Dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo nutraukta, nustačius, kad D. R. veikė esant būtinojo reikalingumo situacijai

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-65-719/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01273-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5; 16.9.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

išnagrinėjo pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės Justinos Višinskienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą D. R. administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Lietuvos kelių policijos tarnyba, Institucija) vyriausiojo specialisto 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu D. R. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam mėnesiui už tai, kad jis 2020 m. liepos 16 d. 12.38 val. kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, 71 kilometre, viršijo nustatytą 70 km/val. greitį, važiavo 124 km/val. greičiu (leistiną greitį viršijo 54 km/val.), tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. balandžio 21 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo nutraukta, nustačius, kad D. R. veikė esant būtinojo reikalingumo situacijai.

3. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis palikta nepakeista ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. kovo 2 d. nutartimi administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė Justina Višinskienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. balandžio 21 d. nutarimą. Prašyme nurodoma:

5.1. D. R. veika nepagrįstai vertinta kaip valstybės valdžios institucijos funkcijos – teisingumo vykdymo – užtikrinimas, ji neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų, D. R. turi būti traukiamas atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą. Teismai, nagrinėdami panašaus pobūdžio bylas, yra pažymėję, kad ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė nei ta, kurios siekta išvengti. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti šias sąlygas: turi egzistuoti gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; pavojus turi būti realus, akivaizdus; gresiantis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; padaryta žala yra mažiau reikšminga nei išvengta žala (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-425-498/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. N-63-884/2010).

5.2. D. R., vairuodamas tarnybinį automobilį, vykdė teismo nutartį atvesdinti kaltinamąjį į teismo posėdį; atvesdinamasis jokio pavojaus nekėlė, nebuvo užkardoma jokia nusikalstama atvesdinamo asmens veika, dėl kurios būtų kilęs akivaizdus pavojus. Be to, D. R. teismo nutartį pradėjo vykdyti ir ieškoti atvesdinamo asmens likus tik kelioms valandoms iki teismo posėdžio – buvo netinkamai suplanuotas darbo laikas, asmuo, pristatytinas į teismą, buvo nepagrįstai vežamas į namus persirengti, pakeliui į teismą – dar ir į policijos komisariatą tam, kad būtų sutvarkyti dokumentai. D. R. byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato D. R., vairuodamas skiriamaisiais ženklais paženklintą automobilį, kartu su atvesdinamuoju išvyko apie 12.50 val. Atstumas nuo komisariato iki teismo yra 85 km, nuvykta buvo per 56 min., t. y. gerokai anksčiau, nei buvo paskirtas posėdis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtinybės vairuojant viršyti greitį nebuvo.

5.3. D. R., grįždamas į policijos komisariatą jau pristatęs kaltinamąjį į teismo posėdį, vėl viršijo greitį – tai apibūdina jį kaip asmenį, linkusį nesant pagrindo viršyti greitį, vairuojant tarnybinį automobilį. Policijos pareigūnui keliami aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai – D. R., viršydamas nustatytą greitį, sukėlė grėsmę eismo saugumui, taip pat paties atvesdinamo į teismą asmens, kartu vykusios policijos pareigūnės, kitų asmenų sveikatai ir gyvybei.

5.4. Apygardos teismas, priimdamas procesinį sprendimą byloje, nesivadovavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymo „Dėl Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“ IV skyriaus 32 punktu. Vien ta aplinkybė, kad D. R., vykdydamas teismo nutartį atvesdinti į teismo posėdį asmenį, vykdė savo tiesiogines funkcijas, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės, taikant būtinojo reikalingumo institutą.

6. D. R. atsiliepimu į Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės J. Višinskienės prašymą atnaujinti jo administracinio nusižengimo bylą prašo šį prašymą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymo „Dėl Policijos pareigų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“ IV skyriaus 32 punktas šiuo atveju netaikytinas, nes D. R. vykdė kaltinamojo atvesdinimą pagal teismo nutartį, o ne reagavo į įvykį. Institucija vilkino administracinio nusižengimo bylos tyrimą – greičio viršijimas fiksuotas 2020 m. liepos 16 d., o pirmieji veiksmai atlikti tik 2021 m. vasario 10 d. Tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo ir garso įrašymo sistemos, tačiau visi duomenys, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, buvo prarasti, todėl prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą esantys teiginiai, kad D. R. nebuvo įjungęs garso signalo, grįždamas atgal į policijos komisariatą, niekuo nepagrįsti, negali būti patikrinti. Taip pat maršrute, kuriuo buvo vykdomas atvesdinimas į teismo posėdį, yra sektorinių greičio matuoklių, tačiau jokių leistino greičio viršijimų nebuvo nustatyta.

6.2. D. R., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, siekė laiku įvykdyti teismo nutartį tam, kad nebūtų trikdomas teismo darbas (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 346 straipsnio 1, 2 dalis, teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jų nevykdant galimas atsakomybės taikymas (BPK 163 straipsnis)).

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės J. Višinskienės prašymas tenkintinas.

Dėl būtinojo reikalingumo (ANK 16 straipsnis)

8. D. R. apylinkės teismo nutartimi administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį nutraukta, konstatavus aplinkybę, kai asmuo atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, – veikimą, esant būtinojo reikalingumo situacijai. Apygardos teismas savo nutartimi pritarė apylinkės teismo argumentams dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, esant būtinojo reikalingumo situacijai. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nesutinkama su teismų sprendimu D. R., vairavusį transporto priemonę viršijant KET nustatytą greitį, atleisti nuo administracinės atsakomybės ANK 16 straipsnio pagrindu.

9. ANK

10. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020).

11. Gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai šioje situacijoje neegzistavo. D. R. greičio viršijimą, kuris nustatytas šioje byloje ir kurio faktas viso proceso metu nebuvo ginčijamas, motyvavo kito teisinio gėrio – tinkamos, operatyvios teisingumo vykdymo baudžiamojoje byloje tvarkos užtikrinimu, jam, policijos pareigūnui, vykdant teismo nutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi nutarė atvesdinti kaltinamąjį E. D. į teismo posėdį, vyksiantį 2020 m. liepos 16 d. 14.00 val. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose. Nutartis dėl atvesdinimo pavesta vykdyti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariatui. Iš šios nutarties rezoliucinės dalies taip pat matyti, kad, nepavykus įvykdyti nutarties dėl atvesdinimo, apie neįvykdymo priežastis būtina teismą informuoti raštu iki teismo posėdžio pradžios. Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti atvejai, kada daromos nagrinėjimo teisme pertraukos (BPK 243 straipsnis) ar bylos nagrinėjimas atidedamas (BPK 244 straipsnis), – taigi nustatytas mechanizmas, kaip, įgyvendinant BPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą baudžiamojo proceso paskirtį, užtikrinti ir proceso tęstinumą. Teismas taip pat turi teisę paskirti vengiančiam į teismo posėdį atvykti kaltinamajam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne (BPK 247 straipsnis). Taigi, siekiant vienintelio tikslo – įvykdyti atvesdinimo nutartį, greičio viršijimas pristatant asmenį laiku į teismo posėdį, taip sukeliant grėsmę eismo dalyvių saugumui, nėra pateisinamas, nes, viena vertus, teisingumo interesų vykdymui joks realus ir akivaizdus pavojus nekyla, nes proceso reikalavimai nustato, kokie sprendimai turėtų būti priimami, neatvykus į teismo posėdį kaltinamajam (taip pat ir neįvykdant atvesdinimo nutarties laiku), antra vertus, dviejų visuomenės ir valstybės interesų susidūrimo šioje situacijoje – užtikrinti sklandesnį teisingumo vykdymą ir eismo dalyvių saugumą – taip pat nėra.

12. Apylinkės teismas, spręsdamas, kad egzistuoja ANK 16 straipsnyje nustatyti pagrindai atleisti D. R. nuo administracinės atsakomybės, atsižvelgė, viena vertus, į tai, kad E. D. nuo 2017 m. iki 2020 m. buvo teistas dešimt kartų, pareigūnai buvo įpareigoti jį atvesdinti, D. R. vykdė teismo, kaip valstybės valdžios, funkcijos – teisingumo vykdymo – užtikrinimą, kaltinamojo vengimas atvykti į teismą negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Taigi teismas savo nutartyje motyvuoja atvesdinimo nutarties pagrįstumą, tačiau ne ANK 16 straipsnio taikymą D. R. Apylinkės teismas toje pačioje nutartyje, be to, nurodo, kad neva buvo kilęs pavojus ir kitiems asmenims ar jų teisėms bei interesams, nes siekta asmenį, kuris daug kartų teistas už įvairius nusikaltimus, pristatyti į teismą, kitomis priemonėmis tai nebuvo įmanoma padaryti. Taigi ANK 16 straipsnyje nustatyto pavojaus realumą apylinkės teismas iš esmės grindė prielaidų pobūdžio teiginiais, atsižvelgdamas į pristatytino asmens charakteristikas, nors iš administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad D. R., vykdydamas atvesdinimo nutartį, radęs E. D. darbuojantis miške, jokio pasipriešinimo iš jo nepatyrė, asmuo sutiko būti pristatytas į teismo posėdį, buvo vežamas į namus persirengti, vėliau – į policijos nuovadą, D. R. paaiškinimu, tvarkyti dokumentų, ir tik tada į teismo posėdį, į jį buvo pristatytas laiku, tačiau D. R. padarius administracinį nusižengimą – viršijus KET nustatytą greitį 54 km/val.

13. Apygardos teismas sutiko su apylinkės teismo išvadomis, kad D. R. padarė KET pažeidimą, tačiau taip pasielgė siekdamas laiku pristatyti kaltinamąjį į teismo posėdį, vykdė teismo funkcijos – teisingumo vykdymo – užtikrinimą. Apygardos teismas papildomai pažymėjo, kad nėra pagrindo daryti objektyvią išvadą, jog viršydamas greitį D. R. sukėlė grėsmę eismo saugumui ar kt. asmenų sveikatai ar gyvybei. Jis vairavo tarnybinį automobilį, pažymėtą skiriamaisiais ženklais, nors specialaus garso signalo įjungęs nebuvo, tačiau tokią galimybę turėjo. D. R. važiavo šviesiu paros metu, esant geram matomumui, pažeidimas užfiksuotas vietoje, kurioje nėra gyvenamųjų namų, nepaneigta D. R. nurodyta aplinkybė, kad eismas nebuvo intensyvus, kitų KET pažeidimų jis nepadarė. Nėra objektyvių duomenų, kad šalia esančiai pareigūnei A. S., atvesdinamajam E. D. jis būtų sukėlęs grėsmę. Pažymėtina, kad tokiu argumentavimu apygardos teismas neigia ANK 416 straipsnyje nurodytų veikų pavojingumą. ANK 416 straipsnyje nustatytos šešios administracinių nusižengimų sudėtys, diferencijuojama atsakomybė už skirtingo dydžio greičio viršijimą. Pagal ANK 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ANK apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius (nustatyto greičio viršijimas jau iki dešimt kilometrų per valandą laikytinas pavojinga veika (ANK 416 straipsnio 1 dalis); taigi jau tokiu pažeidimu kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o D. R. inkriminuota ANK 416 straipsnio 6 dalis – nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą – sunkiausia iš ANK 416 straipsnyje nustatytų veikų).

14. Pagal ANK 636 straipsnio 4 dalį nutarimo motyvuojamojoje dalyje, jei padaroma išvada, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, tačiau yra kitų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima ar nutrauktina, išdėstomos šios aplinkybės. Nei apylinkės, nei apygardos teismas šių aplinkybių (ANK 16 straipsnio taikymo sąlygų) nuosekliai, logiškai ir įtikinamai nenurodė. ANK 16 straipsnyje reglamentuotos imperatyvios sąlygos – valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai gresiantis pavojus, kurio negalima buvo pašalinti kitomis priemonėmis, – nenustatytos.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto nutarimu D. R. pagrįstai pripažintas padaręs ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam mėnesiui už tai, kad jis 2020 m. liepos 16 d. 12.38 val. kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, 71 kilometre, viršijo nustatytą 70 km/val. greitį, važiavo 124 km/val. greičiu (leistiną greitį viršijo 54 km/val.), tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus. Taigi apylinkės ir apygardos teismų procesiniai sprendimai naikintini, paliekant galioti Institucijos nutarimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto 2021 m. balandžio 21 d. nutarimą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas