M. A. pagal BK 323 str., 182 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 1-3583-1170/2024

Teisminio proceso Nr. 1-02-8-00007-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.1.; 1.2.32.11.1.; 2.3.4.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,

sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,

kaltinamajam M. A. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalyje

Teismas

n u s t a t ė :

M. A. dezertyravo iš tarnybos vietos ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, o būtent - jis, nuo (duomenys neskelbtini), būdamas profesinės karo tarnybos kariu, prisiekęs Lietuvos Respublikai, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) pareigose, be pateisinamų priežasčių neatvyko į tarnybos vietą (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. balandžio 15 iki 2024 m. gegužės 9 d.

Toliau, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis, būdamas profesinės karo tarnybos kariu, prisiekęs Lietuvos Respublikai, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) pareigose, be pateisinamų priežasčių į tarnybos vietą (duomenys neskelbtini), neatvyko ir laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai, tai yra ilgiau nei dešimt dienų.

Tokiais savo veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 323 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tarnavo Lietuvos kariuomenėje, neskaitant privalomosios. Tarnavo nuo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) d. Jis buvo pasirašęs sutartį dėl tarnybos, dirbo sutarties pagrindais. Sutartį jis pasirašė ant greito, neįsigilino į jos turinį. 2024 balandžio mėnesį jis nebuvo tarnyboje, tuo metu jis buvo „nusivažiavęs“. – jam daugiau nesinorėjo tarnauti. Galimai tuo metu buvo bandomasis laikotarpis, todėl jis manė, jei nenueis į tarnybą, jam nieko nebus. Jis prieš tai sirgo, o kai baigėsi nedarbingumas, tiesiog negrįžo į tarnybą. Savo kolegoms jis pasakė, kad prasitęsė nedarbingumą, bet iš tikrųjų neprisitęsė. Kuopininkas V. bandė su juo susisiekti, tačiau jis (M. A.) nekėlė ragelio. Jis susirašinėjo su V., o vėliau nutrūko kontaktas. Vėliau jį (M. A.) bandė tėtis grąžinti į tarnybą, buvo susisiekęs, tačiau jis (M. A.) negrįžo vis tiek. Gegužės mėnesį jam teko vykti į tarnybą. Tuomet jis pasirašė dokumentus ir bataliono vadas pasirašė. Prašymą dėl atleidimo jis (M. A.) pasirašė, kuriame darbo sutarties nutraukimą nurodė nuo birželio 10 d. Jis galvojo, kad nereikia daugiau važiuoti, nes pats pasirašė šiuos dokumentus. Jis nepamena ar kreipėsi dėl nedarbingumo po parašyto prašymo atleisti. Gegužės 27 d. jis nesirodė tarnyboje, tačiau tikslių datų nepasakys. Vieną kartą V. jam paskambino, galimai ir į „Messenger“ programėlę jam parašė, nurodė, kad reikia atvykti į tarnybą, su dokumentais netiko kažkas, reikėjo perdaryti. Prieš rugpjūčio mėnesį jam rašė kuopininkas, todėl jis važiavo grąžinti daiktus. Jis nusprendė, kad pasirašant išėjimo iš darbo nutraukimo prašymą, jis jau yra atleistas. Prašyme atleidimo datą jis nurodė birželio 10 d. Šiuo metu jis žino, kad darbo santykiai nutrūko nuo (duomenys neskelbtini) d., o kai daiktus nunešė, jis sužinojo, kad tikrai jau yra atleistas, o prieš tai galvojo, kad nuo birželio 10 d., nes matė tą dokumentą prieš savo akis, todėl taip ir pagalvojo. Tame dokumente buvo kuopos vadų parašai, kiek pamena, tačiau ten trūko bataliono vado parašo – vieno parašo trūko. Pats karys negali rinkti parašų, todėl jis paliko kuopos vadui kažkuriam, iš aukštesnio rango. Prašymas nuo birželio mėn. parašytas buvo. Jis nepamena ar palikęs pasirašyti lapus, gavo kažką, kas patvirtintų, kad nutraukti santykiai. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dalyvauja mokymuose (duomenys neskelbtini), o greitai grįš į (duomenys neskelbtini), kur toliau tęs darbą. Dėl sukčiavimo dar vyksta tyrimas. Visas jo nesilankymas tarnyboje prasidėjo dėl to, kad padarė tą sukčiavimo veiką, todėl galvojo, kad bus blogai tarnyboje ir viskas taip užsitęsė. Dėl sukčiavimo tyrimo jis ir vengė vykti į tarnybą, nes pasekmių bijojo (b. l. 172-173).

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokuroras taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. A. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato ir su juo sutinka. Psichinėmis ligomis nėra sirgęs, galvos traumų neturėjo. Šiuo metu jaučiasi gerai, parodymus duoti gali. Nuo (duomenys neskelbtini) tarnauja profesinėje karo tarnyboje. Nuo (duomenys neskelbtini) tarnavo nuolatinėje privalomoje pradinėje karo tarnyboje ir nuo tada yra prisiekęs Lietuvos Respublikai kaip karys. Priesaikos tikslios datos neprisimena. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas. Jo tarnybos vieta buvo (duomenys neskelbtini), o tarnybos laikas – nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Savaitgaliai buvo skirti poilsiui. Taip pat, pagal įsakymą ir iš anksto numatytą planą, buvo skiriamas į budėjimus, kurie trukdavo parą. Tarnyba kariuomenėje buvo puiki, kolektyvas draugiškas, vadai geri, nusiskundimų neturėjo ir neturi. Į šias pareigas buvo paskirtas bandomajam laikotarpiui. 2024 m. balandžio 2 d. gydytojai jam nustatė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gydytojas R. S. jam išrašė nedarbingumo pažymėjimą nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. Apie išduotą nedarbingumą jis informavo savo skyriaus vadus – srž. Ž. J. ir srž. P. I. Gydantis namuose, su juo susisiekė draugas ir pasiūlė papildomai užsidirbti pinigų. Jam sutikus, draugas paaiškino, kad tereikės nuvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ saloną ir savo vardu atsiimti tris mobiliojo ryšio telefonus. Tikslios datos, kada važiavo pasiimti telefonų, neprisimena, bet žino, kad tai buvo balandžio mėnesio pradžioje, kai turėjo nedarbingumą. Pasiėmęs telefonus, juos atidavė draugui ir už tai gavo 750 Eur. Vėliau, baigiantis nedarbingumui, jis suprato, kad galimai padarė nusikalstamą veiką, pasiimdamas tuos telefonus, ir į tarnybą grįžti nenorėjo, nes žinojo, jog policijai sužinojus, jis bus nušalintas nuo pareigų. Be to, tarnybos metu neturėjo per daug darbo ir suprato, kad tokia veikla jam nepatinka. Jis kažkam iš būrio vadų pranešė, kad nedarbingumas buvo pratęstas, nors iš tiesų gydytojas jo nepratęsė. Vėliau vadovybė pamatė, kad nedarbingumas nebuvo pratęstas ir bandė su juo susisiekti, tačiau jis ignoravo skambučius ir laiškus. Jis manė, kad neatvykus į tarnybą, jo sutartis bus nutraukta, ko ir siekė tokiu elgesiu. Pasirašydamas profesinės karo tarnybos sutartį, buvo informuotas, kokiais pagrindais galima ją nutraukti. Jis nežinojo, kad už neatvykimą į tarnybą daugiau kaip 10 dienų yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Savo veiksmais jis norėjo tik išvengti tarnybos ir kad kuo greičiau su juo būtų nutraukta sutartis. Laiško iš dalinio, kuriame buvo nurodyta, jog neprisistačius į tarnybos vietą bus pradėta baudžiamoji byla, negavo. Jis nuoširdžiai gailisi, kad norėdamas nutraukti sutartį dezertyravo. Taip pat nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, supranta, kad turi atsakyti pagal įstatymą, ir nežada trukdyti procesui, tik bendradarbiauti. Jis taip pat paminėjo, kad 2024 m. gegužės 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai jam pareiškė įtarimus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamasis taip pat papildė, kad su nauju pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato ir su juo sutinka. Jis savo parodymų, duotų per pirmą apklausą, nekeičia ir juos tvirtina. Dėl padarytos naujos nusikalstamos veikos gailisi. Jis paaiškina, kad 2024 m. gegužės 9 d. Karo policijos pareigūnai jį pristatė į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) batalioną, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną jis parašė prašymą dėl atleidimo iš pareigų ir pateikė jį kuopininkui A. D. Prieš jį nuvežant į dalinį, Karo policijos tyrėjas informavo, kad kol nebus priimtas sprendimas dėl atleidimo iš pareigų, jis privalo vykdyti savo pareigas ir pagal tarnybos grafiką atvykti į tarnybą. Kitu atveju, neatvykus bus pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl savavališko pasišalinimo iš tarnybos arba dezertyravimo. Jis nepamena, kada vėliau atvyko į tarnybą. Jis prisimena, kad susirgo ir kreipėsi į gydytoją, kuris išrašė nedarbingumo pažymėjimą. Pasibaigus nedarbingumui, jis į tarnybą neatvyko, nes galvojo, jog parašęs prašymą dėl atleidimo nuo birželio 10 d. jau nebetarnauja. Jis neprisimena, ar tuo laikotarpiu kas nors iš dalinio bandė su juo susisiekti mobiliuoju telefonu. Per visą laiką iki įsakymo dėl atleidimo priėmimo, jis nebendravo su savo tarnybos kolegomis ar vadais. Liepos 10 d. kariuomenė pervedė jam maistpinigius, po ko jis susisiekė su kuopininku. Kuopininkas paaiškino, kad pinigai buvo pervesti, nes jis vis dar tarnauja ir privalo atvykti į tarnybą. Jis, žinodamas, kad vis dar tarnauja, vis tiek nenuvyko į tarnybą, nes nenorėjo to daryti. Dezertyravimo metu, t. y. tuo laikotarpiu, kai jis turėjo būti tarnyboje, jis bandė įsidarbinti „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje ir (duomenys neskelbtini), tačiau to padaryti negalėjo, nes dar nebuvo pasibaigusi darbo sutartis su kariuomene. Neatvykdamas į tarnybą, jis suprato visas iš to kylančias pasekmes ir elgėsi tyčia. Rugpjūčio mėnesio pradžioje su juo susisiekė kuopininkas ir informavo, kad jau yra išleistas įsakymas dėl jo atleidimo bei pranešė, kad jis turi grąžinti jam išduotus daiktus. Jis nuoširdžiai gailisi, kad pakartotinai neatvyko į tarnybą ir dezertyravo. Jis pripažįsta, kad nežinodamas visų procedūrų, iš karto turėjo pasikalbėti su savo tiesioginiu vadu ir tik gavęs leidimą, būdamas užtikrintas, kad jo neatvykimas nesukels baudžiamosios atsakomybės, turėjo tik tada nevykti į tarnybą. Jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir supranta, kad turi atsakyti pagal įstatymą (b. l. 116-117, 121- 124).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad tarnauja Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas. Nuo (duomenys neskelbtini) kuopoje tarnauja profesinės karo tarnybos karys M. A., kuris užima (duomenys neskelbtini) pareigas. M. A. buvo priimtas į tarnybą bandomajam 6 mėnesių laikotarpiui. Bandomuoju laikotarpiu tarnyboje jam sekėsi vidutiniškai, kadangi A. ir kiti būrio kariai pastebėjo, jog jis dažnai skolindavosi pinigų iš kuopos kolektyvo, dėl to net buvo turėtas ne vienas pokalbis, kurių metu A. vieną kartą aiškino, kad pinigų jam reikia buto remontui, kitą kartą neva dėl močiutės mirties. Taip pat pasitaikydavo, kad A. vėluodavo į darbą, todėl kilo įtarimų dėl jo kaip kario patikimumo. Nepaisant to, galutinis sprendimas, ar jis tęs tarnybą kuopoje, dar nebuvo priimtas. 2024 m. balandžio 2 dieną iš (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) vado arba būrio vado pavaduotojo buvo gauta informacija, kad j. eil. M. A. susirgo ir turi nedarbingumo pažymėjimą. Visą nedarbingumo laikotarpį karys informuodavo savo tiesioginius vadus apie nedarbingumo pratęsimą. Tarnybos ir laiko apskaitos žiniaraštyje j. eil. A. ligos metu buvo žymimas raide „L“ (liga). 2024 m. balandžio 26 dieną, nesulaukus informacijos apie kario nedarbingumo pratęsimą iš (duomenys neskelbtini), asmeniškai buvo bandoma su juo susisiekti telefonu 11.35 val., tačiau A. neatsiliepė. 11.44 val. buvo išsiųsta trumpa žinutė: „Sveikas. Kai pratęsi nedarbingumą, paskambink man“. Karys atrašė 11.56 val.: „Laba diena, gerai“. Kadangi ilgai nebuvo sulaukta žinių apie kario nedarbingumą, įtariant galimą melagingos informacijos pateikimą, 14.07 val. buvo paskambinta patikslinti informaciją (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistui št. srž. A. C. Patikrinus M. A. nedarbingumo istoriją PERVIS sistemoje, paaiškėjo, kad jo paskutinis nedarbingumas buvo uždarytas balandžio 12 d. Apie tai buvo informuoti kuopos vadas, jo pavaduotojas ir kario būrio vadas. Po pokalbio su specialistu, 14.10 val. bandyta vėl prisiskambinti j. eil. A., tačiau jis neatsiliepė. 14.11 val. buvo išsiųsta trumpa žinutė „Perskambink“, tačiau karys neperskambino. Kelis kartus buvo bandyta vėl prisiskambinti (14.15 val., 14.39 val., 14.56 val.), bet nesėkmingai. Galiausiai j. eil. A. atrašė 14.57 val.: „Aš poliklinikoje“. 17.47 val. dar kartą bandyta susisiekti su kariu, tačiau vėl nesėkmingai. 18.11 val., nesusisiekus su A., buvo skambinta jo tėčiui L., tačiau jis nepakėlė. Perskambino 18.24 val., pokalbio metu buvo paaiškinta situacija ir paprašyta, kad tėvas paskambintų sūnui ir įtikintų jį susisiekti su A. bei atvykti į tarnybą 2024 m. balandžio 27 d. 18.13 val. A. buvo išsiųsta žinutė, nurodant atvykti į tarnybą kitą dieną: „Rytoj turi atvykti į tarnybą 8.00 val. Atsakyk į žinutę, kad gavai.“ Karys atrašė 20.55 val.: „Na, kiek žinau, manęs iškvietimo schemoje jau nėra, būrininkas irgi minėjo, kad galimai teks su manimi atsisveikinti, todėl nemanau, kad turiu ten būti ir švaistyti laiką, jei vis tiek nebūsiu priimtas po bandomojo.“ Po šios žinutės buvo bandoma prisiskambinti kariui 20.56 val., bet jis neatsiliepė. 21.00 val. buvo parašyta dar viena žinutė: „Kodėl nekeli ragelio? Pakelk, pakalbėsim. Neprisidaryk daugiau problemų, atvažiuok rytoj į tarnybą. Turi sutvarkyti šį reikalą iki galo, nes kitaip bus daugiau problemų. Esi schemoje, nežinau, kodėl taip galvoji. Perskambink.“ 21.12 val. dar kartą bandyta prisiskambinti, bet karys neatsiliepė. 21.13 val. išsiųsta žinutė: „Paklausyk manęs, neignoruok, atvažiuok rytoj sutvarkyti šį reikalą.“ A. atrašė tik 23.15 val.: „Neignoruoju, vairavau, taip... dėl biuletenio neturiu, esu bandomajam, tokie dalykai netoleruojami, pats prisiviriau košės, ir prieš savo būrį, neskaitant kuopos visi žiūrės kreivai, todėl norėčiau pirmadienį išeiti iš tarnybos ir ieškoti kito darbo.“ Su kariu bendravimas buvo pratęstas 2024 m. balandžio 27 d. (šeštadienį). A. buvo parašyta žinutė 13.46 val.: „Tu vis dar tarnauji/dirbi Lietuvos kariuomenėje. Taip paprastai nevyksta, kaip tu nori – pagalvoji ir išeini. Privalai atvažiuoti į tarnybą pirmadienį 8.00 val. Visi kuopos kariai dalyvauja pratybose, todėl nesusitiksi su niekuo. Būsiu aš, paaiškinsiu, ką turėsi padaryti ir kokia toliau eiga.“ A. nieko neatrašė, todėl buvo bandyta jam prisiskambinti 17.58 val., tačiau nesėkmingai. 18.03 val. išsiųsta dar viena žinutė: „Atsiliepk arba atrašyk, kad gavai žinutę ir ketini pirmadienį atvykti į tarnybą.“ A. atrašė 18.09 val.: „Gavau, atvyksiu.“ 18.11 val. buvo atrašyta: „Supratau, lauksiu.“ 2024 m. balandžio 29 d., 6.41 val. A. išsiuntė žinutę: „Labas rytas, šiandien tikrai blogai jaučiuosi ir eisiu pas daktarą, iki 12 val. pateiksiu informaciją.“ Po šios žinutės, A. bandė prisiskambinti A. 7.00 val., tačiau jis vėl neatsiliepė. 7.05 val. išsiųsta žinutė: „Labas rytas, kodėl nekeli ragelio? Privalai atvykti į tarnybą ir parašyti tarnybinį pasiaiškinimą, kur buvai tuo laikotarpiu. Kol neparašysi, niekas nevyks. Nesu teisininkas, bet gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Todėl nejuokauk ir atvažiuok į tarnybą.“ A. netgi pasisiūlė nuvežti A. į tarnybą, jei jis neturi kuo atvažiuoti, 7.30 val. parašė žinutę „Jeigu neturi galimybės atvykti, parašyk, atvažiuosiu paimsiu“. 7.16 val. A. D. paskambino jo tėčiui, tačiau atsiliepė mama, paprašė, kad pakalbėtų su sūnumi ir nurodytų atvykti į tarnybos vietą. Taip pat informavo mamą, kad jos sūnus turi grįžti į tarnybą bei paprašė jam perduoti šią informaciją. 8.01 val. bandė dar kartą jam priskambinti, karys nekėlė. 8.15 val. M. A. parašė „Tuojau atvažiuosiu, parašysiu“. A. D. atrašė, kad suprato, lauks. 10.52 val. j. eil. M. A. prašė žinutę „Kurią valandą ketini atvažiuoti“, taip pat bandė priskambinti, tačiau jau nuo 13 val. visi skambučiai buvo atmetinėjami, dėl to, kad pas jį visada buvo užimta. 16.10 val. dar kartą paskambino tėvams paklausdamas ar kalbėjosi su sūnumi ir kur jis dabar yra. Iš pokalbio suprato, kad sūnus neklauso tėvų ir nežino ką su juo daryti. Po 29 d. A. D. daugiau su M. A. nebendravo. Vėliau 30 d. M. A. atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Po to jau gegužės 9 d. M. A. kartu su Karo policija atvyko į tarnybą bei tą pačia dieną parašė paaiškinimą dėl neatvykimo į tarnybą, o apklausos atlikimo dieną parašė prašymą dėl atleidimo iš pareigų. Liudytojas taip pat papildė, kad apie tiriamą antrą M. A. neatvykimą gali papasakoti, kad 2024 m. gegužės 9 d., Karo policija pristatė M. A. į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) kuopą. M. A. tą dieną ar kitą, tiksliai nežino, tvarkėsi dokumentus dėl atleidimo iš tarnybos, parašė prašymą dėl atleidimo, taip pat parašė pasiaiškinimą kuopai dėl neatvykimo. Jis su M. A. 2024 m. gegužės 10 d. bendravo, jis buvo užėjęs pas jį į kabinetą. Apie ką kalbėjo, neprisimena. 2024 m. gegužės 14 d. M. A. parašė jam trumpąją žinutę „labas rytas, mane kuopos vadas paleido vakar namo dėl sveikatos problemų ir šiandien dar nebūsiu. Pasakau ir jums iš kart, nes (duomenys neskelbtini) vadai nežinia kada pamato pranešimus.”. A. jam atrašė „Sveikas, supratau“. A. atrašė: „ką tik iš daktaro, iki rytojaus biletenis“. A. jam parašė: „susisiek su Z. ir informuok”. Vėliau 2024 m. birželio 3 d., gavo iš M. A. žinutę „labas rytas tamsta eisiu šiandien pas gydytoją, manau laikas, nes labai užspaudė tos problemos dėl baudžiamojo… Galvojau pats susitvarkysiu, bet nelabai“. Nuo 2024 m. gegužės 14 d. jis su M. A. daugiau nebendravo, nes išėjo (duomenys neskelbtini) atostogų. Kiek jam yra žinoma, M. A. buvo nedarbingume nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2024 m. gegužės 24 d. Po nedarbingumo su juo vėl nebuvo galima susisiekti ir jis į tarnybą neatvyko. Todėl apie jo neatvykimą buvo vėl informuota Karo policija. M. A. buvo nušalintas nuo pareigų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) atleistas iš tarnybos (b. l. 31-33, 35-38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. J. parodė, kad tarnauja Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) kuopoje, yra (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesio jų kuopoje tarnauja profesinės karo tarnybos karys M. A., kuris yra (duomenys neskelbtini). Maždaug po mėnesio jų kuopa pastebėjo, kad M. A. vis paprašydavo ar pasiskolindavo pinigų nedidelėmis sumomis iš kolegų. Dėl ko jis skolindavosi jis nežino. M. A. iš jo paskolinti pinigų neprašydavo. Vėliau prasidėjo dažni vėlavimai atvykti į tarnybos vietą laiku. Jų kuopos vadas ir būrininkas buvo pastebėję, kad M. A. dažnai neatvyksta laiku, taip pat dėl pinigų pasiskolinimo, jie turėjo pokalbius su M. A. Bandė išsiaiškinti kas negerai ir norėjo A. padėti. Ž. J. asmeniškai su juo pokalbio neturėjo. 2024 m. balandžio 2 d., 10.13 val. iš leitenanto M. B. gavo informaciją, kad M. A. susirgo ir turi nedarbingumo pažymėjimą. Po kelių dienų balandžio 7 d., 21.43 val. iš M. A. gavo trumpąją žinutę, kad balandžio 8 d. ketina lankytis pas gydytoją ir prasitęsti nedarbingumą. Informacijos, kiek tęsis nedarbingumas, negavo, todėl padarė prielaidą, kad visai darbo savaitei. Vėliau balandžio 15 d., 07.50 val. vėl gavo pranešimą iš M. A., kad nedarbingumas bus pratęsiamas savaitei laiko. 2024 m. balandžio 19 d., 14.13 val. M. A. parašė, kad ketina grįžti į tarnybą pirmadienį balandžio 22 d. Tačiau balandžio 21 d., 23.24 val. gavo trumpąją žinutę iš M. A., kad jo nebus iki trečiadienio ir daugiau informacijos pateiks sekančią dieną kai išeis iš gydytojų. 2024 m. balandžio 24 d., 13.15 val. M. A. pranešė, kad nedarbingumas pratęsiamas papildomai iki penktadienio, t. y balandžio 26 d. Kiek jam yra žinoma, M. A. nedarbingumas baigėsi 2024 m. balandžio 8 d. ir daugiau nebuvo pratęstas (b. l. 41-44).

Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) bataliono 2024 m. balandžio 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame M. A., nurodyta nedelsiant atvykti į tarnybos vietą bei pateikti neatvykimo į tarnybą priežastis už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. balandžio 26 d. (b. l. 2).

Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) vado 2024 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ nurodyta, kad pavedama atlikti tarnybinį patikrinimą dėl M. A. neatvykimo į tarnybą (b. l. 3-5).

Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) j. eil. M. A. 2024 m. gegužės ir birželio mėnesio tarnybos ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuota, kad M. A. laikotarpiui nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki gegužės 15 d. ir nuo 2024 m. gegužės 17 d. iki 2024 m. gegužės 24 d. buvo išduotas laikinas nedarbingumas. O 2024 m. gegužės 16 d. ir nuo gegužės 27 d. M. A. į tarnybos vietą neatvyko be pateisinamos priežasties (b. l. 6-9).

Savanoriškų daiktų, dokumentų 2024 m. gegužės 10 d. pateikimo protokole užfiksuota, kad A. D. pateikė susirašinėjimo su M. A. fotonuotraukas (6 vnt.) (b. l. 45-53).

Savanoriškų daiktų, dokumentų 2024 m. gegužės 10 d. pateikimo protokole užfiksuota, kad A. D. pateikė susirašinėjimo su M. A. fotonuotraukas (2 vnt.) (b. l. 54-58).

M. A. (duomenys neskelbtini) priesaikoje užfiksuota, kad M. A. prisiekė tarnauti Lietuvos Kariuomenėje (b. l. 62).

Profesinės karo tarnybos (duomenys neskelbtini) sutartyje nurodyta, kad j. eil. M. A. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos buvo priimtas į karo tarnybą, su nustatytu 6 mėnesių bandomuoju laikotarpiu (b. l. 63).

Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) bataliono vado (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl j. eil. M. A. skyrimo į pareigas“ matyti, kad M. A. nuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas (b. l. 64).

Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose užfiksuota, kad M. A. (duomenys neskelbtini) susipažino su nuostatais ir tai patvirtino savo parašu (b. l. 65- 67).

Lietuvos (duomenys neskelbtini) bataliono 2024 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) kuopos tarnybos žiniaraštyje nurodyta, kad M. A. nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. gegužės 8 d. nebuvo tarnyboje (b. l. 68-70).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. atsakyme į raštą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. A. nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. ir nuo 2024 m. balandžio 8 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. dėl ligos buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b. l. 73-77).

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl j. eil. M. A. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ nurodyta, kad M. A. nuo (duomenys neskelbtini) yra atleidžiamas iš Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigų (b. l. 78-80).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 323 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė kariui, pasišalinusiam iš dalinio ar tarnybos vietos ilgesniam negu dešimt dienų laikui arba tiek laiko neatvykusiam į dalinį ar tarnybos vietą arba nepaisant pasišalinimo trukmės tai padariusiam, turint tikslą išvengti karo tarnybos. Dezertyravimas yra trunkamasis nusikaltimas ir šis nusikaltimas aprašytas formaliąja nusikaltimo sudėtimi. Esant formaliajai nusikaltimo sudėčiai, nusikaltimas laikomas baigtu nuo objektyvios veikos padarymo, o nusikaltimo padariniai yra už tokio nusikaltimo sudėties ribų. Kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai susiję su trukme, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 323 straipsnį už dezertyravimą kyla, jei kario pasišalinimas iš tarnybos vietos truko ilgiau kaip dešimt dienų.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad M. A. kaltė padarius BK 323 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. A. viso proceso metu savo kaltės neginčijo. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad 2024 metų pavasarį tarnavo Lietuvos kariuomenėje, tačiau ši tarnyba jam nepatiko, todėl jis nusprendė jos nelankyti. 2024 m. balandžio mėnesį jis susirgo, po ko jam buvo išduotas nedarbingumas, tačiau pasibaigus nedarbingumui kolegoms apie tai nepranešė ir į tarnybą negrįžo. M. A. neneigė, kad su juo bandė susiekti kolegos, tačiau jis pastariesiems atsakinėdavo epizodiškai, o raginamas atvykti į tarnybos vietą, to nedarydavo. 2024 m. gegužės 9 d. pas jį atvyko vienas iš tarnybos kolegų, kuris jį nuvežė į tarnybos vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur jis (M. A.) parašė prašymą atleisti iš tarnybos ir šį prašymą paliko tarnyboje, tam, kad kiti kolegos surinktų visus būtinus parašus. Tarnybos pabaigos data prašyme buvo nurodyta 2024 m. birželio 10 d. Po šio apsilankymo jam kartotinai buvo išduotas nedarbingumas, o jam pasibaigus, jis kartotinai negrįžo į tarnybą, kadangi, kaip ir pirmuoju atveju, toliau nenorėjo tarnauti. Iš tarnybos jis buvo atleistas (duomenys neskelbtini), ir nuo gegužės mėnesio iki oficialios atleidimo dienos, jis į tarnybą taip ir nebuvo sugrįžęs (b. l. 116-117, 121- 124, 172-173). Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Kaip matyti iš rašytinės baudžiamosios bylos medžiagas M. A. (duomenys neskelbtini) sudarė profesinės karo tarnybos sutartį ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos buvo priimtas į karo tarnybą (b. l. 63). (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) d M. A. nuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas (b. l. 64), o (duomenys neskelbtini) kaltinamasis savo parašu patvirtino, kad susipažino su Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais (b. l. 65-67). Taigi, iš pirmiau aptartų ir tarpusavyje sutampančių bei teismo įrodymais pripažintinų duomenų akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis M. A. nuo (duomenys neskelbtini) profesinės karo tarnybos sutarties pagrindais tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir buvo supažindintas su šios tarnybos atlikimo tvarka, įskaitant ir jo nutraukimo pagrindais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas tame pačiame Lietuvos kariuomenės padalinyje tarnavęs A. D. parodė, kad jam teko kartu tarnauti su kaltinamuoju M. A. Pasak liudytojo, jau tarnybos pradžioje kaltinamasis pavyzdinga tarnyba nepasižymėjo – dažnai vėluodavo į tarnybą, dažnai skolindavosi pinigų iš kitų kolegų, nurodydamas vis kitas skolinimosi priežastis. 2024 m. balandžio 2 d. jis gavo pranešimą, kas M. A. susirgo ir turi nedarbingumo pažymėjimą. Jo žiniomis, nedarbingumas buvo išduotas iki 2024 m. balandžio 12 d., tačiau po šios datos kaltinamasis M. A. tarnyboje nepasirodė, todėl jis bandė su kaltinamuoju susisiekti. Kontaktas su kaltinamuoju buvo epizodinis – pastarasis į skambučius neatsakydavo, į siųstas žinutes atrašydavo retai, o galiausiai informavo, kad tiesiog jau nebenori tarnauti, todėl tarnyboje daugiau nepasirodys. Pasak liudytojo, jis vėliau susisiekė su kaltinamojo tėvais ir juos informavo apie pastarojo nepateisinamą neatvykimą į tarnybą, tačiau tėvai M. A. taip pat poveikio nepadarė, kadangi jis vis tiek savarankiškai į tarnybą neatvyko. Galiausiai, jau 2024 m. gegužės 9 d. Karo policija pristatė M. A. į tarnybos vietą, kur jis surašė prašymą būti atleistas iš tarnybos nuo 2024 m. birželio 10 d., tačiau po to prašymo surašymo kaltinamasis kartotinai tarnyboje nesilankė. Liudytojo žiniomis, M. A. 2024 m. gegužės mėnesio viduryje buvo išduotas nedarbingumas, o jam pasibaigus, šis kartotinai į tarnybą neatvyko, po ko iš tarnybos buvo atleistas nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-33, 35-38). Pažymėtina, jog iš esmės analogiškus parodymus apie kaltinamojo M. A. tarnybą Lietuvos kariuomenėje ikiteisminio tyrimo metu pateikė ir liudytoju apklaustas kaltinamojo tarnybos vietos vadas Ž. J. (b. l. 41-44). Kaltinamojo M. A. nepateisinamą nesilankymą tarnybos vietoje bylai aktualiu laiku, o būtent – laikotarpiais nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. ir nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki (duomenys neskelbtini), patvirtina ne tik pirmiau aptarti liudytojų, taip pat kaltinamojo parodymai, minėtų asmenų tarpusavio susirašinėjimo fotonuotraukos, iš kurių matyti kaltinamojo M. A. atsikalbinėjimai grįžti į tarnybą, bet ir iš oficialių įstaigų gauti duomenys. Kaip matyti tiek iš Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) j. eil. M. A. 2024 m. gegužės ir birželio mėnesio tarnybos ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. atsakymo, M. A. laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. gegužės 9 d., taip pat nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki (duomenys neskelbtini) tarnyboje nebuvo, ir šis nebuvimas buvo nepateisintas (b. l. 6-9, 45-53, 54-58, 68-70, 73-77).

Taigi, visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, įvertinti tiek atskirai, tiek sujungti į vientisą įrodymų grandinę, patvirtina esmines M. A. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, o būtent tai, kad kaltinamasis M. A., tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, būdamas raštiškai supažindintas su karo tarnybos tvarka ir sąlygomis, be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybos vietą ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį ir tokius veiksmus atliko sąmoningai – veikdamas tiesiogine tyčia.

Svarbu pabrėžti, jog ikiteisminio tyrimo metu ir perdavus bylą nagrinėti į teismą, M. A. buvo kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 323 straipsnio 1 dalyje, - buvo kaltinamas tuo, kad dezertyravo iš tarnybos vietos ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį, per du kartus – laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. bei laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs kaltinamojo M. A. viso proceso metu pateiktus parodymus, juos sugretinęs su kitų proceso dalyvių parodymais ir rašytine bylos medžiaga, taip pat atsižvelgęs į pirmiau aptartų įrodymų pagrindu nustatytus pastarojo bylai aktualiu laiku atliktus veiksmus, neturi pagrindo sutikti, kad M. A. profesinėje karo tarnyboje nesilankydamas dviem laikotarpiais, realizavo dviejų atskirų ir BK 323 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius. Teismo vertinimu, pastarojo neveikimas, pasireiškęs per du laikotarpius, buvo jungiamas vieningos tyčios ir tikslo, kurie nesusiformavo iš naujo po to, kai kaltinamasis M. A. Karo policijos 2024 m. gegužės 9 d. buvo pristatytas į tarnybos vietą ir parašė prašymą jį atleisti iš tarnybos.

BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje, priimant sprendimus konkrečiose bylose.

Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2007 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 2K-P-412/2007).

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis M. A. laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. bei nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki (duomenys neskelbtini) be pateisinamų priežasčių neatvyko į tarnybos vietą. Abiem atvejais kaltinamasis pirmiausia kreipėsi dėl nedarbingumo išdavimo tam tikram laikotarpiui, o jam pasibaigus apie tai tiesiog nepranešdavo tarnybos vietos vadovybei ir į tarnybą negrįždavo. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis patvirtino, kad į tarnybos vietą jis nenorėjo vykti jau nuo 2024 m. balandžio mėnesio, tiesiog nusprendė, kad toks veiklos pobūdis jam yra netinkamas, be kita ko, įsivėlė į mobiliųjų telefonų pirkimo schemą, dėl kurios, jo manymu, galėjo kilti problemų tarnyboje, todėl tiesiog nusprendė daugiau į tarnybą negrįžti. Šį savo tikslą jis turėjo ir tuo metu, kai 2024 m. gegužės 9 d. pas jį atvyko Karo policija ir nuvežė į tarnybos vietą prašymo dėl atleidimo iš tarnybos surašymui. Analogiškai, jis po 2024 m. gegužės 9 d. neturėjo jokio noro daugiau tarnauti, todėl tarnyboje daugiau ir nesirodė (b. l. 116-117, 121- 124, 172-173). Nepaneigtina, jog kaltinamojo nesilankymo tarnyboje epizodus skiria tam tikras laikotarpis, tačiau vien tai, kad kaltinamasis per tą terminą pateikė prašymą jį atleisti iš tarnybos ir kartotinai jam buvo išduotas nedarbingumas, nepaneigia jo bendro ir vieningo tikslo bei tyčios nuo pat 2024 m. balandžio mėnesio daugiau nelankyti tarnybos ir nutraukti šią veiklą. Akivaizdu, kad šis bendras kaltinamojo sumanymas, tikslas ir pastarojo neveikimas – sistemingas nesilankymas tarnybos vietoje, patvirtina, kad M. A. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 323 straipsnio 1 dalyje.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad M. A. nuo (duomenys neskelbtini), būdamas profesinės karo tarnybos kariu, prisiekęs Lietuvos Respublikai, tarnaudamas Lietuvos (duomenys neskelbtini) pareigose, be pateisinamų priežasčių neatvyko į tarnybos vietą (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. balandžio 15 iki 2024 m. gegužės 9 d., ir toliau tęsdamas savo veiksmus, be pateisinamų priežasčių į tarnybos vietą (duomenys neskelbtini), neatvyko ir laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai, tai yra ilgiau nei dešimt dienų, tokiu būdu dezertyravo. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo M. A. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 323 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 323 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta išimtinai viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 5 metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-746/2016">2K-184-746/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253-699/2018">2K-253-699/2018</a>). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Kaltinamasis M. A. tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, priskirtiną apysunkio nusikaltimo (11 straipsnio 4 dalis, 323 straipsnio 1 dalis) kategorijai. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba. Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nėra. Taip pat kaltinamasis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, įskaitant ir už karo prievolininkui tenkančių pareigų nevykdymą, baudos sumokėtos (b. l. 98-103).

Taigi, bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis iš esmės laikosi įstatymo, o jo nagrinėjamas nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir nulemta jo lengvabūdiško požiūrio į gyvenimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų, bausmės skyrimui reikšmingų duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 323 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą sankcijos minimumui – 6 mėnesius.

Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis M. A. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina, jog BK numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų M. A. nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, kurie leistų kaltinamajam skirti švelnesnę nei BK 323 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta bausmė (tiek savo rūšimi, tiek savo dydžiu), teismas taip pat nenustatė.

Kita vertus, teismas, įvertinęs jauną kaltinamojo amžių, taip duomenų apie ankstesnį teistumą nebuvimą, pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir šią atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. A. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus. Teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas kaltinamajam M. A. suteikti galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos ir taip užtikrinti jau aptartų paskutinių nuosprendžių vykdymo tęstinumą.

Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam M. A. skirtinos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatomis, nustatomas 8 mėnesių paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5 bei 7 punktuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu.

Bausmės pradžia kaltinamajam M. A. skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kiti klausimai

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. gegužės 9 d. nutarimu kaltinamajam M. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nekeistina ir paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, M. A. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 7 punktuose – tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam visą bausmės atlikimo laikotarpį; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. A., kad:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94080) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė