Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-617/2012 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09433-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.12; 11.9.13

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas nuo 2002 m. vasario 4 d. dirbo Lietuvos zoologijos sodo direktoriumi. Tuo metu zoologijos sodo steigėjas buvo Kauno apskrities viršininko administracija, nuo 2010 m. liepos 1 d. –atsakovas. Pasikeitus sodo steigėjui, darbo santykiai su ieškovu buvo tęsiami pagal pirmiau sudarytą darbo sutartį. Aplinkos ministerijos vidaus audito skyrius 2010 m. rugsėjo 13 d. pradėjo zoologijos sodo veiklos 2005–2010 metais patikrinimą. Jį baigus buvo pateiktos rekomendacijos sodo veiklai pagerinti, taip pat sudaryta komisija priežastims dėl netinkamos sodo veiklos nustatyti. 2011 m. kovo 2 d. atsakovas įspėjo ieškovą, kad DK 129 straipsnio pagrindu bus nutraukta jo darbo sutartis. Ieškovas iš darbo atleistas nuo 2011 m. gegužės 23 d.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo – Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus pareigų, grąžinti į ankstesnį darbą, panaikinti atsakovo 2011 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. AMP1-79 dėl jo atleidimo ir reikalų perdavimo V. R., priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą. Ieškovas mano, kad darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai, nes jis darbo drausmės pažeidimų nepadarė, ankstesnis steigėjas ieškovo darbu buvo patenkintas, pastabų dėl netinkamos kvalifikacijos neturi. Be to, atleidžiant iš darbo, jam nebuvo pasiūlytas kitas darbas, nors buvo laisvų vietų (entomologo ir vyresniojo mechaniko).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžino jį į ankstesnį darbą – direktoriaus pareigas, priteisė iš atsakovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką 9317,16 Lt bei atstovavimo išlaidas. Teismas konstatavo, kad atsakovo įteiktame ieškovui 2011 m. kovo 21 d. įspėjime nebuvo konkrečiai nurodyta, dėl kokių priežasčių bus nutraukta darbo sutartis. Nors teismo posėdyje atsakovo atstovai aiškino, kad darbo sutarties nutraukimo priežastis buvo nepakankama ieškovo kvalifikacija, kurią nustatė atliktas vidaus auditas, teismas, įvertinęs pateiktos audito ataskaitos duomenis, sprendė, jog auditoriams nebuvo suformuluota užduotis įvertinti zoologijos sodo direktoriaus kvalifikaciją. Be to, teismas pažymėjo, kad ankstesnis zoologijos sodo steigėjas nereiškė pretenzijų dėl ieškovo darbo, neabejojo jo kvalifikacija. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog audito ataskaitoje nurodytų zoologijos sodo veiklos trūkumų atsirado dėl to, kad direktoriui stigo kvalifikacijos. Tokie trūkumai kaip neparengtas teritorijos detalusis planas, netinkamai įrengtas tigrų voljeras, sodo rėmėjų paaukotų lėšų naudojimas einamiesiems reikalams, teismo vertinimu, akivaizdžiai nulemti ne direktoriaus kvalifikacijos, o sodui skiriamų lėšų kiekio. Be to, audito išvadoje neįvertinta, kad tigrų voljero statybai buvo išduotas statybos leidimas, pastatas priimtas naudoti valstybinės komisijos, nepateikta įrodymų, jog statinio projektas netinkamas ar statinys pastatytas netinkamai; ieškovas, gavęs lėšų iš rėmėjų, jas naudojo neūkiškai, iššvaistė, permokėjo darbuotojams. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad patys auditoriai pripažino, jog sodo ataskaitose pateikiamos informacijos interpretavimui reikia specialių žinių, todėl objektyviai įvertinti sodo veiklą sudėtinga. Šių argumentų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovo surengto audito metu zoologijos sodo veikla buvo vertinama tendencingai, pagal tokius reikalavimus, kokius steigėjo funkcijas perėmęs atsakovas ketina kelti direktoriui, ir neatsižvelgiant į reikalavimus, keltus ieškovui ankstesnio steigėjo. Teismo nuomone, darbuotojo kvalifikaciją galima įvertinti pagal tai, kaip jis vykdė jam iškeltas užduotis, o ne pagal užduotis, kurios jam nebuvo iškeltos ir aiškiai suformuluotos. Teismas nurodė ir tai, kad atsakovas nesurengė ieškovui atestacijos ar kitu būdu nesiėmė nustatyti ieškovo kvalifikacijos, priešingai, vidaus auditui net nebuvo keliama užduoties nustatyti ieškovo kvalifikaciją, todėl ieškovas neginčijo audito išvadų.

Teismo nuomone, be to, kas pirmiau nurodyta, yra papildomas pagrindas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Teismas nustatė, kad ieškovui 2011 m. vasario 22 d. buvo siūloma dirbti traktorininku arba darbininku; ieškovas šių darbų atsisakė; 2011 m. gegužės 17 d. zoologijos sode buvo laisva vyriausiojo mechaniko, o nuo gegužės 24 d. – vyresniojo entomologo darbo vieta. Atsakovas paaiškino, kad šios darbo vietos ieškovui nebuvo siūlomos dėl to, jog pats ieškovas nepranešė apie jas; ieškovas aiškino, kad apie laisvas darbo vietas nuo 2011 m. vasario 22 d. jo niekas neklausė, o pats nepranešė, nes turėjo kitų rūpesčių. Įvertinęs šias faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas ne iki galo atliko pareigą ieškoti galimybių perkelti ieškovą į kitą darbo vietą, nes po įspėjimo neteikė paklausimų dėl laisvų darbo vietų. Teismo nuomone, neteisinga perkelti pareigą darbuotojui, kuris atleidžiamas, ieškoti darbo vietų. Ieškovas galėjo dirbti ir vyresniuoju mechaniku, ir entomologu, tačiau šios jam nebuvo siūlytos.

Teismas reikalavimo panaikinti įsakymo dalį dėl reikalų perdavimo V. R. netenkino, nes darbdavys turi teisę spręsti, kam pavesti atlikti tam tikras funkcijas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad 2011 m. kovo 23 d. pranešime atsakovas aiškiai ir suprantamai nenurodė, dėl kokių priežasčių bus nutraukiama su juo darbo sutartis, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad įspėjimas neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Kolegija konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas dėl savo kvalifikacijos nesugebėjo atlikti darbo sutartyje sulygto darbo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atlikę auditą auditoriai tyrė, ar zoologijos sodo veikla atitinka nustatytus tikslus ir uždavinius; vertino, ar sode taikoma valdymo ir veiklos sistema garantuoja, kad visi tikslai ir uždaviniai bus įgyvendinti efektyviai ir veiksmingai; turėjo numatyti zoologijos sodo veiklos perspektyvas ir teikti rekomendacijas veiklai gerinti. Apylinkės teismas vertindamas audito ataskaitą nustatė ir tai, kad auditoriams nebuvo iškelta užduoties nustatyti Zoologijos sodo direktoriaus kvalifikaciją. Dėl to kolegija pažymėjo, kad nuspręsti apie darbuotojo kvalifikaciją gali tik tinkamai organizuota ir surengta darbuotojo atestacija ir kompetentinga atestavimo komisija. Kolegijos nuomone, atestavimo komisijos rezultatai galėtų būti ginčijami.

Teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybes, susijusias su ieškovo nepakankamos kvalifikacijos turėjimu, atsakovas įrodinėjo pažyma dėl Lietuvos zoologijos sodo veiklos vidaus audito ataskaitoje Nr. 4-4(1)-10-06 išvardytų faktų, tačiau tokį įrodymą laikė neinformatyviu nuspręsti dėl ieškovo kvalifikacijos ir nesuteikiančiu pagrindo juo vadovautis. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas byloje pateiktus įrodymus įvertino tinkamai ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė; pripažino pagrįsta ir teisėta išvadą, kad atsakovas ne iki galo įvykdė pareigą ieškoti galimybių perkelti ieškovą į kitą darbą ir toks pažeidimas laikytinas atleidimo iš darbo pažeidimu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų pažeidimo. Kasatorius teigia, kad teismai nevertino visų byloje pateiktų įrodymų, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėję bylai reikšmingų aplinkybių, padarė teisiškai nepagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino 2011 m. kovo 2 d. įspėjimo ieškovui apie darbo sutarties nutraukimą turinio; kasatoriaus 2011 m. vasario 18 d. pateikto pasiūlymo eiti kitas pareigas, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl atleidimo priežasčių nekonkretumo. 2011 m. kovo 2 d. įspėjime buvo nurodyta, kad ieškovas bus atleistas iš darbo CK 129 straipsnio pagrindu atsižvelgiant į atsakovo vidaus audito ataskaitą, aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu sudarytos komisijos 2011 m. sausio 13 d. pažymą ir į tai, kad ieškovas 2011 m. vasario 22 d. raštu atsisakė pasiūlymo eiti kitas pareigas. Kasatorius pažymi, kad ieškovas buvo susipažinęs tiek su audito metu nustatytais trūkumais, tiek su kasatoriaus sudarytos komisijos, kuriai buvo pavesta išnagrinėti audito metu nustatytus trūkumus ir nustatyti atsakingus darbuotojus bei pateikti pasiūlymus, išvadomis bei dėl šių komisijos išvadų ieškovui pateikto pasiūlymo eiti kitas žemesnės kvalifikacijos reikalaujančias pareigas priežastimis. Taigi iš 2011 m. vasario 18 d. pasiūlymo eiti kitas pareigas turinio ir 2011 m. kovo 2 d. įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą pateiktų duomenų ieškovui objektyviai buvo žinomos darbo sutarties nutraukimo priežastys – ieškovas netinkamai ir nekvalifikuotai vykdė jam pavestas funkcijas, organizuodamas zoologijos sodo darbą, kt. Dėl to teismai nepagrįstai nurodė, kad ieškovui nebuvo žinomos jo atleidimo priežastys. Kasatorius, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005), pažymi, kad įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu, būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį; ją vertinant, taip pat atsižvelgtina į kitas darbuotojui žinomas aplinkybes, lemiančias tą priežastį. Taigi teismai, pažeisdami CPK 185 straipsnio nuostatą, padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad darbo sutarties nutraukimo priežastis nepakankamai suprantama ir konkreti ir kad aptariamas įspėjimas neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų.

2. Dėl svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį. Kasatorius teigia, kad nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį galima, kai yra pakankamai svarbios priežastys. Tačiau teismai vertino ne priežasčių svarbumą, bet audito ataskaitoje nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų pagrįstumą. Dėl to, kad teismai nevertino atsakovo ministro įsakymu sudarytos komisijos išvadų pagrįstumo, teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog auditoriams nebuvo iškelta užduoties nustatyti zoologijos sodo direktoriaus kvalifikaciją. Būtent komisija konstatavo, kad ataskaitoje nurodytų trūkumų atsirado dėl netinkamo ir nekvalifikuoto vadovavimo ir darbo organizavimo. Ne formalūs rodikliai, o darbuotojo negebėjimas atlikti darbo sutartyje sulygtą darbą, sudaro pagrindą atleisti darbuotoją iš darbo. Kasatoriaus nuomone, atsakovo atliktas audito ataskaitoje nustatyti veiklos trūkumai ir pažeidimai laikytini objektyviais duomenimis, suteikiančiais informaciją apie zoologijos sodo tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, valdymo ir veiklos sistemos efektyvumą ir veiksmingumą, ateities perspektyvas. Kasatorius nesutinka su teismų nuomone, kad jis neįrodė, jog ieškovui trūko kvalifikacijos. Darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis; kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Ji nėra tapati išsimokslinimui, kuris yra tik vienas kriterijų, apibūdinančių kvalifikaciją. Konstatuoti sodo veiklos pažeidimai ir trūkumai yra tiesioginiai nekvalifikuoto vadovavimo padariniai. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad audito metu nustatyti ne pavieniai, o sisteminiai pažeidimai, kurie susiję su valdymo ir vidaus kontrolės trūkumais, nulėmusiais netinkamą sodo funkcionavimą.

3. Dėl darbdavio pareigos atleidžiamą DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu darbuotoją perkelti į kitą darbą. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog kasatorius neįvykdė pareigos ieškoti galimybių perkelti ieškovą į kitą darbą. Kasacinio teismo pažymėta, kad vien tik formalus darbo vietos nesiūlymas darbuotojui nesuponuoja pagrindo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu; darbdavio pareiga perkelti įspėtą apie būsimą atleidimą darbuotoją į kitą darbą reiškia darbuotojo teisę būti perkeltam į kitą darbą, kurį jis pagal profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir reikiamais atvejais – sveikatos būklę, gali dirbti. Ši teisė gali būti įgyvendinama ir darbdavio, ir darbuotojo iniciatyva. Įstatyme nenustatyta, kieno iniciatyva turi vykti perkėlimas į kitą darbą vykdant DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl perkėlimo į kitą darbą. DK 35 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas turi sąžiningai naudotis savo teisėmis ir vykdyti pareigas. Šiuo atveju tai reiškia, kad darbuotojas, turėdamas informacijos apie laisvas darbo vietas per įspėjimo laikotarpį, sąžiningai naudodamasis savo teise dėl perkėlimo į kitą darbą pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, turėtų informuoti darbdavį apie savo sutikimą būti perkeltam į kitą konkretų darbą, o darbdavys privalėtų tai svarstyti. DK 129 straipsnio pažeidimu būtų laikoma, jeigu darbuotojui nebūtų suteikta visa informacija apie laisvas darbo vietas įmonėje, nebūtų svarstomi jo pageidavimai dėl perėjimo dirbti į kitą darbą arba be pagrindo jis nebūtų suteiktas ar panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2009">3K-3-102/2009</a>; 2011 m. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-380/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-380/2011">3K-3-380/2011</a>). Kasatorius mano, kad teismai neįvertino to, kad zoologijos sodas yra savarankiška biudžetinė įstaiga, kuriai vadovauja ir darbą organizuoja direktorius. Kadangi direktorius, t. y. ieškovas, turėjo aktualią informaciją apie užimtas ir laisvas vietas, tai jis turėjo ir teisę pareikšti norą užimti vieną vėliau po įspėjimo atsiradusių laisvų darbo vietų. Taigi, atsižvelgiant į ieškovo teisinį statusą įstaigoje, kasatoriui neturi būti perkeliama pareiga informuoti jį apie laisvas darbo vietas.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų pažeidimo. Ieškovas, nesutikdamas su šiuo kasacinio skundo teiginiu, nurodo, kad teismai tyrė ir vertino kasatoriaus nurodomus įrodymus, t. y. įspėjime apie atleidimą nebuvo nurodyta konkrečių atleidimo iš darbo priežasčių. DK 129 straipsnyje nustatytos aplinkybės darbo sutarčiai nutraukti – aplinkybės susijusius su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, elgesiu darbe, taip pat aplinkybės, kurios nuo darbuotojo nepriklauso – ekonominės, technologinės priežastys, darbovietės struktūriniai pertvarkymai ir kt. Ieškovo nuomone, įspėjime neaišku, kuri grupė priežasčių buvo pagrindas nutraukti su juo darbo sutartį. Dėl tokių aplinkybių konkretumo nurodoma ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje bylioje Nr. 3K-3-238/2005; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-186/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-186/2008">3K-3-186/2008</a>). Dėl to ieškovas mano, kad teismai teisingai vertino, jog kasatoriaus pateiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Nors ieškovas buvo susipažinęs su audito metu nustatytais veiklos trūkumais, tačiau tai nepanaikina kasatoriaus pareigos laikytis DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Ieškovas pažymi, kad aplinkos ministro įsakymu sudarytos komisijos išvados jam nebuvo pateiktos, todėl jis negalėjo suprasti, dėl kokių priežasčių ketinama su juo nutraukti darbo sutartį.

2. Dėl svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį. Ieškovas teigia, kad teismai, vertindami darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą, konstatavo, jog kasatorius neįrodė, kad audito ataskaitoje nurodyti trūkumai nulemti direktoriaus kvalifikacijos stokos. Teismai, tirdami audito ataskaitoje nurodytus veiklos trūkumus, nustatė, kad zoologijos sodo veikla atsakovo surengto audito metu buvo vertinama tendencingai, pagal tokius reikalavimus, kuriuos perėmusi steigėjo funkciją ketinama kelti, tačiau neatsižvelgiant į reikalavimus, kuriuos ieškovui kėlė ankstesnis steigėjas. Pagrįstai teismai nustatė, kad objektyviai įvertinti zoologijos sodo veiklą yra sudėtinga, nes ataskaitose pateikiamos informacijos interpretavimui reikia specialių žinių. Kasatorius nepateikė įrodymų, kad sudarytos komisijos nariai turi reikiamą kompetenciją ir kvalifikaciją.

3. Dėl darbdavio pareigos atleidžiamą DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu darbuotoją perkelti į kitą darbą. Ieškovas teigia, kad kasatorius nepagrįstai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2009">3K-3-102/2009</a>, nes šios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Ieškovas pažymi, kad jis, būdamas biudžetinės įstaigos vadovas, turėjo informacijos apie laisvas darbo vietas zoologijos sode, tačiau informacijos turėjimas negali būti lygiareikšmis darbdavio pateiktam pasiūlymui, nes kol jis negavo iš kasatoriaus konkretaus pasiūlymo, neprivalėjo svarstyti vienos ar kitos galimybės. Kasatorius po įspėjimo pateikimo nė karto nepasiteiravo apie atsiradusiais laisvas darbo vietas, nesiūlė kitose pavaldžiose įstaigose laisvų pareigų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo dėl darbuotojo nepakankamos kvalifikacijos

Darbo funkcijos yra viena būtinųjų kiekvienos darbo sutarties sąlygų. Darbo funkcija darbo sutartyje apibrėžiama nurodant darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, pagal kurią dirbs darbuotojas, arba konkrečias pareigas (DK 95 straipsnio 1 dalis). Kvalifikacija darbo teisėje yra suprantama kaip darbuotojo pasirengimo tam tikram darbui laipsnis. Kvalifikacija apibūdinama specialiu išsimokslinimu, pareiginiu laipsniu, vardu. Taigi, kvalifikacijos reikalavimą atskleidžia darbuotojo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, sukaupta (įgyta) patirtis, reikalinga dirbti tam tikrą darbą. Darbo funkcijos, t. y. kvalifikacijos, nurodymas darbo sutartyje yra svarbus ta prasme, kad iš darbuotojo negali būti reikalaujama atlikti nesulygtą sutartimi darbą. Kvalifikaciniai reikalavimai gali būti nurodomi konkrečios pareigybės aprašyme, pareiginėse institucijose, pareiginiuose nuostatose (DK 228, 232 straipsniai).

DK 129 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. Kaip viena galimų svarbių priežasčių įstatyme įvardijama aplinkybė, susijusi su darbuotojo kvalifikacija. Šiuo atveju darbdavys darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti tik apie tai jį įspėjęs DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Įspėjimas darbuotojui turi būti pateikiamas raštu prieš du, o DK 129 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą, be kitų įstatyme nurodytų aplinkybių, turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, įstatyme reikalaujama, kad įspėjime darbdavys suformuluotų konkrečias darbuotojo darbo sutarties nutraukimo priežastis, o ne pakartotų abstrakčias DK 129 straipsnio 2 dalies formuluotes. Darbo sutarties nutraukimo priežasčių formulavimas yra darbdavio pareiga. Nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį galima remtis tik ta priežastimi, kuri buvo nurodyta įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą. Tokią pozicija pagrindžia 1982 m. TDO konvencijos Nr. 128,,Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva“ 9 straipsnio 3 punkto nuostata, pagal kurią darbo ginčus nagrinėjantys organai darbo sutarties nutraukimo dėl gamybinio būtinumo atvejais turi teisę patikrinti, ar darbo sutartis buvo nutraukta dėl svarbių priežasčių. Kita vertus, pareiga nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių darbdavys ketina, o po to ir nutraukia su darbuotoju darbo sutartį, yra reikšminga kaip darbuotojo teisių apsaugos garantija, nes darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį. Kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, teisme darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos priežastys yra tokios svarbios, kad konkrečiu atveju būtų sudariusios pagrindą nutraukti darbo sutartį.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas pagal sudarytą su Kauno apskrities viršininku darbo sutartį Nr. 352/468 nuo 2002 m. vasario 4 d. dirba Lietuvos zoologijos sodo direktoriumi. Kasatoriaus ieškovui pateiktame 2011 m. kovo 2 d. įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą DK 129 straipsnio pagrindu yra pateikta nuoroda, kad atsižvelgiama į Aplinkos ministerijos Vidaus audito ataskaitą Nr. 4-4-(1)-10-06, aplinkos ministro įsakymu sudarytos komisijos 2011 m. sausio 13 d. pažymą Nr.(16-3)-D8-452 ir į ieškovo atsisakymą eiti pasiūlytas pareigas. Kasatoriaus 2011 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. AMP1-79 dėl ieškovo atleidimo iš pareigų ir reikalų perdavimo V. R. vadovautasi DK 120 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 141 straipsnio nuostatomis, 2011 m. vasario 22 d. pasiūlymo atsisakymu bei jau pirmiau nurodytu įspėjimu. Iš Aplinkos ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaitos matyti, kad buvo atliekamas planinis auditas įvertinti, ar Lietuvos zoologijos sodo veikla atitinka nustatytus tikslus ir uždavinius, ar jame taikoma valdymo ir veiklos sistemos garantija, ar visi tikslai ir uždaviniai buvo įgyvendinti efektyviai ir veiksmingai, numatyti ateities perspektyvas ir teikti rekomendacijas veiklai gerinti. Ataskaitoje konstatuota nemažai trūkumų ir pateiktos rekomendacijos jiems šalinti. Kaip vienas iš zoologijos sodo veiklos trūkumų nurodytas neūkiškumas ir nepakankami vadovo vadybiniai gebėjimai, taip pat per mažas viešojo administravimo institucijų finansavimas. Aplinkos ministro įsakymu sudaryta komisija, 2011 m. sausio 13 d. pažymoje Nr. (16-3)-D8-453 susipažinusi ir įvertinusi ataskaitą, pareiškė nuomonę, kad Lietuvos zoologijos sodo direktorius netinkamai ir nekvalifikuotai vykdė jam pavestas funkcijas ir siūlė direktorių atleisti iš darbo, vadovaujantis DK 120 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis – dėl svarbių priežasčių, t. y. darbuotojo kvalifikacijos ir profesinių gebėjimų. Į pažymą pasirašiusius komisijos sudėtį įtrauktas ir vienas iš trijų audito ataskaitą pasirašiusių asmenų.

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad atsakovo įteiktame įspėjime ieškovui nebuvo konkrečiai nurodyta, dėl kokių priežasčių darbo sutartis bus nutraukta. Iš pateiktos audito ataskaitos teismai nustatė, kad ieškovo atleidimo iš darbo priežastis buvo nurodyta nepakankama kvalifikacija, tačiau ankstesnis Lietuvos zoologijos sodo steigėjas – Kauno apskrities viršininko administracija – ieškovo darbui kokių nors pretenzijų nereiškė ir jo kvalifikacija neabejojo. Be to, teismai konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog audito ataskaitoje nurodytų zoologijos sodo veiklos trūkumų atsirado dėl to, kad direktoriui stigo kvalifikacijos, tačiau atestacijos kasatorius ieškovui nesurengė ir nesiėmė priemonių ieškovo kvalifikacijai nustatyti.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodomo įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų pažeidimų nenustatyta. Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija yra gausi, išplėtota ir nuosekli (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2009">3K-3-526/2009</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). CPK 183 ir 185 straipsniuose nustatytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų nekonstatuota. Aplinkybė, kad kasatorius subjektyviai kitaip vertina nei teismai yra išaiškinę byloje tirtų įrodymų turinį, savaime nepaneigia teismų padarytų išvadų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija tokiu atveju turi pagrįstą teisinį pagrindą vadovautis teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kuriomis remdamasi pripažįsta pagrįstomis ir teisėtomis bylą nagrinėjusių teismų išvadas, kad kasatoriaus įspėjime ieškovui nebuvo konkrečiai, suprantamai ir išsamiai suformuluota darbo sutarties nutraukimo priežastis (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis, DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o aplinkybės, kad ieškovas dėl savo kvalifikacijos nesugebėjo atlikti darbo sutartyje sulygto darbo, kasatorius neįrodė (CPK 178 straipsnis, DK 129 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl darbdavio pareigos nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą

Neterminuotos darbo sutarties su darbuotoju nutraukimas dėl svarbių priežasčių, t. y. DK 129 straipsnio pagrindu, yra darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Dėl to įstatyme nustatyta, kad šiuo neterminuotos darbo sutarties nutraukimo atveju darbuotoją iš darbo atleisti galima tik tuomet, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą (DK 129 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata reiškia, kad darbdavys privalo per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, t. y. iki pat atleidimo iš darbo dienos, ieškoti galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą pas darbdavį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši įstatymu darbuotojui suteikta garantija gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu pas darbdavį tuo metu apskritai yra arba įspėjimo laikotarpiu atsiranda laisvų darbo vietų; jei esanti laisva darbo vieta yra tokia, kad joje galėtų būti įdarbintas (perkeltas) darbuotojas, t. y. ar ji atitinka darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, o reikiamais atvejais – ir sveikatos būklę; jei darbuotojas išreiškia sutikimą būti perkeltas į kitą darbą pas tą patį darbdavį. Paprastai aukštesnės kvalifikacijos darbuotojas gali dirbti žemesnės kvalifikacijos darbą, jei tai nebus susiję su papildomais specifiniais kvalifikacijos reikalavimais. Kita vertus, net ir aukštesnės kvalifikacijos darbą tam tikrais atvejais gali būti privalu pasiūlyti darbuotojui, su kuriuo numatoma aptariamu pagrindu nutraukti darbo sutartį, jeigu tam darbui reikalingą kvalifikaciją darbuotojas galėtų nesudėtingai ir operatyviai įgyti. Aptariama darbuotojo teisė būti perkeltam į kitą darbą gali būti įgyvendinama ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo iniciatyva.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siūlyti kitą darbą atleidžiamam darbuotojui, bet ir individualių sutarčių su kitais darbuotojais, todėl gali būti siūlomos tik laisvos darbo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. VĮ „Visagino energija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-356/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-356/2005">3K-3-356/2005</a>; kt.); laisvos darbo vietos turi būti siūlomos visoje darbdavio organizacinėje struktūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. U. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-73/2004; kt.); kitą darbą, turėdamas galimybę, darbdavys turi pasiūlyti, atsižvelgdamas į atleidžiamo darbuotojo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes; jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-60/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-60/2008">3K-3-60/2008</a>; kt.); pareiga siūlyti laisvą darbo vietą darbdaviui atsiranda nuo darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą ir išlieka iki pat atleidimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. VĮ „Visagino energija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-356/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-356/2005">3K-3-356/2005</a>); pareigos darbuotojui rinkti ir perduoti darbdaviui informaciją apie esamas laisvas darbo vietas įstatyme nenustatyta, tačiau darbuotojas turi teisę domėtis darbdavio laisvomis darbo vietomis, ir turėdamas tokios informacijos bei sąžiningai naudodamasis savo teisėmis, šį informuoti apie savo sutikimą būti perkeltam į kitą konkretų darbą, o darbdavys turėtų tai apsvarstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. B. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2009">3K-3-102/2009</a>).

Nagrinėjamos bylos atveju teismai nustatė, kad ieškovas atsisakė kasatoriaus pasiūlyto jam darbo – traktorininko ir darbininko. Tačiau teismai, nustatę ir tai, kad nuo 2011 m. gegužės 17 d. zoologijos sode laisva buvo vyriausiojo mechaniko, o nuo gegužės 24 d.– vyresniojo entomologo darbo vieta, sprendė, jog kasatorius tinkamai neįvykdė jam tenkančios pareigos perkelti ieškovą į kitą darbo vietą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad vien formalus laisvos darbo vietos nepasiūlymas darbuotojui savaime nereiškia atleidimo iš darbo neteisėtumo vien dėl šio darbdavio pareigos neįvykdymo. Jau minėta, kad tam, jog darbuotojas galėtų realiai pasinaudoti jam įstatyme suteikta garantija būti perkeltam jo sutikimu į kitą darbą pas tą patį darbdavį toje pačioje darbovietėje, darbuotojas pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją turi sugebėti dirbti darbą laisvose darbo vietose. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas tokios aplinkybės iš esmės netyrė, o pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, kad ieškovas galėjo dirbti tokį darbą, tačiau šio argumento išsamiai nemotyvavo. Iš Lietuvos Zoologijos sodo direktoriaus pareigybės aprašymo matyti, kad šias pareigas einantis darbuotojas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba jam lygų biomedicinos mokslų studijų srities teisės, vadybos ir verslo administravimo arba ekonomikos krypties išsilavinimą (pareigybės aprašymo 4 punktas). Teismai nesiaiškino, ar ieškovas pagal savo turimą išsilavinimą (profesiją, specialybę, kvalifikaciją) galėtų dirbti vyriausiojo mechaniko ar vyresniojo entomologo darbą. Kita vertus, ieškovas yra zoologijos sodo vadovas, kuriam turėjo būti žinoma visa informacija apie jo vadovaujamame zoologijos sode esamas ar jo paties įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu atsilaisvinusias darbo vietas. Šiuo atveju jam netgi tektų pareiga tokią informaciją, jeigu jis pats pareikštų norą būti perkeltas į kitą darbą, pateikti subjektui, turinčiam teisę spręsti darbo sutarties nutraukimo su ieškovu klausimą. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismai netyrė aplinkybės, ar ieškovas galėjo būti perkeltas į kitą darbą pagal jo turimą išsilavinimą, bei tai, jog ieškovas, kaip sodo vadovas, turėjo realią galimybę įgyvendinti įstatyme darbuotojui nustatytą teisę būti perkeltam jo sutikimu į kitą darbą, konstatuoja, kad teismų nustatytas kaip papildomas atleidimo iš darbo neteisėtu pripažinimo pagrindas, susijęs su galimybe darbuotoją perkelti jo sutikimu į kitą darbą, neišsamiai ištirtas, todėl išvada apie šio pagrindo buvimą nepagrįsta. Kita vertus vien tai, kad dėl neišsamaus bylos aplinkybių ištyrimo aptariamas pažeidimas nekonstatuotinas, nesudaro pagrindo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti, nes, kaip jau šioje nutartyje aptarta, darbo sutarties nutraukimo su ieškovu pagrindas nenustatytas, todėl ir atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu.

Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatytas pagrindas naikinti skundžiamų teismų sprendimą ir nutartį.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 27,33 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Netenkinus kasacinio skundo, ieškovo naudai iš kasatoriaus priteistinos ieškovo patirtos atstovimo išlaidos. Ieškovas pateikia duomenis, kad kasacinės instancijos teisme patyrė 2000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Atsižvelgusi į bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, advokatų kontoros teikiamų ieškovui teisinių paslaugų pastovumą, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš kasatoriaus ieškovo naudai priteistina 1400 Lt atstovavimo išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188602370) ieškovo V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188602370) į valstybės biudžetą 27,33 Lt (dvidešimt septynis litus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Juozas Šerkšnas

Pranas Žeimys