Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-468/2012

Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3 (S)

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovių K. M.-Ž. ir Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės Romutės Sipavičienės prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos dailės muziejaus ieškinį atsakovams K. M.-Ž., Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarei Romutei Sipavičienei dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu; tretieji asmenys: Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notarė Gelminė Každailienė, uždaroji akcinė bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos dailės muziejaus ir atsakovės K. M.-Ž. kasacinius skundus, 2012 m. lapkričio 6 d. priėmė nutartį, kurios rezoliucinė dalis išdėstyta taip:

panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria:

panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis, kuria Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės Romutės Sipavičienės patvirtintas (reg. Nr. 30RS-3304) K. M.-Ž. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą pripažintas negaliojančiu dėl 92 dailininko K. Ž. meno kūrinių ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – ieškinį atmesti;

ieškovui Lietuvos dailės muziejui iš atsakovių K. M.-Ž. ir Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės Romutės Sipavičienės po 50 Lt priteistos bylinėjimosi išlaidas sumažintos, priteisiant iš kiekvienos po 25 Lt (dvidešimt penkis litus);

atsakovei K. M.-Ž. iš ieškovo Lietuvos dailės muziejaus priteistos 60 Lt bylinėjimosi išlaidos padidintos iki 1000 (vieno tūkstančio) Lt;

atsakovei K. M.-Ž. iš ieškovo Lietuvos dailės muziejaus priteista 50 (penkiasdešimt) Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės K. M.-Ž. (duomenys neskelbtini) 73,20 Lt (septyniasdešimt tris litus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovės K. M.-Ž. ir Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė Romutė Sipavičienė pateikė prašymus išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį, nurodydamos, kad nutarties rezoliucinė dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo yra neaiški. Atsakovių nuomone, kasacinio teismo nutarties dalis „Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą“ prieštarauja kitai šios nutarties daliai, kuria palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutarties dalis „Sprendimo dalį, kuria iš atsakovių K. M.-Ž. ir Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės Romutės Sipavičienės priteista po 3905 Lt žyminio mokesčio valstybei, panaikinti“.

k o n s t a t u o j a :

Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pagrįstai nurodė, jog kasacinio teismo nutartimi palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutarties dalis „Sprendimo dalį, kuria iš atsakovių K. M.-Ž. ir Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės Romutės Sipavičienės priteista po 3 905 Lt žyminio mokesčio valstybei, panaikinti“ prieštarauja tos pačios nutarties daliai „Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą“, t. y. egzistuoja kasacinio teismo nutarties rezoliucinės dalies prieštaringumas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, ginčą nagrinėjamoje byloje kvalifikavęs kaip turtinį, nusprendė priteisti iš K. M.-Ž. ir Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės R. Sipavičienės 3905 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 7 d. nutartyje ginčą kvalifikavo kaip neturtinį, todėl konstatavo, kad už pareikštą ieškinį mokėtinas paprastasis, t. y. įstatyme konkrečiai apibrėžtos sumos, o ne proporcinis žyminis mokestis, kuris turi būti mokamas už turtinį ginčą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovių valstybei priteistas proporcinis žyminis mokestis.

Bylą nagrinėjant kasacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 7 d. nutarties dalis, kuria skirtingai nei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendime išspręstas byloje mokėtino žyminio mokesčio rūšies – už turtinį ar neturtinį ginčą – klausimas, nebuvo kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl šis klausimas kasacinio teismo nutartimi nebuvo sprenžiamas.

Kasacinio teismo nutartis yra baigtinis ir vientisas aktas, jo konstatuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta nutarties rezoliucinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Ž. M., bylos Nr. 3K-3-470/2010). Nagrinėjamu atveju, kasacine tvarka nesprendus mokėtino žyminio mokesčio rūšies klausimo, nepasisakius dėl šio klausimo konstatuojamojoje nutarties dalyje, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria toks klausimas išspręstas, panaikinant atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, palikta nepakeista. Tokiu atveju darytina nuosekli išvada, kad kasacine tvarka išnagrinėjus bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali galioti visa apimtimi, todėl turėjo būti nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, išskyrus jo dalį, kuria iš atsakovių K. M.-Ž. ir Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės Romutės Sipavičienės priteista po 3905 Lt žyminio mokesčio valstybei. Taigi žyminis mokestis po 3905 Lt iš atsakovių neturi būti išieškomas. Kasacinis teismas palikęs galioti esminę pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir panaikinęs didžiąją dalį apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies nuostatų, dėl apsirikimo nenurodė išliekančios panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies. Rašymo apsirikimas teismo sprendime ar nutartyje galimas ne tik įrašant neteisingą įrašą, bet ir neįrašant tam tikro įrašo, nors jis turi būti įrašytas kaip akivaizdi logiška viso teismo sprendimo (nutarties) turinio išvada. Akivaizdu, kad nustatytas rezoliucinės dalies prieštaringumas atsirado dėl rašymo apsirikimo – nenurodžius logiškai akivaizdžios išlygos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, išskyrus jo dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovių. Taigi, toks kasacinio teismo nutarties netikslumas, vertintinas kaip rašymo apsirikimas ir ištaisytinas priimant nutartį CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 340 straipsnio 5 dalis).

Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Analizuojamo rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia priimtos nutarties esmės. Kasacinis teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties konstatuojamojoje dalyje nedėstė jokių argumentų dėl byloje mokėtino žyminio mokesčio rūšies, t. y. nesprendė šio klausimo, išspręsto apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Dėl to analizuojamo rašymo apsirikimo ištaisymas padarant išvadą, kad galioja būtent apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl priteisto žyminio mokesčio, nekeičia kasacinio teismo nutarties, kaip vientiso akto, turinio esmės.

Kadangi atsakovių pareiškime nurodytas kasacinio teismo nutarties turinio neaiškumas kilo dėl rašymo apsirikimo, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad jį ištaisius nebėra pagrindo spręsti nutarties rezoliucinės dalies išaiškinimo klausimo CPK 278 straipsnio nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Ištaisyti rašymo apsirikimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, sakinį „Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą“ papildant ir išdėstant taip:

„Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, išskyrus jo dalį „Priteisti iš K. M.-Ž. 3905 Lt, iš Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės Romutės Sipavičienės 3905 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą”.

Šios nutarties kopijas išsiųsti šalims ir tretiesiems asmenims.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė