Dėl sutarties nevykdymo ir nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-610/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12786-2009-1

Procesinio sprendimo kategorijos :

84; 114.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ „Ramios bitės“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ „Ramios bitės“ ieškinį atsakovams UAB „Baltijos reklamos projektai“, G. S. ir V. L., dėl sutarties nevykdymo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl muzikinio kūrinio, t. y. dainų, sukurtų spektakliui vaikams „Briedis Eugenijus“, panaudojimo, išleidžiant jas dviejose kompaktinėse plokštelėse tuo pačiu pavadinimu „Briedis Eugenijus“. Ieškovo išleistoje plokštelėje įgarsintas literatūros kūrinys „Briedis Eugenijus“ su dainomis, atsakovo išleistoje plokštelėje įrašytos dainos iš spektaklio „Briedis Eugenijus“.

Ieškovas VšĮ „Ramios bitės“ prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“ išleido į rinką ir prekiauja kompaktinėmis plokštelėmis „Briedis Eugenijus“ pažeisdamas ieškovo teises, ir uždrausti prekiauti šiomis plokštelėmis; 2) priteisti iš atsakovų solidariai 10 000 Lt ieškovo patirtos turtinės žalos ir nuostolių (kompensacijos pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą).

Byloje nustatyta, kad ginčo objektu esančių muzikinių kūrinių – dainų, išleistų ieškovo ir atsakovo kompaktinėse plokštelėse „Briedis Eugenijus“, autorystė bei atlikimas, t. y. autorių ir gretutinės (atlikėjo) teisės, priklauso atsakovams V. L. (žodžių autorius) ir G. S. (muzikos autorius ir atlikėjas).

2007 m. rugsėjo 3 d. ieškovas su atsakovu V. L. sudarė leidybos sutartį Nr. L2007/01, kuria susitarė, kad atsakovas už nustatytą atlyginimą suteikia jam teisę parengti autoriaus sukurto literatūros ar muzikinio kūrinio ruošinį gamybai, pramoniniu būdu pagaminti jo kopijas, įrašyti kompaktinėje plokštelėje ir platinti. Pagal sutarties 1.2 punktą kūrinys šios sutarties prasme – tai atsakovo V. L. sukurtas literatūros ir muzikos kūrinys, įrašytas kompaktinėje plokštelėje „Briedis Eugenijus“. 2007 m. rugsėjo 3 d. leidybos sutartimi, sudaryta ieškovo ir atsakovo G. S., šalys susitarė parengti autoriaus sukurto literatūros ar muzikos kūrinio ruošinį gamybai, pramoniniu būdu pagaminti jo kopijas, įrašytas kompaktinėje plokštelėje ir jas platinti. Šios sutarties prasme autoriaus sukurtas kūrinys – muzikos kūrinys, įrašytas kompaktinėje plokštelėje „Briedis Eugenijus“ (sutarties 1.2 punktas). 2007 m. rugsėjo 5 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu atsakovas V. L. perdavė ieškovui sukurtą literatūros ar muzikos kūrinį. Šiomis sutartimis ieškovui buvo perduotos išimtinės turtinės teisės į kūrinį (sutarčių 2.3 punktai). Ieškovo išleistoje kompaktinėje plokštelėje yra atsakovo G. S. įgarsinta atsakovo V. L. knyga „Briedis Eugenijus: pasakos apie meilę ir kitus nesusipratimus“.

2007 m. kovo 9 d. atsakovai UAB „Baltijos reklamos projektai“ ir V. L. sudarė autorinę sutartį dėl kūrinio vaikams „Briedis Eugenijus“ licencijavimo bei pagal šią knygą pastatyto spektaklio režisūros. Sutartimi V. L. suteikė teisę UAB „Baltijos reklamos projektai“ pastatyti jo sukurtą kūrinį vaikams „Briedis Eugenijus“, pagal kūrinį parengti scenarijų, pastatyti spektaklį bei jį režisuoti pagal abiejų šalių suderintą scenarijų. 2007 m. balandžio 10 d. autorine užsakymo sutartimi atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“ su atsakovu G. S. susitarė dėl muzikinių intarpų spektakliui „Briedis Eugenijus“ sukūrimo ir autorinių turtinių teisių į muzikinį kūrinį perdavimo. Atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“, remdamasis šiomis sutartimis, išleido kompaktinę plokštelę „Briedis Eugenijus“ su spektaklio „Briedis Eugenijus“ dainomis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad dalis abiejose kompaktinėse plokštelėse įrašytų dainų yra su tokiais pačiais žodžiais ir muzika, pavadinimas toks pat (to šalys neginčija), tačiau konstatavo, jog kompaktinėse plokštelėse išleisti kūriniai yra visiškai skirtingi: ieškovo išleistoje kompaktinėje plokštelėje yra įgarsinta pasaka, o atsakovo – dainos iš pastatyto spektaklio. Ieškovas kompaktinę plokštelę išleido 2007 metų lapkričio mėnesį, o atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“ – tų pačių metų spalio mėnesį. Atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“ teigė, kad turėjo teisę išleisti kompaktinę plokštelę su spektaklio „Briedis Eugenijus“ dainomis, nes pagal sutartis su atsakovais G. S. bei V. L. įgijo išimtines turtines teises į šį spektaklį. Iš atsakovų sudarytų autorinių sutarčių teismas nustatė, kad autoriai perdavė atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“ autorių teises į kūrinį – spektaklį bei jo muzikinius intarpus. Šios sutartys sudarytos pirmiau nei sutartys su ieškovu. Teismas konstatavo, kad atsakovai V. L. bei G. S., sudarydami leidybos sutartis su ieškovu, nepažeidė nei savo įsipareigojimų pagal autorines sutartis su UAB „Baltijos reklamos projektai“, nei ieškovo teisių ar teisėtų interesų, nes leidybos ir autorinių sutarčių objektai yra skirtingi. Tai, kad dalis dainų sutampa, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ išleistas kūrinys yra tapatus ir pažeidžia ieškovo teises. Atsakovas pagal autorinę sutartį įgijo visas turtines teises į kūrinį (spektaklį) ir turėjo teisę panaudoti šio spektaklio dainas plokštelei išleisti (ATGTĮ 15 straipsnis). Teismas nurodė, kad, nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo jų civilinei atsakomybei.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo VšĮ „Ramios bitės“ apeliacinį skundą, 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad 2007 m. kovo 9 d. autorine sutartimi, sudaryta su atsakovu „Baltijos reklamos projektai“, atsakovas V. L. perleido jam autoriaus turtines teises, išvardytas sutarties 1, 3.1 ir 3.2 punktuose, t. y. spektaklio režisavimą, adaptavimą bei inscenizavimą, šio spektaklio pastatymą pagal autoriaus sukurtą scenarijų bet kurioje pasaulio šalyje, teisę versti scenarijų į bet kurią pasaulio kalbą ketveriems arba dar papildomai dvejiems metams. Vėliau, t. y. 2007 m. rugsėjo 3 d., atsakovas V. L. su ieškovu VšĮ „Ramios bitės“ sudarė Leidybos sutartį, kuria suteikė teisę ieškovui atgaminti, išleisti 7000 vnt. jo kopijų ir platinti kūrinį, sutartyje apibrėžiamą kaip autoriaus pateiktą kompaktinės plokštelės formatu literatūros ar muzikos kūrinį „Briedis Eugenijus“. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiomis sutartimis perleistos netapačios autoriaus turtinės teisės ir sutarčių objektai yra skirtingi. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad V. L. raštu nesusitarė su atsakovu „Baltijos reklamos projektai“ nei dėl viso kūrinio (spektaklio), nei dėl jo sudėtinių dalių (dainų, naudojamų spektaklyje, tekstų) leidybos ir platinimo. Taigi šio autoriaus veiksmuose, vėliau sudarant su ieškovu leidybos sutartį, kuria perdavė jam turtines teises į dainų žodžius, nėra neteisėtumo ar kaltės elementų. Remdamasi analogiškais argumentais teisėjų kolegija nenustatė ir atsakovo G. S. atsakomybės sąlygų.

Teisėjų kolegija nurodė, kad sutartys su ieškovu buvo sudarytos vėliau nei su atsakovu „Baltijos reklamos projektai“, ieškovo kompaktinė plokštelė taip pat išleista vėliau. Sutartimi, sudaryta su atsakovu UAB „Baltijos reklamos projektai“, G. S. pastarojo užsakymu sukūrė muziką spektakliui „Briedis Eugenijus“ ir perdavė užsakovui šioje sutartyje išvardytas autoriaus turtines teises, nurodant jų panaudojimo būdą – muzika, kuri turėjo būti naudojama tik šiame spektaklyje (sutarties 2.2.5 punktas). Teisėjų kolegija konstatavo, kad autoriaus turtinės teisės pagal šią sutartį priklauso būtent užsakovui (atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“), nors ir jo paties turtinės teisės naudotis kūriniu – atgaminimo bei platinimo (leidybos) teisė – buvo apribota atsakovo ir muzikos autoriaus susitarimu dėl kūrinio panaudojimo būdo. Kita vertus, ir kūrinį sukūręs autorius (G. S.) įsipareigojo užsakovui be rašytinio jo sutikimo neperduoti tretiesiems asmenims muzikos kūrinio ir nenaudoti specialiai spektakliui sukurto muzikos kūrinio bei partitūros kitiems tikslams, priešingu atveju turėtų atlyginti užsakovui nuostolius (sutarties 2.1.2 punktas). Iš šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmiau sudarytos autorinės kūrinio užsakymo sutarties nuostatų galimas pažeidimas, t. y. teisės naudotis šiuo kūriniu ar jo fragmentais perdavimas tretiesiems asmenims, lemtų ne ieškovo, bet pirmiau sudarytos autorinės kūrinio užsakymo sutarties šalių – atsakovų UAB „Baltijos reklamos projektai“ ir G. S. – teises ir pareigas. Tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas G. S. nepažeidė su ieškovu sudarytos leidybos sutarties 2.3 ir 6.2.2 punktų (ieškinio pagrindas). Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad ieškovo ir atsakovo G. S. sudarytos leidybos sutarties 6.3 punkte atsakovas deklaravo, jog jam priklauso autoriaus turtinės teisės į muzikos kurinį, tačiau jos priklausė kitam asmeniui – atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“, todėl ieškovas negali būti besąlygiškai laikomas tokių autoriaus turtinių teisių turėtoju (subjektu), egzistuojant ankstesne sutartimi nustatytais autoriaus turtinių teisių perleidimo santykiams. Būtent UAB „Baltijos reklamos projektai“, kaip autoriaus turtinių teisių turėtojas, galėjo leisti arba neleisti kūrinį platinti ar jį panaudoti kitu būdu nei spektaklyje. Taigi pagal ATGTĮ 77 straipsnį ieškovas negali pretenduoti į autoriaus teisių gynimo būdą, nustatytą ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte, o kitokio pobūdžio reikalavimų dėl su G. S. sudarytos sutarties šioje byloje nereiškiama.

Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra ir atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ atsakomybės sąlygų pagal ATGTĮ nuostatas. Nors šio atsakovo su autoriais sudarytose sutartyse dėl leidybos teisės nebuvo sulygta, tačiau nustatytas faktas, kad būtent jam priklausė muzikos autoriaus turtinės teisės. Taigi, be jo ir muzikos autoriaus G. S. susitarimo, judviejų abipusio sutikimo pakeisti kūrinio užsakymo sutartyje įvardytą kūrinio panaudojimo būdą, su dainų žodžių autoriumi V. L. sudaryto susitarimo dėl leidybos ieškovas visa apimtimi negalėjo įgyvendinti.

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad tik vienintelės dainos pavadinimas – „Laiminga pabaiga“ – yra nurodytas abiejose kompaktinėse plokštelėse. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga tuo aspektu, kad nuostolius ieškovas siejo būtenet su vartotojų suklaidinimo galimybe, esant rinkoje panašiems produktams, dėl ko šie gali neidentifikuoti skirtumų ir įsigyti nebūtinai ieškovo išleistą kompaktinę plokštelę. Teisėjų kolegija sprendė, kad tiek skirtingi dainų, esančių abiejuose rinkiniuose, pavadinimai, tiek ir skirtingas šių plokštelių turinys, dainų rinkinio struktūra – muzikinė pasaka su dainomis ir tik spektakliui kurtos dainos – lemia tai, kad nėra pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį su galbūt sumažėjusiomis ieškovo pajamomis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kūrinių rinkinys dėl jo turinio parinkimo ar išdėstymo taip pat yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas ir yra laikomas savarankišku autorių teisių objektu (ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad autorių teisių ir leidybos sutarčių objektai šiuo atveju iš esmės buvo skirtingi.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad jau 2007 m. lapkričio 5 d. buvo kilęs ieškovo ir atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ ginčas dėl autoriaus turtinių teisių. Ieškovas, neišsprendęs šio ginčo ir neatsižvelgęs į atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ išviešintas turtines autoriaus teises į kūrinio muziką, iš esmės veikė savo rizika.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas VšĮ „Ramios bitės“ prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“ patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai, atsakovų G. S. ir UAB „Baltijos reklamos projektai“ sudarytą autorinę užsakymo sutartį vertindami kaip sutartį, kurios pagrindu autorius perdavė visas turtines teises į spektakliui „Briedis Eugenijus“ sukurtą muziką, netinkamai aiškino ir taikė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad užsakovui perėjo visos autoriaus turtinės teisės, todėl būtent UAB „Baltijos reklamos projektai“, kaip autoriaus teisių turėtojas, galėjo leisti arba neleisti platinti šį muzikos kūrinį ar panaudoti jį kitais būdais nei spektaklyje. Toks įstatymo aiškinimas yra netinkamas. Autorinė kūrinio užsakymo sutartis yra viena iš autorinių sutarčių rūšių. Pagal ATGTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą visose autorinėse sutartyse turi būti nurodytos perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės arba kūrinio panaudojimo būdai. ATGTĮ 41 straipsnio, reglamentuojančio autorines kūrinio užsakymo sutartis, 1 dalyje nustatyta, kad šia sutartimi užsakovui perduodamos ne visos, o tik sutartyje nurodytos autorių turtinės teisės. Taigi sutartyje turi būti aiškiai nustatyta, kokios turtinės teisės į kūrinį perduodamos. Atsakovų G. S. ir UAB „Baltijos reklamos projektai“ sutartyje neišvardyta, kokias konkrečias turtines teises autorius perduoda užsakovui, tik abstrakčiai nurodyta, kad neterminuotam laikotarpiui perduodamos autoriaus turtinės teisės. Dėl to šiai sutarčiai teismas turėjo ATGTĮ 41 straipsnio 1 dalį taikyti ne atskirtai, bet kartu su 40 straipsnio 3 dalimi ir kitomis įstatymo nuostatomis. ATGTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų; jeigu šie būdai nenurodyti, laikoma, kad sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims būtini siekiant tikslo, dėl kurio ta sutartis buvo sudaryta. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovai G. S. ir UAB „Baltijos reklamos projektai“ susitarė tik dėl kūrinio panaudojimo spektaklyje „Briedis Eugenijus“ (sutarties 2.2.5 punktas). Tokiomis aplinkybėmis teismas turėjo vadovautis ATGTĮ 40 straipsnio 3 dalimi ir pripažinti, kad UAB „Baltijos reklamos projektai“ buvo suteiktos tik turtinės teisės į konkretų kūrinio panaudojimo būdą, t. y. naudojimą spektaklyje. Darytina išvada, kad UAB „Baltijos reklamos projektai“ išleido dainas kompaktinėje plokštelėje „Briedis Eugenijus“ neturėdamas autorių teisių turėtojo sutikimo dėl tokio kūrinio panaudojimo būdo. Toks veiksmas yra neteisėtas ir pažeidžia autoriaus išimtines turtines teises, kurias kasatorius yra įsigijęs leidybos sutarties pagrindu. Autoriai G. S. bei V. L. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“ jie nebuvo davę sutikimo išleisti kompaktinę plokštelę. Taigi teismo padarytos išvados prieštarauja sutarties šalių tikrajai valiai (CK 6.193 straipsnis).

2. Teismai, konstatuodami, kad kasatorius negali pretenduoti į autorių teisių gynimo būdus, nustatytus ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte, netinkamai taikė šio įstatymo 77 straipsnį. ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisę ginti pažeistas autoriaus teises turi autoriaus teisių subjektai, kuriais pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį laikomi ne tik autoriai, bet ir kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines turtines autoriaus teises, taip pat autoriaus teisių perėmėjai. Leidybos teisė ir teisė platinti kūrinio kopijas yra vienos iš autoriaus turtinių teisių (ATGTĮ 15 straipsnis). Kasatorius leidybos sutarčių pagrindu tiek iš kūrinio tekstų autoriaus V. L., tiek iš muzikos autoriaus G. S. yra įsigijęs išimtines leidybos teises, todėl turi teisę naudotis visais ATGTĮ 77 straipsnyje nustatytais teisių gynimo būdais, taip pat teise reikalauti sumokėti kompensaciją už šių teisių pažeidimą. Atsakovas neturi leidybos teisių į ginčijamus kūrinius, jų jam neperdavė nei G. S., nei V. L. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. L. su UAB „Baltijos reklamos projektai“ raštu nesusitarė nei dėl viso kūrinio, nei dėl jo sudėtinių dalių (dainų, naudojamų spektaklyje, tekstų) leidybos ir platinimo. Dėl to konstatuotina, kad atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“ pažeidė kasatoriaus turimas autorių turtines teises, nes išleido į rinką kompaktinę plokštelę su autoriniais kūriniais, neturėdamas nei kasatoriaus, kaip išimtinių leidybos teisių turėtojo, nei abiejų autorių sutikimo. Pagal kasacinio teismo praktiką leidėjui, kaip juridiniam asmeniui, kuris savo veikloje tiesiogiai susiduria su autorių teisių objektais ir autorių teisėmis, keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Microsoft korporacija ir kt. v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-311/2006; 2007 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. M. leidykla „Briedis“ ir kt. v. J. K. leidykla „Saulabrolis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2007). Leidėjo rūpestingumas ir atsargumas, siekiant įsitikinti, ar teisėtai bus naudojamas tam tikras kūrinys, lemia jo kaltę autoriaus teisių pažeidimo atveju, todėl leidėjo veiksmai turi būti vertinami kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo autorinėje sutartyje nustatytų kiekvienos šalies įsipareigojimų. Atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“ nebuvo rūpestingas ir apdairus, ir nors autoriai jam pretenzijų nereiškia, tai neatima kasatoriaus teisės pareikšti pretenzijas dėl jo teisių pažeidimo.

3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė ATGTĮ 2 ir 40 straipsnio normas, apibrėžiančias autorinių sutarčių turinį ir kūrinio sąvoką. Ginčo esmė yra ne sutartyse nurodytų perduodamų turtinių teisių skirtingumas, bet faktiškai išleistų kūrinių tapatumas. Kasatorius sutinka, kad pagal sutarčių turinį jų objektas (suteikiamos autorių turtinės teisės, t. y. kūrinio panaudojimo būdai) skiriasi. Tačiau turi būti vertinamos ir faktinės aplinkybės. Teismai nustatė, kad dalis dainų yra su tokiais pačiais žodžiais ir muzika bei pavadinimu. Taigi dalies kūrinių (dainų) tapatumas byloje įrodytas. Taikant ATGTĮ 2, 15, 40 straipsnių nuostatas, konstatuotina, kad autorių teisių pažeidimą įvykdė būtent atsakovas „Baltijos reklamos projektai“, nes jis panaudojo kūrinius tokiu būdu, kokiu neturėjo teisės panaudoti. Pagal ATGTĮ 43 ir 77 straipsnius kasatorius turi teisę reikalauti pripažinti šias teises, įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus ir priteisti kompensaciją už teisių pažeidimą.

4. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes (atsakovų sutarčių turinį) konstatuotina, kad atsakovų G. S. ir V. L. kaltės nėra, todėl kasatorius tiek apeliaciniu skundu, tiek kasaciniu skundu reiškia reikalavimus tik atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“. Tai nelaikytina kasatoriaus neapsisprendimu ar pozicijos dviprasmiškumu.

5. Teismai, nenustatę atsakovų neteisėtų veiksmų, iš esmės nesvarstė ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Kadangi tai yra teisės klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra v. UAB,,Konto“, bylos Nr. 3K-3-260/2011), tai jis gali būti išspręstas kasaciniame teisme. Byloje surinkti visi įrodymai ir nustatytos šiam klausimui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės. Pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą vietoje žalos atlyginimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas. Kompensacijos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti tame pačiame ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Microsoft Korporacija ir kt. v. S. U. IĮ „Prepozicija“, bylos Nr. 3K-3-276/2009). Ši įstatymo norma nesieja kompensacijos dydžio su žalos (nuostolių) dydžiu, todėl žalos dydis nereikšmingas, nes tokiu atveju netektų prasmės kompensacijos ir žalos (nuostolių) atlyginimo, kaip savarankiškų teisių gynimo būdų, teisinis atribojimas. Nagrinėjamoje byloje nustatant priteistinos kompensacijos dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“ yra verslo subjektas, teisių pažeidimo mastas yra didelis, kasatoriaus patirtos išlaidos sudarė apie 42 570 Lt, taip pat į tai, jog atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“ vengė pateikti įrodymus, patvirtinančius jo faktiškai gautas pajamas ir pelną bei turėtas išlaidas. Kasatoriaus prašoma priteisti 10 000 Lt kompensacija atitinka teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamas sumas ir laikytina sąžininga, teisinga ir protinga.

Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Dėl autoriaus turtinių teisių perdavimo ir atsakovo leidybos ir platinimo teisių

ATGTĮ 15 straipsnyje reglamentuojamos autorių turtinės teisės. Autorių turtinės teisės, skirtingai nuo neturtinių (ATGTĮ 14 straipsnis), kurių perdavimas kitam subjektui negalimas, pasižymi dalumu. Jos yra savarankiškos ir gali būti viena nuo kitos atskiriamos, kiekviena jų gali atskirai dalyvauti civilinėje apyvartoje. Turtines teises autorius gali perduoti visiškai arba dalinai, atlygintinai arba neatlygintinai (ATGTĮ 38 straipsnio 2 dalis), t. y. autoriui perdavus, turtinės teisės gali priklausyti skirtingiems subjektams. Tai inter alia susiję su autoriaus ekonominiais interesais – jis sprendžia, kam ir kokia apimtimi perduoda jam priklausančias turtines teises (žr. ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalį). Autorių turtinių teisių dalumo ir savarankiškumo taisyklės yra svarbios ir vertinant turtinių teisių subjektų (kai autorius jas ar jų dalį yra perdavęs skirtingiems asmenims) tarpusavio santykius, kiekvienam jų perduotų teisių apimtį. Kartu pažymėtina, kad asmuo, kuriam perduotos išimtinės autoriaus turtinės teisės, yra išvestinis autorių teisių subjektas ir turi locus standi ginti jam priklausančias turtines teises (ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalis, 77 straipsnis) (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Microsoft Korporacija ir kiti v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-311/2006).

Vertinant perduotų turtinių teisių apimtį, atkreiptinas dėmesys į keletą aspektų.

Pirma, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka (ATGTĮ 38 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintas rašytinės autorinių sutarčių formos reikalavimas (ATGTĮ 42 straipsnis). Rašytinė forma nustatyta ir leidybos sutartims, kurioms įstatyme, be kita ko, numatytos ir atitinkamos sąlygos (ATGTĮ 44 straipsnis). Rašytinės sutarties nesudarymas savaime nereiškia sandorio negaliojimo, tačiau rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais sandoriui patvirtinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. R. v. R. K. personalinės įmonės leidykla „Charibdė“, bylos Nr. 3K-3-561/2001; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. V. v. AB „Žemprojektas“, bylos Nr. 3K-3-536/2010; kt.).

Antra, svarbu pažymėti tai, kad preziumuojama, jog pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti; jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad autorinė sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio sutartis buvo sudaryta (ATGTĮ 40 straipsnio 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad, kilus ginčui dėl turtinių teisių perdavimo apimties, taikoma siaurinamojo autorinės sutarties aiškinimo taisyklė. Sutartinis visų autorių teisių perdavimas yra siaurinamas iki konkrečioje sutartyje nurodytų kūrinio panaudojimo būdų. Kilus neaiškumų dėl sutartimi perduotų teisių apimties, vertinama, kad yra perduotas sutarties tikslui pasiekti reikalingas teisių minimumas.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas autorių V. L. ir G. S. atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“ perduotų teisių apimtį, atitinkamai – atsakovo veiksmų teisėtumą ieškovo (kasatoriaus) atžvilgiu, nurodytomis taisyklėmis nesivadovavo.

Teisės išleisti ir platinti kūrinį yra vienos iš autorių turtinių teisių (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Byloje nustatyta, kad ieškovas su V. L. (autoriumi) 2007 m. rugsėjo 3 d. sudarė Leidybos sutartį Nr. L2007/01. Apibrėžiant sutarties objektą, nustatyta, kad šia sutartimi autorius suteikia leidėjui už sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą teisę parengti autoriaus sukurto literatūros ar muzikos kūrinio ruošinį gamybai, pramoniniu būdu pagaminti jo kopijas, įrašytas kompaktinėje plokštelėje, ir jas platinti, o leidėjas įsipareigoja išleisti kūrinį 7000 (septynių tūkstančių) egzempliorių tiražu ir sumokėti autoriui autorinį atlyginimą šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Kūrinys šios sutarties prasme – autoriaus sukurtas literatūros ar muzikos kūrinys, įrašytas kompaktinėje plokštelėje „Briedis Eugenijus“ (Sutarties 1, 2 punktai) (T. 1, b. l. 6-9). Ieškovas su kitu autoriumi G. S. 2007 m. rugsėjo 3 d. sudarė Leidybos sutartį Nr. L2007/02, kuria susitarė, kad autorius suteikia leidėjui už sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą teisę parengti autoriaus sukurto literatūros ar muzikos kūrinio ruošinį gamybai, pramoniniu būdu pagaminti jo kopijas, įrašytas kompaktinėje plokštelėje, ir jas platinti, o leidėjas įsipareigoja išleisti kūrinį 7000 (septynių tūkstančių) egzempliorių tiražu ir sumokėti autoriui autorinį atlyginimą šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Kūrinys šios sutarties prasme – autoriaus sukurtas muzikos kūrinys, įrašytas kompaktinėje plokštelėje „Briedis Eugenijus“ (Sutarties 1, 2 punktai) (T. 1, b. l. 58-61). Ieškovo leidybos ir platinimo teisės neginčijamos, t. y. jis turi locus standi ginti šias teises, jeigu jos yra pažeistos (kasacinio skundo antrasis argumentas).

Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ginčijamąją nutartį, konstatavo, kad V. L. (autorius) 2007 m. kovo 9 d. su atsakovu UAB „Baltijos reklamos projektai“ sudarė autorinę sutartį dėl kūrinio vaikams „Briedis Eugenijus“ licencijavimo bei pagal šią knygą pastatyto spektaklio režisūros. Nurodyta sutartimi autorius įsipareigojo suteikti teisę atsakovui pastatyti autoriaus sukurtą kūrinį vaikams „Briedis Eugenijus“ bei pagal kūrinį parengti scenarijų, pastatyti spektaklį bei jį režisuoti pagal abiejų šalių suderintą scenarijų šioje sutartyje nustatytais terminais bei tvarka /..../ (Sutarties 1 punktas; T. 1, b. l. 221-225). Teismas, vertindamas šią sutartį, konstatavo, kad nei dėl minėto kūrinio leidybos ir platinimo, o kūrinys pagal šią sutartį yra būtent spektaklis ir jo pastatymo koncepcija (režisūrinis sprendimas pagal sumanytą scenarijų), nei dėl jo sudėtinių dalių (dainų, naudojamų spektaklyje, tekstų), kurių muzikos autorystė jam nepriklauso, V. L. raštu su UAB „Baltijos reklamos projektai“ nesusitarė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybės, kad kitas autorius (G. S.) būtų suteikęs atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“ leidybos ir platinimo teises į kūrinį (spektaklio „Briedis Eugenijus“ muzikinius intarpus). Teismas nurodė, kad autoriaus turtinės teisės priklauso būtent užsakovui (UAB „Baltijos reklamos projektai“), bet kartu pripažino, jog ir jo paties (UAB „Baltijos reklamos projektai“) turtinės teisės naudotis kūriniu, t. y. atgaminimo ir platinimo (leidybos) teisė, buvo apribotos atsakovo ir muzikos autoriaus susitarimu dėl kūrinio panaudojimo būdo.

Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ieškinio nepagrįstumo yra prieštaringos, padarytos pažeidžiant pirmiau nurodytose ATGTĮ nuostatose įtvirtintas teisės normas ir jų aiškinimo taisykles, netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus (CPK 176, 177, 178 straipsniai). Teismas, viena vertus, konstatuoja, kad atsakovui leidybos ir platinimo teisės nebuvo suteiktos, kita vertus, ieškinį vertina kaip nepagrįstą, be kita ko, pažymėdamas, jog būtent atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“, kaip autoriaus turtinių teisių turėtojas, galėjo leisti arba neleisti kūrinį platinti ar jį panaudoti kitu būdu nei spektaklyje.

Byloje nėra ginčo, kad dalis ieškovo (kasatoriaus) ir atsakovo kompaktinėse plokštelėse esančių kūrinių (dainų) sutampa. Tai sudarytų pagrindą spręsti dėl atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ civilinės atsakomybės, konstatavus, kad atsakovas neturėjo leidybos ir platinimo teisės. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, be kita ko, nurodė, kad autorių teisių ir leidybos sutarčių objektai šiuo atveju iš esmės buvo skirtingi. Tokia teismo išvada yra teisinga, tačiau tai taip pat negali būti pagrindas spręsti dėl ieškinio nepagrįstumo. Šioje byloje kaip ieškinio pagrindu ieškovas būtent ir rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas su autoriais V. L. bei G. S. sudarytų sutarčių pagrindu neįgijo teisių išleisti ir platinti kūrinius, nurodytus sutartyse, t. y. faktinis teisių panaudojimo būdas neatitiko atsakovui perduotų teisių apimties. Tai, minėta, nurodė ir apeliacinės instancijos teismas kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje.

Tai, kad kūriniai kaip visuma nėra tapatūs (įgarsintas literatūros kūrinys „Briedis Eugenijus“ su dainomis ir dainos iš spektaklio „Briedis Eugenijus“) ar kad skiriasi juose esančių dainų pavadinimai, negali būti laikoma aplinkybe, pašalinančia atsakovo atsakomybę. Kai dalis kūrinių, esančių ieškovo ir atsakovo kompaktinėse plokštelėse, sutampa, autorių teisių subjektas (šiuo atveju – ieškovas) turi teisę prašyti taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (ATGTĮ 4 straipsnis, 73, 77 straipsniai) dėl jam (ieškovui) priklausančių teisių pažeidimo. Priešingas aiškinimas sudarytų pagrindą neteisėtai panaudoti kūrinius (jų dalis) kituose kūriniuose (išvestiniuose, kūrinių rinkiniuose) ir (arba) naudojant skirtingus pavadinimus (ATGTĮ 4 straipsnio 4 dalis) (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. M. leidykla „Briedis“ ir kiti v. J. K. leidykla „Saulabrolis“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-48/2007). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiasis kasacinio skundo argumentas yra pagrįstas.

Remdamasi nurodytais motyvais, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad padaryti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam teisės taikymui bei aiškinimui ir galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl civilinių teisių gynimo būdų taikymo

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tik dalies kūrinių (dainų), esančių ieškovo (kasatoriaus) ir atsakovo išleistose kompaktinėse plokštelėse, sutapimas gali būti reikšmingas, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės apimties (jeigu, kaip minėta pirmiau, išnagrinėjus bylą pakartotinai pagal kasacinio teismo nurodytus išaiškinimus, būtų konstatuotas ieškovo teisių pažeidimas). Ieškovas, remdamasis ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktu, prašė priteisti 10 000 Lt kompensaciją (T. 1, b. l. 127–129). Teisiniame reguliavime numatyta kompensacija yra vienas civilinių teisių gynimo būdų (ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktas). ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyti kriterijai, reikšmingi sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio. Taip pat būtina vadovautis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų ir aplinkybių, reikšmingų nagrinėjant šį klausimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra v. UAB „Konto“, bylos Nr. 3K-3-260/2011; 2009 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Microsoft Korporacija ir kt. v. S. U. IĮ „Prepozicija“, bylos Nr. 3K-3-276/2009; kt.).

Sprendžiant dėl kito civilinių teisių gynimo būdo taikymo, t. y. uždraudimo prekiauti kompaktinėmis plokštelėmis „Briedis Eugenijus“, kas atitinka ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisės normą (įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus), atsižvelgtina ir į ATGTĮ 77 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuri nacionaliniame teisiniame reguliavime atsirado kaip teisės derinimo su Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. Direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (Direktyvos 12 straipsnis) rezultatas. Šioje normoje nustatyta, kad kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos ATGTĮ 82 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama. Laikoma, kad piniginę kompensaciją sumokėjęs asmuo įgyja teisę naudoti kūrinį, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektą. Tačiau, minėta, turi būti nurodytoje teisės normoje nustatytos sąlygos.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme, turi būti įvertintos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ ir UAB „Prioro įrašų grupė“ tarpusavio santykiais dėl, atsakovo teigimu, išimtinės teisės platinti pardavimo būdu kompaktines plokšteles „Briedis Eugenijus“ (T. 1, b. l. 86). Nurodytos aplinkybės galėtų turėti įtakos sprendžiant dėl civilinių teisių gynimo būdų taikymo (taikymo apimties) atsakovo atžvilgiu. Tačiau pažymėtina, kad nors atsakovas, pagrįsdamas šį teiginį, pateikė nurodytų šalių 2008 m. gruodžio 8 d. sudarytą sutartį dėl licencijos suteikimo, tačiau šios sutarties priede Nr. 1 nurodyta tik licencija pagaminti albumo „Ugnies medžioklė su varovais“ (bet ne „Briedis Eugenijus“) pradinius tiražus (T. 1, b. l. 112–114). Byloje taip pat yra pateikta ir 2007 m. spalio 23 d. didmeninio prekių tiekimo sutartis (T. 1, b. l. 152–154), tačiau iš jos negalima vienareikšmiškai spręsti dėl būtent ginčo dalyku esančios kompaktinės plokštelės platinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinės instancijos teisme patirta 33,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. gruodžio 27 d. pažyma). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 92, 93 straipsniai). Dėl šių išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gražina Davidonienė

Pranas Žeimys