Dėl globos J. B. nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus skyrimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-469/2012

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02253-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 82.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo teismo pradėtoje civilinėje byloje dėl globos J. B. nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus skyrimo; suinteresuoti asmenys – R. M., A. B., V. B.; institucija, teikianti išvadą byloje, – Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių globėjo neveiksniam pilnamečiui asmeniui skyrimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu J. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta neveiksnia. Teismo iniciatyva 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iškelta civilinė byla dėl globos jai nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus skyrimo; Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius įpareigotas parengti išvadą dėl globėjo skyrimo. Šio skyriaus pateiktoje išvadoje J. B. globėja siūloma paskirti jos dukterį, suinteresuotą asmenį R. M. 2011 m. spalio 10 d. suinteresuoti asmenys A. B. ir V. B. pateikė teismui prieštaravimą dėl R. M. skyrimo J. B. globėja ir nurodė, kad A. B. globoja tėvą – V. B., kuris nori gyventi su savo sutuoktine – J. B., todėl A. B. turėtų būti paskirta abiejų tėvų globa. V. B. nurodė, kad sutinka, jog juo rūpintųsi sūnus A. B., ir pageidauja, jog sutuoktinė J. B. gyventų kartu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatė J. B. globą, jos globėja ir turto administratore paskyrė suinteresuotą asmenį R. M.; J. B. gyvenamąją vietą nustatė kartu su R. M.

Teismas padarė išvadą, kad R. M. ir A. B. santykiai yra priešiški ir konfliktiški. Teismas nustatė, kad R. M. ir A. B. gyvena (duomenys neskelbtini), greta esančiose sodybose. Abiejų pretendentų globoti J. B. šeimos nariai sutinka dėl J. B. apsigyvenimo kartu. Trakų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus duomenimis, abiejuose namuose yra tinkamos sąlygos gyventi neįgaliam asmeniui. Abu pretendentai yra vertinami teigiamai, dirba ir nuolat gauna pajamų. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2011 m. pavasario J. B. gyvena kartu su R. M. o V. B. (suinteresuotų asmenų tėvas), kuris yra neįgalus ir kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, – kartu su A. B.

Teismas, spręsdamas, kurio pretendento paskyrimas labiau užtikrintų J. B. interesus, atsižvelgė į tai, kad J. B. jau gyvena pas R. M., ši žino jos poreikius ir galinčius kilti sunkumus bei pavojus neveiksniosios saugumui, R. M. namuose J. B. gyvena atskirame kambaryje, pritaikytame jos specialiesiems poreikiams. R. M. sutuoktinis, vaikai bei J. B. sesuo padeda J. B. prižiūrėti. Pagal A. B. nurodytus duomenis, šiuo metu jo namai dar nėra pritaikyti neįgalios, turinčios specialiųjų poreikių J. B. priežiūrai, taip pat nėra aišku, kokie žmonės ja rūpinsis kiekvieną dieną (suinteresuoto asmens teigimu, tai darys jo sutuoktinė arba socialinis darbuotojas). Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad A. B. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl veikų, nustatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas) ir 138 straipsnio 2 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas), prieš R. M. padarymo. Tai, teismo nuomone, patvirtina, kad A. B. konfliktinėse situacijose gali nekontroliuoti savo elgesio ir imtis smurto veiksmų. Teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingus A. B. argumentus, kad, J. B. globėja paskyrus R. M. būtų išskirti tėvai, nors V. B. išreiškė norą gyventi kartu su savo sutuoktine pas sūnų, nes, teismo nuomone, V. B. nors yra neįgalus, tačiau yra veiksnus ir pats gali spręsti savo gyvenamosios vietos klausimą. R. M. neprieštaravo, kad tėvas gyventų su ja, o ši rūpintųsi abiem tėvais. Dėl to teismas vertino kaip nepagrįstą A. B. teiginį, kad jo skyrimas J. B. globėju yra vienintelis būdas neišskirti neįgalių sutuoktinių. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad R. M. skyrimas J. B. globėja labiau atitinka jos interesus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų A. B. ir V. B. atskirąjį skundą, 2012 m. kovo 29 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį pakeitė – J. B. globėju ir jos turto administratoriumi paskyrė A. B.; J. B. gyvenamąją vietą nustatė kartu su A. B.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. M. J. B. suteikiamos buities sąlygos yra geresnės nei tos, kurios yra nebaigtame įrengti V. B. name, taip pat kad R. M. per vienerius metus, kuriuos savo namuose prižiūrėjo ir rūpinosi J. B., sužinojo neveiksniosios įpročius ir poreikius, tačiau sprendė, jog šios aplinkybės nėra pakankamos tinkamai ginčui dėl globėjo paskyrimo išspręsti. Teisėjų kolegija nurodė, kad, J. B. globėja paskyrus R. M., sutuoktiniai J. B. ir V. B. buvo atskirti. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, bylos duomenimis, brolio A. B. ir sesers R. M. santykiai yra labai įtempti, priešiški. Nors jie gyvena greta, tačiau tarpusavio santykiai turi neigiamą įtaką labai ribotą judėjimo galimybę (negalinčiam laisvai judėti be pašalinių pagalbos ir tik neįgaliojo vežimėlyje) ir kalbos negalią turinčiam V. B. Teisėjų kolegija nurodė, kad nors V. B. gali pasirinkti gyventi su R. M., tačiau toks pasirinkimas nebūtų laisvas, nes būtų nulemtas tos aplinkybės, kad sutuoktinė yra šios globojama. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė V. B. ir su R. M. gyvenančių jos šeimos narių tarpusavio santykių bei priežasčių, dėl kurių V. B. neapsigyvena pas dukterį, norėdamas būti su savo sutuoktine. V. B. turi kalbos negalią ir nežino specialios gestų kalbos, dėl to jo galimybė duoti paaiškinimus labai pasunkėja. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, per apeliacinės instancijos teismo posėdį suinteresuotas asmuo V. B. nedviprasmiškai ir suprantamai atsakė į teismo užduotą klausimą ir nurodė, kad R. M. sutuoktinis su juo labai blogai elgiasi. Teisėjų kolegija nurodytą aplinkybę vertino kaip svarbią priežastį, dėl kurios V. B. atsisakė gyventi R. M. namuose. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendė, kad, paskyrus J. B. globėja R. M., sutuoktinių bendravimas būtų neįmanomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks priverstinis sutuoktinių atskyrimas nepagrįstai apriboja J. B. ir V. B. teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri yra prioritetinė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad savaime A. B. teistumo faktas, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų priešiškus santykius, taip pat į tai, kad, Trakų rajono savivaldybės administracijos pareigūnų tyrimo metu surinktais duomenimis, A. B. apibūdinamas teigiamai, negali būti atsisakymo skirti jį savo motinos globėju pagrindas, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog A. B. netinkamai rūpinosi savo motina ar netinkamai vykdė kokias nors kitas savo kaip sūnaus pareigas. Teisėjų kolegija, be kita ko, rėmėsi A. B. sutuoktinės N. B. paaiškinimais, kad į užsienį ji buvo išvykusi tik trumpam laikui (susižalojus sūnui), o iki J. B. ligos paūmėjimo gerai sutarė su J. B. ir ketina padėti savo sutuoktiniui ja rūpintis. Suinteresuoto asmens A. B. išreikštą poziciją, kad jis neturi savarankiško intereso globoti savo motinos, o tik nori, jog tėvai gyventų kartu, teisėjų kolegija vertino kaip sąžiningą ir suprantamą, nesudarančią pagrindo abejoti jo, kaip globėjo, tinkamumu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartį ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio ir globos nustatymą reglamentuojančių teisės normų (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.240 straipsnio 1 dalis) pažeidimo. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad teisė į šeimos ir privataus gyvenimo apsaugą svarbesnė nei neveiksniosios J. B. teisė į geriausių jos gyvenimo sąlygų ir teisėtų interesų užtikrinimą, netinkamai taikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį. Pagal Konvencijos 8 straipsnio formuluotę valstybė gali imtis veiksmų, kuriais ribojama asmens teisė į šeimos ir privataus gyvenimo gerbimą, jei tie apribojimai proporcingi siekiamam tikslui, įtvirtinti įstatyme ir taikomi tik tada, kai tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, valstybei siekiant teisėtų tikslų, įtvirtintų Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje. Byloje nustatyta, kad J. B. yra pripažinta visiškai neveiksnia. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad J. B. serga frontotemporaline demencija, dėl kurios visiškai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, be kita ko, dalyvauti teismo posėdyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos skyrius v. V. Č. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-370/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-370/2008">3K-3-370/2008</a>; 2012 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis prokuroras v. D. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2012">3K-3-166/2012</a>). Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose pripažįstama, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra savaime sunkus Konvencijos 8 straipsnyje (teisė į privatų ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir kituose Konvencijos straipsniuose įtvirtintų teisių apribojimas (žr., pvz., Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, 94 par.; Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001). Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, t. y. neįvertino to, kad, pripažinus J. B. visiškai neveiksnia, jos teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą jau buvo suvaržyta. Pripažinus asmenį neveiksniu, tolimesnis jo teisių užtikrinimas ir gynimas yra vykdomas tik per globos nustatymo institutą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 3 dalis, CPK 468 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad neveiksniosios J. B. teisėtų interesų užtikrinimo požiūriu teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą yra prioritetinė prieš kitus J. B. poreikius (CPK 185 straipsnis, 331 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl būtinybės visų pirma apginti sutuoktinių J. B. ir V. B. teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą padaryta remiantis vien tik V. B. išreikštu noru, kad sutuoktiniai gyventų kartu, tačiau neištyrus ir neįvertinus, ar tarp visiškai neveiksnios J. B. ir sunkią negalią turinčio V. B. yra galimas įprastai suprantamas socialiai prasmingas sutuoktinių bendravimas. Kasatorė atkreipė dėmesį į tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog V. B. yra visiškai neįgalus ir dėl to jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; V. B. turi kalbos negalią ir nemoka specialios gestų kalbos. Dėl ligos J. B. visiškai nesidomi bendruomeniniu gyvenimu, nesiorientuoja aplinkoje, negali savarankiškai pasirūpinti asmens higiena, be kitų pagalbos atlikti kitų būtinų veiksmų. Sutuoktinių susitikimai trunka ne daugiau kaip 1–2 valandas. Kasatorės teigimu, šios aplinkybės reiškia, kad tarp neveiksniosios J. B. ir jos sutuoktinio V. B. nėra jokio prasmingo socialinio bendravimo, todėl sutuoktinių teisė į šeimos gyvenimą iš tikrųjų negali būti užtikrinta.

2. Dėl globėjo skyrimo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis) pažeidimo. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CK 3.242 straipsnio 3 dalį, nes nesivadovavo joje nurodytais asmens tinkamumo būti globėju vertinimo kriterijais. Pirma, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad J. B. jau kurį laiką gyvena pas kasatorę, ši ir jos nariai rūpinasi J. B., žino jos poreikius ir galinčius kilti pavojus šios saugumui, J. B. gyvena atskirame, jos specialiesiems poreikiams pritaikytame kambaryje. Antra, A. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. B. globėju nori tapti tik dėl tėvo noro gyventi kartu su sutuoktine, o savarankiškų interesų neturi. Kasatorės teigimu, tokia A. B. pozicija turėtų būti vertinama kaip vienas jo netinkamumą būti globėju patvirtinančių aspektų. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į A. B. paaiškinimą, kad J. B. rūpinsis jo sutuoktinė, kuri yra išvykusi į užsienį, o esant būtinybei bus samdomas socialinis darbuotojas. Taigi J. B., apsigyvendama pas A. B., pateks į naują aplinką, o jos poreikius užtikrinančios sąlygos dar tik bus kuriamos. Trečia, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Trakų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus 2011 m. spalio 3 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad tinkamiausia J. B. globėja yra kasatorė. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas, užtikrindamas J. B. teisę į gynybą (CPK 491 straipsnio 2 dalis), kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl atstovo J. B. skyrimo. Paskirtas atstovas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kasatorės J. B. globėja skyrimo. Penkta, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino A. B. teistumo faktą kaip neturintį esminės reikšmės sprendžiant dėl jo, kaip globėjo, tinkamumo. Kasatorės nuomone, šiuo atveju pagal analogiją turėjo būti taikomas CK 3.269 straipsnio 6 punkte nustatytas draudimas skirti vaiko globėju asmenį, teistą už tyčinius nusikaltimus. Šešta, apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino A. B. galimybės užtikrinti J. B. tinkamas gyvenimo sąlygas. Byloje pateikti VĮ Registrų centro duomenys, patvirtinantys, kad V. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 30 proc. Teismo posėdžio metu A. B. paaiškino, kad pirmame aukšte yra viena patalpa, kurioje gyvena jis su sutuoktine N. B. bei tėvas V. B., toje pačioje patalpoje gyventų ir J. B. Septinta, apeliacinės instancijos teismas netyrė, kokie yra A. B. ir J. B. santykiai. Per teismo posėdį A. B. negalėjo paaiškinti, kokie yra J. B. poreikiai, kokiomis ligomis ji serga ir pan. Aštunta, A. B. sutuoktinės paaiškinimai per teismo posėdį, kad ji gerai sutarė su J. B., vertintini kritiškai, nes kiti liudytojų parodymai patvirtina, jog abiem tėvais daugiausiai rūpinosi kasatorė, A. B. su sutuoktine juos aplankydavo retai.

3. Dėl suinteresuoto asmens V. B. apklausos tvarkos pažeidimo ir pateiktų paaiškinimų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 186 straipsnio 4 dalis, 212 straipsnis, 331 straipsnio 4 dalis, 443 straipsnio 8 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. B. buvo užduotas klausimas,,,ar dukters vyras yra su juo netinkamai pasielgęs, gal įžeidęs, smurtavęs?“. Į šį klausimą V. B. atsakė,,taip“. Apeliacinės instancijos teismas šio atsakymo pagrindu skundžiamoje nutartyje nurodė, kad,,V. B. nedviprasmiškai ir suprantamai atsakydamas į teismo užduotą klausimą nurodė, kad R. M. sutuoktinis su juo labai blogai elgiasi“,,,V. B. patvirtino R. M. aplinkoje esant smurto atvejų, dėl kurių jo gyvenimas pas R. M. tapo neįmanomas“. Tokios teismo išvados yra nemotyvuotos, grindžiamos prielaidomis, byloje nėra jokių kitų nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kadangi V. B. turi kalbos negalią, tai teismo posėdyje turėjo dalyvauti specialistas, kuris turi žinių, kaip galima apklausti tokią negalią turinčius asmenis. Dėl to, kasatorės nuomone, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, be kita ko, pažeidė CPK 186 straipsnio 4 dalies, 185 straipsnio, 192 straipsnio 6 dalies, 212 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies, 443 straipsnio 8 dalies nuostatas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą institucija, teikianti išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius kasacinio skundo tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymima, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius globos nustatymo J. B. proceso metu tinkamai atliko savo pareigas, buvo objektyvus ir teisiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi (CPK 61 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas paaiškino, kad aplinkybės, nustatytos Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus 2011 m. spalio 3 d. išvadoje, nepasikeitė ir pasiūlymai teismui lieka tokie patys.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys A. B. ir V. B. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Suinteresuotų asmenų nuomone, Konvencijos 8 straipsnio nuostata visų pirma siekiama apsaugoti teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Tam tikrais išimtiniais atvejais valstybės institucijos turi teisę ne riboti šią teisę, bet naudojimąsi ja. Toks ribojimas galimas tik tada, kai tai yra nustatyta įstatyme ir būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai nesuteikia valstybės institucijoms teisės, nustatant globą, riboti naudojimąsi teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. J. B. ir suinteresuotas asmuo V. B. santuokoje gyvena šešiasdešimt metų ir visą laiką, išskyrus nuo 2011 m. pavasario iki 2012 m. kovo mėn., gyveno kartu – rūpinosi buitimi, šeimos poreikių tenkinimu, vienas kitu. Toks sutuoktinių ryšys yra socialiai prasmingas savaime, todėl, suinteresuotų asmenų nuomone, nepagrįsti kasatorės nuogąstavimai dėl to, kad galbūt nebeįmanomas J. B. ir V. B. visavertis (socialiai prasmingas) bendravimas.

Suinteresuotų asmenų teigimu, kasatorės argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, nepagrįstas, nes nesutampa nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, skiriasi nagrinėjami teisės klausimai. Globos instituto taikymas ne tik turi užtikrinti neveiksnaus asmens kaip teisinių santykių subjekto eliminavimą iš kitų visuomenės narių, bet ir apginti tokio asmens teises ir interesus, inter alia teisę į šeimos gyvenimą.

2. Dėl neveiksniosios J. B. poreikių patenkinimo. Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus atstovams patikrinus abiejų pretendentų globoti J. B. buities ir gyvenimo sąlygas, buvo padaryta išvada, kad jos yra tinkamos neįgaliam asmeniui gyventi. Apeliacinės instancijos teismui paskyrus J. B. globėju suinteresuotą asmenį A. B., sutuoktiniai vėl gyvena kartu.

3. Dėl suinteresuoto asmens V. B. neįgalumo. Suinteresuotų asmenų teigimu, nors suinteresuotas asmuo V. B. turi negalią, dėl kurios jis negali aiškiai žodžiu išreikšti savo minčių, tačiau tai nereiškia, kad V. B. nesugeba tinkamai išreikšti savo valios. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kasatorė nereikalavo, kad dalyvautų specialių medicinos žinių turintis asmuo, be to, ji pati patvirtino, jog suinteresuotas asmuo V. B. į užduodamus klausimus atsakydavo,,taip“,,,ne“, papurtydavo galvą ir kitaip išreikšdavo savo sutikimą ar nesutikimą. Dėl to CPK 212 straipsnis, reglamentuojantis ekspertų skyrimą, nepažeistas.

4. Dėl globėjo paskyrimo. Suinteresuotų asmenų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, skirdamas globėją, tinkamai taikė CK 3.242 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes įvertino tai, kad A. B. yra veiksnus, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė sutikimą bei norą būti paskirtam J. B. globėju, jo ir J. B. santykiai yra geri, byloje nėra jokių duomenų, kad A. B. netinkamai rūpinosi ar kaip nors kitaip netinkamai vykdė savo kaip sūnaus pareigas.

5. Dėl įstatymo analogijos taikymo. Pilnamečių asmenų globa ir rūpyba yra reglamentuojama atskirame, t. y. specialiame, CK trečiosios knygos VII dalies XIX skyriuje. Kasatorė prašo taikyti nepilnamečio asmens globą reguliuojančias taisykles, kurios taip pat yra specialiosios bendrosioms globos ir rūpybos nuostatoms. Taigi šiuo atveju analogija pagal CK 3.4 straipsnio 1 dalį negalima. Suinteresuotas asmuo A. B. atkreipė dėmesį į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė prieš kasatorę, siekdamas apsaugoti tėvų turtinius interesus.

6. Dėl liudytojų parodymų. Suinteresuotų asmenų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis CPK įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. N. B. paaiškinimai įvertinti kartu su kitais įrodymais ir pagal tikimybių pusiausvyros principą nustatyta, kad labiau tikėtina nei netikėtina, jog nurodytos aplinkybės buvo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pripažinto neveiksniu asmens teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas įgyvendinimo ir globėjo skyrimo

Asmens pripažinimas neveiksniu reiškia esminį jo galimybių įgyvendinti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamas prigimtines ir pilietines teises apribojimą: pripažintas neveiksniu asmuo negali sudaryti santuokos (CK 3.15 straipsnio 1 dalis), dalyvauti rinkimuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 35 straipsnis), sudaryti sandorių (CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.240 straipsnio 2 dalis), testamento (CK 5.15 straipsnio 2 dalis), būti kito asmens atstovu (CK 2.132 straipsnio 3 dalis), kreiptis į teismą (CPK 38 straipsnio 4 dalis) ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į privatų ir šeimos gyvenimo gerbimą apribojimas (žr., pvz., Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; mutatis mutandis Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001). Tačiau pažymėtina, kad asmens pripažinimo neveiksniu procedūros įgyvendinimas negali būti prilyginamas asmens prigimtinių ir pilietinių teisių atėmimui. Tai reiškia, kad pripažinto neveiksniu, kaip ir bet kurio kito, asmens teisės turi būti saugomos ir ginamos. Neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d. ir kuri skirta, be kita ko, psichiškai neįgalių asmenų teisiniam statusui reguliuoti, 12 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad neįgalieji visais atvejais turi būti laikomi teisės subjektais (1 dalis), jie turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse (2 dalis), valstybės, šios Konvencijos šalys, imasi atitinkamų priemonių, jog suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą (3 dalis), įpareigoja valstybes, šios Konvencijos šalis, siekti kaip įmanoma didesnės neįgalių (kartu ir neveiksnių) asmenų teisių apsaugos, sukuriant teisinį mechanizmą, kuris būtų skirtas padėti neįgaliems (neveiksniems) asmenims įgyvendinti savo teises. Lietuvoje neveiksnaus asmens teisės įgyvendinamos ir ginamos per globos institutą (CK 3.238 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju aktualus neveiksniu pripažinto asmens teisių – teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas – įgyvendinimas ir apsauga, kai sprendžiamas globėjo neveiksniam asmeniui skyrimo klausimas.

Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą yra įtvirtinta bei saugoma tiek nacionalinių (Konstitucijos 22 straipsnis), tiek tarptautinių (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) teisės aktų. Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; nurodyto straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, kad įstatymas ir teismas saugo, jog niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Tokia teisė įtvirtinta ir Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Pažymėtina, kad, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nuolatiniai ir glaudūs sutuoktinių ryšiai patenka į šeimos gyvenimo sampratą ir yra saugomi pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr., pvz., mutatis mutandis Sisojeva and Others v. Latvia, no. 60654/00, 15 January 2007).

Neveiksnaus asmens teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas įtvirtinta Neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje ir įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinama bei turi būti ginama visais atvejais, kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu. Šios teisės tinkamas įgyvendinimas reiškia, kad neveiksniam asmeniui turi būti sukuriamos tokios gyvenimo sąlygos, kurios būtų pakankamos jo poreikiams, tarp jų – ir specialiesiems, tenkinti ir asmens orumui užtikrinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant situacijai, kada teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas negali būti vienodai užtikrinamos, ir sprendžiant, kuriai jų turi būti teikiama didesnė apsauga, būtina atsižvelgti į konkrečios situacijos aplinkybes, pagal jas turi būti derinamos asmens galimybės gyventi tinkamoje aplinkoje, tačiau nepaneigiant asmens teisių į šeimos gyvenimo gerbimą. Kai sprendžiamas neveiksnaus pripažinto susituokusio asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimo klausimas, būtina atsižvelgti į tai, kad sutuoktinių šeimos gyvenimas gali būti užtikrinimas tada, kai sutuoktiniai neišskiriami, jeigu nėra labai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinama juos atskirti. Šeiminiai ryšiai savaime (per se) yra vertybė, kurios apsaugą garantuoja nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. Ta aplinkybė, kad sutuoktiniai dėl objektyvių priežasčių (pvz., sveikatos būklės) negali visapusiškai bendrauti įprastai kalbėdami ar kartu veikdami, dar nereiškia, jog jų tarpusavio bendravimas, buvimas kartu apskritai yra nereikalingas ir neturi reikšmės bei prasmės nė vienam jų ir kad dėl to jų teisė į šeimos gyvenimo gerbimą neturėtų būti ginama ar kad ji gali būti varžoma. Dėl ilgo bendro gyvenimo tarp sutuoktinių susiklosto prieraišumo, saugumo ir geros savijautos būnant greta vienas kito jausmai. Jie yra vertingi kiekvienam jų. Jeigu asmenys tokius santykius ir savo jausmus, būsenas ar savijautas sugeba vertinti ir perteikti, pageidauja tokio pobūdžio ryšių, tai į jų nuomonę ir vertinimą teismas turi atsižvelgti ir laikyti vienu kriterijų, sprendžiant dėl asmens globėjo parinkimo ar gyvenamosios vietos nustatymo. Galimybė paskirti globėją, kuris turi galimybių prižiūrėti sutuoktinius jų neišskiriant, yra teisiškai reikšminga ir svarbi aplinkybė.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad J. B. įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta neveiksnia. Jos globėjais pretenduoja būti du artimais giminystės ryšiais su J. B. susiję asmenys: duktė R. M. ir sūnus A. B. Globotinė J. B. yra susituokusi su V. B., kuris yra neįgalus ir kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo J. B. gyveno pas R. M., o jos sutuoktinis V. B. – pas A. B. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad, Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus atstovams patikrinus abiejų pretendentų globoti J. B. buities ir gyvenimo sąlygas, nors ir nustatyta, jog A. B. priklausantis namas ir jame esančios patalpos yra nevisiškai įrengtos, tačiau buvo padaryta išvada, jog jos yra tinkamos neįgaliam asmeniui gyventi, abu pretendentai dirba ir nuolat gauna pajamų. Dėl to teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad R. M. gali užtikrinti daug geresnes gyvenimo sąlygas neveiksniajai nei A. B., nes tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad J. B. teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas būtų užtikrinama tiek gyvenant su kasatore, tiek su A. B.

Sprendžiant dėl sutuoktinių teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą nagrinėjamu atveju įgyvendinimo, pažymėtina, kad kasaciniame skunde pateiktu aiškinimu pernelyg siaurai vertinamas šeimos gyvenimas ir sutuoktinių bendravimas bei buvimas kartu. Byloje teismų nustatyta, kad J. B. ir suinteresuotas asmuo V. B. santuokoje gyvena labai ilgai – per šešiasdešimt metų, iki 2012 m. kovo mėn. gyveno kartu ir rūpinosi buitimi bei vienas kito poreikių tenkinimu. Nagrinėjamu atveju šių santuokinių ryšių nepaisymas reikštų neproporcingą neveiksnaus asmens teisės į privataus ir šeimos gyvenimą apribojimą, neatitiktų globos instituto paskirties – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad R. M. ir A. B. gyvena greta esančiuose privačiuose namuose, tačiau jų santykiai yra priešiški, konfliktiški, todėl sutuoktinių galimybė matytis ir būti kartu yra iš esmės apribota. Tiek R. M., tiek A. B. sutinka, kad galėtų globoti abu tėvus. Tačiau V. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išreiškė nuomonę, kad norėtų gyventi kartu su sutuoktine pas sūnų, bet ne pas dukterį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė yra reikšminga, sprendžiant dėl bendros sutuoktinių gyvenamosios vietos. Toks teisinis reguliavimas ir byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai sudaro pagrindą spręsti, kad kasacinio skundo argumentai, jog buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio ir CK 3.238 straipsnio 1 dalies, 3.240 straipsnio 1 dalies normos, yra teisiškai nepagrįsti.

Dėl reikalavimų būti pilnamečio asmens globėju

Kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad, skiriant globėją, šiuo atveju pagal analogiją turėjo būti taikoma CK 3.269 straipsnio 6 punkto nuostata, draudžianti skirti vaiko globėju asmenį, teistą už tyčinius nusikaltimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo analogija galima tuo atveju, kai civiliniai, tarp jų – ir šeimos, teisiniai santykiai nesureglamentuoti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 3.4 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio asmens globėjui keliami reikalavimai reglamentuojami trečiosios knygos VII dalies XVIII skyriuje (CK 3.242 straipsnio 2 dalis, 3.268, 3.269 straipsniai). Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas globėjo pilnamečiam asmeniui skyrimo klausimas, todėl turi būti taikomos CK trečiosios knygos XVII skyriaus bendrosios globos nustatymo ir globėjo skyrimo bei XIX skyriaus specialiosios pilnamečio asmens globos ir rūpybos nuostatos. Pretendentui tapti pilnamečio asmens globėju taikytini CK 3.242 straipsnio 3 dalies reikalavimai: globėju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi pilnamečio asmens globėjui keliami reikalavimai nurodytoje normoje yra reglamentuoti ir dėl to taikyti įstatymo analogiją ir CK 3.269 straipsnio 6 punkto draudžiamąją nuostatą nėra pagrindo (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 3.4 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pretendento tapti pilnamečio asmens globėju teistumo faktas gali būti reikšmingas vertinant jo moralines savybes, bet nėra savarankiškas pagrindas ar vienintelė ir lemianti aplinkybė pretendento, kaip globėjo, netinkamumui konstatuoti. Turi būti įvertinti tokio pretendento santykiai su pilnamečiais asmenimis, kurių globėju jis siekia būti, padaryto nusikaltimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, motyvai ir kiti svarbūs aspektai.

Byloje nustatyta, kad pretendentas būti pilnamečio asmens globėju A. B. vertinamas teigiamai, nėra duomenų, jog jis būtų netinkamai elgęsis su savo tėvais, jo santykiai priešiški su kita pretendente ir dėl to yra tarp jų nesutarimų. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir nurodytas bylos aplinkybes, kuriomis vadovavosi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, darytina išvada, kad vien tik teistumo faktas negali būti pakankamas pagrindas spręsti, jog A. B. yra netinkamas pretendentas globoti J. B. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl CK 3.242 straipsnio 3 dalies pažeidimo ir 3.269 straipsnio 6 punkto pagal analogiją taikymo.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodinėjimo taisyklių taikymu ar bylos aplinkybių vertinimu, yra grindžiami faktinėmis aplinkybėmis. Jie neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, todėl nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytas aplinkybes ir aktualias ginčui spręsti teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies, globos nustatymą ir globėjo skyrimą reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo šiais klausimais formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasatorė prašo priteisti jos turėtų atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimą. Kadangi kasacinis skundas atmestinas, tai šis prašymas netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 50,45 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas priteistinas iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. M. 50,45 Lt (penkiasdešimt litų 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Algis Norkūnas

Juozas Šerkšnas