Civilinė byla Nr. e3K-3-167-248/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23406-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.7; 2.6.16.11.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomininku, trečiasis asmuo – V. P.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens pripažinimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu ir įtvirtinančių teisę reikalauti su juo sudaryti nuomos sutartį pradiniam nuomininkui mirus, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2017 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 60-2-1205, pripažinti ieškovą buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas), pagrindinės nuomininkės I. M. M. šeimos nariu ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu pirmiau nurodyto buto nuomos sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Nurodė, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Šis butas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. A-3521 pagrindu 2004 m. gruodžio 23 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 388 (toliau – ir Nuomos sutartis) buvo išnuomotas ieškovo senelei I. M. M., ji išnuomotame bute gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
4. Ieškinyje pažymėta, kad po tėvų mirties ieškovą kurį laiką globojo senelė, tačiau, pablogėjus jos sveikatai, ieškovas (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas gyventi į Kauno vaikų ir jaunimo globos namus ir gyveno ten iki pilnametystės (duomenys neskelbtini). Nors gyveno vaikų ir jaunimo globos namuose, ieškovas teigia, kad dažnai lankydavo senelę I. M. M., jai padėdavo atlikti įvairius buities darbus. Sulaukęs pilnametystės ieškovas grįžo gyventi pas senelę į ginčo butą, tačiau jame gyvenamosios vietos nedeklaravo, 2004 m. gruodžio 6 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno miesto savivaldybėje. Ieškovas gyveno su senele daugiau kaip vienerius metus, bendrai tvarkė namų ūkį, mokėjo mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, pirko maistą, kartu remontavo butą, pirko buitinę techniką ir bendromis lėšomis dengė kitas išlaidas, pagal galimybes ne tik prisidėjo prie bendro ūkio, bet ir rūpinosi senele bei jos sveikata.
5. Ieškovas nurodė, kad, mirus senelei, jis liko gyventi ginčo bute, mokėjo mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, prižiūrėjo likusį turtą ir juo naudojosi. 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškovas pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriui dėl buto nuomos sutarties sudarymo jo vardu, tačiau 2017 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 60-2-1205 buvo atsisakyta tai padaryti, motyvuojant tuo, kad ieškovas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, ieškovas kreipėsi į teismą dėl jo pripažinimo I. M. M. šeimos nariu Nuomos sutarties prasme.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino ieškovą ginčo buto pagrindinės nuomininkės I. M. M. šeimos nariu ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu ginčo buto nuomos sutartį; kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo bute niekas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, Nuomos sutarties 1 punkte buvo nurodyta, kad I. M. M. šeimą sudaro 1 asmuo. Po I. M. M. mirties atliktos ginčo buto apžiūros akte konstatuota, kad jame be teisinio pagrindo gyvena V. P., ji buvo raginama išsikelti. Byloje pateikta nuomos mokesčio apskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestinė, joje 2015 m. vasario mėn. fiksuota 1112,86 Eur nuomos mokesčio skola, o 2017 m. lapkričio mėn. – 168,10 Eur skolos likutis.
8. Nustatyta, kad ieškovas 2004 m. gruodžio 6 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno mieste; jam iki 2049 m. balandžio 23 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis; ieškovas dirba UAB „Šalva“ raštvedžiu. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą įrašyti jį į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, prašyme nurodė, kad jo gyvenamoji vieta – Marijampolėje (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 62-5-1659 pranešė ieškovui, kad jo prašymas nepatenkintas, nes ieškovo deklaruoto turto vertė ar pajamos už 2016 m. viršija įstatymo nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Ieškovo advokatė 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą sudaryti su ieškovu ginčo buto nuomos sutartį; šis prašymas atmestas.
9. Teismas nurodė, kad ieškovas yra buvusios ginčo buto nuomininkės I. M. M. artimasis giminaitis – vaikaitis (CK 3.135 straipsnis); siekdamas būti pripažintas nuomininkės šeimos nariu, jis turi įrodyti, jog kartu su ja gyveno ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkė namų ūkį (CK 6.588 straipsnio 4 dalis).
10. Teismas nurodė, kad apklausti liudytojai parodė, jog ieškovas, gyvendamas globos namuose, lankydavosi pas senelę, o kai jam suėjo 18 metų, apsistojo pas senelę jos bute; mirus prosenelei, nuo 2004 m. ieškovas daugiau būdavo pas senelę; nors dirbo ir nakvodavo apleistame bute Marijampolėje, ieškovas nuolatos savaitgaliais, o kartais ir savaitės viduryje, grįždavo pas senelę. Jie bendrai tvarkė ūkį (ieškovas pirkdavo maisto, atliko remonto darbus, kartu mokėjo mokesčius už butą); senelė džiaugėsi, kad vaikaitis daro remontą, prisidėdavo sumokant už suteiktas komunalines paslaugas. Iš liudytojų parodymų teismas padarė išvadą, kad ieškovas gyveno kartu su pagrindine ginčo buto nuomininke I. M. M. ir bendrai tvarkė ūkį daugiau nei vienerius metus (liudytojai, ieškovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas ginčo bute pradėjo gyventi po pagrindinės buto nuomininkės motinos mirties). Teismas nurodė neturintis pagrindo netikėti bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185, 189 straipsniai).
11. Nors ieškovas nuo 2004 m. gruodžio 6 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, o prašyme įtraukti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą nurodė, kad jo gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad liudytojų parodymais nustatyta, jog šiuo adresu ieškovui gyvenamoji ir darbo vieta buvo suteikta tik liudytojos V. B. gera valia. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankama išvadai, kad ieškovas yra labiausiai susijęs su gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini) ir tai yra pagrindinė jo gyvenamoji vieta, daryti (CK 2.16, 2.17 straipsniai). Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad tuo metu, kai dirbo, ieškovas pasinaudodavo jam suteikta galimybe pernakvoti Marijampolėje, tačiau pagrindine savo gyvenamąja vieta ir interesų buvimo vieta laikė ginčo butą. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog jo interesų buvimo vieta susijusi su gyvenamąja vieta Kaune (duomenys neskelbtini) (CK 2.12 straipsnis).
12. Kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriui priimant ieškovo prašomą panaikinti 2017 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 60-2-1205 ieškovas teismo sprendimu nebuvo pripažintas pagrindinės ginčo buto nuomininkės šeimos nariu, tai teismas nenustatė teisinio pagrindo naikinti pirmiau nurodytą sprendimą, šią ieškinio dalį atmetė.
13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinta dalis ieškinio, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė visiškai.
14. Kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis buvo mirusios ginčo buto nuomininkės I. M. M. šeimos narys ir dėl to su juo turi būti sudaryta ginčo buto nuomos sutartis. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog, mirus tėvams, apsigyveno pas senelę ginčo bute, tačiau, pablogėjus jos sveikatai, buvo apgyvendintas globos namuose kaip našlaitis ir ten gyveno iki pilnametystės (duomenys neskelbtini); sulaukęs pilnametystės apsigyveno pas senelę ir gyveno jos nuomotame bute iki senelės mirties (duomenys neskelbtini) ir gyvena šiuo metu. Byloje kaip liudytoja apklausta V. Ž. patvirtino, kad ieškovas lankydavo senelę gyvendamas globos namuose, sulaukęs pilnametystės apsigyveno pas senelę jos bute, tačiau vėliau, kai įsidarbino Marijampolėje, apsigyveno Marijampolėje. Ieškovas senelei pirkdavo maistą, atliko remonto darbus ir kt. Byloje apklausti namo (duomenys neskelbtini) gretimų butų gyventojai (G. O., M. J.) patvirtino, kad ieškovas gyveno kartu su senele I. M. M. 2001–2002 metais, padėjo jai buityje, taip pat finansiškai, gyvendamas Marijampolėje nuolat savaitgaliais, o kartais ir savaitės viduryje, grįždavo pas senelę. Liudytoja V. B. patvirtino, kad 2005 metais Pilnų namų bendruomenės kunigo prašymu dėl ieškovo labai silpnos sveikatos suteikė jam apleistą butą (duomenys neskelbtini), pernakvoti, vėliau davė darbo rašyti sąskaitas; darbo dienomis ieškovas gyvendavo Marijampolėje, o sirgdamas ir savaitgaliais važiuodavo pas senelę, jai padėdavo, remontavo butą. Liudytoja B. K. taip pat patvirtino, kad ieškovas apie 2004–2005 metus įsidarbino Marijampolėje, tačiau nuolat grįždavo pas senelę.
15. Įvertinusi liudytojų parodymus kolegija konstatavo, kad jie patvirtina tik rūpinimąsi artimu giminaičiu ir pagalbą jam, tačiau ne gyvenimą kartu ir bendro ūkio tvarkymą. Aplinkybės, kad ieškovas nuolat gyveno kartu su senele ir gyvena jos nuomotame bute iki šiol, nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai, t. y. nėra duomenų apie sąskaitų mokėjimą ieškovo lėšomis, pirkinius, remonto vykdymą ieškovo lėšomis, taip pat kad ieškovas ginčo butą laikė pagrindine savo interesų vieta. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai sustiprino teismo įsitikinimą, kad ieškovas kartu su senele nuolat negyveno – nuo 2005 metų dirbo Marijampolėje, gyveno bute (duomenys neskelbtini) (šį adresą nurodė tiek savo raštuose savivaldybei, tiek procesiniuose dokumentuose), niekada nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos ginčo bute, 2004 m. gruodžio 6 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno mieste. Be to, ieškovo senelė, kreipdamasi į Kauno miesto savivaldybę dėl Nuomos sutarties koregavimo, nenurodė, kad kartu su ja gyveno daugiau šeimos narių, nenurodytų sutartyje. Kolegija nustatė, kad ieškovas negyveno ginčo bute ir bylos nagrinėjimo metu: patikrinus faktinę padėtį nustatyta, kad ginčo bute gyvena ieškovo sesuo V. P.; šių aplinkybių neneigė ir pats ieškovas.
16. Kolegija atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2012">3K-3-396/2012</a>). Kadangi byloje esantys įrodymai nepatvirtino, kad ieškovas nuolat ar daugiausia gyveno ginčo bute, tai kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė dėl ieškovo teisės į ginčo buto nuomą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.588 straipsnio 5 dalį, pagal kurią artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Taip pat teismas pažeidė CK 2.17 straipsnio nuostatas, nes nustatydamas ieškovo gyvenamąją vietą nevertino aplinkybės, kad jis savo faktine gyvenamąja vieta laikė ginčo butą, tą nurodė savo paaiškinimuose, pažymėjo, kad Kauną laikė ir laiko savo socialinių ryšių centru, nes čia jis gyveno kartu su senele, be to, jame gyvena ieškovo sesuo ir draugai, su kuriais jis palaiko artimą ryšį.
17.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis), nes išvadas dėl įrodinėjimo dalyko (ieškovo buvimo šeimos nariu) padarė nevertindamas visų į bylą pateiktų įrodymų ir nurodytų argumentų, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl pirmiau nurodytų proceso teisės normų aiškinimo bei taikymo.
17.3. Šios nutarties 15 punkte nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jo interesai ir faktinė gyvenamoji vieta susiję su ginčo butu, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Iš byloje pateiktos nuomos mokesčio, įmokų ir įsiskolinimų suvestinės matyti, kad už ginčo buto nuomą 2015 m. vasario mėn. buvo fiksuota 1112,86 Eur nuomos mokesčio skola, o 2017 m. lapkričio mėn. skolos likutis sudarė tik 168,10 Eur. Ieškovo senelė mirė (duomenys neskelbtini), todėl duomenys apie mokėjimus patvirtina, kad ieškovas pagal finansines galimybes mokėjo nuomos mokestį už ginčo butą. Ieškovo kreipimasis į teismą dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties sudarymo patvirtina, kad savo interesų vieta ir faktine gyvenamąja vieta jis laiko ginčo butą, tokią savo poziciją jis išreiškė procesiniuose dokumentuose, taip pat per atstovę posėdžio metu.
17.4. Apeliacinės instancijos teismas itin kritiškai vertino liudytojų parodymus, kurie patvirtino aplinkybes, kad ieškovas gyveno su savo senele, kartu rūpinosi buitimi; teismas nurodė, kad liudytojų parodymai patvirtina tik tai, kad ieškovas padėjo savo senelei, o ne kartu su ja bendrai tvarkė ūkį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad šiai aplinkybei nustatyti yra itin svarbūs paties ieškovo įsitikinimai, t. y. kad santykius, kuriuos apibūdino liudytojai ir patvirtino jo sesuo, jis suprato kaip bendrą ūkio tvarkymą. Vien dėl to, kad ieškovo darbo vieta yra Marijampolėje, nereiškia, jog pagrindinė jo asmeninių ir socialinių interesų vieta buvo Marijampolėje, o ne Kaune. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino liudytojo G. O. parodymų, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, kai tik nedirbdavo, grįždavo į Kauną, čia gyveno vieninteliai jo šeimos nariai – senelė ir sesuo. Neįvertinęs šių aplinkybių teismas pažeidė CK 2.17 straipsnio 1 dalį, pagal kurią nustatant asmens gyvenamosios vietos kriterijus turi būti įvertinti paties asmens pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą.
17.5. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo ir formaliai vertino aplinkybę, kad ieškovas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos ginčo bute, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų; nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2011">3K-3-152/2011</a>).
17.6. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių apie ieškovo nuolatinį ryšį su senele, rūpinimąsi buitimi, prisidėjimą prie mokesčių mokėjimo (šios nutarties 4–5 punktai). Šių aplinkybių neįvertinimas turėjo esminę reikšmę, nebuvo įvertinta bylos įrodymų visuma ir dėl to buvo priimtas nepagrįstas, neteisėtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas.
18. Atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl faktinių bylos aplinkybių, kurios buvo nustatytos tiek šioje civilinėje byloje, tiek kitoje civilinėje byloje, kurioje priimtas Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xODU0LTk0NC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1854-944/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1854-944/2014">2-1854-944/2014</a>) ir Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTU5NC0zMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1594-324/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1594-324/2014">2A-1594-324/2014</a>) (prejudiciniai faktai). Kadangi kasacinis teismas yra saistomas teismų nustatytų aplinkybių ir prejudicinių faktų (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnio 1 dalis), tai kasaciniame skunde nepagrįstai iš naujo keliamas klausimas dėl faktinių bylos aplinkybių.
18.2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė CK 6.588 straipsnio 5 dalį, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis išgyveno su I. M. M. jos nuomojamoje patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus ir kartu su ja bendrai tvarkė namų ūkį. Ieškovas į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad po senelės mirties būtent jis, o ne jo sesuo V. P., gyvenanti ginčo bute, mokėjo mokesčius už ginčo butą. Net jeigu 2015–2017 metais mokesčius už ginčo butą mokėjo ieškovas, tai nepatvirtina vienos iš CK 6.588 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų – bendro ūkio tvarkymo su buvusia buto nuomininke I. M. M., mirusia (duomenys neskelbtini).
18.3. Nuomos sutartyje buvusi nuomininkė nenurodė, kad jos šeimą sudaro 2 ar daugiau asmenų, taip pat nebuvo pateikusi prašymo leisti ieškovui apsigyventi ginčo bute šeimos nario teisėmis, pakeisti nuomos sutartį ir leisti ieškovui bute deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Nesant šių nuo pagrindinės nuomininkės valios priklausančių aplinkybių, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas faktiškai gyveno ir bendrai tvarkė ūkį su I. M. M. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovo teiginiais ir liudytojo G. O. parodymais, nes jie prieštaravo liudytojos V. Ž. parodymams. Ieškovas nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad senelė būtų siekusi pakeisti nuomos sutartį ir leisti ieškovui bute deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
18.4. Aplinkybės, kad ieškovas nuolat gyveno kartu su senele ginčo bute ir gyvena jame iki šiol, nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai, taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovas šį butą laikė pagrindine savo interesų vieta. Priešingai, įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas kartu su senele nuolat negyveno; liudytojų parodymai patvirtino tik rūpinimąsi artimu giminaičiu ir pagalbą jam, bet ne gyvenimą kartu ir bendrą ūkio tvarkymą. Tiek šioje, tiek civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xODU0LTk0NC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1854-944/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1854-944/2014">2-1854-944/2014</a> pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė savo gyvenamąją vietą Marijampolėje (duomenys neskelbtini), šis adresas nurodytas ir valstybinėms institucijoms teiktuose dokumentuose. Skundžiamame sprendime taip pat buvo nustatyta, kad ieškovas negyvena ginčo bute, ten gyvena jo sesuo V. P.; šių aplinkybių ieškovas neneigė. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, tinkamai taikė CK 2.17 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas gyveno Marijampolėje.
18.5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo bute be teisinio pagrindo gyvena tik V. P., jai įteiktas raginimas atlaisvinti gyvenamąją patalpą. Šios ir civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xODU0LTk0NC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1854-944/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1854-944/2014">2-1854-944/2014</a> duomenys patvirtina, kad ieškovas piktnaudžiauja įstatymo jam suteiktomis teisėmis, siekia ne teisingumo sau, bet naudos trečiajam asmeniui V. P., kuri pralaimėjo civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xODU0LTk0NC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1854-944/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1854-944/2014">2-1854-944/2014</a>. Vien ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti ginti ieškovo teises.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo nuomininkui mirus
19. Pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599–6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų nustatytas CK 6.602 straipsnyje – sutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Ši norma koreliuoja su CK 6.589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, reiškiančia, be kita ko, kad buto nuomininkui mirus jo šeimos nariai nepraranda teisės į nuomotą butą.
20. CK 6.588 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais ir kokie reikalavimai taikomi atskiroms jų kategorijoms. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka (CK 6.602 straipsnio 3 dalis). CK 6.588 straipsnio 4 dalis nustato, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.
21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-10/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-10/2008">3K-3-10/2008</a>; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjctNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-67-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-67-611/2018">e3K-3-67-611/2018</a>, 28 punktas; kt.). Šie juridiniai faktai (jų egzistavimas ar neegzistavimas) ir sudaro įrodinėjimo dalyką bylose dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu.
22. Sprendžiant dėl asmens faktinės gyvenamosios vietos, gyvenimo joje trukmės bei bendro ūkio tvarkymo, įrodinėjimo našta tenka šia aplinkybe suinteresuotam asmeniui, t. y. asmeniui, teigiančiam, kad jo gyvenamoji vieta buvo konkrečioje vietoje ir kad jis su gyvenamosios patalpos nuomininku tvarkė bendrą ūkį (CPK 12, 178 straipsniai).
23. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13/2010">3K-3-13/2010</a>; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2011">3K-3-152/2011</a>; kt.).
24. Šią bylą nagrinėję teismai vienodai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tačiau, įvertinę byloje esančius įrodymus, padarė skirtingas išvadas dėl byloje reikšmingų aplinkybių įrodytumo: pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas įrodė tiek aplinkybę, kad jo pagrindinė gyvenamoji vieta buvo ginčo bute, tiek tai, kad jis su senele bendrai tvarkė ūkį (ginčo dėl giminystės ryšio nėra); apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes laikė neįrodytomis, todėl ieškovo reikalavimus atmetė. Teisėjų kolegija pasisakys dėl abiejų sąlygų, būtinų tam, kad asmuo būtų pripažintas nuomininko šeimos nariu.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
25. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Taigi, teisės normomis pripažįstama, kad asmuo faktiškai gali gyventi keliose vietose.
26. CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y., nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Šie kriterijai taikytini ir teismui nustatant asmens gyvenamąją vietą, kai sprendžiamas ginčas dėl pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu.
27. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai mirusio gyvenamosios patalpos nuomininko artimasis giminaitis prieš nuomininko mirtį jau kurį laiką kartu su juo negyveno, ankstesnis gyvenimo kartu laikotarpis nebeturi teisinės reikšmės, nes tokiu atveju laikoma, kad asmens nebesieja joks ryšis su šia gyvenamąja patalpa. Taip pat tokiu atveju nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl mirusio nuomininko artimojo giminaičio apsigyvenimo mirusio nuomininko būste po nuomininko mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTMxLTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-531-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-531-248/2018">e3K-3-531-248/2018</a>, 23 punktas).
28. Vienas iš šaltinių nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra informacija iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2012">3K-3-396/2012</a>; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC0zMTMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98-313/2016">3K-3-98-313/2016</a>, 24 punktas). Dėl to Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, jei šie duomenys yra nepaneigti kitais įrodymais.
29. Toks aiškinimas atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje yra konstatuota, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta buvo bute, kuriame jis anksčiau gyveno (t. y. ne tame, dėl kurio jis prašė taikyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje nustatytą apsaugą), nėra pakankama padaryti išvadai, kad jo gyvenamoji vieta ir yra šiuo adresu. Teismas vertino, kad faktinis gyvenimas kitame būste suformavo pakankamus ir tęstinius ryšius su šia patalpa tam, kad ji būtų laikoma būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. 2017 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Yevgeniy Zakharov prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10, par. 32).
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas savo gyvenamosios vietos nėra deklaravęs teisės aktų nustatyta tvarka, jis nuo 2004 m. gruodžio 6 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno mieste. Pirmosios instancijos teismas ieškovo gyvenamąją vietą nustatė daugiausia remdamasis liudytojų parodymais. Liudytojų parodymai dėl įrodinėtinų aplinkybių iš esmės sutapo, jie visi patvirtino, kad dažnai, o ypač savaitgaliais, matydavo ieškovą senelės bute, laiptinėje ar prie namo. Pats ieškovas paaiškino, kad jis dirbo Marijampolėje, todėl dažnai po darbo likdavo ten nakvoti, nes kasdien grįžti į Kauną buvo nepatogu; kitu laiku gyvendavo senelės bute. Kaip parodė liudytoja V. B., jai padedant, ieškovui Marijampolėje buvo suteiktas darbas, atitinkantis ieškovo sveikatos būklę, taip pat ji leido ieškovui apsistoti apleistose dukteriai priklausančio pastato patalpose, tačiau savaitgaliais, pablogėjus sveikatai ir kitais atvejais, kai nedirbdavo, ieškovas vykdavo į Kauną. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, sprendė, kad ieškovas dažniausiai gyveno Kaune, tai yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta, o Marijampolėje gyvendavo tik tiek, kiek tai nulemdavo su darbu susijusios aplinkybės.
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad liudytojų parodymai patvirtina tik ieškovo epizodinį lankymąsi senelės bute ir pagalbą jai, o rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo nuolatinį gyvenimą šiame bute, nepateikta: ieškovas nebuvo čia deklaravęs gyvenamosios vietos, senelei gyvai esant nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl gyvenimo šiame bute teisinio įforminimo, savo dokumentuose, teikiamuose savivaldybei, teismui, nurodydavo gyvenamąją vietą Marijampolėje. Pats ieškovas dėl pastarosios aplinkybės paaiškino, kad jis tokį adresą nurodydavo dėl gaunamos korespondencijos saugumo, nes baiminosi, kad Kaune laiškai, gauti jam nesant, gali pasimesti.
32. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas, senelei gyvai esant, jau būdamas pilnametis, nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, negynė savo interesų siekdamas įteisinti gyvenamąją vietą senelės nuomojamame bute, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas anksti liko be abiejų tėvų, gyveno globos namuose, dėl silpnos sveikatos daug laiko praleido gydymo įstaigose, todėl neturėjo savarankiškam gyvenimui reikalingų socialinių įgūdžių, stokojo patirties. Pažymėtina, kad gyvenamosios vietos jis nebuvo deklaravęs ne tik Kaune, bet ir Marijampolėje, o į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtrauktas būtent Kauno mieste. Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo neturi gyvenamosios vietos ir yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, Gyventojų registre nurodoma savivaldybė, kurioje asmuo gyvena. Be to, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad senelė ketino vaikaičių gyvenamąją vietą deklaruoti ginčo bute. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, taip pat neįvertino ieškovo atvykimo į Marijampolę aplinkybių bei vėlesnių su ieškovo įdarbinimu ir apsigyvenimu susijusių įvykių, kuriuos nurodė liudytoja V. B.
33. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime buvo detaliai atskleista liudytojų parodymų esmė, nurodyta, kokias bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes patvirtina jų parodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę ir pagrįstai konstatavo, kad šie parodymai yra pakankami nustatyti ieškovo įrodinėjamoms faktinėms aplinkybėms, t. y. kad ginčo laikotarpiu jis buvo labiausiai susijęs su gyvenamąja vieta Kaune (duomenys neskelbtini), ir kad čia jis gyveno daugiau nei vienerius metus iki senelės I. M. M. mirties (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir liudytojų parodymus, neatsižvelgė į šios bylos specifiką, įrodymus vertino formaliai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje aiškinant įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas laikomasi pozicijos, jog teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTMxLTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-531-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-531-248/2018">e3K-3-531-248/2018</a>, 23 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-695/2019, 40 punktas), o įrodinėjimo standartas priklauso nuo nagrinėjamo ginčo pobūdžio.
Dėl bendro ūkio tvarkymo nustatymo
34. Teisės normose, reglamentuojančiose asmens pripažinimą nuomininko šeimos nariu, nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkė ūkį. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo šeimos nariu svarbu prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų ir kita.
35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybes, leidžiančias konstatuoti ieškovo ir senelės I. M. M. bendrą ūkio tvarkymą. Jie parodė, kad ieškovas prisidėdavo prie buto išlaikymo sąskaitų apmokėjimo; pirko maistą, kurį bendrai vartojo; bendrai įsigijo naują šaldytuvą; ieškovas savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie buto remonto; prisidėjimas buvo nuolatinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas argumentavo, kad tam patvirtinti nepateikti rašytiniai įrodymai (sąskaitos, čekiai).
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad įprastai kartu gyvenantys giminaičiai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų. Ieškovo pajamos ginčo laikotarpiu dėl jo sveikatos būklės ir darbingumo lygio buvo nedidelės, todėl ir jo indėlis į bendrą ūkį negalėjo būti labai reikšmingas, todėl natūralu, kad ieškovas neišsaugojo tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau.
37. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė bylos įrodymų visuma pagrįstą išvadą, kad ieškovas, gyvendamas senelės I. M. M. nuomojamame bute, bendrai su ja tvarkė namų ūkį. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti apie bendrą ūkio tvarkymą, padaryta netinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidžiant įrodymų pakankamumo taisyklę (CPK 185 straipsnis), neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
38. Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovas (nuomininkės vaikaitis) apsigyveno su nuomininke (senele) jos sutikimu, ilgiau nei vienerius metus kartu gyveno ir bendrai tvarkė ūkį, pakanka tam, kad jis būtų pripažintas nuomininkės šeimos nariu, kaip tai nustatyta CK 6.588 straipsnyje.
39. Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos sprendimas paliktinas galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Kasaciniam teismui patenkinus ieškovo kasacinį skundą ir nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas bei paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
41. Ieškovas atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą prašė priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos) tokias išlaidas ir jų dydį patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti, šis ieškovo prašymas netenkintinas.
42. Pateikdamas kasacinį skundą, ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, šis, patenkinus kasacinį skundą, jam priteistinas iš atsakovių lygiomis dalimis, iš kiekvienos po 37,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 6,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovių lygiomis dalimis, iš kiekvienos po 3,35 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą.
Priteisti E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319) 37,50 Eur (trisdešimt septynis Eur 50 ct) kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188764867) 37,50 Eur (trisdešimt septynis Eur 50 ct) kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319) 3,35 Eur (tris Eur 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti valstybei iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188764867) 3,35 Eur (tris Eur 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Algirdas Taminskas
