Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-15929-872/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04020-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: i) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025-07-14 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); ii) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodo šiuos argumentus:

2.1. Migracijos departamentas priėmė 2025-07-14 Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026-12-05, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.

2.2. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, ĮUTP) 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p. nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis) ir galioja iki 2026-12-05. Taigi, 2025-06-03 pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ĮUTP 40 str. 1 d. 3 p. pagrindu (Lietuvoje gyvena asmens vaikas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis).

2.3. Pareiškėjas jau daugiau kaip 7 (septynerius) metus faktiškai gyvena Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliete V. A., gim. (duomenys neskelbtini), su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus V. A., (duomenys neskelbtini) piliečio.

2.4. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2018-07-20. Nuo 2022 m. vasario mėnesio pareiškėjas dirba įmonėje UAB „Welding Engineering“, o nuo 2022-05-11 įsteigė mažąją bendriją „SSystems“, kurios direktoriumi yra nuo 2024-10-09. Pareiškėjas yra vienintelis MB „SSystems“ narys ir savininkas. Dėl palankios verslui aplinkos MB „SSystems“ buvo įsteigta ir veiklą vykdo Klaipėdoje, atitinkamai pareiškėjas, kaip įmonės savininkas, buvo priverstas daug laiko praleisti Klaipėdos mieste. Kadangi gyventi viešbučiuose brangu ir ekonomiškai nenaudinga, netrukus po įmonės įsteigimo, pareiškėjas nusprendė susirasti butą Klaipėdoje ilgalaikei nuomai, kad liekant Klaipėdoje verslo klausimais, turėtų kur nakvoti. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjo sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Kauno mieste, o pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 2022-05-18 yra deklaruota Klaipėdoje (praėjus 7 dienoms po MB „SSystems“ įsteigimo). Taigi skirtingos gyvenamosios vietos deklaracija visai nesusijusi su pareiškėjo ir jo šeimos tarpusavio bendravimu, o yra sprendimas, priimtas išskirtinai su verslu susijusiais klausimais: dėl ekonomiškumo, patogios lokacijos ir pan. Pareiškėjas turi glaudų ryšį su savo nepilnamečiu vaiku, kuriam šiuo metu yra 5 metai, rūpinasi jo gerove, taip pat rūpinasi ir savo sutuoktine, remia ją finansiškai.

2.5. MB „SSystems“ dirba dar 23 darbuotojai (apdraustieji), kuriems pareiškėjas kas mėnesį moka darbo užmokestį. Per pirmąjį 2025 metų pusmetį pareiškėjas sumokėjo SODRAI 19005,49 Eur mokesčių. Remiantis rekvizitai.lt oficialiai skelbiamais duomenimis, pareiškėjui priklausančios įmonės pardavimo pajamos per 2024 m. siekė 281635,00 Eur, grynasis pelnas – 84939,00 Eur, sumokėti mokesčiai – 5813,00 Eur. MB „SSystems“ priklauso 5 automobiliai. Iš pateiktos informacijos akivaizdu, kad pareiškėjas turi Lietuvos Respublikoje sėkmingai veikiantį verslą, moka didelius mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą, taip pat yra sukūręs 23 darbo vietas ir darbuotojams moka darbo užmokestį. Darbdavys UAB „Welding Engineering“, pas kurį pareiškėjas dirba daugiau kaip 3 metus apibūdina pareiškėją kaip jautrų darbuotojų atžvilgiu, nestokojantį humoro jausmo, besistengiantį problemas spręsti abiem pusėms priimtinu būdu.

2.6. Sprendime nurodyta, kad 2024-06-30 Policijos departamentas pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Tokia išvada padaryta dėl to, kad 2021-04-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu Pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ 1 d. („mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino“). Jam paskirta 9 mėn. laisvės apribojimo bausmė. 2024-08-07 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu asmuo nuteistas pagal BK 135 str. „Sunkus sveikatos sutrikdymas“ 1 d. („kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas“), t. y. už tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio prie naktinio klubo vykusio konflikto metu, sužalojo žmogų, kas sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Jam paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė (visą bausmės laikotarpį paskirta intensyvi priežiūra). Asmens padaryta nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 140 str. 1 d., pagal BK 11 str. „Nusikaltimas“ 3 d. nuostatas kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas, o nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 135 str. 1 d., pagal BK 11 str. 5 d. nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Vadovaujantis BK 97 str. „Teistumas“ 3 d. 3 p. b) pap., asmuo laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkerius metus po bausmės atlikimo, jeigu jis nuteistas už sunkų nusikaltimą. Taip pat Sprendime nurodyta, kad patikrinus Administracinių nusižengimų registre nustatyta, kad asmuo buvo baustas už keturiasdešimt aštuonis 2022–2025 m. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių šeši šiurkštūs administraciniai nusižengimai, už kuriuos jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (nuo 2023-12-24 iki 2024-07-23, nuo 2024-03-17 iki 2024-12-16, nuo 2024-03-05 iki 2025-03-04, nuo 2024-05-16 iki 2025-02-12, nuo 2025-01- 29 iki 2026-07-28, nuo 2025-03-10 iki 2026-11-09).

2.7. Per 2022 m. pareiškėjas padarė 19 administracinių nusižengimų, per 2023 metus – 15 administracinių nusižengimų, per 2024 metus – 3 administracinius nusižengimus, o per 2025 metus – 2 administracinius nusižengimus. Šie skaičiai parodo, kad pareiškėjas stengiasi pasitaisyti ir laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų. Pastaruosius kelis metus deda visas pastangas, kad nenusižengti, sumoka jam paskirtas baudas. Šie skaičiai atskleidžia, kad pareiškėjas, priešingai nei teigiama Sprendime, savo elgesiu parodo norą stengtis nenusižengti ir laikytis įstatymų.

2.8. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, atsižvelgęs į vienintelį informacijos apie užsienietį vertinimo kriterijų, t. y. nustatęs faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas 2024-08-07 nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. ir per 4 metus turi padaręs 48 administracinius nusižengimus (atkreipia dėmesį, jog per 2024 metus padaryti tik 3 nusižengimai, o per 2025 metus – tik 2 nusižengimai), tačiau tai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, nevertinant kitų svarbių aplinkybių.

2.9. Migracijos departamento Sprendime nebuvo analizuojama nei viena iš ankščiau šiame skunde nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. jame nebuvo vertinti pareiškėjo šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ar kiti ryšiai su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje faktiškai dirba ir gyvena daugiau kaip 7 metus, atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, tai yra didžioji dalis suaugusio, darbingo žmogaus gyvenimo. Pareiškėjas turi sėkmingą verslą Lietuvos Respublikoje, moka didelius mokesčius į Valstybės biudžetą, yra sukūręs 23 darbo vietas. Taip pat pareiškėjas turi sutuoktinę, mažametį sūnų, už kurio gerovę ir auklėjimą yra atsakingas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad:

3.1. Pareiškėjas 2024-08-07 buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs, taip pat pareiškėjas buvo baustas už keturiasdešimt aštuonis 2022–2025 m. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių šeši šiurkštūs administraciniai nusižengimai. Asmens elgesys, pasireiškiantis sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu ir asmens sistemingai daromi administraciniai nusižengimai reiškia, kad asmuo ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Sprendimas priimtas gavus 2025-06-30 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat konstatavus konkrečias faktines aplinkybes ir atlikus individualų vertinimą.

3.2. Vertindamas individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo gyvenamąją vietą, darbą ir gaunamas pajamas Lietuvos Respublikoje, ir, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vertino su pareiškėju susijusių faktinių aplinkybių visetą, tačiau šios faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip prioritetinės priimant sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, nustačius pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

3.3. Pareiškėjo skunde nepagrįstai dėstomi argumentai dėl grėsmės valstybės saugumui ir vadovaujamasi teismų praktika grėsmės valstybės saugumui bylose. Tokio pobūdžio argumentai atmestini, nes yra su pareiškėjo byloje ginčijamo Sprendimo aplinkybėmis nesusiję: pareiškėjui leidimas laikinai gyventi panaikintas todėl, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

3.4. Nustatytos faktinės aplinkybės – leidimų gyventi laikotarpis, darbas, sudaryta santuoka ir nepilnamečio sūnaus (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenimas atskirai nuo šeimos kitame mieste (pareiškėjas gyvena Klaipėdoje, šeima – Kaune), bendravimas su sūnumi ir kt. – buvo įvertintos. Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, jis nenurodė, jog gyventų kartu su savo sutuoktine ar savo nepilnamečiu vaiku (bendrauja su savo sūnumi pagal galimybes Kauno mieste), o nurodė juos remiantis finansiškai, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas negyvena kartu su savo šeimos nariais.

3.5. Kadangi pareiškėjas reguliariai gauna darbo užmokestį, kurio dydis yra 1 minimali mėnesinė alga, o dar ir vykdo teisėtą veiklą, todėl vertintina, kad jam pakanka lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į asmens ryšius su šeimos nariais, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, socialinius ir ekonominius ryšius, siekis gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, ir negali būti pateisintas tuo faktu, kad pareiškėjo šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir gyvena šioje valstybėje. Vien tai, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus savaime nesuteikia jam teisės automatiškai gyventi ir būti Lietuvos Respublikoje.

3.6. Pareiškėjas 2024-08-07 yra nuteistas sunkaus nusikaltimo įvykdymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK). Pareiškėjas yra padaręs pavojingą veiką, t. y. jos pavojingumas pasireiškia tuo, kad buvo kėsinamasi į valstybės saugomą teisinį gėrį – gyvybę. Žmogaus teisę į sveikatą ir gyvybę saugo įstatymas, sveikata ir gyvybė pačios savaime yra nekvestionuojamos, išskirtinės apsaugos reikalaujančios vertybės, todėl nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į žmogaus sveikatą ar gyvybę, pagal savo prigimtį ir padarinius yra vieni sunkiausių ir pavojingiausių nusikaltimų, o asmenys, padarę tokias nusikalstamas veikas, laikomi keliančiais realų pavojų visuomenei. Policijos departamento pateiktoje išvadoje nurodyta, kad asmuo nuteistas pagal BK 135 str. „Sunkus sveikatos sutrikdymas“ 1 d., nes būdamas apsvaigęs nuo alkoholio prie naktinio klubo vykusio konflikto metu, sužalojo žmogų, kas sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, nusikaltimai padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio yra itin pavojingi ir kelia grėsmę visuomenei ir žmonių sveikatai.

3.7. Pareiškėjo veiksmų pakartotinumas (2021 m. jis buvo nuteistas pagal BK 140 str. „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ 1 d., pakartotinai daromi administraciniai nusižengimai) rodo, kad padaryti teisės pažeidimai nėra atsitiktiniai ir pareiškėjas nesistengia keisti gyvenimo būdo, nedaryti naujų teisės pažeidimų ir gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles, todėl vertinant riziką ateities požiūriu, pagrįstai galima teigti, kad yra reali tikimybė, jog jis ir ateityje darys naujus teisės pažeidimus ir kels grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, būtina apriboti tokių užsieniečių, kaip riziką keliančių ar galinčių kelti asmenų, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Valstybės viešoji tvarka ir žmonių sveikata yra svarbesnės nei pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą.

k o n s t a t u o j a :

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

6. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog nusprendžia pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026-12-05, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas 2024-08-07 buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs, bei pareiškėjas buvo baustas už keturiasdešimt aštuonis 2022–2025 m. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių šeši šiurkštūs administraciniai nusižengimai. Taigi, pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu ir pareiškėjo sistemingai daromi administraciniai nusižengimai reiškia, kad pareiškėjo ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus, todėl toks pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Taip pat 2024-06-30 Policijos departamentas pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Sprendime taip pat įvertinta, kad pareiškėjui per pastaruosius penkerius metus Lietuva nebuvo išdavusi Šengeno ar nacionalinių vizų. Pareiškėjui iš viso buvo išduoti trys leidimai laikinai gyventi, galiojantys laikotarpiu nuo 2020-01-09 iki 2026-12-05, tačiau pasikeitus asmens duomenims, o kitu atveju asmeniui praradus leidimą laikinai gyventi, 2023-12-18 ir 2024-11-18 asmeniui buvo įforminti nauji leidimai laikinai gyventi, pastarasis galioja iki 2026-12-05.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2018-07-20. Asmuo nuo 2024-07-01 įdarbintas ir dirba UAB „Welding Engineering“, kurioje asmeniui kas mėnesį mokamas 1 MMA dydžio darbo užmokestis, asmuo nuo 2024-10-09 yra MB „SSystems“ direktorius.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete V. A., gim. (duomenys neskelbtini). Jų nepilnametis sūnus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys nesklebtini) pilietis. Abiejų asmens šeimos narių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, Kauno mieste – sutuoktinės nuo 2000-02-10, o jų nepilnamečio vaiko – nuo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu asmens gyvenamoji vieta nuo 2022-05-18 yra deklaruota Klaipėdoje.

Pareiškėjui leidimas laikinai yra išduotas ĮUTP 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p. nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis). 2025-06-03 asmuo pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ĮUTP 40 str. 1 d. 3 p. pagrindu (Lietuvoje gyvena asmens vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis). Siekiant išsiaiškinti, kodėl asmuo prašymą dėl leidimo laikinai išdavimo pateikia kitu šeimos susijungimo atveju nei kad buvo išduoti ankstesni leidimai laikinai gyventi, taip pat dėl asmens ir jo šeimos narių skirtingų deklaruotų gyvenamųjų vietų Lietuvoje, 2025-07-08 Migracijos departamento darbuotojas asmeniui išsiuntė užklausą. Pareiškėjas 2025-07-10 ir 2025-07-13 pateikė paaiškinimus, kad dėl patogios lokacinės vietos verslui savo įmonę įkūrė Klaipėdoje, todėl didelę laiko dalį tenka praleisti tvarkant verslo reikalus Klaipėdos mieste. Su sūnumi bendrauja pagal galimybes Kauno mieste, nes Kaune taip pat nemažai laiko praleidžia. Kaune taip pat būna verslo reikalais (yra pasirašęs darbo sutartis su įmonėmis Kaune). Pareiškėjas nurodė, kad jo verslas plėtojamas Kauno ir Klaipėdos miestuose, ir asmuo kiekvieną mėnesį moka mokesčius Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas paaiškino, kad leidimą laikinai gyventi yra gavęs kaip sutuoktinis, nes jo žmona yra Lietuvos Respublikos pilietė. Jie turi sūnų, kurio ateitis jiems yra labai svarbi, o ypač svarbi jam, kaip tėvui. Pareiškėjas nurodė, kad savo ateitį sieja su Lietuva, kuri anot asmens, jam yra atroji gimtinė. Nurodė, kad su sūnumi kartu leidžia laiką, perka jam rūbus, žaislus ir kitus reikalingus produktus. Savo šeimą remia finansiškai. Sutuoktinei V. A. periodiškai padeda finansiškai, t. y. grynais pinigais arba bankiniais pavedimais, ir tai gali įrodyti bankiniais dokumentais. Dėl prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo tuo pagrindu, kad jo sūnus yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo nurodė manantis, jog turi visišką teisę. Asmuo atsiuntė bankinių pavedimų, atliktų 2025-02-24, 2025-03-05, 2025-04-10 į savo sutuoktinės sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant sūnaus vardą.

6.1. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 str. 1 d. 14 p.

7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, skundžia juos teismui.

8. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei užsieniečio gyvenimas kelia grėsmę valstybės viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Šiuo atveju Įstatymas nenumato jokių išimčių, kada galėtų būti netaikoma imperatyvi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostata. Be to, minėta nuostata nenustato Migracijos departamentui diskrecijos teisės spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatymas tiesiogiai įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai teikia Policijos departamentas, todėl nėra pagrindo kvestionuoti kompetentingos institucijos pateiktos išvados.

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826- 556/2018; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc4NC02NjIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3784-662/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3784-662/2016">eA-3784-662/2016</a>).

LVAT jau 2006 m. birželio 30 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A5-1056/2006) apibrėžė, jog situacija, kuomet asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai, neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai. Atitinkamai, LVAT praktika patvirtina, kad sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi gali būti priimtas nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio užsieniečių atžvilgiu (LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A-858-2720/2014, 2023 m. liepos 26 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-2003- 815/2023, 2023 m. liepos 26 d. nutartis adm. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTk3OC04MjEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1978-821/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1978-821/2023">eA-1978-821/2023</a> ir kt.).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas padarė sunkų nusikaltimą (teistumas neišnykęs), bei pareiškėjas buvo baustas už keturiasdešimt aštuonis 2022–2025 m. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių šeši šiurkštūs administraciniai nusižengimai. Policijos departamento išvadoje nurodyta, kad R. A. padaryta nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 3 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas, o nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyt BK 135 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Taip pat patikrinus Administracinių nusižengimų registre nustatyta, kad R. A. buvo baustas už keturiasdešimt aštuonis 2022-2025 m. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių šeši šiurkštūs administraciniai nusižengimai, už kuriuos jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (nuo 2023-12-24 iki 2024-07-23, nuo 2024- 03-17 iki 2024-12-16, nuo 2024-03-05 iki 2025-03-04, nuo 2024-05-16 iki 2025-02-12, nuo 2025-01-29 iki 2026-07-28, nuo 2025-03-10 iki 2026-11-09). Taigi, išvadoje konstatuota, kad R. A. elgesys, pasireiškiantis sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo jo polinkį į agresiją ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių ignoravimą. Agresijos formos, tiesiogiai susijusios su smurtu, yra smerkiamos visuomenėje dėl jų keliamos grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei. Be to, R. A. daug kartų vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Ignoruodamas draudimą vairuoti transporto priemones, jis pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi, nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumo, sąmoningą teisės ir viešosios tvarkos nepaisymą. R. A. padaryti nusikaltimai ir sistemingai daromi administraciniai nusižengimai rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą, polinkį savo problemas spręsti jėga, netausojant kitų žmonių sveikatos ir orumo, todėl pagrįstai galima teigti, kad R. A. ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus. Teismo vertinimu, pareiškėjas yra pripažintas padaręs sunkų nusikaltimą bei daug administracinių nusižengimų, todėl pagrįsta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

10.1. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, ĮUTP vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ apima net ir neįsiteisėjusius apkaltinamuosius sprendimus, t. y. grėsmė gali apimti ir galimą pavojų, kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje viešajai tvarkai ar visuomenei iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė, o šiuo atveju apkaltinamasis sprendimas įsiteisėjęs (pareiškėjui teistumas neišnykęs) ir daromi tolimesni nusižengimai suponuoja, jog pareiškėjas ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus.

11. Pareiškėjas skunde iš esmės neneigia aplinkybės, kad jis yra pripažintas padaręs nusikalstamas veiklas, t. y. nepaneigtos faktinės aplinkybės dėl jo veikos, kurios leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo veikla yra nukreipta prieš Lietuvoje nustatytą valdymo ir viešąją tvarką bei daro neatitaisomą žalą valstybei. Teismų praktikoje konstatuojama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00OTk0LTUwMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-4994-502/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-4994-502/2019">A-4994-502/2019</a>, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4634- 520/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTAzNy02MjQvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5037-624/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5037-624/2020">eA-5037-624/2020</a>; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjc3LTYyOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-277-629/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-277-629/2022">eA-277-629/2022</a>; 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTc3MS00NjMvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1771-463/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1771-463/2024">eA-1771-463/2024</a>; kt.).

12. Sutiktina su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, jog Migracijos departamento Sprendime nebuvo analizuojama nei viena iš ankščiau šiame skunde nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. jame nebuvo vertinti pareiškėjo šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ar kiti ryšiai su Lietuvos Respublika yra deklaratyvūs. Kaip minėta, Sprendime įvertinta, jog nustatytos faktinės aplinkybės – leidimų gyventi laikotarpis, darbas, sudaryta santuoka ir nepilnamečio sūnaus (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenimas atskirai nuo šeimos kitame mieste (pareiškėjas gyvena Klaipėdoje, šeima – Kaune), bendravimas su sūnumi ir kt. Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, jis nenurodė, jog gyventų kartu su savo sutuoktine ar savo nepilnamečiu vaiku (bendrauja su savo sūnumi pagal galimybes Kauno mieste), o nurodė juos remiantis finansiškai, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas negyvena kartu su savo šeimos nariais. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali. Šiuo atveju, Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl šiam užsieniečiui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams patenkinti.

12.1. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagal kompetenciją atliko individualų pareiškėjo vertinimą. Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių tiek atvykimą į jos teritoriją, tiek ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikoje, pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Užsieniečiui įteisinus buvimą, gyvenimą Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis visų jam buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje Įstatymo nustatytų sąlygų. Institucijoms, vykdančioms užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, nėra numatyta diskrecijos teisė veikti kitaip, nei šias institucijas įpareigoja Įstatymo nuostatos. Kadangi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs ir jame nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, Migracijos departamentas privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes, kaip jau minėta, leidimas laikinai gyventi yra tiesiogiai susietas su teisės aktuose nustatytais pagrindais. Teismo vertinimu, ginčijamam Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zOTkyLTg1OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3992-858/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3992-858/2016">A-3992-858/2016</a>, LVAT 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDA5MC01NTYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4090-556/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4090-556/2018">eA-4090-556/2018</a>).

12.2. Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

13. Pažymėtina, jog sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Taigi, Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

13.1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).

14. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame Sprendime faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026-12-05, atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento Sprendimo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atmestinas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Linas Baublys

Agnė Stankevičienė

Fausta Vitkienė