R. P. pagal BK 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-182/2013

Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01448-2009-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.26.2.1; 2.1.7.4; 2.4.7 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,

asmeniui, kuriam byla nutraukta A. R. P.,

gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutarties, kuria Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m kovo 29 d. nuosprendis, kuriuo A. R. P. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) bauda, pakeistas: A. R. P. veika iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, byla nutraukta A. R. P. susitaikius su nukentėjusiuoju S. Š..

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, A. R. P. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m kovo 29 d. nuosprendžiu A. R. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 25 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje, Kauno rajone, Zapyškyje, Vytauto g., prie namo Nr. 54, važiuojamojoje kelio dalyje, aplinkinių žmonių bei eismo įvykio dalyvių akivaizdoje netrukus po eismo įvykio, kurį sukėlė S. Š., tyčia ne mažiau kaip penkis kartus smogė rankomis S. Š. į veidą, taip padarė jam galvos sumušimą su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu įžūliu elgesiu A. R. P. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo, jo gynėjo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, 2012 m. spalio 12 d. nutartimi nuosprendį pakeitė – A. R. P. veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į 140 straipsnio 1 dalį ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu bylą nutraukė nukentėjusiajam susitaikius su A. R. P..

Kasaciniu skundu prokuroras prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 284 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad A. R. P. nukentėjusiajam smūgius sudavė viešoje vietoje, kad tokie jo veiksmai buvo įžūlūs ir demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams. Nors teismas tiesiogiai nenurodė, kad padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padariniai – viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, tačiau tai, kad pripažino, jog viešoje vietoje prieš S. Š. buvo panaudotas smurtas, leidžia konstatuoti, jog viešoji rimtis buvo pažeista. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti; apie visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2006">2K-243/2006</a>, 2K-412/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-242/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-242/2009">2K-242/2009</a> ir kt.). Nagrinėjamu atveju buvo pažeista ir viešoji rimtis, ir tvarka, nes prieš S. Š. viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, tai šokiravo aplinkinius, be to, buvo sutrikdytas asmenų, prekiavusių šalia įvykio vietos, darbas.

Skunde nurodoma, kad nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine tyčia, t. y. būtina, kad visuomenės rimtį ar tvarką sutrikdęs asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2008">2K-426/2008</a>, 2K-159/2009, 2K-136/2010). Kelių eismo taisyklių 4 punkte nurodoma, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. A. R. P., nors ir nukentėjo eismo įvykyje, neturėjo jokio teisinio pagrindo naudoti prieš S. Š. fizinį smurtą. Akivaizdu, kad A. R. P. veiksmai su pagarba eismo dalyviams buvo nesuderinami, jis tyčia sudavė S. Š. smūgius, tai padarė viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, todėl negalėjo nesuprasti, kad jo veiksmai pažeidžia viešąją rimtį. Tai, kad smurto naudojimo metu jis negalvojo apie padarinius kitiems asmenims, kurie buvo šokiruoti tokiu elgesiu, nutraukė savo darbą, nepašalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes A. R. P. bendrais bruožais turėjo suvokti, jog visuomenė nepagrįsto fizinio smurto nepateisina.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad, veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nepagarbą demonstruojantys veiksmai turi būti pagrindinis, o ne šalutinis veikos aspektas, kad šiuo konkrečiu atveju A. R. P. veiksmai nebuvo siekis pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir pažeisti viešąją tvarką, o tik staigi reakcija į jam ir jo turtui padarytą žalą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai, jie nebūtinai turi būti chuliganiški (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-242/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-242/2009">2K-242/2009</a>). Taigi, kasatoriaus teigimu, A. R. P. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymius. A. R. P., tokiu būdu išreiškęs pasipiktinimą S. Š. neatsargiu vairavimu, padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jo veiksmai sukėlė aplinkinių pasipiktinimą, juos šokiravo (įvykio liudytojai nurodė, kad juos šokiravo ne eismo įvykis, o A. R. P. suduoti smūgiai automobilio vairuotojui). Tai, kad A. R. P. neteisėtus veiksmus lėmė S. Š. padarytas pažeidimas, veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi, į nusikaltimo situaciją atsižvelgtina skiriant bausmę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. R. P. pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir įvykio situaciją, skyrė nuteistajam teisingą bausmę.

Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK pažeidimą, t. y. nustatęs BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytas aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, turėjo ne pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o jį panaikinti ir nutartimi bylą nutraukti (BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas).

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2008">2K-426/2008</a>, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kaltininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-126/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-126/2006">2K-126/2006</a>, 2K-652/2007, 2K-136/2010 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, A. R. P. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, nustatęs, kad netrukus po eismo įvykio, kuris įvyko dėl S. Š. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nesilaikė saugaus greičio ir saugaus atstumo tarp priekyje važiuojančio automobilio, dėl to atsitrenkė į A. R. P. vairuojamą stabdomą automobilį, o šis nuo smūgio atsitrenkė į prieš jį važiavusį sustojusį automobilį), A. R. P., viešoje vietoje, šalia buvusių ir įvykį mačiusių žmonių bei eismo įvykio dalyvių akivaizdoje naudojo prieš S. Š. fizinį smurtą – priėjęs prie jo, sėdinčio savo automobilyje, ne mažiau kaip penkis kartus rankomis smogė jam į veidą, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, kad tokiu įžūliu elgesiu A. R. P. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaip matyti iš teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų, S. Š. buvo nustatytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, dešinio skruosto ir lūpų sumušimai, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kad dėl patirto sužalojimo S. Š. buvo gydomas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų neurochirurgijos skyriuje. Teismas, išanalizavęs liudytojų parodymus bei kitus duomenis, pripažino, kad A. R. P. elgesys buvo įžūlus, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams, kad jo veiksmai (taip pat ir elgesys po S. Š. sumušimo) sukėlė žmonių sumaištį ir pasipiktinimą, kad visuomenės rimtis buvo realiai sutrikdyta, kad A. R. P. veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai (neapibrėžta tyčia), tačiau turėjo ir galėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, jį, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 3 punktu (pažymėtina, kad šis straipsnis nėra suskirstytas dalimis), pakeitė – A. R. P. veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 140 straipsnio 1 dalį. Tokį sprendimą šis teismas motyvavo tuo, kad įvykio eiga patvirtina, jog A. R. P. smurtinio elgesio priežastimi buvo jo nurodyti nukentėjusiojo S. Š. veiksmai ir jais sukelti padariniai, kad A. R. P. buvo frustracijos būsenos, o tai reiškia, kad jo galimybė tvardytis bei kontroliuoti savo elgesį buvo susilpnėjusi, ir kad taip susiklosčiusi situacija akivaizdžiai patvirtina, jog,,nukentėjusiajam S. Š. suduoti smūgiai tikrai nebuvo A. R. P. siekis smūgių nukentėjusiajam sudavimu pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir pažeisti viešąją tvarką“, kad A. R. P. veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo jo staigi reakcija į jam padarytą žalą, todėl A. R. P. veikoje nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo konstatavus, jog jis pritaikytas netinkamai todėl, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas priimame sprendime turi išdėstyti šio teismo nustatytas aplinkybes ir nurodyti, kodėl bei kuo remdamasis padarė kitokias išvadas (BPK 331 straipsnis, 332 straipsnio 7 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo baigiamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, jame išdėstyti motyvai pernelyg siauri ir vienpusiški, išvados padarytos neatsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, reikšmingas teisingo sprendimo priėmimui (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltinamojo parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties taip ir lieka neaišku, ką reiškia šio teismo pasisakymas, kad,,formaliai žiūrint“ A. R. P. veiksmai buvo įžūlūs ir demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams, dėl padarinių – viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymo – apskritai nepasisakyta, nutartyje teigiama, kad A. R. P. buvo frustracijos būsenos, todėl jo savo veiksmų kontrolė bei galimybė tvardytis buvo susilpnėjusi, nors pats A. R. P. teigia, kad jis S. Š. nemušė, smūgių jam nesudavė.

Be to, apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė, A. R. P. nusikalstamą veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bylą nutraukė šiam su nukentėjusiuoju S. Š. susitaikius.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys numatytos BPK 326 straipsnyje. Toks sprendimas, kokį nagrinėjamoje byloje priėmė apeliacinės instancijos teismas, įstatyme nenumatytas. Pagal BPK 327 straipsnio 1 punktą apeliacinės instancijos teismas, jeigu yra šio kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, turi panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti (BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pripažintini esminiais, todėl priimta nutartis naikintina BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Dalia Bajerčiūtė

Aldona Rakauskienė