Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atleidimą iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-187-421/2022

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00059-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skado medis“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skado medis“ ieškinį atsakovui V. M. dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, kompensacijos ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atleidimą iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė UAB „Skado medis“, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu, kuriuo atsakovo V. M. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, iš ieškovės atsakovui priteista 11 900,40 Eur keturių jo vidutinio darbo užmokesčio už darbo santykių trukmės metus dydžių kompensacija, 5654,10 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. spalio 22 d.) iki DGK sprendimo priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.), po 141 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (sprendimo dalies, kuria iš ieškovės atsakovui priteista 400 Eur netesybų už pavėluotą atsiskaitymą už nepanaudotas atostogas, ieškovė neginčijo), prašė išnagrinėti individualų darbo ginčą ir atsakovo reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo, keturių vidutinių darbo užmokesčio dydžių kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2011 m. gegužės 9 d. sudarė darbo sutartį Nr. 305, pagal kurią atsakovas pradėjo eiti inžinieriaus konstruktoriaus pareigas, o nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2022 m. spalio 22 d. – projektų vadovo pareigas. Atsakovui 2020 m. vasario 21 d. išėjus kasmetinių atostogų, iš klientų buvo gauta pretenzijų dėl atsakovo vykdytų projektų, todėl buvo reikalinga gauti einamųjų atsakovo vykdytų projektų dokumentaciją ir brėžinius. Dėl šios priežasties buvo patikrintas atsakovo darbinis kompiuteris, tačiau jokios informacijos nerasta, visi aplankai, kuriuose turėjo būti projektų dokumentacija, rasti tušti. Atsakovui nurodžius, kad visi dokumentai yra „OneDrive“ („Office 365 Business Premium“) programinėje įrangoje, ieškovė pareikalavo suteikti prisijungimo duomenis prie šios programinės įrangos, kuri buvo įsigyta iš ieškovės lėšų ir skirta naudoti darbo tikslams, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. Ieškovė 2020 m. kovo 6 d. elektroniniu ir registruotu paštu išsiuntė atsakovui rašytinį reikalavimą Nr. 1-038 kuo skubiau grąžinti ieškovei priklausantį turtą (nešiojamąjį ir stacionarų kompiuterius) su visa joje esančia darbine informacija, tačiau atsakovas 2020 m. kovo 13 d. grąžino stacionarų kompiuterį, kuriame jokios darbinės informacijos nebuvo.

4. Atsakovui po nedarbingumo 2020 m. birželio 18 d. sugrįžus į darbą, ieškovė raštu pareikalavo iš atsakovo: pateikti „Microsoft Online Service“ paslaugos prisijungimus, iki 2020 m. birželio 23 d. pateikti elektroninių susirašinėjimų su klientais santrauką; FDV dokumentaciją objektams NO-3542-k, NO-3543-k, LT-3333, NO-3706-k, NO-3707-k; užpildytą objekto LT-3333 statybos darbų žurnalą, pateikti paaiškinimus dėl objektų NO-3706-k, NO-3707-k gamybos brėžinių neatitikties užsakovo reikalavimams; pateikti projekto vadovo darbų ataskaitą už paskutinių 3 mėn. laikotarpį prieš atsakovo atostogų pradžią; visą iki 2017 m. gruodžio 31 d. vykdytų projektų dokumentaciją sukelti į kompiuterį; visą 2018–2019 metais vykdytų projektų dokumentaciją sukelti į kompiuterį. Atsakovas atsisakė pateikti prašomus duomenis, nurodydamas, kad neturi prisijungimo prie programų TERRA ir EYLEAN, prašė skirti daugiau laiko statybos žurnalui užpildyti, projekto vadovo ataskaitai pateikti, patikslinti užduotį. Ieškovė 2020 m. birželio 23 d. patikslino reikalavimus, tačiau atsakovas nurodymo pateikti prašomą informaciją neįvykdė.

5. Atsakovui po nedarbingumo 2020 m. spalio 19 d. sugrįžus į darbą ieškovė konstatavo darbo pareigų pažeidimą dėl reikalavimo nevykdymo pateikti prašomus duomenis ir kitų reikalavimų, taip pat ieškovė pakartotinai pareikalavo perduoti projekto NO-3706-k brėžinius bei FDV dokumentaciją, projekto NL-3527 suderintus brėžinius. Atsakovui atsisakius vykdyti šiuos reikalavimus, ieškovė priėmė 2020 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 015- V dėl atsakovo darbo sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu.

6. Ieškovė pažymėjo, kad egzistavo visos privalomos drausminės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas, atsakovui atsisakius vykdyti ieškovės 2020 m. birželio 19 d., 2020 m. spalio 19 d., 2020 m. spalio 20 d. reikalavimus ir perduoti ieškovei informaciją, kuri, vadovaujantis ieškovės direktoriaus 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 05-110 patvirtintų darbo tvarkos taisyklių 91 punktu ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, yra laikoma ieškovės nuosavybe; 2) žalingos pasekmės, nes ieškovė, neturėdama projektinės dokumentacijos, kliento užpildyto klausimyno, komunikacijos su klientu eigos, negalėjo baigti vykdyti projektų, todėl negavo atlyginimo už suteiktas paslaugas, negrąžintų projekto architektūrinių brėžinių atkūrimas elektronine forma kainuoja po 1050 Eur (43 050 Eur žala); 3) priežastinis ryšys, nes dėl atsakovo neteisėto neveikimo ieškovė patiria dešimtimis tūkstančių skaičiuojamus nuostolius; 4) darbuotojo kaltė, nes atsakovas sąmoningai tyčia ištrynė visą informaciją iš darbinių kompiuterių kietojo disko, nešiojamąjį kompiuterį užblokavo „BitLocker“ programa.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažino atsakovo V. M. atleidimą iš darbo UAB „Skado medis“ pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 7 punktą neteisėtu, nusprendė laikyti, kad atsakovo ir ieškovės sudaryta darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, priteisė atsakovui iš ieškovės 11 900,40 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, 20 106,60 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. (įskaitytinai) ir po 141 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, taikant 5 darbo dienų per savaitę darbo režimą, 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Atsakovas inžinieriaus konstruktoriaus pareigas UAB „Skado medis“ pradėjo eiti 2011 m. gegužės 9 d., nuo 2018 m. sausio 2 d. jo pareigos pakeistos į projektų vadovo, nuo 2019 m. balandžio 1 d. atsakovui nustatyta 3055 Eur dydžio mėnesinė alga.

8.2. Ieškovė 2018 m. gruodžio mėnesį įsigijo ir atsakovui darbo funkcijoms atlikti suteikė programinę įrangą „Microsoft 365 Business Premium“, taip pat atsakovui darbinėms funkcijoms atlikti buvo skirti nešiojamasis ir stacionarus kompiuteriai, atsakovas taip pat galėjo naudotis gamybos valdymo programomis TERRA ERP ir EYLEAN BOARD PREMIUM.

8.3. 2020 m. kovo 8 d. atsakovas iš programinės įrangos „Microsoft 365 Business Premium“ paslaugos „OneDrive“ saugyklos į išorinį diską perkėlė saugykloje saugotus failus, tarp jų – ir failus, susijusius su jo bendrovėje vykdytais projektais.

8.4. Nuo 2020 m. vasario 21 d. atsakovas išėjo kasmetinių atostogų; nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo laikinai nedarbingas.

8.5. 2020 m. balandžio 6 d. ir balandžio 28 d. ieškovė iš užsakovo CON-FORM AS gavo pretenziją dėl atsakovo vykdyto projekto N-0667, užsakovas dėl netinkamai atliktų darbų sulaikė 10 000 Eur.

8.6. 2020 m. birželio 18 d. ieškovės direktorius J. S. nurodė atsakovui iki 2020 m. birželio 18 d. 17 val. pateikti „Microsoft 365 Business Premium“ prisijungimus – vartotojo vardą ir slaptažodį.

8.7. 2020 m. birželio 19 d. ieškovės direktorius J. S. nurodė atsakovui iki 2020 m. birželio 23 d. 16 val. pateikti: elektroninių laiškų su vykdomų projektų NO-3819-k, NO-3820-k, NO-3821-k, NO-3706-k, NO-3707-k klientais santrauką; FDV dokumentaciją objektams NO-3542-k, NO-3543-k, LT-3333, NO-3706-k, NO-3707-k; užpildytą objekto LT-3333 statybos darbų žurnalą; paaiškinti dėl objektų NO-3706-k, NO-3707-k gamybos brėžinių neatitikties užsakovo reikalavimams; projektų vadovo darbų rezultatų ataskaitą už paskutinių trijų mėnesių laikotarpį prieš atsakovo atostogų pradžią; sukelti į kompiuterį visą iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovo, kaip inžinieriaus instruktoriaus, vykdytų projektų dokumentaciją (gamybinius brėžinius, specifikacijas, suderinamumus, susirašinėjimą su klientais), visą 2018–2019 metais atsakovo vykdytų projektų dokumentaciją (brėžinius, specifikacijas, suderinamumus, susirašinėjimus su klientais).

8.8. 2020 m. birželio 23 d. 15.49 val. atsakovas elektroniniu paštu ieškovei persiuntė susirašinėjimą elektroniniais laiškais dėl projektų NO-3819-k, NO-3820-k, NO-3821-k, prašė pratęsti terminą susirašinėjimui su vykdomų projektų NO-3706-k, NO-3707-k klientais pateikti; nurodė, jog negali pateikti FDV dokumentacijos objektams NO-3542-k, NO-3543-k, LT-3333, NO-3706-k, NO-3707-k, nes neturi prieigos prie programų TERRA ir EYLEAN; prašė pratęsti terminą objekto LT-3333 statybos žurnalui užpildyti; prašė patikslinti reikalavimus dėl objektų NO-3706-k, NO-3707-k gamybos brėžinių neatitikties užsakovo reikalavimams paaiškinimų ir projektų vadovo ataskaitos pateikimo, pratęsti terminą bei suteikti prieigą prie programos TERRA; nurodė negalintis įvykdyti reikalavimo sukelti į kompiuterį visą iki 2017 m. gruodžio 31 d. vykdytų projektų dokumentaciją, nes dėl 2019 m. vasarą keisto kietojo disko bei baterijos tokių neturi, taip pat negali sukelti į kompiuterį visos 2018–2019 metais vykdytų projektų dokumentacijos, nes turimą kompiuterį naudoja nuo 2019 m., šiam kompiuteriui 2019 m. vasarą–rudenį buvo keistas kietasis diskas ir baterija, pažymėjo, jog visa norima informacija yra programose EYLEAN ir TERRA, tačiau jis neturi prieigos prie šių programų.

8.9. 2020 m. birželio 26 d. ieškovės direktorius J. S. nurodė atsakovui iki 2020 m. birželio 29 d. 15 val. pateikti paaiškinimus dėl objekto NO-3706-k gamybos brėžinių neatitikties užsakovo reikalavimams, taip pat pareikalavo pateikti projekto vadovo darbų ataskaitą už paskutinius 3 mėn. iki atostogų pradžios.

8.10. 2020 m. birželio 29 d. ieškovės direktoriaus J. S. ir atsakovo pokalbio metu atsakovas buvo informuotas, kad jo etatas bus fiziškai naikinamas, jų tolimesnis bendradarbiavimas sunkiai suderinamas, siūloma nutraukti darbo santykius tarpusavio sutarimu.

8.11. Nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. spalio 16 d. atsakovas buvo laikinai nedarbingas.

8.12. 2020 m. spalio 19 d. ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. 08-V atsakovui skirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas dėl neįvykdytų direktoriaus 2020 m. birželio 19 d. ir 2020 m. birželio 26 d. nurodymų.

8.13. 2020 m. spalio 19 d. ieškovės direktorius J. S. pakartotinai nurodė atsakovui iki 2020 m. spalio 20 d. 12 val. pateikti projekto NO-3706-k brėžinius, kurie buvo suderinti su užsakovu, bei užsakovo suderinamumo / patvirtinimo įrodymą; FDV dokumentaciją objektams: NO-3542-k, NO-3543-k, LT-3333, NO-3706-k, NO-3707-k.

8.14. 2020 m. spalio 20 d. ieškovės direktorius J. S. nurodė atsakovui iki 16 val. pateikti suderintus projekto NL-3527 brėžinius.

8.15. Atsakovas atsisakė pateikti 2020 m. spalio 19 d. ir 2020 m. spalio 20 d. reikalaujamą informaciją nurodydamas, jog visus atsakymus dėl 2020 m. spalio 19 d. reikalavimo yra pateikęs 2020 m. birželio mėnesį, o į 2020 m. spalio 20 d. reikalavimą pateikti suderintus projekto NL-3527 brėžinius atsakė, jog vis dar neturi prieigos prie programų TERRA ir EYLEAN bei elektroninio pašto.

8.16. 2020 m. spalio 22 d. ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. 015-V darbo sutartis su atsakovu nutraukta vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktu už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

9. Teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 015-V atsakovas iš darbo yra atleistas už pakartotinį atsisakymą pateikti tam tikrų iki 2020 m. vasario 21 d. vykdytų projektų dokumentaciją. Įsakyme dėl darbo santykių nutraukimo nurodyta, jog šiais veiksmais atsakovas šiurkščiai pažeidė Projektų vadovo pareiginių nuostatų Nr. 3, patvirtintų 2017 m. rugsėjo 3 d. ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. 04-V, (toliau – Projektų vadovo pareiginiai nuostatai) 10 ir 21 punktuose nurodytus reikalavimus, demonstravo nepagarbą bendrovei, savo kolegoms, sutrikdė bendrovės veiklą, nes darbuotojai buvo priversti taisyti atsakovo padarytas klaidas, atsisakė suteikti prieigą prie programinės įrangos „Microsoft 365 Business Premium“. Teismas pažymėjo, kad iš 2020 m. spalio 22 d. įsakymo turinio akivaizdu, jog, nurodant atleidimo iš darbo pagrindą (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą (neatvykimas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties)), padaryta akivaizdi rašymo klaida.

10. Pagal Projektų vadovo pareiginių nuostatų 10 punktą, projektų vadovo pareiga operatyviai spręsti principinius techninius sprendimus, visus projektų rengimo, derinimo metu atsiradusius klausimus su tiesioginiu vadovu, projekto užsakovu, inspektuojančiomis organizacijomis, valstybės valdžios, savivaldybės institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis; 21 punkte įtvirtinta projektų vadovo pareiga tinkamai ir laiku atlikti įmonės vadovo užduotis ir pavedimus.

11. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad atsakovas ieškovei nepateikė jokių dokumentų, susijusių su jo, kaip projektų vadovo, iki atostogų pradžios 2020 m. vasario 21 d. vykdytais projektais, išskyrus susirašinėjimą elektroniniais laiškais su keliais klientais, nors, remiantis VšĮ „Informacinis saugumas“ IT specialisto M. P. išvada, atsakovas 2021 m. kovo 7–8 d. jungėsi prie „OneDrive“ saugyklos, į išorinę laikmeną perkėlė visą informaciją, susijusią su jo iki tol vykdytais ir vykdomais projektais, ir, tikėtina, turėjo visą jo prašomą pateikti informaciją bei techninę vykdytų projektų dokumentaciją. Reikiamos informacijos (FDV dokumentacijos) nebuvo įkeltos į atsakovo nurodomas EYLEAN bei TERRA sistemas, iš kurių ieškovė būtų galėjusi pati pasiimti informaciją.

12. Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas pateikti 2020 m. spalio 19 d. ir spalio 20 d. ieškovės reikalaujamą informaciją, pažeidė Projektų vadovo pareiginių nuostatų 21 punkte įtvirtintą pareigą tinkamai ir laiku atlikti įmonės vadovo užduotis ir sprendimus. Nurodymas pateikti su darbinėmis funkcijomis susijusią informaciją bei duomenis yra gana aiškus ir suprantamas, todėl atsisakymas pateikti tokią informaciją gali būti vertinamas kaip darbo pareigų pažeidimas. Atsisakymas pateikti vykdomų projektų dokumentaciją galėjo būti vertinamas ir kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, nes šis atsakovo veiksmas buvo sąmoningas, tyčinis, dėl to ieškovė galėjo patirti sunkumų įgyvendindama bendrovėje vykdomus statybos projektus, kuriems iki atostogų vadovavo atsakovas ir bent dviejuose iš jų vykdė ir inžinieriaus konstruktoriaus funkcijas, dėl atsakovo atsisakymo pateikti vykdytų ir nebaigtų projektų techninę dokumentaciją, kitą su vykdytais projektais būtiną informaciją ieškovė galėjo patirti tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių (ieškovė pateikė įrodymus, kad buvo sulaikyti mokėjimai atsakovo vykdytuose projektuose, be to, liudytojai J. S. ir M. S. nurodė, kad viena iš užsakovių (bendrovė CON-FORM AS) po šių nesutarimų dėl užsakymų nutraukė bendradarbiavimą).

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad bendrovėje nebuvo nustatyta tvarka, kaip tvarkoma projektų dokumentacija, kaip ir kur saugoma ir perduodama darbdaviui visa medžiaga, be to, bendrovėje darbuotojai nėra įspėjami apie tai, jog vykdomi projektai yra darbdavio atsakomybė ir juos pabaigus vienu ar kitu būdu jų negalima sunaikinti.

14. Teismas plačiau nepasisakė dėl kitų įsakyme dėl darbo santykių nutraukimo konstatuotų darbo pareigų nusižengimų, kadangi jie, teismo vertinimu, neturėjo jokios įtakos atleidimui iš darbo už šiurkštų pareigų pažeidimą (atsisakymą pateikti konkrečių įsakyme išvardytų projektų FDV dokumentaciją), taip pat nepasisakė dėl kitų neva atsakovo padarytų pažeidimų (pavyzdžiui, informacijos, nesusijusios su darbu, kėlimu į darbo kompiuterį), kurie nebuvo įtraukti į įsakymą dėl atsakovo atleidimo iš darbo.

15. Teismas nurodė, kad, net ir konstatavus, jog atsakovo veiksmai, atsisakant pateikti nebaigtų projektų FDV dokumentaciją, galėjo būti prilyginami šiurkščiam pareigų pažeidimui, ieškovė, atleisdama iš darbo atsakovą, nepagrįstai atsakovui antrą kartą taikė drausminę sankciją už tuos pačius veiksmus – atsisakymą pateikti dokumentaciją. Tačiau tai neatitinka ir konstitucinio dvigubo baudimo negalimumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Dėl atsisakymo pateikti techninę projektų dokumentaciją iki 2021 m. vasario 21 d. vykdytiems ir nebaigtiems projektams jau buvo priimtas sprendimas taikyti drausminę atsakomybę (2020 m. spalio 19 d. atsakovui skirtas griežtas papeikimas). Aplinkybė, jog yra priimtas sprendimas taikyti drausminę sankciją, nesudaro pagrindo tolimesnius atsakovo veiksmus vertinti kaip naują darbo pareigų pažeidimą, nes atsakovas, atsisakydamas pateikti projektų dokumentaciją, tęsė tuos pačius neteisėtus veiksmus. Ieškovė, manydama, kad toks atsakovo elgesys yra šiurkštus darbo pareigų nusižengimas, turėjo iš karto priimti sprendimą dėl atsakovo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o ne pritaikyti švelnesnę sankciją. Pritaikydama švelnesnę nuobaudą ieškovė prarado galimybę vertinti tolimesnį atsakovo atsisakymą pateikti projektų dokumentaciją kaip naują nusižengimą ir tuo pagrindu atleisti atsakovą iš darbo.

16. Teismas nurodė, kad priešingo vertinimo nelemia ir faktas, jog atsakovui buvo įteiktas naujas reikalavimas pateikti vykdyto projekto NL-3527 projektinę dokumentaciją, nes atsakovo atsisakymas pateikti dokumentaciją, susijusią su šiuo projektu, yra tąsa atsakovo neveikimo 2020 m. birželio mėnesį, dėl kurio 2020 m. spalio 19 d. atsakovui taikyta drausminė atsakomybė. Net jeigu 2020 m. spalio mėnesio 19 d. ir 20 d. nurodymų pateikti turimą projektų techninę dokumentaciją nevykdymas būtų laikomas atsakovo nauju ar pakartotiniu darbo pareigų pažeidimu, ieškovė nesilaikė nustatytos tvarkos dėl pakartotinio pažeidimo konstatavimo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti darbo santykius dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia, be to, darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.

17. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad dėl atsakovo visiško nenoro bendradarbiauti su ieškove, pateikti turimą dokumentaciją, susijusią su jo vykdytais ir užbaigtais ar dar vykdomais projektais, ieškovė prarado pasitikėjimą atsakovu, todėl, atsakovui pritaikius drausminę atsakomybę ir šiam pakartotinai atsisakius pateikti reikalaujamą informaciją, ieškovei buvo pagrindas nutraukti darbo santykius su atsakovu DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (darbdavio iniciatyva). Nors tokią galimybę ieškovės direktorius J. S. 2020 m. birželio 29 d. pokalbio su atsakovu metu aptarė, tačiau dėl nenustatytų priežasčių darbo santykiai nebuvo nutraukti. Ieškovė 2020 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą atsakovą atleisti už šiurkštų pareigų pažeidimą, kurio ji pati, taikydama atsakovui drausminę atsakomybę priimdama 2020 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 08-V, nelaikė šiurkščiu.

18. Teismas nevertino kaip šiurkštaus pareigų pažeidimo atsakovo atsisakymo suteikti prieigą prie atsakovui suteiktos programinės įrangos „Microsoft 365 Business Premium“, nes pati ieškovė, priimdama įsakymą dėl darbo santykių nutraukimo, šio pažeidimo nelaikė šiurkščiu. Be to, atsižvelgiant į tai, jog ši programinė įranga buvo skirta naudotis tik atsakovui, šios programinės įrangos licencija galiojo vienerius metus, reikalavimas nurodyti prisijungimo duomenis buvo susijęs ne su tuo, jog bendrovė ketino perduoti šią įrangą naudotis kitam asmeniui, o nustatyti, kokius duomenis atsakovas saugojo talpykloje, toks pažeidimas negalėtų būti vertinamas kaip šiurkštus darbo pareigų nusižengimas, dėl kurio būtų pagrindas atleisti atsakovą iš darbo pagal DK 57 straipsnio 3 dalies 7 punktą.

19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos šalys neginčijo DGK priteistų atsakovui sumų dydžio, rėmėsi DGK skaičiavimais ir priteisė iš ieškovės atsakovui 20 106,60 Eur dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 141 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, taikant 5 darbo dienų per savaitę darbo režimą, 4 vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (11 900,40 Eur) (neatskaičius mokesčių). Įvertinęs tai, kad atsakovas iš ieškovės direktoriaus juto psichologinį spaudimą (2020 m. birželio 29 d. pokalbio su direktoriumi metu jam buvo siūloma per įspėjimo laikotarpį eiti atostogų), atsakovas teismo posėdyje teigė, jog patyrė tam tikrų sveikatos sutrikimų (kreipėsi ir į psichikos sveikatos centrą), galėjo patirti ir neigiamų išgyvenimų dėl neapibrėžtumo ir nežinios, tačiau atsakovas nebuvo sąžiningas ieškovės atžvilgiu nepateikdamas apie vykdomus projektus turimos informacijos, dokumentacijos, nebendraudamas su bendrovės administracija, teismas nusprendė priteisti atsakovui 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

20. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinį skundą, 2021 m. spalio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo veiksmai atsisakant pateikti nebaigtų projektų FDV dokumentaciją galėjo būti prilyginami šiurkščiam pareigų pažeidimui, tačiau nėra sąlygų atleidimą iš darbo pripažinti atitinkančiu teisės aktų nuostatų reikalavimus.

22. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys įrodymai, liudytojų paaiškinimai, aplinkybės dėl specifinės inžinerinės su projektavimu susijusios programinės įrangos įdiegimo į atsakovo darbo kompiuterį tuo metu, kai jo darbinės funkcijos jau buvo pasikeitusios į projekto vadovo, suteikia pagrindą daryti labiau pagrįstą išvadą, jog atsakovas, net ir pradėjęs dirbti projektų vadovu, ir toliau vykdė inžinieriaus konstruktoriaus pareigas.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia atsakovas, abejoti VšĮ „Informacinis saugumas“ IT specialisto M. P. išvadų, kaip įrodymų, patikimumu nėra pagrindo, jo kvalifikacija byloje esančiais įrodymais paneigta nebuvo, o iš viešai prieinamos informacijos negali kilti pagrįstų abejonių dėl šio asmens kvalifikacijos. Atsakovas taip pat nepaneigė M. P. išvadoje nurodytos aplinkybės, kad atsakovas 2020 m. kovo 8 d. iš programinės įrangos „Microsoft 365 Business Premium“ paslaugos „OneDrive“ saugyklos į išorinį diską perkėlė šios programinės įrangos suteiktoje saugykloje saugotus failus ir kad tokia informacija gauta iš atsakovui suteikto „MacBook Pro“ kompiuterio.

24. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovo pateikti paaiškinimai, jog jis visą reikalingą informaciją buvo sutalpinęs į įmonės vidinę sistemą, neturėjo galimybių pateikti prašomą informaciją, nes jam buvo apribotos prieigos prie darbinių sistemų, yra nelogiški ir neatitinka faktinių aplinkybių. Pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės daryti išvadą, jog ieškovės reikalauti dokumentai buvo įkelti į bendrovės vidines sistemas. Atsakovo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dėstyta pozicija, kad bendrovės užsakovas, reikšdamas pretenzijas, turėjo pats įrodyti, kas yra atlikta netinkamai, taip pat nurodytos konkrečios aplinkybės, susijusios su kitais projektais, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog būtent atsakovas disponavo informacija bei duomenimis, susijusiais su atitinkamais projektais ir, galimai kilus nesutarimų su ieškove, sąmoningai tokių duomenų bei informacijos nepateikė.

25. Įvertinusi ieškovės 2020 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 015-V turinį, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas yra atleidžiamas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, o ne dėl neatvykimo į darbą, kaip jis pats teigė. Neteisingai nurodytas pagrindas laikytinas ieškovės rašymo apsirikimo klaida. Taip pat atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog 400 Eur dydžio nustatytos netesybos atsakovui buvo sumokėtos.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo nepriklausomumo principą, nenustatė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies, įtvirtinančios teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, pažeidimo, todėl vertino kaip nepagrįstą atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą papildyti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, nusprendė, kad darbuotojo (atsakovo) nusižengimo padarymo faktas įrodytas. Atsakovas, kas dieną nepateikdamas ieškovės reikalautos informacijos, darė vis naują darbo pareigų pažeidimą.

28. Remdamasi DK 58 straipsnio 3 dalimi, kasacinio teismo praktikos išaiškinimais, teisėjų kolegija nurodė, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, kuris aptariamas DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte, nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai aiškiai ir konkrečiai įtvirtintas ieškovės teisės aktuose. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kai bendrovėje konkrečiai ir tiesiogiai nebuvo įtvirtinta dokumentacijos perdavimo tvarka bei dokumentacijos pateikimo darbdaviui terminai, o tokių pareigų pažeidimas nebuvo darbuotojams aiškiai įvardytas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas buvo aiškiai informuotas, kad tokie jo veiksmai, kai darbdavio reikalavimu nėra pateikiami nurodyti dokumentai, yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir dėl jų asmuo gali būti atleidžiamas iš darbo be įspėjimo.

29. Nors dėl susiklosčiusios situacijos ieškovė prarado pasitikėjimą atsakovu ir tokie atsakovo veiksmai galimai sukėlė jai neigiamų finansinių pasekmių, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė, turėdama vidinę projektų valdymo bei duomenų sistemą, būtų sistemingai šią sistemą tikrinusi, kontroliavusi, kaip darbuotojai sukelia duomenis į ją, jog, esant darbuotojo nedarbingumui, įmonė visuomet turėtų galimybę naudotis konkretaus darbuotojo atliktais darbais, matyti jų eigą bei atitinkamus dokumentus. Tai papildomai sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovo veiksmai, kai jis nepateikė ieškovės prašomų dokumentų, negali būti pripažinti tokiu šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, dėl kurio atsakovas galėjo būti atleistas iš pareigų be įspėjimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

30. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 22 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį, t. y. atsakovo reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo, keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad atsakovo padarytas darbo drausmės pažeidimas nebuvo šiurkštus, nes toks pareigų pažeidimas nebuvo bendrovės vidaus teisės aktuose nurodytas kaip šiurkštus, pažeidė DK 58 straipsnio 5 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nustatymo ir įvertinimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 58 straipsnio 3 dalyje nenustatytas baigtinis atvejų, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, sąrašas, todėl darbdavys turi diskreciją, atsižvelgdamas į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu. Nereikalaujama, kad darbdavys savo teisės aktais įtvirtintų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą ir pažeidimas galėtų būti konstatuojamas kaip šiurkštus tik tada, jei jis yra įvardytas tokiame sąraše. Teisės aktai nustato pavyzdinį tokių atvejų sąrašą ir kiekvienu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes, darbdavys turi įvertinti, ar pažeidimas laikytinas šiurkščiu ar ne, kaip tai nustatyta DK 58 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-248/2021). Taigi šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas nėra ir negali būti baigtinis, o ar pažeidimas šiurkštus ar ne, nustatoma, įvertinant DK 58 straipsnio 5 dalyje, kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus kriterijus. Šiuo atveju atsakovo darbo pareigų pažeidimas, neperduodant bendrovei jokių per 10 metų rengtų dokumentų, buvo šiurkštus ir tęstinis. Laikantis visų procedūrinių reikalavimų atsakovui buvo suteiktas laikas pasiaiškinti, ištaisyti šį pažeidimą, todėl ieškovė turėjo pagrindą vadovaudamasi DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktu nutraukti su darbo sutartį.

30.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl pažeidė CPK 185 ir 320 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą (nutartį). Pasisakydamas dėl aplinkybės, kad bendrovėje nebuvo nustatyta dokumentų perdavimo ir saugojimo tvarka, jų pateikimo terminai, kuri nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas išėjo už ginčo ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Byloje kilo ginčas ne dėl to, kad atsakovas netinkamai saugojo ar perdavė dokumentus, o dėl to, kad atsakovas apskritai neperdavė ieškovei jokių brėžinių, dokumentų, informacijos apie vykdytus projektus bei kitos dokumentacijos.

31. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

31.1. Ieškovė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo su atsakovu priėmė vadovaudamasi DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tačiau nevykdė pareigos nurodyti konkrečiai ir aiškiai, kokių pareigų darbuotojas nevykdė ar kokias vykdė netinkamai, kokius drausmės reikalavimus pažeidė, kada pažeidimai padaryti, kada pažeidimai nustatyti, dėl neatvykimo į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Sprendime darbdavė nurodė tariamus atsakovo darbo pareigų pažeidimus, tačiau sprendimo priėmimo pagrindas yra neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Tik ieškinyje ieškovė nurodė papildomus darbo pareigų pažeidimus (dėl atsakovo neišsaugotos komunikacijos su klientais eigos, klausimynų ir kitos informacijos, darbinio kompiuterio naudojimo pašaliniams, su darbinėmis funkcijomis nesusijusiems tikslams), už kuriuos, kaip ji pati teigia, atsakovas buvo atleistas iš darbo.

31.2. Šiuo atveju nėra galimybės nustatyti realaus atsakovo atleidimo pagrindo, kilusios žalos, priežastinio ryšio tarp tariamos darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, todėl sprendimas atleisti atsakovą iš darbo laikytinas neteisėtu. Atsakovas atleistas dėl subjektyvių priežasčių, iš pradžių prisidengiant argumentu, kad jo pareigybė yra perteklinė, vėliau ieškant įvairių nepagrįstų priekabių ir taip sukuriant psichologinį spaudimą darbuotojui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus

32. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis).

33. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų nebaigtinis sąrašas pateiktas DK 58 straipsnio 3 dalyje. Be konkrečių šios dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų, šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Taigi darbdavys, atsižvelgdamas į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, turi teisę darbuotojo pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu.

34. Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

35. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, kurio nuostatos iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes. Tam, kad būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius. Padariniai (pvz., nuostoliai, kliento netekimas, prarasta reputacija, prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir pan.) yra vienas iš požymių, leidžiančių spręsti dėl taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – darbuotojui pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU0LTI0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-254-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-254-248/2017">e3K-3-254-248/2017</a> 36–37 punktus).

36. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo padaryto darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus ir dėl tokio pažeidimo priimto sprendimo nutraukti darbo sutartį teisėtumo.

37. Byloje nustatyta, kad ieškovė atleido atsakovą, ėjusį projektų vadovo pareigas, be kita ko, vykdžiusį ir konstruktoriaus inžinieriaus pareigas, iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, remdamasi tuo, jog atsakovas nevykdė vadovo nurodymų pateikti atsakovo vykdytų projektų dokumentaciją, todėl pažeidė Projektų vadovo pareiginių nuostatų 10 ir 21 punktus. Bylos duomenimis, pagal 2020 m. spalio 22 d. įsakymą atsakovas atleistas iš darbo pareigų DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas (neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties) įsakyme nurodytas dėl rašymo apsirikimo klaidos.

38. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės ieškinį dėl atsakovo atleidimo iš darbo ir su juo sudarytos darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, nusprendė, kad atsakovas, nors ir turėjo visą iš jo prašomą pateikti informaciją bei techninę vykdytų projektų dokumentaciją, tačiau jokių dokumentų, susijusių su jo, kaip projektų vadovo, vykdytais projektais, išskyrus susirašinėjimą elektroniniais laiškais su keliais klientais, nepateikė, todėl padarė darbo pareigų pažeidimą. Nors teismas nustatė, kad bendrovėje nebuvo įtvirtinta dokumentacijos kaupimo, saugojimo ir perdavimo tvarka, pripažino, kad nurodymas pateikti su darbinėmis funkcijomis susijusią informaciją bei duomenis yra aiškus ir suprantamas. Tačiau teismas vertino, kad ieškovė už tuos pačius neteisėtus veiksmus, t. y. tęstinį atsisakymą pateikti prašomą vykdomų projektų dokumentaciją, skirdama griežtą papeikimą (taikydama drausminę atsakomybę) ir vėliau atleisdama atsakovą iš darbo, nepagrįstai pažeidė dvigubo baudimo negalimumo principą. Be to, teismas laikė, kad, net pripažinus 2020 m. spalio 19 d. ir 20 d. nurodymų nevykdymą pateikti tam tikrą dokumentaciją nauju ar pakartotiniu darbo pažeidimu, ieškovė nesilaikė nustatytos tvarkos dėl pakartotinio pažeidimo konstatavimo (dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo ir įspėjimo apie atleidimą už antrą tokį patį pažeidimą). Taigi pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti darbo santykius dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.

39. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovas disponavo darbdavės prašomais pateikti darbiniais duomenimis, tačiau sąmoningai jų nepateikė, laikė, jog tokiu būdu kas dieną nepateikdamas ieškovės reikalautos informacijos atsakovas darė vis naują darbo pareigų pažeidimą. Tačiau teismas nusprendė, kad toks pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kadangi bendrovės vidaus teisės aktuose nebuvo nustatyta projektų dokumentacijos saugojimo tvarka, taip pat juose nenustatyta, jog dokumentų neperdavimas darbdaviui yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

40. Ieškovė, nesutikdama su teismų priimtais sprendimais, pateikė kasacinį skundą, kuriame laikėsi pozicijos, kad atsakovo padarytas tęstinis darbo pareigų pažeidimas nevykdant bendrovės direktoriaus nurodymų pateikti atsakovo vykdytų projektų dokumentaciją nepagrįstai nepripažintas šiurkščiu; priimdamas tokį procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išimtinai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovė savo vidaus teisės aktuose neįtvirtino šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašo ir jame nenurodė atsakovo padaryto darbo pareigų pažeidimo; teismas tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo, neįvertino bylos įrodymų. Šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina kaip iš esmės pagrįstus.

41. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog ieškovės vidaus teisės aktais nebuvo nustatyta su darbu susijusios dokumentacijos saugojimo tvarka. Tačiau, kaip teisingai kasaciniame skunde nurodo ieškovė, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo atleidimo iš darbo nevykdžius darbdavės nurodymo pateikti su atsakovo vykdytais projektais susijusius dokumentus, o ne dėl tokių dokumentų saugojimo tinkamumo. Be to, vien tai, kad dokumentacijos neperdavimas vadovui bendrovės vidaus teisės aktuose tiesiogiai nėra įtvirtintas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, savaime nereiškia, kad jis tokiu negali būti pripažintas darbdavio valia. Kaip minėta, tai, ar darbo pareigų pažeidimas laikytinas šiurkščiu, vertinama atsižvelgiant į DK 58 straipsnio 5 dalyje bei aptartoje teismų praktikoje nurodytus kriterijus, o ne išimtinai remiantis tuo, ar įmonės vidaus teisės aktuose yra nustatytas šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas. Įstatymas, nustatydamas nebaigtinį šiukščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą, susiejo jį su vertinamaisiais kriterijais, tačiau nenustatė įpareigojimo darbdaviui nustatyti tokį sąrašą lokaliuose teisės aktuose. Todėl teismas, spręsdamas dėl darbuotojo atleidimo iš pareigų teisėtumo, turi patikrinti, ar darbuotojo padarytas darbo pareigų pažeidimas gali būti vertinamas kaip šiurkštus. Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDYxLTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-461-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-461-695/2018">e3K-3-461-695/2018</a>, 29 punktas).

42. Bylos duomenimis, ieškovė nuosekliai teigė, kad atsakovas buvo supažindintas su bendrovės direktoriaus 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 05-110 patvirtintomis darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 91 punkte nustatyta, jog visos teisės ir išradimai, dizainas ir pagerinimai, kuriuos kiekvienas darbuotojas gali sukurti vienas ar drauge su kitais per darbo santykių su bendrove laikotarpį ir kurie gali būti priskiriami bendrovės verslui ar operacijoms, visam autorių teisių galiojimo terminui priklauso darbdavei; o pagal 20 punktą darbuotojas visą darbiniame kompiuteryje ir tinkle saugotą informaciją išeidamas iš darbo turi perduoti tiesioginiam vadovui ar kitam jo nurodytam asmeniui.

43. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas su ieškovės direktoriaus įsakymu patvirtintais Projektų vadovo pareiginiais nuostatais, kurių 39.5 punkte nustatyta pareiga projektų vadovui saugoti jam patikėtas materialines vertybes. Pagal šių nuostatų 21 punktą taip pat nustatyta projektų vadovo pareiga tinkamai ir laiku atlikti įmonės vadovo užduotis ir pavedimus. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė būtent nurodytą Projektų vadovo pareiginių nuostatų 21 punktą. Ši teismų išvada padaryta remiantis byloje nustatytomis tokiomis aplinkybėmis:

43.1. 2020 m. kovo 8 d. atsakovas iš programinės įrangos „Microsoft 365 Business Premium“ paslaugos „OneDrive“ saugyklos į išorinį diską perkėlė saugykloje saugotus failus, tarp jų – ir failus, susijusius su atsakovo bendrovėje vykdytais projektais;

43.2. atsakovo laikinojo nedarbingumo metu gavęs užsakovo pretenziją dėl atsakovo vykdyto projekto, dėl kurio neatitikčių užsakovas sulaikė 10 000 Eur mokėjimą, ieškovės direktorius 2020 m. birželio 19 d. nurodė atsakovui iki 2020 m. birželio 23 d. 16 val. pateikti elektroninių laiškų su vykdomų projektų klientais santrauką, objektų FDV dokumentaciją, statybos darbų žurnalą, paaiškinimus dėl tam tikrų objektų gamybos brėžinių neatitikimo, projektų vadovo darbų rezultatų ataskaitą už paskutinių trijų mėnesių laikotarpį prieš atsakovo atostogų pradžią, sukelti į kompiuterį visą iki 2017 m. gruodžio 31 d., 2018–2019 m. atsakovo vykdytų projektų dokumentaciją;

43.3. atsakovui pateikus ieškovei tik susirašinėjimus elektroniniu paštu su klientais, 2020 m. birželio 26 d. ieškovės direktorius pakartotinai nurodė atsakovui iki 2020 m. birželio 29 d. 15 val. pateikti paaiškinimus dėl objekto NO-3706-k gamybos brėžinių neatitikties užsakovo reikalavimams, pateikti projekto vadovo darbų ataskaitą;

43.4. 2020 m. spalio 19 d. ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. 08-V atsakovui grįžus po laikinojo nedarbingumo skirtas griežtas papeikimas dėl neįvykdytų direktoriaus 2020 m. birželio 19 d. ir 2020 m. birželio 26 d. nurodymų;

43.5. 2020 m. spalio 19 d. ir 20 d. ieškovės direktorius pakartotinai nurodė atsakovui pateikti objektų FDV dokumentaciją, NO-3706-k ir NL-3527 projektų brėžinius.

43.6. atsakovas atsisakė pateikti prašomus duomenis, nurodydamas, kad visą informaciją pateikė 2020 m. birželio mėnesį.

44. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad darbo drausmės pažeidimai gali būti tęstiniai, t. y. tokie, kurie padaromi per tam tikrą ilgesnį ar trumpesnį laiką. Paprastai tokio pobūdžio pažeidimai pasireiškia veikimu ar neveikimu, susijusiu su aplaidžiu darbinių pareigų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022, 53 punktas). Skiriant drausminę nuobaudą, atsižvelgtina ir į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, t. y. į jo požiūrį į darbą; jei darbuotojas sistemingai pažeidinėjo darbo drausmę, buvo gavęs drausmines nuobaudas už analogiškus pažeidimus, atsižvelgtina į tokias aplinkybes kaip patvirtinančias ieškovo nuoseklų neatsakingą požiūrį į darbą ir turinčias reikšmės skiriant griežtesnę drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2010).

45. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su atsakovo atsisakymu vykdyti bendrovės vadovo nurodymus, visuma sudaro pagrindą tokius atsakovo veiksmus kvalifikuoti kaip tęstinį darbdavio nurodymų pateikti vykdytų projektų dokumentaciją nevykdymą. Taigi iš esmės atsakovas, nevykdydamas jam duotų bendrovės vadovo nurodymų pateikti prašomus dokumentus, kuriuos, kaip nustatė teismai, atsakovas turėjo dar iki ginčo su ieškove pradžios ir juos net įsikėlė į asmeninio naudojimo duomenų laikmeną, kas dieną atliko vis naują darbo pareigų pažeidimą. Pakartotinių reikalavimų pateikti dokumentus nurodymas nereiškia, jog atsakovas buvo atleistas nuo prieš tai pateiktų pirminių analogiško turinio nurodymų vykdymo. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad atsakovo darbo pareigų pažeidimas pasireiškė sisteminiu tęstiniu atsisakymu vykdyti bendrovės vadovo nurodymą pateikti su atsakovo vykdytais projektais susijusius dokumentus.

46. Teisėjų kolegija pritaria teismų akcentuotai aplinkybei dėl darbuotojo supažindinimo su jam priskirtomis konkrečiomis darbo funkcijomis svarba. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Kita vertus, darbuotojas, kuris yra susijęs darbo santykiais, taip pat privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Tačiau jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas netinkamai atlieka, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMwLTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-130-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-130-701/2019">e3K-3-130-701/2019</a>, 40 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas nevykdė bendrovės vadovo nurodymo pateikti prašomus dokumentus dėl nežinojimo, kaip saugoti ir pateikti prašomą informaciją, be kita ko, įvertinus tai, jog darbuotojas ne tik buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, Projektų vadovo pareiginiais nuostatais, bet ir prašomus pateikti duomenis turėjo.

47. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad ieškovė pagrindė, jog dėl nurodytų atsakovo tęstinių neteisėtų veiksmų nepateikiant prašomų dokumentų, reikalingų užsakovo pretenzijoje keliamiems klausimams išspręsti, ji prarado pasitikėjimą atsakovu. Šiame kontekste pažymėtina, kad darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NS0yNDgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-55-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-55-248/2018">3K-3-55-248/2018</a> 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

48. Aplinkybės, kad atsakovas turėjo vykdytų projektų dokumentus ir informaciją, persikėlė šiuos duomenis į savo asmeninę laikmeną, tačiau, bendrovės direktoriui pareikalavus, jokių duomenų neperdavė, o pakartotinai pareikalavus pateikti prašomus duomenis atsakovas ir toliau atsisakė juos pateikti, teisėjų kolegijos vertinimu, iš tiesų darbdavei sudarė pakankamą pagrindą nebesitikėti, jog atsakovas įvykdys nurodymus pateikti atitinkamus duomenis. Atsižvelgiant į DK 24 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintus sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo elgtis sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, nepažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Pirmiau aptartos aplinkybės dėl atsakovo elgesio šioje situacijoje, be kita ko, parodo paties darbuotojo atsainų požiūrį į vykdytą darbo pareigų pažeidimą, sąmoningą ieškovės vadovo nurodymų nevykdymą, nebendradarbiavimą.

49. Pasisakant dėl atsakovo atsisakymo pateikti vykdytų projektų dokumentaciją ieškovei sukeltų padarinių atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė byloje nuosekliai įrodinėjo, jog neturėdama atsakovo vykdytų projektų dokumentacijos negalėjo pabaigti vykdyti ar ištaisyti atsakovo vykdytų projektų trūkumų, viename projekte negavo 4250,44 Eur už atliktus darbus, kitame projekte – 10 323 Eur, projektų architektūrinių brėžinių atkūrimas elektronine forma ieškovei kainuos 43 050 Eur. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės pateiktais įrodymais ir liudytojų parodymais dėl užsakovų sulaikytų mokėjimų atsakovo vykdytuose projektuose, tai, kad vienas iš užsakovų pareiškė nutraukiąs bendradarbiavimą, padarė išvadą, kad bendrovė galėjo patirti tiesioginių ir netiesioginių nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritarė, kad dėl atsakovo atsisakymo pateikti darbdavės prašomus duomenis ieškovė darbdavė galėjo patirti neigiamų finansinių pasekmių.

50. Nors teismai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės patirtų nuostolių konkretaus dydžio plačiau nepasisakė, tačiau, kaip minėta, realių nuostolių buvimo faktas nėra viską lemiantis. Kliento netekimas, prarasta reputacija, prarastas pasitikėjimas darbuotoju taip pat yra požymiai, leidžiantys spręsti dėl taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos (žr. nutarties 35 punktą). Atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kad pati darbdavė galėjo iš bendrovės vidinių sistemų EYLEAN ir TERRA gauti reikalingą informaciją, nepatvirtinta byloje esančių įrodymų visuma, nes, kaip nustatė teismai, atsakovo prašomi pateikti duomenys nebuvo kaupiami šiose sistemose. Taigi darbdavės galimybės spręsti užsakovų pateiktas pretenzijas dėl atsakovo vykdytų projektų, neturint konkrečių dokumentų, susijusių su šiais projektais, yra apribotos.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos byloje teismų nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad atsakovo sąmoningas atsisakymas vykdyti administracijos vadovo nurodymus, pasireiškiantis tęstiniu prašomų dokumentų nepateikimu darbdavei net ir skyrus atsakovui griežtą papeikimą, kai prašomų dokumentų neturėjimas sukelia darbdavei neigiamų pasekmių, vertintinas kaip veikimas prieš darbdavės interesus, kuris, be kita ko, nulėmė ieškovės pasitikėjimo atsakovu praradimą.

52. Dėl nurodytų priežasčių, nustačius ne tik tęstinį darbdavės nurodymų pateikti vykdytų projektų dokumentaciją nevykdymą, bet ir veikimą prieš ieškovės interesus, ieškovės sprendimas nutraukti darbo santykius su atsakovu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo negali būti laikomas neproporcinga priemone.

53. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog iš atsakovo nebuvo pareikalauta rašytinio pasiaiškinimo prieš jo atleidimą iš darbo, nereiškia, kad vien dėl to sprendimas nutraukti darbo sutartį, konstatavus, jog atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, yra neteisėtas. Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu. Kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMwLTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-130-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-130-701/2019">e3K-3-130-701/2019</a>, 50, 51 punktai).

54. Pagal DK 58 straipsnio 6 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Šiuo atveju tęstinis atsakovo darbo pareigų pažeidimas tęsėsi nuo 2020 m. birželio mėnesio iki pat darbo sutarties su atsakovu nutraukimo ieškovės direktoriaus 2020 m. spalio 22 d. įsakymu, taigi DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas nesuėjo, todėl sprendimas nutraukti darbo sutartį su atsakovu priimtas nepraleidus šio termino.

55. Kaip minėta, ginčijamame ieškovės direktoriaus 2020 m. spalio 22 d. įsakyme darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagrindu nurodytas DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas, taip pat įsakymo tekste nurodomas ir DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Tačiau, atsižvelgiant į įsakymo turinį, kitas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas nurodytas dėl rašymo apsirikimo klaidos, darbo sutarties su atsakovu nutraukimo pagrindu laikytinas DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas.

56. Taigi nors teismai teisingai nustatė, kad atsakovas padarė darbo pareigų pažeidimą, taip pat iš esmės nustatė darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu sąlygas, tačiau, netinkamai aiškindami ir taikydami DK 58 straipsnio nuostatas, nepagrįstai tokio pažeidimo nekvalifikavo kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo sąmoningo tęstinio atsisakymo pagal bendrovės vadovo reikalavimą pateikti turimus su tiesioginėmis darbinėmis funkcijomis susijusius dokumentus, suponuojančio darbdavės pasitikėjimo atsakovu praradimą, ir kai šių dokumentų nebeturėjimas darbdavei sukelia tiek turtinio, tiek nematerialaus pobūdžio neigiamų pasekmių, pripažinimas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, dėl kurio nutraukta darbo sutartis, vertintinas kaip proporcinga darbdavės pasirinkta priemonė ginant savo interesus. Konstatavus, kad ieškovės sprendimas DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu atleisti atsakovą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą yra teisėtas, teismų priimti procesiniais sprendimai naikintini, ieškovės ieškinys tenkintinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

58. Kasaciniam teismui panaikinus skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują sprendimą, byloje perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bei paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasaciniame procese (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kasacinį skundą tenkinus ir priėmus naują sprendimą ieškinį tenkinti, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovė.

59. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 617 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui, taip pat prašė priteisti 3127,67 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai rengiant ieškinį, procesinius prašymus (dėl papildomų įrodymų pridėjimo, liudytojų iškvietimo), rašytinius paaiškinimus, dokumentų vertimą, už atstovavimą teismo posėdyje (apmokėta 2021 m. vasario 12 d. ir balandžio 14 d.) atlyginimą. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.5, 8.16 ir 8.17 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateiktoje 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JV004592 nurodytos teisinės paslaugos – konsultavimas darbo teisės klausimais, bylos kuravimas prokuratūroje – nepatenka į ieškinio rengimo ar atstovavimo pirmosios instancijos teisme paslaugas, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas mažintinas iki 2836,71 Eur.

60. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 402 Eur žyminio mokesčio, taip pat prašė priteisti 2365,55 Eur išlaidų advokato pagalbai rengiant apeliacinį skundą, atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (apmokėta 2021 m. birželio 15 d., liepos 26 d. ir rugpjūčio 13 d.) atlyginimą. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 7, 8.9, 8.10 punktuose nustatytų maksimalių dydžių.

61. Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 709,60 Eur žyminio mokesčio, taip pat turėjo 977,08 Eur išlaidų advokato pagalbai rengiant kasacinį skundą (apmokėta 2021 m. gruodžio 22 d.). Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 7, 8.13 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateiktoje 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JV005200 nurodyta teisinė paslauga rengiant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepatenka į kasacinio skundo rengimo paslaugą, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimas už kasacinio skundo rengimą mažintinas iki 877,08 Eur.

62. Taigi, apibendrinant ieškovei iš atsakovo priteistina 7807,94 Eur (617 Eur + 2836,71 Eur + 402 Eur + 2365,55 Eur + 709,60 Eur + 877,08 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 22 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Uždarosios akcinės bendrovės „Skado medis“ direktoriaus 2020 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 015-V dėl darbo sutarties su atsakovu V. M. nutraukimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pripažinti teisėtu.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skado medis“ (j. a. k. 300016580) iš atsakovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 7807,94 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus septynis Eur 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė