Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-611/2012

Proceso Nr. 2-02-3-05680-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 40.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB,,Palink“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB,,Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo UAB,,Palink“ priteisti 30 543,50 Lt skolos, 204,18 Lt delspinigių, 8,28 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas pareikštą reikalavimą grindė tuo, kad 2007 m. spalio 19 d. su atsakovu sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių Marijampolėje, Šaulių g. 37, nuomos sutartį (toliau – Sutartis) dešimčiai metų, pagal kurią nuomininkas įsipareigojo iki dvidešimtosios einamojo mėnesio dienos kartą per mėnesį mokėti nuomos mokestį. Išnuomotose patalpose atsakovas atidarė parduotuvę „Iki“. Ieškovas 2010 m. kovo 1 d. atsakovui pateikė 59 061,47 Lt sąskaitą už patalpų nuomą 2010 m. kovo mėn., tačiau atsakovas 2010 m. kovo 20 d. sumokėjo tik 28 517,97 Lt, nurodęs, kad prievolė sumokėti kitą nuomos mokesčio dalį – 30 543,50 Lt – pasibaigė įskaitymu. Atsakovas įskaitymą grindė tuo, kad ieškovui netinkamai vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jis pats turėjo organizuoti nuomojamų patalpų ir aplinkinės teritorijos tvarkymo darbus, todėl patyrė išlaidų, taip pat už šiuos Sutarties pažeidimus taikė netesybas (baudą) bei reikalavimus ieškovui sumokėti apskaičiuotas sumas įskaitė. Pagal atsakovo apskaičiavimą prievolė mokėti ieškovui pagal 2010 m. kovo 1 d. sąskaitą iš dalies baigėsi 2010 m. kovo 20 d. atsakovui įskaičius šiuos jo priešpriešinius reikalavimus ieškovui:

dėl 5907,86 Lt – pagal 2009 m. rugsėjo 1 d. sąskaitą faktūrą už patalpų trūkumų pašalinimą;

dėl 99,75 Lt – pagal 2009 m. vasario 27 d. sąskaitą faktūrą už elektros instaliacijos darbų trūkumų pašalinimą;

dėl 1148,46 Lt – pagal atsakovo ieškovui pateiktą 2010 m. sausio 11 d. sąskaitą faktūrą už sniego nenuvalymą;

dėl 22 941,23 Lt – pagal 2010 m. sausio 29 d. sąskaitą faktūrą taikant Sutartyje nustatytos nuomos mokesčio dydžio, t. y. 48 811,13 Lt baudą už toliau nevalomą aplinkinę teritoriją;

dėl 446,20 Lt – pagal 2010 m. vasario 17 d. sąskaitą faktūrą už šiukšlių išvežimą.

Byloje kilo ginčas dėl netesybų įskaitymo teisėtumo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino:

priteisė ieškovui iš atsakovo 30 543,50 Lt skolos, 204 Lt delspinigių ir 8,28 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nurodė, kad iš atsakovo pranešimo neaišku, už kokį laikotarpį atsakovo prievolė mokėti nuomos mokestį baigėsi įskaitymu, todėl sprendė, kad atsakovo reikalavimai, ieškovui juos įskaitant, nebuvo apibrėžti. Be to, neaišku kada įvyko įskaitymas, todėl atsakovo valia dėl nurodomų sumų įskaitymo nebuvo aiški. Nors įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai, t. y. pareiškimą apie įskaitymą turi gauti kita šalis. Atsakovas pateikė pranešimus apie įskaitymus, bet apie jų išsiuntimą ieškovui duomenų nėra, todėl teismas nelaikė jų tinkamais, teisinius padarinius abiem prievolės šalims sukeliančiais įrodymais apie įskaitymą. Teismas padarė išvadą, kad, nenustačius visų CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nurodytų įskaitymo, kaip prievolės pabaigos sąlygų, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo prievolė ieškovui baigėsi įskaitymu.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas UAB „Palink“ ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2010 m. kovo 20 d. pateikė pranešimą „Dėl skolų sudengimo“. Pranešime aiškiai nurodyti šalių priešpriešiniai reikalavimai pagal vienos šalies kitai pateiktas sąskaitas, sąskaitų išrašymo datos ir numeriai, atsakovo prašomų sumokėti sumų pagrindas. Ieškovas neginčija pranešimo ir nurodytų sąskaitų gavimo fakto bei atsakovo reikalaujamų sumų pagrįstumo. Dėl to teisėjų kolegija nurodė nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pranešimas ieškovui apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą nelaikytinas tinkamu, o atsakovo valia dėl reikalavimų įskaitymo nebuvo aiški. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme nenurodė jokių prieštaravimų dėl atsakovo įskaitytų sumų, išskyrus teismo pagrįstai atmestą argumentą, kad šalių reikalavimai nėra vienarūšiai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylos šalims atsirado apibrėžtų, galiojančių ir vykdytinų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų, abi šalys viena kitos atžvilgiu tapo kreditoriumi ir skolininku, ieškovas neginčijo atsakovo reikalavimų įskaitymo pagrįstumo, todėl susidarė visos būtinos įskaitymui atlikti sąlygos ir šalys turėjo teisinį pagrindą įskaityti priešpriešinius reikalavimus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovo prievolė sumokėti nuomos mokestį kilo iš Sutarties. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Dėl to nuomininko (atsakovo) prievolė sumokėti nuomos mokestį yra šalių sulygta ir neginčytina. Baudos ar kitos netesybos, kylančios iš galimo netinkamo sutarties vykdymo, yra tik prielaida prievolei (sumokėti netesybas) atsirasti. Sutartimi nesusitarta, kad kuriai nors šaliai leidžiama vienašališkai nustatyti netesybas ir jas įskaityti, todėl atsakovas vienašališkai baudos dydžio negalėjo nustatyti ir pareiga sumokėti baudą negali būti laikoma nei apibrėžta, nei neginčijamai vykdytina. Šalis, manydama, jog sutartis buvo netinkamai vykdoma, turi pateikti reikalavimą ir įrodyti visas įstatymo nustatytas civilinės sutartinės atsakomybės kilimo sąlygas, todėl kiek ir kokia apimtimi skolininkas (šiuo atveju ieškovas) pažeidė sutarties vykdymą gali būti nustatyta arba šalių susitarimu, arba ginčą nagrinėjant teisme. Sutartyje nustatyta, kad visi ginčai, kylantys iš sutarties vykdymo, sprendžiami derybomis, o jų neišsprendus nagrinėjami teisme.

2. Įstatyme draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Vadovaujantis teismo sprendimu, ieškovas, turėdamas neginčytiną teisę gauti nuomos mokestį, negalėtų jo laiku gauti, nes atsakovui būtų suteikta neribota teisė neginčijamai ir vienašališkai skaičiuoti netesybas, ir tuo pagrindu nevykdyti ar vilkinti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Atlikus vienašališkai apskaičiuotų netesybų įskaitymą į savo skolos vykdymą, sąžiningai sutarties šaliai – kreditoriui – apribojamos teisės ne tik skųsti tokį įskaitymą, bet ir galimybė sumažinti netesybas, nes vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi teismas gali sumažinti aiškiai per dideles netesybas, arba kai prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau toks sumažinimas negalimas, jeigu netesybos jau sumokėtos.

3. Teismas nurodė, kad ieškovas neginčijo įskaitymo įstatymo nustatyta tvarka ir netaikė CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto, draudžiančio įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo apskaičiuotų baudų ieškovas negalėjo ginčyti, nes įskaitymas dar nebuvo atliktas. Ieškovas savo nesutikimą su vienašališkai apskaičiuotomis baudomis išreiškė nepasirašydamas šių baudų apskaičiavimo sąskaitų faktūrų ir grąžindamas jas atsakovui. Be to, byloje pateiktas ieškinys yra ne tik reikalavimas priteisti nuomos mokestį, bet ir atlikto įskaitymo ginčijimas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, savo prašymą argumentuodamas taip:

1. Atsakovo reikalavimai ieškovui sumokėti Sutartyje nustatytas netesybas ir kompensuoti nepagrįstai patirtas išlaidas buvo aiškiai apibrėžti konkrečiomis pinigų sumomis, be to, neginčijami teisme. CK 6.130-6.140 straipsniuose ir kitose teisės normose nenustatyta draudimo įskaityti netesybas į kitas pinigines prievoles, jei egzistuoja CK 6.130 straipsnyje nustatytos būtinos įskaitymui atlikti sąlygos.

2. Kreditorius įgyja teisę į sutartines netesybas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Šalių Sutarties 10.15 punkte nustatyta, kad delspinigių ir baudų mokėjimo pareiga atsiranda šaliai tuo atveju, kai šalis buvo įspėta kitos šalies apie pažeidimą ir jo per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie pažeidimą gavimo nepašalino. Visais atvejais šalies pareiga mokėti netesybas atsiranda tik tuo atveju, jeigu kita šalis to pareikalauja. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl, atsakovui tinkamai įgyvendinus baudų mokėjimo prievolės atsiradimo ir vykdymo sąlygas, ieškovas turėjo pareigą sumokėti sutartas netesybas. Atsakovui pateikus pranešimus (pretenzijas), t. y. tinkamai įgyvendinus Sutarties sąlygas, nustatančias baudos mokėjimo prievolės atsiradimą ir vykdymą, šios prievolės tapo galiojančios ir vykdytinos, todėl, susiformavus visų įskaitymui taikyti privalomų sąlygų visumai, atsakovo atliktas įskaitymas buvo teisėtas.

Byloje konstatuota, kad atsakovas tinkamai informavo ieškovą apie įskaitymą, ieškovas neginčija pranešimo, taip pat sąskaitų gavimo fakto ir jose nurodytų sumų pagrįstumo.

3. Atsakovas, reikalaudamas, kad ieškovas sumokėtų ginčijamas baudas už netinkamą įsipareigojimų vykdymą, vadovavosi Sutarties nuostatomis, todėl, taip pat įvertinus CK 6.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, konstatuotina, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė tokį reguliavimą, kuris leidžia vienašališkai nevykdyti sutarties. Priešingai, šalių susitarimas dėl netesybų taikymo atitiko formos, šalių suderintos valios reikalavimus bei sutarčių teisės principus.

4. Tik tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, ribojančios netesybų mažinimą. Taigi, ieškovas turėjo teisę ginčyti tiek priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, tiek netesybų dydį, tačiau ja tinkamai nepasinaudojo, t. y. neįrodinėjo, kad netesybos buvo aiškiai per didelės.

5. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad iš jo buvo atimta teisė ginčyti atsakovo atliktą įskaitymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, reiškia nesutikimą su įskaitymu. Tokiu atveju teismas turi patikrinti, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), taip pat ar buvo laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008; kt). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė atsakovui ieškinį dėl 30 543,50 Lt skolos sumokėjimo, galima teigti, kad ieškovas ginčijo atsakovo atliktą įskaitymą. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.75 straipsniu, ginčydamas savo pareigą mokėti netesybas, motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, privalėjo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai, tačiau to nedarė.

6. Ieškovas teigia, kad pagal Sutarties 13 punktą ginčas, kylantis iš Sutarties, pirmiausia turėjo būti sprendžiamas derybomis. Atsakovas laikėsi šios nuostatos ir bendradarbiavimo pareigos, siekė nesutarimus su ieškovu išspręsti taikiai, nes iki įskaitymo ne kartą kreipėsi į ieškovą su pranešimais ir pretenzijomis, prašydamas pašalinti trūkumus, trukdančius atsakovui tinkamai naudotis patalpomis pagal paskirtį bei Sutartį, tačiau ieškovas į šias pretenzijas nereagavo ir pažeidimų nepašalino, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo įstatyme jam nustatyta teise – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės aiškinimo ir taikymo precedento reikšmės

Ieškovas pateiktame kasaciniame skunde kelia klausimą dėl netesybų įskaitymo teisėtumo, teigdamas, kad buvo suvaržytos jo teisės ginčyti netesybas, jų dydį ir įskaitymą. Kasacinio teismo praktikoje šiais klausimais jau yra pasisakyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177/2012">3K-3-177/2012</a>, analizavo analogiškus klausimus. Nurodytos ir nagrinėjamos bylų teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa, dėl to visose bylose turi būti aptariamos ir taikomos tos pačios teisinės nuostatos. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatuota, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus. Dėl to teisėjų kolegija bylą sprendžia remdamasi pirmiau nurodytoje ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuluotais teisės taikymo išaiškinimais.

Dėl netesybų įskaitymo teisėtumo

Sutartyje nustatytos netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2007">3K-7-304/2007</a>; kt).

Šioje byloje nustatyta, kad šalys – verslininkai – Sutarties 10.8 punkte laisva valia nustatė netesybas, t. y. baudą. Jos dydis apibrėžtas vieno mėnesio patalpų nuomos mokesčio suma – 48 811,13 Lt. Ieškovas neginčijo Sutarties pažeidimo, už kurį sutarta taikyti baudą, taigi atsakovas turėjo teisę reikalauti iš skolininko netesybų. Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovo apskaičiuota netesybų suma yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad bylos šalims atsirado apibrėžtų, galiojančių ir vykdytinų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų, abi šalys viena kitos atžvilgiu tapo kreditoriumi ir skolininku, ieškovas neginčijo atsakovo reikalavimų pagrįstumo, t. y. susidarė visos CK 6.130 straipsnyje nustatytos sąlygos, būtinos įskaitymui atlikti, pagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą įskaityti priešpriešinius reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tiek pirmiau nurodytoje 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177/2012">3K-3-177/2012</a>, tiek ir anksčiau nagrinėtose bylose, spręsdamas analogiškus klausimus, laikėsi nuostatos, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės dėl netesybų nemažinimo, kai jos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kaip buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas. Jeigu skolininkas sumoka netesybas geruoju, tai nurodyta taisyklė taikytina, tačiau jei jis atsisako mokėti netesybas, tai reiškia, kad dėl jų yra kilęs ginčas, kuris sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-273/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio ryšio statyba“v. Surdoko individuali hidrogeologijos firma „Artezija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-42/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-42/2011">3K-3-42/2011</a>).

Ieškovas nurodo, kad nesutikimą su atsakovo apskaičiuota bauda išreiškė nepasirašydamas sąskaitų faktūrų ir grąžindamas jas atsakovui, o atsakovui atlikus baudos įskaitymą į priešpriešines prievoles, ieškovas, nesutikdamas su šiuo įskaitymu, kreipėsi į teismą, prašydamas įskaitytą sumą priteisti iš atsakovo. Šios aplinkybės patvirtina, kad, atlikus įskaitymą, kilo šalių ginčas, kurį nagrinėjant ieškovas turėjo galimybę prašyti teismą sumažinti netesybas, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, arba apskritai ginčyti jų teisėtumą ir pagrįstumą. Nustatyta, kad kasatorius nesiekė pasinaudoti šiomis teisėmis bylos nagrinėjimo metu, todėl nepagrįstai teigia apie jų suvaržymą. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl ieškovo argumentų, kuriais remdamasis jis ginčijo įskaitymą, tačiau, nenustatęs įstatymo pažeidimų, pagrįstai konstatavo, kad įskaitymas atliktas pagrįstai ir teisėtai.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nenustatė pagrindų pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl kasacinis skundas netenkintinas (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 17,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (kodas 300145575) 17,35 Lt (septyniolika litų 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė