pasamdė darbininkus (S. U., V. G., P. D.), dirbančius pjūklu, ir pagalbinius miško darbininkus – J. B., V. ir P. P. miško kirtimo darbams atlikti, aprūpino juos darbo įrankiais, jo transporto priemone asmenys buvo pristatomi į darbo vietą. Nors medžiai pažymėti nebuvo, tačiau A. B. nurodymu asmenys pjovė stambesnius medžius. Taip pat A. B. su broliu D. B. vėliau neteisėtai kertamame nukentėjusiojo miške sužymėjo stačius medžius, kuriuos reikia kirsti. A. B. sumokėjo už atliktą darbą minėtiems asmenims. Būtent A. B. tarėsi dėl medienos realizavimo, V. M. realizavo dalį nukirstos medienos. A. B. yra įgijęs miškininko specialybę, tad žino specialiuosius reikalavimus, susijusius su miško kirtimu. Šiuo atveju negali būti pripažinta, kad nusikalstamos veikos įvykdytos bendrininkaujant, nes O. T., kaip ir kiti darbininkai, tik vykdė A. B. nurodymus (traukė iš miško nupjautą medieną ir sandėliavo ją prie kelio); taigi jis procese turėjo turėti ne kaltinamojo, o liudytojo procesinį statusą. Teismai jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą grindė tik prielaidomis, samprotavimais, nepatikimais kito kaltinamojo bei su juo artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pats kritiškai vertino M. M. P., D. B., A. B. parodymus. Kasaciniame skunde pažymima, kad aplinkybės, rodančios, kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NDQvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-544/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-544/2005">2K-7-544/2005</a>, 2K-399/2011, 2K-440/2010). Taip teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, be to, pažeistos sprendimų surašymo taisyklės.
10. Taip pat O. T. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, nes nenustatyta, kad miško iškirtimu buvo sutrikdyti natūralūs biologiniai procesai ir dėl to padaryta didelė žala augalijai. Miško kirtimas yra natūralus ir kasdienis procesas, kuris miške vyksta nuolat, mediena kertama privačiame miške, miškas gali būti atkurtas, iškirsta mediena yra įvertinama pinigais, kurie priteisiami iš žalą padariusių asmenų.
11. Be to, jei ir buvo padaryta nusikalstama veika, ji galėjo būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas 50 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. O bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam J. J. J. nuosavybės teise priklausančiame miško sklype plynai iškirsta 10 919,366 Eur vertės 185,074 m3 žalių eglių, t. y. pasikėsinto pagrobti turto vertė neviršija 250 MGL (12 500 Eur).
12. Nepagrįstai tenkintas nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nemotyvuota, kodėl priteisiama 3000 Eur suma. Civilinis ieškinys apskritai negalėjo būti tenkinamas, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika. Taip pat priteista suma yra per didelė, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir teismų praktiką. Priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo kriterijų. Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai ateityje. Visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODItNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-82-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-82-699/2017">2K-82-699/2017</a>, 2K-110/2013, 2K-540/2013).
13. Atsiliepimu į nuteistųjų A. B. ir O. T. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras G. Gudžiūnas prašo kasacinius skundus atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo:
14. Teismai, inkriminuodami A. B. ir O. T. pasikėsinimą padaryti vagystę, išanalizavo visus įrodymus byloje kaip visumą, išanalizavo tiek miške dirbusių darbininkų paaiškinimus apie tai, kad juos pasamdė ir darbo įrankiais bei priemonėmis aprūpino A. B., kokius medžius ir kur pradėti kirsti, pirmiausiai parodė O. T., vėliau A. B. kirstinus medžius sužymėjo. Liudytojas J. B. parodė, kad kur reikės važiuoti, kokius medžius pjauti, jam parodė O. T. Liudytojas S. U. parodė, kad A. B. yra sakęs, kad reikia išpjauti medieną O., o liudytojas V. B. teigė, kad A. B. pasakęs, kad reikės pjauti mišką, jį parodęs, o atvykus į vietą pirmą dieną, kokius medžius pjauti, parodęs O. T. ir A. B. Taigi organizaciniais miško kirtimo klausimais rūpinosi ne tik A. B., bet ir O. T. Taip pat iškirstos medienos pardavimu V. M. rūpinosi abu nuteistieji; jie pasidalijo ir iš sandorio gautus pinigus. Teismai, atlikdami įrodymų vertinimą, jokių teisės pažeidimų nepadarė. Nepagrįstas kasatorių teiginys, kad jų procesinis statusas byloje turėjo būti analogiškas kaip ir kitų miške dirbusių asmenų – bylos liudytojų. Liudytojai buvo pasamdyti tik konkretiems darbams atlikti – medžiams išpjauti, o medyno kirtimo leidimo klausimais ir kirtimo organizavimu rūpinosi nuteistieji, turėję ankstesnę darbo patirtį, o A. B. – net ir atitinkamą išsilavinimą. Bendrininkavimas pagrįstai buvo inkriminuojamas tik nuteistiesiems.
15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo atstovo skundą, turėjo teisinį pagrindą perkvalifikuoti A. B. ir O. T. veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 3 dalį, nes toks prašymas skunde buvo išreikštas. Su nukentėjusiojo skundu proceso dalyviai buvo susipažinę. Veiksmai pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai, nes veikos mastas ir padariniai turi būti vertinami pagal veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00OTUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-495/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-495/2007">2K-7-495/2007</a>, 2K-348/2008 ir kt.). Taip pat nepagrįstas kasatorių argumentas dėl būtinumo atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, nes įrodymų tyrimas paprastai apeliacinės instancijos teisme atliekamas tada, kai pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir dėl to reikia priimti priešingą teismo procesinį sprendimą. Šiuo atveju faktinės aplinkybės nepakito, tik reikėjo įvertinti padarinius pagal kitą MGL dydį.
16. Taip pat akcentuotina, kad abu nuteistieji pagrįstai nuteisti ir pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, nes neteisėtai iškertant tik bręstantį, o ne brandų medyną, kuriame nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, miškas buvo visiškai suniokotas ir taip sutrikdyti natūralūs biologiniai procesai, todėl padaryta žala medyno ekosistemai. Tokiam miškui ir jo ekosistemai atkurti reikės laiko. Padaryta žala įvertinta specialistų – Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų, todėl, remiantis tokiu vertinimu ir atsižvelgiant į atkūrimo galimybes, teisingai nuspręsta, kad buvo padaryta didelė žala aplinkai.
17. Nuteistasis O. T. kasaciniame skunde teigia, kad neturtinė žala yra priteista nepagrįstai. Tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi.
18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktorius Albertas Kasperavičius atsiliepimais į nuteistųjų A. B. ir O. T. kasacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimuose nurodoma:
19. Byloje nustatyta, kad nuteistieji bendromis pastangomis neteisėtai nukentėjusiajam privačios nuosavybės teise priklausančiame miško sklype visiškai iškirto didelį kiekį žalių eglių bręstančiame medelyne, kuriame nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šiam miškui atkurti reikės ne vieno dešimtmečio. Neteisėtu miško kirtimu buvo sutrikdyti natūralūs biologiniai procesai, todėl buvo padaryta didelė žala augalijai; nuteistųjų bendri veiksmai pagal BK 270 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti pagrįstai. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiai dėl Valstybinės miškų tarnybos civilinio ieškinio pagrįsti ir teisėti.
20. Atsiliepimu į nuteistųjų O. T. ir A. B. kasacinius skundus nukentėjusiojo J. J. J. atstovas advokatas P. Jablonskas prašo kasacinius skundus atmesti. Atsilipime nurodoma:
21. Abiejų instancijų teismai tinkamai išnagrinėjo bylą ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Argumentai, kad buvo suvaržytos kaltinamųjų teisės, nes apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, yra deklaratyvūs ir prieštarauja bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytai proceso dalyvių pozicijai. Prašymas kvalifikuoti veiką pagal sunkesnį BK straipsnį buvo suformuluotas nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde. Tai taip pat reiškia, kad visi apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę asmenys žinojo skundo argumentus ir turėjo galimybę pasisakyti dėl jų, taip pat prašyti vienokių ar kitokių įrodymų ištyrimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, sprendžiant klausimą dėl įrodymų tyrimo būtinybės, dalyvaujantys asmenys tokio prašymo neišreiškė. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde pateikta veikos kvalifikacija iš esmės yra analogiška 2017 m. sausio 27 d. kaltinamajame akte nurodytai šios nusikalstamos veikos kvalifikacijai, todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistieji šioje byloje neturėjo galimybės gintis nuo pateikto kaltinimo ar kitokiu būdu buvo suvaržytos jų teisės į gynybą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė nusikalstamos veikos metu galiojusio MGL dydį, vadovaudamasis nuoseklia kasacinės instancijos teismo praktika. Dėl O. T. kasaciniame skunde nurodyto argumento dėl netinkamo neturtinės žalos dydžio priteisimo atsiliepime nurodoma, kad tai nėra kasacinės instancijos nagrinėjimo dalykas, nes toks argumentas nebuvo nagrinėjamas apeliacine tvarka.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
22. Nuteistųjų A. B. ir O. T. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų
23. Pažymėtina, kad kasatorių skunduose yra daug argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, faktinių aplinkybių nustatymas, priteista žala (neigiant kaltę dėl vagysčių), tačiau tai – pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas, remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Dėl to kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepakanka tik formaliai nurodyti kasacijos pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi kasatorių teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių aplinkybių nustatymo, turtinės žalos priteisimo paliktini nenagrinėti.
Dėl didelės vertės požymio ir veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį
24. Nuteistojo O. T. kasaciniame skunde teigiama, kad jei ir buvo padaryta nusikalstama veika, ji galėjo būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas 50 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, todėl iškirstų žalių eglių vertė – 10 919,366 Eur – neviršija 250 MGL (12 500 Eur).
25. Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtintas 37,66 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris nesikeitė iki 2018 m. sausio 1 d.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01MTkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-519/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-519/2006">2K-7-519/2006</a>, 2K-348/2008, 2K-64/2011 ir kt.).
28. A. B. ir O. T. jiems pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį inkriminuotą veiką padarė nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 12 d. Veikos padarymo metu 1 MGL buvo lygus 37,66 Eur. Kadangi nuteistieji pasikėsino pagrobti svetimą turtą, kurio vertė 10 919,366 Eur, tai pagal veikos metu galiojusį MGL dydį atitiko beveik 290 MGL, nuteistųjų veika, atsižvelgiant į BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertės išaiškinimą, pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį.
Dėl veikos perkvalifikavimo apeliacinės instancijos teisme
29. Nuteistųjų skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro skundo, neatlikdamas įrodymų tyrimo ir neįspėdamas kaltinamųjų, jų veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į sunkesnį nusikaltimą – BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį. Tai suvaržė įstatymu garantuotas kaltinamųjų teises ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
30. BPK 320 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nustatyta, kad ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal abiejų nuteistųjų ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinius skundus. Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė abiejų nuteistųjų veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, paskiriant prokuroro pasiūlytas bausmes.
31. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-P-36/2010, 2K-262/2014, 2K-7-304-976/2016, 2K-278-788/2018 ir kt.). Apie tokią galimybę teismas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai kaltinimas iš esmės pakeičiamas, kaltinamajam turi būti suteikiama tinkama galimybė įgyvendinti savo gynybos teises dėl pakeisto kaltinimo. EŽTT ne kartą pažymėjo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies a punktas suteikia kaltinamajam teisę būti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindą, bet ir apie teisinį veikų vertinimą. Šiuo atveju lemiamą reikšmę vertinant gynybos teisių užtikrinimo atitiktį Konvencijai turi tai, ar gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų buvusi kitokia (2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Seliverstov prieš Rusiją, peticijos Nr. 19692/02).
32. Išnagrinėjusi kasacinio skundo argumentą dėl procesinio pažeidimo, perkvalifikuojant nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos neįvykdymas, t. y. nepranešimas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę, esant konkrečiai šioje byloje susidariusiai procesinei situacijai, iš esmės nesuvaržė kaltinamųjų teisės žinoti, kuo jie kaltinami, ir jų galimybės veiksmingai gintis nuo kaltinimo, taigi nepažeidė teisingo proceso nuostatų ir nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Kolegija sprendžia, kad gynyba turėjo galimybę ginčyti kvalifikavimą tiek fakto, tiek ir teisės aspektu. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad: 1) kaltinamasis aktas A. B. ir O. T. buvo surašytas, kaltinant juos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį bei 270 straipsnio 2 dalį; 2) pagal tuos pačius straipsnius byla perduota teismui ir nagrinėjama pirmosios instancijos teisme; 3) pirmosios instancijos teismui jų veiką perkvalifikavus iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, buvo paduotas jau minėtas nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas su prašymu veiką kvalifikuoti pagal tuos pačius straipsnius, dėl kurių buvo pareikštas kaltinimas. Taigi nuteistieji visose baudžiamosios bylos stadijose (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme) žinojo, kokios veikos jiems inkriminuojamos. Dėl šių veikų naudojosi teise į gynybą pirmosios instancijos teisme, žinojo apie paduotą apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma jų veikas kvalifikuoti iš esmės taip pat, kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė veikos kvalifikavimą į sunkesnį nusikaltimą, nekeisdamas faktinių bylos aplinkybių, tik konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas taikytiną MGL dydį, kuris ir turėjo reikšmės veikos kvalifikavimui.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį
33. Pagal BK 270 straipsnio 2 dalį aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas pripažįstamas kvalifikuotu nusikaltimu, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala gyvūnijai, augalijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Sprendžiant, ar padaryta žala gyvūnijai, augalijai yra didelė, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mastą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-159/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-159/2010">2K-159/2010</a>, 2K-54/2011, 2K-19/2014).
34. Žemesnės instancijos teismai, nuteistųjų A. B. ir O. T. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodami pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose ir nurodė išsamius motyvus, kuriems teisėjų kolegija pritaria. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistieji bendromis pastangomis neteisėtai nukentėjusiajam privačios nuosavybės teise priklausančiame miško sklype plynai iškirto didelį kiekį žalių eglių bręstančiame medyne, kuriame nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, miškas yra suniokotas, nors šeimininkas neplanavo jo kirsti. Šiam miškui atkurti reikės ne vieno dešimtmečio. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, o apeliacinės instancijos teismas tam pritarė, kad neteisėtu miško kirtimu buvo sutrikdyti natūralūs biologiniai procesai, todėl buvo padaryta didelė žala augalijai. Taigi bręstančiame medyne buvo plynai iškirsti medžiai, tai neabejotinai padarė didelę žalą augalijai, o kartu sukėlė sunkius padarinius aplinkai ir ekosistemai.
35. Taigi, atsižvelgiant į visus aptartus motyvus, nuteistųjų A. B. ir O. T. nusikalstami veiksmai dėl J. J. J. priklausančio miško neteisėto plyno kirtimo, iškertant 185,074 m³ žalių eglių bręstančiame medelyne, kuriame nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, padarant miškui kaip aplinkos objektui didelę žalą, turinčią 42 567,02 Eur piniginę išraišką, pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 270 straipsnio 2 dalį.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies taikymo
36. Abu kasatoriai skunduose nurodo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir dėl to neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. A. B. skunde teisinių argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo nepateikta. O. T. skunde šios normos pažeidimas argumentuojamas iš esmės tuo, kad teismai rėmėsi parodymais asmenų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi (A. B. mama, brolis ir draugė).
37. Kaip jau buvo minėta, surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu. Tokiu atveju kasacinės instancijos teismas patikrina, ar renkant duomenis, juos tiriant bei vertinant (darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai) nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis).
38. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta glausta jų analizė ir išvados dėl įrodymų vertinimo. Teismas A. B. ir O. T. kaltę pagrindė įvertinęs bylos įrodymų visumą.
39. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis, pateikė motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo ir patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą dėl abiejų nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Šis teismas nurodė motyvus ir dėl O. T. kasaciniame skunde minimų liudytojų: M. M. P., D. B. ir A. B. kaip suinteresuotų asmenų parodymų kritiško vertinimo. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad gana artimą A. B. ir O. T. bendravimą patvirtino kiti kertant mišką dalyvavę liudytojai.
40. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsakyta į visus esminius apeliantų argumentus. Todėl kolegija konstatuoja, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidus BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Dėl neturtinės žalos
41. Nuteistasis O. T. teigia, kad nepagrįstai buvo tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos ir priteista šiai žalai atlyginti 3000 Eur. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.
42. Nukentėjusysis J. J. J. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 12 256,02 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei nurodė motyvus, kuriais grindė neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino ir solidariai iš A. B. bei O. T. priteisė 3000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Nustatyta, kad J. J. J. nukentėjo nuo nusikaltimo, buvo pasikėsinta pavogti didelės vertės jo turtą, dalis turto pavogta. Nukentėjusysis lankydavosi savo miške, prižiūrėjo ir puoselėjo nebrandaus miško medelyną, neketino jo kirsti ar parduoti, miškas buvo iškirstas plynai, suniokotas. Akivaizdu, kad dėl šio nusikaltimo J. J. J. patyrė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą, jis yra garbaus amžiaus ir dėl patirtų dvasinių išgyvenimų pablogėjo jo sveikata. Taigi teismai, iš kaltininkų priteisdami nukentėjusiajam J. J. J. neturtinę žalą, tinkamai pritaikė įstatymą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą – neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Tokią teismų praktiką, kai turtinių nusikalstamų veikų padarymo atvejais priteisiama asmens patirta neturtinė žala, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-641/2010, 2K-553/2012 ir kt.). Pačios neturtinės žalos dydis yra fakto, o ne teisės klausimas.
43. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgiant į paduotų kasacinių skundų nagrinėjimo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių BPK nuostatų pažeidimų, dėl kurių reikėtų bylą nutraukti arba minėtus nuosprendžius pakeisti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų A. B. ir O. T. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Vytautas Masiokas
Artūras Ridikas
