Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-525/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

21.4.1.1; 21.6; 129.2; 129.11; 129.17

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės antstolės Rimos Gražienės kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimo bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės H. K. ieškinį atsakovams antstolei Rimai Gražienei, A. G., tretieji asmenys – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, S. K., dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė H. K. 2005 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, patikslinusi reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančiu 2005 m. spalio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, patvirtintą 2005 m. lapkričio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo, bei taikyti restituciją. Ieškovė nurodė, kad, išieškant įsiskolinimą už komunalines paslaugas, 2004 m. balandžio 28 d. antstolė R. Gražienė areštavo ieškovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), arešto akte nurodydama jo vertę 28 000 Lt. 2004 m. birželio 11 d. ir 2004 m. liepos 27 d. skelbtos buto pardavimo varžytynės neįvyko. Pasiūlius neparduotą turtą pasiimti išieškotojui, pastarasis šia teise nepasinaudojo. Antstolė, vykdydama įsiskolinimo už komunalines paslaugas išieškojimą, 2005 m. rugpjūčio 12 d. turto arešto aktu vėl areštavo tą patį butą, arešto akte nurodydama jo kainą – 35 000 Lt. Butas buvo parduotas iš varžytynių 2005 m. spalio 10 d. atsakovui A. G. už 29 600 Lt. Turto pardavimo iš varžytynių aktas 2005 m. lapkričio 2 d. patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos rezoliucija. Ieškovės nuomone, varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip antstolės, pareigas, t. y. nevykdė CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, netinkamai vykdė CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, neįkainojo areštuojamo turto rinkos kainomis, dėl to šį turtą pardavė mažesne, nei jis vertas, kaina.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiu 2005 m. spalio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, patvirtintą 2005 m. lapkričio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo, kuriuo antstolė R. Gražienė viešose varžytynėse pardavė, o A. G. pirko už 29 600 Lt butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą nuosavybės teise H. K. vardu; įpareigojo ieškovę grąžinti į antstolės R. Gražienės depozitinę sąskaitą 21 870,78 Lt, gautus už parduotą 2005 m. spalio 10 d. varžytynėse butą; įpareigojo A. G. butą, įgytą pagal 2005 m. spalio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti H. K. nuosavybėn. Teismas nustatė, kad antstolė R. Gražienė, vykdydama 7393,98 Lt įsiskolinimo už komunalines paslaugas išieškojimą išieškotojui UAB „Giraitės vandenys“, 2004 m. balandžio 28 d. areštavo ieškovės vardu nuosavybės teisėmis įregistruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodydama jo vertę – 28 000 Lt. Šio buto dvejos varžytynės – 2004 m. birželio 11 d. ir 2004 m. liepos 27 d. – neįvyko. Išieškotojas nepasinaudojo teise pasiimti neparduotą turtą. Toje pačioje vykdomojoje byloje vykdant 6636,27 Lt įsiskolinimo už komunalines paslaugas išieškojimą pagal tą patį vykdomąjį raštą, antstolė R. Gražienė, nepanaikinusi 2004 m. balandžio 28 d. arešto ir negrąžinusi buto skolininkei H. K., 2005 m. rugpjūčio 12 d. turto arešto aktu vėl areštavo tą patį butą, nurodydama jo vertę 35 000 Lt. 2005 m. spalio 10 d. antstolė R. Gražienė viešose varžytynėse pardavė ginčo butą atsakovui A. G. už 29 600 Lt. Varžytynių aktas 2005 m. lapkričio 2 d. buvo patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo rezoliucija. 2005 m. lapkričio 3 d. antstolės R. Gražienės patvarkymu gautos lėšos buvo paskirstytos, išmokant 1055,40 Lt vykdymo išlaidų, kreditoriams, likusią sumą – 21 870,78 Lt išmokant ieškovei. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš ieškovės darbo užmokesčio 2005 m. sausio-rugsėjo mėn. laikotarpiu buvo išskaitomos lėšos pagal antstolės R. Gražienės tą patį vykdomąjį dokumentą Nr. 0090/04/00479. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, kurie kartu su ieškove gyvena ginčo bute, o ieškovės ir trečiojo asmens S. K. santuoka iki šiol nenutraukta, turtas nepasidalytas, ginčo butas įgytas santuokos metu. Teismas konstatavo, kad 2005 m. rugpjūčio 12 d. aktu areštuotas kelis kartus didesnės vertės turtas nei išieškotina skola, taip pažeidžiant CPK 677 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendė, kad antstolė pažeidė CPK 723 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, nes nepanaikinusi arešto po 2004 m. liepos 27 d. neįvykusių varžytynių ir išieškotojui atsisakius paimti turtą, antstolė negražino buto skolininkei H. K., o arešto aktas išregistruotas tik 2005 m. rugpjūčio 16 d. Teismas pažymėjo, kad 2005 m. rugpjūčio 12 d. antstolė vėl areštavo ieškovės butą, dėl to ieškovė neturėjo galimybių pasinaudoti savo teise disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra ir negalėjo pati parduoti buto. Spręsdamas dėl buto rinkos vertės teismas, įvertinęs vykdomosios bylos duomenis, rėmėsi ieškovės pateikta preliminaria išvada, iš kurios matyti, jog ginčo buto rinkos vertė 2005 m. gruodžio 9 d., t. y. praėjus vos dviem mėnesiams po varžytynių, buvo žymiai didesnė – 50 000 Lt. Teismo vertinimu, antstolė netinkamai įvykdė savo pareigas, nustatytas CPK 634 straipsnyje, – aktyviai padėti ginti šalių teises bei saugomus šalių interesus vykdymo proceso metu, užtikrinti pusiausvyrą tarp išieškotojo ir skolininko interesų. Teismas konstatavo, kad ieškovės turtinė bei šeimyninė padėtis buvo žinoma antstolei, ji neatsižvelgė į ieškovės dviejų nepilnamečių vaikų interesus ir nukreipė išieškojimą į vienintelį šeimos būstą, prieš tai negrąžinusi jo skolininkei, taip pažeisdama ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Teismas vertino, kad vykdomojoje byloje pažeistos CPK 723 straipsnio 2, 3 dalys, 677 straipsnio 2 dalis yra imperatyvios teisės normos. Teismas sprendė, kad buvo sudarytas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris, be to, yra CPK 602 straipsnio 6 punkto sąlyga, todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu. Konstatavęs, kad atsakovas A. G. įsigijo ginčo butą turto pardavimo iš varžytynių akto, kuris pripažintinas negaliojančiu, pagrindu, teismas sprendė, kad turtas gali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės antstolės R. Gražienės apeliacinį skundą, 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Nurodžiusi, kad antstolė, 2005 m. rugpjūčio 12 d. areštuodama ieškovės butą, jį įkainojo 35 000 Lt, kolegija pažymėjo, kad tokiam įkainojimui neprieštaravo nei skolininkas (ieškovė), nei išieškotojas. Kolegija atsižvelgė į tai, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis arešto metu ieškovės buto vertė buvo 35 900 Lt, t. y. tik nežymiai didesnė už antstolės nustatytą buto vertę. Nurodžiusi, kad ieškovės teismui pateikta preliminari išvada neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos, kolegija pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl antstolio padaryto CPK 681 straipsnio 1 dalies pažeidimo įkainojant areštuojamą turtą. Nurodžiusi, kad vienintelis ieškovės turtas, kurį buvo galima areštuoti ir nukreipti į jį išieškojimą, buvo vieno kambario butas ir kad toks turtas yra nedalus, kolegija sprendė, jog antstolė, areštuodama šį turtą, CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai esminiais pažeidimais pripažino faktus, kad antstolė, išieškotojui atsisakius paimti iš varžytynių neparduotą ieškovės butą, negrąžino buto ieškovei ir nepanaikino jo arešto bei pakartotinai nukreipė išieškojimą į tą patį turtą. Remdamasi CPK 634 straipsnio 2 dalimi, 663 straipsnio 4 dalimi bei 376 straipsniu, kolegija konstatavo, kad vaiko teisių ir interesų apsauga, parduodant turtą iš varžytynių, tenka antstoliui, išaiškinant teisę pateikti prašymą taikyti apribojimą, nustatytą CPK 663 straipsnio 4 dalyje, ir teismui, prieš tvirtinant varžytynių aktą patikrinti, kaip tokią pareigą atliko antstolis, ar nepažeidžiamas viešasis interesas, ar užtikrinant jo apsaugą skolininkui buvo sudarytos pakankamos sąlygos įgyvendinti savo teises. Kolegija pažymėjo, kad antstolė, areštavusi butą, neišaiškino ieškovei jos teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą; vykdomojoje byloje nėra duomenų ne tik apie teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą išaiškinimą ieškovei, bet ir apie bendrųjų CPK 643 straipsnyje nurodytų skolininko teisių išaiškinimą. Kolegijos vertinimu, šį pažeidimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esminiu ir sudarančiu pagrindą varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Kolegija konstatavo, kad CK 4.96 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas (išreikalauti daiktą iš asmens, įgijusio jį teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka) paaiškinamas tuo, kad priverstinį daikto pardavimą vykdo valstybės įgaliotas pareigūnas – antstolis, ir ši aplinkybė sukuria daikto pardavimo teisėtumo ir daiktą įgijusio asmens sąžiningumo prezumpciją, tačiau, kolegijos vertinimu, ši prezumpcija gali būti paneigta, t. y. įrodžius, kad priverstinai parduodamą daiktą nusipirkęs asmuo buvo nesąžiningas, įgytas turtas gali būti iš jo išreikalautas. Kolegija pažymėjo, kad skolininkas ir pirkėjas taip pat turi žinoti bei vykdyti įstatymų reikalavimus dėl šios specifinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tvarkos. Nustačiusi, kad ieškovės butą varžytynėse įsigijęs atsakovas A. G. verčiasi prekyba nekilnojamuoju turtu, paskolų teikimu, nekilnojamąjį turtą varžytynėse yra pirkęs ir anksčiau, buvo iškėlęs civilines bylas dėl asmenų, kurių butus jis įsigijo varžytynėse, iškeldinimo, kolegija konstatavo, kad, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, jis turėjo žinoti, kad varžytynių aktas sudarytas pažeidžiant imperatyvias proceso teisės normas. Kolegija sprendė, kad atsakovas A. G., įsigydamas turtą varžytynėse, buvo nesąžiningas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė antstolė R. Gražienė prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, CPK 634 straipsnio 2 dalies pažeidimą laikydamas esminiu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-1130/2002). Kasatorės teigimu, Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ne kiekvienas antstolio padarytas proceso teisės pažeidimas gali būti pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą neteisėtu (negaliojančiu); tokiu pagrindu gali būti tik imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Anot kasatorės, Aukščiausiojo Teismo nurodytų esminių pažeidimų sąrašas yra baigtinis, tačiau bylą nagrinėję teismai nė vieno iš nurodytų pažeidimų nenustatė.

2. Kasatorė nurodo, kad CPK 634 straipsnio 2 dalies pažeidimo ji nepadarė – ieškovei jos teisės buvo ne kartą išaiškintos. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad CPK nenustatyta, kad tokie teisių išaiškinimai skolininkui būtų pateikti raštu. Anot kasatorės, ieškovė nepasinaudojo teisėmis kreiptis į teismą dėl CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatyto apribojimo taikymo bei susirasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 straipsnis). Kasatorės teigimu, kad skolininkas vykdymo procese turi pats naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; antstolis gali tik padėti ginti šias teises, bet negali už šalis atlikti tų veiksmų.

3. Kasatorės nuomone, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino CPK 634 straipsnio 2 dalį, šią normą suprasdami tik kaip skolininkės teisių gynimą. Kasatorė pažymi, kad ieškovė gera valia nemokėjo ne tik skolų pagal vykdytinus sprendimus, bet nemokėjo ir mokesčių už komunalines paslaugas, tačiau apie išieškotojų interesus kuo greičiau atgauti priteistas lėšas teismų procesiniuose sprendimuose visiškai neužsimenama, nors CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad visapusiškas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytų principų realizavimas negalimas be aktyvaus paties asmens dalyvavimo vykdant bylą, tuo tarpu skolininkė (ieškovė) ne tik nesinaudojo savo teisėmis, bet ir jomis piktnaudžiavo, naudojosi nesąžiningai.

4. Kasatorė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, jog pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda tik tada, kai vaiko tėvai šios teisės negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-874/2000, Nr. 3K-3-1153/2003, Nr. 3K-3-201/2006, Nr. 3K-3-580/2006). Kasatorė pažymi, kad pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais turi ne tik ieškovė, bet ir vaikų tėvas S. K. bei tam tikrais atvejais vaikų seneliai (CK 3.237 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu, anot kasatorės, bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, ar ginčo butas buvo paskutinė gyvenama patalpa, būtina nepilnamečiams vaikams gyventi. Kasatorė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje garantuota asmenų lygybė, tačiau šioje byloje nepagrįstai, pažeidžiant lygybės principą ginami H. K. ir jos nepilnamečių vaikų interesai, kartu pažeidžiamos išieškotojų teisės.

5. Kasatorė teigia, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl sąžiningo įgijėjo instituto, neteisingai taikė CK 4.96, 6.145 straipsnius. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-360/2005, Nr. 3K-3-4/2007), daikto įgijėjo nesąžiningumas yra siejamas su parduodamo daikto kaina (daiktas nupirktas už mažą ir neteisingą kainą); tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas dėl A. G. sąžiningumo nurodė, jog A. G. verčiasi prekyba nekilnojamuoju turtu, paskolų teikimu, nekilnojamąjį turtą varžytynėse yra pirkęs ir anksčiau, todėl, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, jis turėjo žinoti, kad varžytynių aktas sudarytas pažeidžiant imperatyvias proceso teisės normas.

Atsakovas A. G. pareiškimu prisidėjo prie antstolės R. Gražienės kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Trečiojo asmens nuomone, pripažinus negaliojančiu 2005 m. spalio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, H. K. ir S. K. dviejų nepilnamečių vaikų interesai yra apsaugoti tinkamai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 6 straipsnis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė H. K. prašo kasacinio skundo netenkinti. Ieškovė nurodo, kad antstolė nevykdė savo pareigų, nustatytų CPK 663 straipsnyje. Atsiliepime pažymima, kad įsiskolinimai kilo tik iš komunalinių ir kitokių paslaugų, be to, su ieškove gyvena 2 nepilnamečiai vaikai, ir ginčo turtas yra vienintelė ieškovės bei jos vaikų gyvenamoji vieta; areštuoto turto vertė kelis kartus viršijo skolą. Ieškovės teigimu, vykdomosios bylos aplinkybės iš antstolio reikalavo ypatingo atidumo ir rūpestingumo. Ieškovės manymu, antstolė pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalį, t. y. nevykdė pareigos užtikrinti viešąjį interesą vykdymo procese. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose bylose. Ieškovė nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad įstatymais draudžiama išieškoti daiktą iš asmens, kuris jį įsigijo varžytynėse, ir kad negalima išreikalauti daikto esant sąžiningo įgijėjo prezumpcijai. Atsiliepime pažymima, kad asmens, įgijusio daiktą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, sąžiningumas yra preziumuojamas, tačiau tai nereiškia, kad tokia prezumpcija yra absoliuti ir nenuginčijama. Ieškovės nuomone, daikto įgijėjo sąžiningumo ar nesąžiningumo nustatymas yra ne teisės, o fakto klausimas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Antstolė R. Gražienė, vykdydama 6636,27 Lt įsiskolinimo už komunalines paslaugas išieškojimą iš skolininkės H. K. išieškotojui UAB „Giraitės vandenys“, 2005 m. rugpjūčio 12 d. turto arešto aktu areštavo ieškovės vardu nuosavybės teisėmis įregistruotą vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, kurie kartu su ja gyvena ginčo bute. Ginčo butas yra paskutinis ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų būstas. Antstolė, areštavusi butą, neišaiškino ieškovei teisės prašyti taikyti CPK 636 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. 2005 m. spalio 10 d. viešose varžytynėse ginčo butas parduotas atsakovui A. G.. Varžytynių aktas 2005 m. lapkričio 2 d. patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo rezoliucija. Atsakovas A.G., įsigydamas turtą varžytynėse, buvo nesąžiningas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Kasacinio teismo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, CPK 634 straipsnio 2 dalies pažeidimą laikydamas esminiu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2002, pateiktais teisės išaiškinimais. Nurodytoje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje yra aiškintos 1964 m. CPK normos, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje taikomos 2002 m. CPK normos, o 1964 m. CPK normos netaikytinos. Dėl to aptariamas kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad 2002 m. CPK 634 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi. Nagrinėjamoje byloje nustatytas esminis šios imperatyvios teisės normos pažeidimas, varžantis ieškovės (skolininkės), atsižvelgiant į jos šeimynines aplinkybes bei materialinę padėtį, teises ir teisėtus interesus, todėl apeliacinės instancijos teismas teisėtai šį pažeidimą vertino kaip pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu.

Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad antstolė, areštavusi butą, neišaiškino ieškovei teisės prašyti taikyti CPK 636 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. Kasacinis teismas yra saistomas minėtos nustatytos faktinės aplinkybės (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorė, kasaciniame skunde teigdama, kad ieškovei ne kartą išaiškino jos teises ir CPK 634 straipsnio 2 dalies nepažeidė, kelia fakto klausimą, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsni, 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to minėtas kasacinio skundo teiginys ir kiti iš jo išvestiniai kasacinio skundo teiginiai nenagrinėtini.

Vykdymo procese antstolis privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Šioje proceso stadijoje, be kita ko, turi būti ginamas viešasis interesas, laikomasi interesų derinimo principo, o atskirų kategorijų vykdymo bylų ypatumus lemia tos kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumai.

CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešas interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Jeigu vykdomojoje byloje yra minėtos pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. Ši antstolio pareiga vykdytina rašytine forma. Kai skolininkas, kuriam antstolis yra išaiškinęs minėtą teisę, turi nepilnamečių vaikų, tačiau dėl savo nerūpestingumo ar kitų panašių priežasčių nesikreipia į teismą su atitinkamu prašymu, viešas interesas reikalauja, kad antstolis apie tai informuotų vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri įstatymų nustatyta tvarka gali realizuoti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisę. Vaiko teisių ir interesų apsauga, parduodant turtą iš varžytynių, tenka antstoliui, išaiškinant teisę pateikti prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą ir reikiamais atvejais informuojant vaikų teisių apsaugos instituciją, o teismas prieš tvirtinant turto pardavimo iš varžytynių aktą privalo patikrinti kaip antstolis įvykdė pareigą. Jeigu antstolis, esant minėtoms pirmoms trims CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms, pažeisdamas CPK 634 straipsnio 2 dalį neišaiškina skolininkui teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, tai teismui nustačius, jog skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties, yra teisinis pagrindas konstatuoti esminį imperatyvios teisės normos pažeidimą, varžantį skolininko teises ir teisėtus interesus, kuris teikia teisinį pagrindą pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą.

Kasacinio skundo argumentai neįgalina pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino CPK 634 straipsnio 2 dalį, pažeidė lygybės principą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl vaiko teisių apsaugos.

Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jis taikomas asmenims, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu ab initio atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Vykdant restituciją tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas. Dėl to atmetamas kaip teisiškai nereikšmingas kasacinio skundo argumentas dėl CK 4.96 straipsnio pažeidimo, nes ši norma nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikoma ir nėra pažeista. Taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų balanso (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nėra nurodyta argumentų dėl sąžiningumo principo taikymo vykdant restituciją. Kasacinio skundo argumentas apie neteisingą CK 6.145 straipsnio taikymą atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųstų procesinių sprendimų teisėtumui.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Apskųstus procesinius sprendimus paliekant nepakeistus, tenkintinas ieškovės prašymas dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jos naudai iš kasatorės priteistina 700 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (T. 2, b. l. 51, CPK 98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti ieškovei H. K. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės antstolės Rimos Gražienės 700 (septynis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis