Baudžiamoji byla Nr. e1- 631-800/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15435-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1;
1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 4 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15435-25 medžiagą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis A. B. 2025 m. gegužės 3 d. apie 17.00 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai daryti, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sūnų A. B., sudavė jam vieną kartą metaliniu strypu į galvą, taip smurtaudamas nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis A. B., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos (duomenys neskelbtini), kai šis su savo sugyventine susipyksta. Santykiai su sūnumi A. B. yra gana geri, konfliktų nebūna. Tačiau sūnus pergėręs alkoholinių gėrimų būna agresyvus, žodžiu konfliktuoja. 2025 m. gegužės 3 d. apie 17.00 val. sūnus A. su kaimynu vartojo alkoholinius gėrimus ir sūnus, būdamas neblaivus, norėjo vairuoti traktorių, tačiau jis tai daryti neleido. Tuomet jie pradėjo žodžiu konfliktuoti, sūnus jį kaltino, kad iš traktoriaus išimtas akumuliatorius ir išleistas kuras. Jis pasakė, kad nieko nedarė, tuomet sūnus supyko, pradėjo pulti, konfliktuoti, įvyko grumtynės. Sūnus A. konflikto metu pirmas sudavė jam per dešinę ranką, gerai visko nepamena, bet gal ir galėjo gindamasis kažkokiu daiktu, tačiau kokiu nepamena, suduoti A. per galvą, to tikrai nepamena. Taip pat grumtynių metu jis pastūmė sūnų ir šis krito. Ar A. krisdamas į kažką atsitrenkė, nematė. Kaip A. atsistojo pamatė, kad jam iš galvos bėga kraujas atnešė rankšluostį. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė, kas iškvietė policijos pareigūnus nežino. Konfliktas įvyko lauke, jis buvo išgėręs dvi taureles, o A. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Supažindintas su Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu, žada atlyginti ieškinį.
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. gegužės 3 d. apie 17.09 val. buvo gautas policijos budėtojo pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus tėvas sumušė sūnų. Atvykę nurodytu adresu rado atvykusius Greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kurie tvarsto nukentėjusiam asmeniui galvą. Paaiškėjo, jog nukentėjęs asmuo yra A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), jis paaiškino, kad jam tėvas A. B. kirto metaliniu kuolu per galvą, dėl kokių aplinkybių kirto, paaiškinti negalėjo. Asmuo kalbėjo nerišliai, sunkiai orientavosi aplinkoje, iš jo burnos sklido specifinis alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0061“ patikros sertifikato Nr. 2265626 nukentėjusiam buvo nustatytas 4,56 promilių neblaivumas. Nukentėjusiojo brolis R. B. paaiškino, jog tėvas su broliu susipyko, nes brolis norėjo girtas važiuoti namo, o tėvas neleido, teigė, jog matė kaip tėvas broliui trenkė su kuolu į galvą, dėl ko broliui iš galvos pradėjo bėgti kraujas. A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), patvirtino R. B. nurodytas aplinkybes. A. B. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0061“, patikros sertifikato Nr. 2265626, buvo nustatytas 0,63 promilių neblaivumas. R. B. nurodė, kur yra minėtas metalinis strypas, kuriuo buvo suduotas smūgis. Nukentėjusysis buvo išvežtas į Alytaus S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), sulaikytas.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės R. S. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2025 m. gegužės 3 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rastas sužalotas A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Užfiksuota kraujuojanti žaizda viršugalvyje. Sužalojo tėvas A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris kirto metaliniu kuolu sūnui per galvą.
Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nurodyta, jog sodyboje ant akmenų krūvos rastas metalinis strypas su grandine, prie kurios pritvirtinta virvė. Metalinis strypas su metaline grandine skirtas galvijams pririšti. Metalinio strypo vienas galas nusmailintas, o kitas sulenktas į metalinę kilpą. Strypo metalinė kilpa sujungta metaliniu žiedu. Prie žiedo pritvirtinta metalinė grandinė, prie jos galo pritvirtinta pilkos ir mėlynos spalvos virvė. Po apžiūros metalinis strypas su metaliniu žiedu, metaline grandine ir virve paimtas ir saugomas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2025 m. gegužės 3 d., tikslaus laiko pasakyti negali, namuose (duomenys neskelbtini), lauke su draugu V. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu metu atėjo tėvas A. B. ir nieko nesakęs, pasiėmęs strypą sudavė vieną smūgį jam į galvą, taip praskėlė jam galvą ir pradėjo bėgti kraujas. Po šio suduoto smūgio jam skaudėjo. Jis pats paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Atvykę Greitosios medicinos pagalbos medikai žaizdą sutvarstė ir jis tolimesnei apžiūrai buvo išvežtas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje žaizdą susiuvo, po to išleido į namus gydytis ambulatoriškai. Jo santykiai su tėvu yra geri ir priežasties, kodėl buvo suduotas jam smūgis, nežino. Pretenzijų dėl šio įvykio tėvui neturi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. D. parodė, kad 2025 m. gegužės 3 d. buvo pas to paties kaimo gyventojus B.. Ten kieme su A. B. ir R. B. gėrė degtinę. Prie jų vis prieidavo tėvas A. B., kuris prašydavo duoti jam išgerti. Sūnus A. liepdavo eiti nuo jų ir gerti neduodavo. Taip vieną kartą tėvui A. priėjus ir vėl paprašius išgerti, tarp sūnaus A. ir tėvo kilo konfliktas. Tėvas A. atėjo rankose turėdamas metalinės grandinės galą ir trenkė sūnui A.. Kiek matė, galėjo pataikyti į petį, į nugarą. Smūgio metu A. grandinė iš rankų iškrito. Tuomet jis nuėjo į kiemą ir grįžo rankose turėdamas metalinį strypą. Priėjęs prie sūnaus juo trenkė į galvą ir prakirto sūnui galvą. Po smūgio sūnus A. kraujuojančia galva pabėgo pas kaimynus. Tėvas A. pabėgo į ūkinį pastatą. Kas iškvietė policijos pareigūnus ir medikus, nežino. Įvykio metu visi buvo išgėrę. Atvykę medikai apžiūrėjo A. ir pasakė, jog reiks siūti galvą, todėl A. buvo pristatytas į Alytaus ligoninę. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė tėvą A. B..
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad 2025 m. gegužės 3 d. po pietų kartu su broliu A. B. ir kaimynu V. D. kieme gėrė degtinę. Tėvas A. B. vis prieidavo prie jų ir prašydavo įpilti išgerti. Vienu metu jis nuėjo į namus, į tualetą. Ten girdėjo iš kiemo sklindantį triukšmą. Išėjęs į lauką pamatė brolį A. prakirsta galva, bėgo kraujas. Tuo metu A. skambino numeriu 112, kvietėsi policiją ir medikus. Kadangi brolis buvo labai girtas, jam buvo sunku susikalbėti su operatore, todėl pokalbį perėmė jis. Tėvas A. tuo metu buvo kieme. Paties konflikto ir smūgio momento nematė, tačiau brolis pasakė, kad galvą prakirto tėvas, kuo prakirto, neminėjo. Atvykę medikai brolį išsivežė į priėmimo skyrių, tėvą policijos pareigūnai išsivežė į policijos komisariatą. Brolis A. šiuo metu išvykęs į Švediją, kada grįš, neaišku.
Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. B. muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje galėjo būti padaryta kietu buku daiktu galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tarnybiniu telefonu buvo bendrauta su nukentėjusiuoju A. B., kuris šiuo metu yra išvykęs į Švediją. A. B. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nereikš.
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė yra įrodyta. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. B. – sudavė jam vieną smūgį metaliniu strypu į galvą, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi fizinis smurtas panaudotas šeimos nario atžvilgiu, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. B. nuteisiamas už tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis buvo teistas, bet šiuo metu teistumas išnykęs, todėl asmuo laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). Per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas du kartus, paskirtų baudų nesumokėjęs. Nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Į Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Įvertinus visas šias aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokuroro siūloma, nes pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamojo asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, nėra sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2025 m. gegužės 3 d. 17.40 val., paleistas 2025 m. gegužės 4 d. 11.23 val., šis laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 55,59 Eur už A. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas. Žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnis), tuo pagrindu kaltinamajam tenka pareiga atlyginti 55,59 Eur ligonių kasai už nukentėjusiam asmeniui suteiktas paslaugas. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinis strypas su metaliniu žiedu, metaline grandine ir virve, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktinių įrodymų saugykloje, konfiskuotinas kaip nusikaltimo priemonė ir sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 3 d. 17.40 val. iki 2025 m. gegužės 4 d. 11.23 val., t. y. vieną sulaikymo dieną, ją prilyginant devynioms viešųjų darbų valandoms.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš A. B. 55,59 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 59 ct) žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško šios žalos atlyginimo. Šios žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinį strypą su metaliniu žiedu, metaline grandine ir virve, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktinių įrodymų saugykloje, konfiskuoti ir sunaikinti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Živilė Janavičienė
