Baudžiamoji byla Nr. 1-2299-1170/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12084-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.2; 2.1.8; 2.3.6.4.5.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,
sekretoriaujant Elžbietai Liubartovič, Jurgitai Gailik, Vilmai Žičkienei, Anastasijai Česonienei, Smiltei Butkytei, Akvilei Nemanienei,
dalyvaujant prokurorams Justui Gureckui, Rūtai Navasaitienei,
kaltinamajam J. D., jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,
nukentėjusiajai J. D.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas tris kartus:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 120 MGL (4 519 Eur) dydžio baudą;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (bausmę atlikęs);
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi arešto bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (bausmės neatlikęs);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
J. D. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent – jis, 2024 m. balandžio 30 d., apie 21.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,67 promilių neblaivumas), žodinio konflikto su sutuoktine J. D. metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į kaktos sritį, vieną kartą į kairįjį skruostą, du kartus į krūtinės sritį ir du kartus į viršutinę nugaros sritį, taip savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. D. fizinį skausmą
Tokiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. D. parodė, kad supranta kuo kaltinamas ir pripažįsta kaltę. Kovo 30 d. su žmona įvyko grumtynės, tačiau jis neprisimena dėl ko. Tada jis buvo pavartojęs alkoholio, tačiau galėjo kontroliuoti veiksmus, jautėsi gerai. Jis neneigia, kad įvykio metu galėjo būti naudojamas fizinis smurtas. Buvo keli smūgiai suduoti, tačiau kur jie buvo suduoti, jis negali atsiminti. Iki įvykio jis nematė sužalojimų ant žmonos kūno, taip pat jis negirdėjo, kad sutuoktinė sakytų, jog jai skauda. Jis neginčija, kad 2024 m. kovo 30 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo apsvaigęs nuo alkoholio, įvyko žodinis konfliktas su J. D., kurio metu jis tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė 1 kartą į kaktos sritį, į kairį skruostą, 2 kartus į krūtinę, į viršutinę nugaros sritį, kas sukėlė skausmą J. D. Po grumtynių jis nuėjo į vonią, į savo kambarį. Vėliau atvyko policija, teko su jais bendrauti. Šiuo metu jo santykiai su žmona yra normalūs. Kitą dieną jie susitaikė. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jų šeimoje smurtas nėra vartojamas. Vienetinis toks atvejis buvo. Iki suėmimo jis dirbo apie 4 savaites. Normalus buvo laikotarpis darbe, prie (duomenys neskelbtini) darbas, (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis taip pat nurodė, netyčia buvo smurtas, tačiau vėliau teigė, kad jis tiesiog nesusigaudo tose terminuose, ar tyčia, ar ne. Jis atsiprašo nukentėjusiosios (t. 2, b. l. 42-45).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. D. parodė, kad dėl susitaikymo jie trumpai pakalbėjo. Ji dirba kitoje šalyje, todėl išvyko į darbą. Iš ryto jie aptarė šitą situaciją. Ji negalvojo, kad bus teismas, galvojo, kad policija pabaigs šis konfliktas. Kitą dieną jie nekonfliktavo, susitaikymas vyko. Ji priima kaltinamojo atsiprašymą. Ikiteisminio tyrimo metu, kitame ikiteisminiame tyrime ji buvo įtariamoji, tačiau tyrimas nutrauktas, buvo pripažinta, kad buvo būtinoji gintis. Ji žino, kad sutuoktinis to sprendimo neskundė (t. 2, b. l. 42-45).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.
Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. D. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, suprantamas, savo kaltės nepripažįsta visiškai. Jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su savo sutuoktine J. D. ir sūnumi J. J. D., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai. Butas priklauso jiems abiem su sutuoktine. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, kitos gyvenamosios vietos neturi, tačiau jo sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) ir visas darbo dienas ten gyvena, grįžta namo tik savaitgaliais arba išvis grįžta kas dvi savaites, tad butas vis tiek būtų laisvas ir jis gali šiame pasilikti gyventi nekontaktuodamas su sutuoktine. Jis pats dirba (duomenys neskelbtini), naktinėse pamainose po 12 val., nuo 18 val. iki 6 val., slenkančiu darbo grafiku. Šį mėnesį iš viso dirbs 15 naktinių pamainų, tad grįžta namo tik pailsėti ir su sutuoktine nekontaktuoja. Šiandien pasinaudos savo, kaip įtariamojo, teise ir parodymų apie jam pareikštus įtarimus neduos (t. 1, b. l. 110-113, 125-126).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta J. D. parodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su vyru J. D. ir sūnumi J. J. D. Su vyru yra susituokę (duomenys neskelbtini) metus. 2024 m. kovo 30 d. ji buvo išvykusi savo asmeniniais reikalais, lankė sergančią mamą, į namus grįžo apie 14 val. Jai grįžus, vyras buvo namuose, jis iš karto pastebėjo, kad šis yra išgėręs, bet dėl to jam nepriekaištavo, konflikto nebuvo. Vyras toliau vartojo alkoholį, gėrę degtinę ir alų. Vakarop vyras jau buvo stipriai apgirtęs ir ji paprašė šio eiti pasiilsėti į miegamąjį, vyras į jos prašymus nereagavo, nuolat vaikščiojo po butą ir trukdė jai ruoštis virtuvėje. Dėl to tarp jų apie 21.10 val. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu ji buvo virtuvėje, o vyras tuo metu išėjo iš miegamojo kambario. Ką vyras tuo metu kalbėjo, ji nepamena. Tada vyras dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė jai į veidą, t. y. į kaktą ir kairį skruostą, tos pačios rankos kumščiu trenkė dar du kartus jai į krūtinę bei du kartus į viršutinę nugaros dalį. Viskas vyko labai greitai, tarp smūgių pertraukų nebuvo. Dėl tokių savo vyro veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Sąmonės praradusi nebuvo, pradėjo stipriai garsiai šaukti, tuo metu iš savo kambario išbėgo sūnus J. J. D. Pamatęs sūnų, jos vyras nuėjo ir užsidarė miegamojo kambaryje, o sūnus paskambino Bendruoju pagalbos telefonu. Tai jau nebe pirmas kartas, kai vyras prieš ją smurtauja, tačiau į policiją nesikreipdavo, visada susitaikydavo ir šiam atleisdavo. Mano, kad jos vyras piktnaudžiauja alkoholiu, dėl vairavimo šis jau ne kartą buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą. Išgėręs vyras tampa agresyvus. Dėl šio įvykio ji patyrė fizinę žalą. Nukentėjusioji taip pat papildė, kad su sutuoktiniu susitaikė, ji šiam atleido. Susitarė, kad jis gydysis nuo alkoholio, kol kas vyras su tuo sutiko. Po šio įvykio į jokias gydymo įstaigas ji nesikreipė ir ateityje nesikreips. Į teismo medikus nesikreipė ir taip pat nesikreips. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Sutinka, kad tyrėja nufotografuotų po įvykio ant jos veido likusį įdrėskimą bei kraujosruvą krūtinės srityje, daugiau jokių sužalojimų ant jos kūno nėra. Mano, kad įbrėžimas kaktos srityje galėjo atsirasti tuomet, kai vyras kumščiu trenkė jai į kaktos sritį. Kiek pamena, tuo metu rankoje vyras laikė sulenktą metalinį batų šaukštą, kuriuo galėjo ir užkliudyti, smūgiuodamas jai į kaktos sritį. Dėl apimto streso tikslių įvykio aplinkybių nelabai prisimena, tačiau jokių pretenzijų sutuoktiniui neturi, jam atleido. Prašo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti (t. 1, b. l. 53-56, 57- 60).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. J. D. parodė, kad jis gyvena duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su mama J. D. ir tėčiu J. D. 2024 m. kovo 30 d. beveik visą dieną jis buvo namuose, daugiausiai laiko praleido savo kambaryje, buvo užsiėmęs asmeniais reikalais. Pirmąją dienos dalį mama buvo išvykusi, namuose buvo tėvas. Mama grįžo apie 14 val. Būdamas savo kambaryje, jis girdėjo, kaip mama kalba su tėvu. Kadangi savo tėvą pažįsta iš balso, gali spręsti, kad šis buvo neblaivus. Apie 19.40 val. jis buvo trumpam išėjęs ir grįžo namo apie 20 val. Jam grįžus namuose buvo ramu, tarp tėvų jokio konflikto nevyko. Apie 20.20 val. jis išgirdo, kad tarp tėvų vyksta žodinis konfliktas, šie kalba vis garsiau, ginčijasi, bet jis nesikišo ir iš savo kambario nėjo. Iš padrikų jam girdėtų frazių gali paminėti, kad tėvas keletą kartų grasino motinai sulaužyti nosį. Apie 21.30 val., būdamas savo kambaryje, jis išgirdo, kad mama kviečiasi pagalbos, jį šaukė vardu, prašė padėti, sakė, kad jai spyrė į nugarą. Jis iš karto išbėgo iš kambario į virtuvę ir pamatė mamą, virtuvėje besistojančią nuo grindų, tėvas stovėjo šalia jos, šiek tiek dešiniau. Ant virtuvės plytelių matė raudonas dėmes. Jis iš karto nuėjo į kambarį pasiimti savo mobilųjį telefoną ir sugrįžo į virtuvę. Jam skambinant Bendruoju pagalbos telefonu tėvas nuėjo į miegamąjį kambarį. Tai ne pirmas jo tėvų konfliktas, kuris pasibaigia fiziniu smurtu (t. 1, b. l. 67-70).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. Š. parodė, kad 2024 m. kovo 30 d., dirbant pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką, kartu su policijos rėmėju A. Š. apie 21.50 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus gavo nurodymą vykti į smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, išlipus iš lifto, jį pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. D. Moteris iš karto paaiškino, kad prieš ją smurtavo sutuoktinis J. D. Įėjus į butą, svetainėje stovėjo J. D., kuris laikė prispaudęs rankšluostį prie galvos, matėsi bėgantis kraujas. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus. Moteris aiškino, kad vyras ją mušė, trenkė jai per nugaros sritį, tačiau kokius būtent tiksliai veiksmus atliko vyras jos atžvilgiu, nedetalizavo. Vyras kategoriškai neigė, kad mušė sutuoktinę, teigė, kad tai žmona jam trenkė batų šaukštu per galvos sritį, po ko jis šį perlenkė per pusę. Abu asmenys konkrečiai, kas tarp jų įvyko, papasakoti nesugebėjo, kadangi vyras buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o moteris per daug susijaudinusi, verkė. Kadangi sūnus paskambino Bendruoju pagalbos telefonu, jis nuėjo į šio kambarį pabendrauti. Sūnus nurodė, kad įvykio metu buvo užsidaręs savo kambaryje, nieko nematė, tik girdėjo, kad tėvai konfliktuoja, išėjo iš kambario tik tuomet, kai mama šaukėsi pagalbos, prašė iškviesti policiją. Anot sūnaus, išėjęs iš kambario šis pamatė, kad mama guli ant žemės virtuvėje, taip pat buvo kruvinos grindys, tačiau kieno tai kraujas buvo, nežino. Mama pasakė, kad tėvas spyrė jai į nugaros sritį, tuomet mama su juo užsidarė jo kambaryje ir laukė policijos. Išsiaiškinus įvykio aplinkybes ir nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius, buvo susisiekta Operatyvinės veiklos skyriaus budėtoju ir paprašyta iškviesti kolegas, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą, o jis pats iš buto išėjo ir daugiau nei su J. D., nei su J. D. nebebendravo. Kiek pamena, ant nukentėjusiosios jokių sužalojimų nematė (t. 1, b. l. 73-76).
J. D. 2024 m. kovo 30 d. – kovo 31 d. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. kovo 30 d., apie 21.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras – J. D., būdamas neblaivus, kilusio žodinio konflikto metu, dešinės rankos kumščiu, du kartus trenkė į veidą, t. y. į kaktą ir kairį skruostą, tos pačios dešinės rankos kumščiu trenkė du kartus į krūtinę, bei du kartus dešinės rankos kumščiu į viršutinę nugaros dalį. Dėl tokių savo vyro J. D. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1-10).
BIRT ataskaitų žiūryklės 2024 m. birželio 6 d. išraše užfiksuota, kad 2024 m. kovo 30 d., apie 21.49 val. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi asmuo, kuris nurodė, kad (duomenys neskelbtini), jog jo motina su tėvu susimušė (t. 1, b. l. 20-21).
Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 31 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta yra trijų kambarių butas, daugiabutyje name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra (duomenys neskelbtini) aukštų, patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, namo teritorija neaptverta, priėjimas ir privažiavimas niekaip neribojamas. Apžiūrimas butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, laiptinės durys metalines su kodine spyna. Pro duris patenkama į laiptinę, kur liftu pakilus į (duomenys neskelbtini) aukštą, patenkama į bendro naudojimo koridorių, kuris nuo liftų pasisuka į kairę. Pačiame koridoriaus gale yra buto numeris (duomenys neskelbtini) durys. Durys seifinio tipo, apžiūros metu uždarytos. Pro duris patenkama į buto koridorių, kurio dešinėje yra komoda, o kairėje, medinė spintelė, už komodos yra spinta su stumdomomis durimis. Iš koridoriaus pasukus į dešinę, yra kambarys Nr. 1, kambarys sudaro bendrą erdvę su virtuve. Virtuvės zona yra įrengta kairėje kambario pusėje, kur prie sienos yra sustatyti virtuviniai baldai su įmontuota virtuvės buitine technika. Taip pat stovi stalas su kėdėmis. Kambario dešinėje pusėje prie sienos yra minkštas kampas su prieš jį pastatytu minkštasuoliu. Tiesiai iš kambario Nr. 1, kur pasibaigia virtuvės zona, yra praėjimas į kambarį Nr. 2, kambaryje Nr. 2 prie sienos, priešais praėjimą yra dvigulė lova, dešinėje nuo praėjimo stovi spintelė su ant jos pastatytu televizoriumi, sienoje esančioje dešinėje pusėje nuo praėjimo yra durys į drabužinę ir WC patalpą. Tiesiai iš koridoriaus, priešais įėjimo į butą duris, yra durys į WC patalpą, kairiau yra praėjimas į kambarį Nr. 3. Kambaryje Nr. 3, dešinėje pusėje nuo praėjimo yra spinta, o kairėje nuo praėjimo yra rašomasis stalas su prie jo pastatyta kėde, už rašomojo stalo yra viengulė lova. Bendra tvarka patalpose nepažeista. Tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra (t. 1, b. l. 22-34).
Vaido įrašų, gautų iš policijos pareigūnų vaizdo kamerų, 2024 m. balandžio 18 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno mobiliuoju vaizdo registratoriumi darytas vaizdo įrašas „export-3zlw0“, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnui išlipus iš lifto, laiptinės koridoriuje jį pasitinka moteris. Įėjus į butą, moteris iš karto pasako, kad prieš ją smurtauja vyras, kad prieš atvykstant policijos pareigūnui vyras jai pagrasino, kad kai šis išvyks, jis ją užmuš. Bute yra vyras, kuris laiko prie galvos prisidėjęs rankšluostį, matosi, kad bėga kraujas. Moteris pareigūnams parodo per pusę perlenktą batų šaukštą ir paaiškina, kad šį perlenkė vyras. Vyras paaiškina, kad perlenkė tuomet, kai žmona jam šiuo trenkė, po ko žmona vėl jam šiuo trenkė. Moteris susijaudinusi, verkia, sunkiai aiškina situaciją, paaiškina, kad netrenkė vyrui batų šaukštu. Vyras greitosios pagalbos atsisako. Pareigūnams paprašius paaiškinti situaciją, moteris pasakoja, kad vyras ją mušė, trankė per nugarą. Vyras moterį pertraukia ir aiškina, kad netrankė žmonos per nugarą, kad tik šiek tiek pastūmė prie stalo, nes jam jau ji atsibodo. Vyras aiškina, kad „atleido“ vieną smūgį (tiksliai nepaaiškina, kokį), po ko jai pasakė „atsargiau, skauda“, po ko jam trenkė į galvą, tuomet jis perlenkė batų šaukštą per pusę, ją šiek tiek nuo savęs atstūmė, dėl ko žmona galėjo atsitrenkti į stalą. Moteris pertraukia vyrą, sakydama, kad šis jai trenkė per nugarą, dėl ko ji nukrito, sako,kad ji tiesiog gynėsi nuo vyro. Vyras vėl aiškina, kad kai jis perlenkė batų šaukštą per pusę, tuomet žmona trenkė jam batų šaukštu jau per petį. Vyras akivaizdžiai neblaivus. Moteris aiškina, kad tai vyras ją mušė batų šaukštu, kad vyras ją mušė, spardė, o ji tik gynėsi. Vyras paaiškina, kad yra liudytojas – sūnus, tačiau moteris atsisako, kad sūnus būtų apklausiamas. Pareigūnas nueina pas sūnų į kambarį, šis paaiškina, kad girdėjo konfliktą tarp tėvų, tačiau iš kambario išėjo tik kai jau šaukėsi pagalbos mama, kuri šaukė, kad tėvas spyrė jai į nugarą; išėjęs iš kambario pamatė, kad virtuvėje mama gulėjo ant žemės, o tėvas stovėjo šalia; pamatė, kad virtuvėje ant grindų pilna kraujo, kieno tai kraujas, nurodyti negali, tačiau matė, kad tėvas laikėsi susiėmęs už galvos; mama atbėgo pas jį į kambarį ir tuomet jis paskambino Bendruoju pagalbos telefonu. Vyras pasako, kad neturi žmonai jokių pretenzijų (t. 1, b. l. 31-40).
Garso įrašo 2024 m. balandžio 18 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra viena „MP3 Format Sound“ tipo rinkmena,,BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024-03-30 21_44_13)“, kuriame yra užfiksuotas garso įrašas. Garso įrašas atsiųstas iš PRĮR sistemos. Įrašas atkurtas ir perklausytas panaudojant kompiuterinę įrangą ir „Windows Media Player“ programą. Įraše užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjo vyro balsas. Nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini). BPC - 112, klausau jūsų. P - sveiki, (duomenys neskelbtini) reikia policijos ir galimai greitosios pagalbos, smurtas artimoje aplinkoje. BPC - palaukite... čia būtų (duomenys neskelbtini)? P - (duomenys neskelbtini). BPC - čia nuosavas namas ar kur jūs esate? P – daugiabutis. BPC - kelintame bute esate? P - (duomenys neskelbtini) butas, (duomenys neskelbtini) aukštas, (duomenys neskelbtini) korpusas. BPC - o durų kodas yra? P - (duomenys neskelbtini) raktas (duomenys neskelbtini). - dabar sakykite, prašau, kas ten atsitiko? P - tėvas smurtauja prieš mano mamą. BPC - ir greitoji reikalinga mamai, taip? P - nu nežinau mamai, nežinau, nu normaliai kraujo ant žemės, tai nežinau, gal ir reiktų. BPC - tai reikia jai greitosios ar ne? o kiek jūsų mamai metų? P - aš nežinau, aš ne ekspertas. BPC - o kiek metų mamai?P - mamai (duomenys neskelbtini). BPC - tai paklauskite skauda jai ką nors ar neskauda. Tai tėvas sumušė ją ar kaip? P - nežinau, ta proga tuoj bando pasišalinti iš čia, jam galva kruvina, nežinau kas čia vyksta. BPC - tai palaukite, man dabar reikia žinoti, kam ką kviesti. Policija reikalinga aišku, o greitoji reikia mamai, nereikia, ji ten sumušta, kraujuoja? P - sako nereikia. BPC - atsisako greitosios? P – mhm. BPC - tai jinai susimušė su jūsų tėvu ar kaip? P – mhm. BPC - dar nepilnamečių vaikų namuose yra? P - ne, aš pilnametis. BPC - Jūs pilnametis būsite. Vardas pavardė kas praneša? P – J. J. D. BPC - laukite vietoje tarnybos. P - gerai, ačiū. BPC - viso gero (t. 1, b. l. 40-42).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjo I. V. 2024 m. kovo 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dėl techninių nesklandumų įvykio metu nebuvo galimybės atspausdinti ir pridėti prie bylos alkotesterio pūtimo kvito. J. D. buvo tikrintas alkotesteriu „Drager“ Nr. 0716. 2024 m. kovo 31 d., 04.39 val. buvo nustatytos 1,67 promilės (t. 1, b. l. 79-80).
2023 m. gruodžio 11 d. patikros sertifikate Nr. 206569 nurodyta, kad alkotesterio „Alcotest 7510“ patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. birželio 9 d. (t. 1, b. l. 81).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A- 5/2014, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY0LTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-164-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-164-895/2016">2K-164-895/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDc0LTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-474-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-474-489/2016">2K-474-489/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI3LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-227-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-227-788/2017">2K-227-788/2017</a>). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.
Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad J. D. jam inkriminuotu laiku ir vietoje – 2024 m. kovo 30 d., apie 21.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajai J. D. sukėlė fizinį skausmą – sudavė šešis smūgius į įvairias kūno vietas – vieną smūgį į kaktos sritį, vieną smūgį į kairįjį skruostą, du kartus į krūtinės sritį ir du kartus į viršutinę nugaros sritį, ir tokiu būdu savo šeimos nariui – sutuoktinei J. D. sukėlė fizinį skausmą.
Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. D. kategoriškai neigė savo kaltę (t. 1, b. l. 110-113, 125-126), tačiau bylos nagrinėjimo teisme savo kaltę visiškai pripažino, nurodydamas, kad bylai aktualiu laiku – 2024 m. kovo 30 d., vakaro metu tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas, kurio metu jis jai sudavė ne vieną smūgį į įvairias kūno vietas. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nedetalizavo tarp jo ir jo sutuoktinės J. D. įvykusio konflikto dinamikos, bet pripažino, jog šio konflikto metu sudavė tokį skaičių smūgių ir į tokias vietas, kurios yra numatytos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltinime. Pasak kaltinamojo, nepaisant įvykusio konflikto, jis su sutuoktine jau susitaikė (t. 2, b. l. 42-45). Teismas abejoti minėtais kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais neturi pagrindo, kadangi jie atitinka tiek nukentėjusiosios J. D. ikiteisminio tyrimo metu pateiktų parodymų turinį, tiek ir rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą. Ikiteisminio tyrimo metu du kartus apklausta nukentėjusioji J. D. patvirtino, kad 2024 m. kovo 30 d., jos ir sutuoktinio gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir J. D. įvyko žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinio smurto panaudojimą. Minėto konflikto metu, sutuoktinis J. D. du kartus jai trenkė į veidą – vieną kartą pataikė į kaktą, kitą kartą – į kairįjį skruostą. Be kita ko, pastarasis taip pat du kartus trenkė jai į krūtinę, bei du kartus - į viršutinę nugaros dalį. Dėl visų šių smūgių ji pajuto fizinį skausmą ir pradėjo šauktis pagalbos, po ko į virtuvę atbėgo jų sūnus, kuris iškvietė pagalbą (t. 1, b. l. 53-56, 57-60). Faktą, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo bylai aktualiu laiku ir vietoje įvyko konfliktas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti – pastarųjų sūnus J. J. D. ir į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas K. Š. Pastarieji patvirtino, kad paties konflikto, kurio metu kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajai, jie nematė, tačiau kitame kambaryje buvęs sūnus girdėjo riksmus, taip pat tėvo grasinimus, išsakytus motinai, o į įvykio vietą atvykęs pareigūnas nurodė, kad nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis J. D. ją mušė (t. 1, b. l. 67-70, 73-76). Galiausiai faktą, kad 2024 m. kovo 30 d. tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo J. D. įvykusio konflikto metu pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina ir nukentėjusiosios fotonuotraukos, padarytos jos antrosios apklausos metu, iš kurių yra akivaizdžiai matomos -kraujosruva krūtinės srityje, arčiau pečių, bei nubrozdinimas kaktos srityje (t. 1, b. l. 61-64). Nors nukentėjusioji į gydymo įstaigas dėl jai padarytų sužalojimų nesikreipė, tačiau tiek pačios nukentėjusiosios viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliais išlikę parodymai, tiek ir pirmiau minėtos fotonuotraukos, atvaizduojančius padarytų sužalojimų mastą ir pobūdį, nesuteikia pagrindo teismui abejoti, kad dėl įvykio metu kaltinamojo panaudoto fizinio smurto nukentėjusioji J. D. jautė fizinį skausmą.
Iš pirmiau aptartos ir teismo įrodymais pripažintų duomenų visumos akivaizdu, kad kaltinamasis J. D. jam inkriminuotu laiku ir vietoje nukentėjusiosios atžvilgiu atliko visus jam inkriminuotus smurtinius veiksmus, o būtent – dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į kaktos sritį, vieną kartą - į kairįjį skruostą, du kartus - į krūtinės sritį ir du kartus - į viršutinę nugaros sritį, dėl ko nukentėjusiajai J. D. sukėlė fizinį skausmą. Tai reiškia, kad pastarojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų nukentėjusioji gali patirti fizinį skausmą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels fizinį skausmą nukentėjusiajai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.
Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiojo asmens, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BPK 38 straipsnyje numatyta, kad šeimos nariais, be kita ko, yra laikomas ir asmens sutuoktinis.
Iš anksčiau aptartų kaltinamojo J. D. ir nukentėjusiosios J. D. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra susituokę (duomenys neskelbtini) metus, todėl minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2024 m. kovo 30 d. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. D..
Galiausiai, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmiau aptartus ir teismo įrodytais pripažintus smurtinius veiksmus, kaltinamasis J. D. atliko, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Nors byloje nėra išlikę įvykio metu panaudoto alkotesterio kvitai, tačiau kaip matyti iš kaltinamojo neblaivumą tikrinusio pareigūno 2024 m. kovo 31 d. tarnybinio pranešimo, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, tikrinant kaltinamojo neblaivumą jam buvo nustatytas 1,67 promilių girtumas (t. 1, b. l. 79-80). Be kita ko, šios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu neginčijo ir pats kaltinamasis J. D., pripažinęs, kad tą dieną buvo pavartojęs alkoholio. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja apeliavo į tai, kad kaltinime suformuluota neblaivumo aplinkybė nėra detalizuota, nurodant, kad tai, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Minėtų advokatės argumentų kontekste pabrėžtina, jog vien tai, kad kaltinime nėra nurodytas pirmiau aptartas teiginys, jokiu būdu nešalina teismo įrodyta laikytinos kaltinamojo neblaivumo aplinkybės. Anaiptol, šis teiginys turi įtakos sprendžiant kaltinamojo J. D. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės klausimą, kuris detaliau bus aptartas nuosprendžio dalyje dėl pastarajam skirtinos bausmės.
Atsižvelgęs į pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas šiuo atveju pripažįsta, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl konstatuotina, kad kaltinamasis J. D. 2024 m. balandžio 30 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,67 promilių neblaivumas), žodinio konflikto su sutuoktine J. D. metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į kaktos sritį, vieną kartą į kairįjį skruostą, du kartus į krūtinės sritį ir du kartus į viršutinę nugaros sritį, taip savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. D. fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Dėl skirtinos bausmės
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-746/2016">2K-184-746/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253-699/2018">2K-253-699/2018</a>). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 140 straipsnio 2 dalis). Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo J. D. gynėja akcentavo, jog pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis J. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau teismas, įvertinęs kaltinamojo viso proceso metu pateiktų parodymų turinį, jo elgesį baudžiamojo proceso metu, neturi pagrindo sutikti su šia advokatės išvada.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir atskleidžia jo pažiūrų bei dorovinių nuostatų nepastovumą. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).
Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015).
Teismas, anksčiau aptartos teismų praktikos bei teisinio reguliavimo kontekste, pripažįsta, kad nors kaltinamasis J. D. bylos nagrinėjimo teisme metu ir pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes – fizinio smurto sutuoktinės atžvilgiu panaudojimą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę kategoriškai neigė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pasinaudojo jam suteikta teise ir parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką neteikė. Pastarasis savo kaltę pripažino tik bylos nagrinėjimo teisme metu, suvokęs, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų, kurie laikytini įrodymais ir kurių niekaip neturėjo galimybės nuginčyti ar paneigti. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad nors kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pastarasis nuosekliai neigė savo kaltę, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo J. D. gynėjos argumentais ir pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę.
Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina, jog šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o būtent – kaltinamasis J. D. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir šią veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, nors kaltinime nėra nurodyta, kad kaltinamojo J. D. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo atliktiems veiksmams, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu netrukdo konstatuoti, kad pastarojo atsakomybę sunkina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė. Pabrėžtina, jog kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės nebūtinai turi būti jam inkriminuojamos ir nurodomos kaltinimo turinyje. Anaiptol, toks kaltinimo formulavimas tik apsunkintų kaltinimo turinį ir būtų perteklinis. Nagrinėjamu atveju J. D. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė - asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Kaip buvo minėta pirmiau, nors kaltinamasis J. D. nepripažino, kad jo apsvaigimas turėjo įtakos jo atliktiems veiksmams, tačiau neginčijo, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę taip pat įrodo ir 2024 m. kovo 31 d. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotas kaltinamojo J. D. apsvaigimo laipsnis. Be kita ko, kaip matyti iš į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo kamerų vaizdo įrašų, detalizuotų 2024 m. balandžio 18 d. apžiūros protokole, bei nukentėjusiosios viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliais išlikusių parodymų, kaltinamasis J. D. buvo akivaizdžiai neblaivus ir būtent dėl to ir kilo konfliktas, pasibaigęs fiziniu smurtu (t. 1, b. l. 31-40, 53-56, 57-60), todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad pastarojo nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo būtent alkoholio vartojimas. Minėtai teismo išvadai aktualu ir tai, jog šiame teismo nuosprendyje aptariama ir teismo įrodyta pripažinta kaltinamojo J. D. padaryta nusikalstama veika buvo ne pirmoji veika, padaryta esant neblaiviam. Kaip matyti iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, J. D. iki šio teismo nuosprendžio priėmimo buvo du kartus pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, - vairavęs automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 87-94). Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis svarbu ir tai, kad, pastarasis BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė jam ankstesniu nuosprendžiu už nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės atlikimo metu, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja ir kita J. D. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam J. D., teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius J. D. – vedęs, dirbantis, anksčiau teistas tris kartus, nusikalstamą veiką padarė jam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, dėl netinkamo jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo panaikintas, baustas administracine tvarka, įskaitant ir už neblaivumą viešoje vietoje, bauda neapmokėta (t. 1, b. l. 95-97).
Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį J. D. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis, nepaisant jo atžvilgiu sistemingai priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių ir griežtėjančių bausmių, taip pat jam suteikto pasitikėjimo atidedant jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, sau įprasto elgesio modelio neatsisako ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į anksčiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę, neženkliai viršijančią sankcijos vidurkį – 60 parų arešto.
Teismo
Kaltinamasis J. D. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 40 parų arešto bausmę.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo kaltinamajam J. D. skirtinos arešto bausmės vykdymą atidėti. Kaip matyti iš BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyto teisinio reguliavimo, arešto bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu asmuo arešto bausme yra nubaustas pirmą kartą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaltinamajam J. D. arešto bausmė yra skirtina jau trečiąjį kartą ir būtent jam anksčiau paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu jis padarė naują ir šioje byloje įrodytą pripažintą nusikalstamą veiką. Akivaizdu, kad nepaisant jam ankstesniu teismu sprendimu pritaikyto bausmės vykdymo atidėjimo, kaltinamasis ir toliau sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas, kas patvirtina, kad pagrindo šioje baudžiamojoje byloje J. D. taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra. Taip pat atsižvelgiant į kaltinamajam skirtą realią arešto bausmę, teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo kaltinamajam skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi, teismo vertinimu, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus realią arešto bausmę.
Kaip buvo minėta pirmiau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu J. D. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskiriant galutinę sumažintą 30 parų arešto bausmę, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidedant 1 metų laikotarpiui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir pastarasis buvo pasiųstas atlikti 30 parų arešto bausmę. Šio teismo nuosprendžio priėmimo metu minėta arešto bausmė dar nėra atlikta. Pažymėtina, jog šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką kaltinamasis J. D. padarė 2024 m. kovo 30 d. – jam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu, dar šios bausmės neatlikęs, todėl minėtu ir šiuo nuosprendžiu J. D. paskirtos bausmės bedrintinos BK 64 straipsnio nustatyta tvarka.
BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendriną bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šios normos 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam J. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį – 30 parų arešto, taip pat įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (ne kartą teistas, šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu), bei vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 bei 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu J. D. skirtinos 40 parų arešto bausmės prideda visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 30 parų arešto, kaltinamajam paskirdamas galutinę subendrintą 70 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, kaltinamasis J. D. buvo laikinai sulaikytas 2024 m. gruodžio 3 d., 14.30 val. (b. l. 160-162). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi kaltinamajam J. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo palikta galioti, jos taikymo terminą nustatant vienam mėnesiui – iki 2025 m. sausio 3 d. (t. 2, b. l. 13-17).
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais ir BPK 140 straipsnio 13 dalyje numatytomis nuostatomis, į kaltinamajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas J. D. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. gruodžio 3 d., 14.30 val., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. lapkričio 22 d. pateikė pažymą Nr. APD-2024-11732, kuria prašo išspręsti klausimą dėl kaltinamajam J. D. taikytos teisinės pagalbos išlaidų, o būtent – 95,38 Eur, atlyginimo (t. 2, b. l. 3-6).
Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.
Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0zMTYtNjU0LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-316-654/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-316-654/2016">T-316-654/2016</a>). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 1 dalyje 7 punkte numatytais pagrindais – atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam yra taikoma kardomoji priemonė - suėmimas. Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį ir ribotą galimybę įsidarbinti, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų netikslingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Kiti klausimai
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi kaltinamajam J. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo palikta galioti, jos taikymo terminą nustatant vienam mėnesiui – iki 2025 m. sausio 3 d. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. D. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 bei 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. D. paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi pakeista 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės pridedant visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir J. D. paskirti galutinę subendrintą 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į J. D. paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 3 d., 14.30 val., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. D. atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
J. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš J. D. nepriteisti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti J. D., kad:
1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Pravieniškių 2- ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių rajonas), atlikti arešto bausmės;
2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;
3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė
