Dėl pažeistų teisių

Civilinė byla Nr. 3K-3-519/2007 (S)

Procesinio sprendimo kategorija

30.10

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. S. ir L. S. (L. S.) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. S. ir L. S. ieškinį atsakovui V. G. dėl pažeistų teisių ir atsakovo V. G. priešieškinį ieškovams Z. S. ir L. S. dėl pažeistų teisių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai Z. S. ir L. S. teismo prašė pripažinti, kad jų sodo namelio rekonstrukcija nepažeidžia atsakovo teisių ir interesų, ir leisti jiems projektuoti sodo namelio rekonstrukciją ir atlikti visus būtinus statybos darbus nesant atsakovo V. G. sutikimo. Ieškovai nurodė, kad jie bei atsakovas yra gretimų sklypų savininkai. Atsakovas jiems neduoda sutikimo sodo namelio rekonstrukcijai, nors ši nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų.

Atsakovas V. G. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovų sodo namelio priestatas – veranda, pamatai, kanalizacijos šulinys, tualetas, laiptai į rūsį, esantys nuo jo sklypo rytinės pusės, yra savavališka statyba, bei įpareigoti ieškovus per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos juos nugriauti. Atsakovas nurodė, kad šie statiniai pastatyti jam priklausančiame žemės sklype, neturint nustatyto leidimo ir suderinto projekto.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė: pripažino, kad ieškovų Z. S. ir L. S. sodo namelio rekonstrukcija nepažeidžia atsakovo V. G. teisių ir teisėtų interesų, ir leido ieškovams projektuoti sodo namelio rekonstrukciją bei atlikti visus būtinus statybos darbus nesant atsakovo sutikimo. Teismas nurodė, kad iš ieškovų pateiktų brėžinių matyti, jog numatomo užstatymo ribos neišsiplečia į atsakovo valdomą sklypą. Iš pateiktų sodo pastato rekonstrukcijos planų matyti, kad ieškovai planuoja sodo namą plėsti savo sklypo ribose bei aukštyn. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimuose nustatyta, kad asmuo, atliekantis statybos darbus arčiau nei 3 metrai iki kaimyno sklypo ribos, turi gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimą tokiai statybai atlikti. Atsakovas nedavė sutikimo ieškovams rekonstrukcijai atlikti. Teismas, įvertinęs ieškovų ir atsakovo parodymus, rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovų planuojama sodo namo rekonstrukcija nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodyti statiniai – veranda, pamatai, kanalizacijos šulinys, tualetas, laiptai į rūsį – yra pastatyti 1974–1975 m., kad ieškovai neatliko savavališkos statybos, todėl nėra pagrindo juos įpareigoti nugriauti šiuos statinius.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 26 d. sprendimu atsakovo V. G. apeliacinį skundą tenkino iš dalies: panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį. Dėl ieškinio reikalavimų kolegija nurodė, kad namo rekonstrukcija yra viena iš statybos rūšių, kurią vykdant būtina laikytis statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis). Pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ priedo Nr. 9 „Mažiausi leistini sanitariniai atstumai tarp statinių priklausomai nuo jų paskirties“ 4 punkte ir 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ priedo Nr. 1 „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 4 punkte nustatyta, kad statinio atstumas iki kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Iš ieškovų pateiktų namo užstatymo ribų schemos ir namo rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų matyti, kad jie siekia rekonstruoti namo dalį, kuri yra žymiai arčiau nei 3 metrai nuo atsakovo sklypo ribos, be to, ieškovai siekia paaukštinti namą iki 7 metrų. Kolegijos nuomone, projektinis pasiūlymas buvo pateiktas neatsižvelgiant į nurodytų statybos techninio reglamento normatyvų reikalavimus (pažeistas reikalavimas dėl rekonstruojamo statinio atstumo iki atsakovo žemės sklypo ribos). Be to, iš ieškovų pateiktų projektinių pasiūlymų nėra aišku, kaip statybos techniniame reglamente nustatyto reikalavimo dėl planuojamo rekonstruoti statinio ribų nuo kaimyninio sklypo nesilaikymas turės įtakos atsakovo teisėms, ar namo, esančio arčiau nei 3 metrai iki atsakovo sklypo, paaukštinimas iki 7 metrų nepažeis atsakovo teisių į natūralų sklypo ar jame esančių pastatų apšvietimą. Būtent tokius argumentus nurodė atsakovas, nesutikdamas su ieškovų namo rekonstrukcija. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus, t. y. kad, atliekant namo rekonstrukciją, atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, todėl ieškinys atmestinas. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas paaiškino, jog neprieštarautų ieškovų namo rekonstrukcijai, jei ši būtų atliekama ne atsakovo sklypo ribos pusėje. Kolegija nurodė, kad ieškovų ieškinio reikalavimai nebuvo tinkamai suformuluoti: ieškovai prašė leisti projektuoti sodo namelio rekonstrukciją ir atlikti visus būtinus statybos darbus, nesant atsakovo sutikimo, tačiau nenurodė, kokių konkrečių projektinių pasiūlymų, kuriuos atsakovas ar teismas galėtų įvertinti, pagrindu jie prašo tą padaryti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai Z. S. ir L. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalis, ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalį vadovaudamasis ne žemės sklypo techninės apskaitos knyga, o 2006 m. rugsėjo 28 d. žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktu.

2. Teismas pažeidė CPK 181, 314 straipsnius, atsisakydamas priimti ieškovų pateiktus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo tik atsakovui pateikus apeliacinį skundą.

3. Teismas nepagrįstai taikė šiuo metu galiojančius teisės aktus 1974 metais pastatytam ir Valstybinės komisijos priimtam sodo nameliui, konstatuojant, kad pažeistas reikalavimas dėl rekonstruojamo statinio atstumo iki žemės sklypo ribos. Vien tas faktas, kad pastatas gretimame sklype statomas ant sklypo ribos, savaime nepatvirtina, kad yra pažeidžiamos vieno iš gretimo žemės sklypo bendraturčių teisės. Turi būti įrodytas konkretus pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2005).

4. Teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nesivadovaudamas statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.2.1, 193, 193.1 punktais, nustatančiais, kad vadovaujantis trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugos principu gyvenamieji pastatai turi būti išdėstyti taip, kad nesutrukdytų pastatų patalpų apšvietimui ir šie reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio yra ne mažesnis negu jo aukštis. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė, kad paaukštinimas iki 7 metrų pažeis atsakovo teises į natūralų sklypo ar jame esančių pastatų apšvietimą, todėl teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų ir pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį.

5. Teismas, pažeisdamas CPK 183 straipsnį, nenagrinėjo pateiktų įrodymų, o vadovavosi prielaida apie galimą atsakovo teisių pažeidimą, nors atsakovas tokio fakto neįrodė. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką turi būti įrodyta, kad yra konkreti grėsmė ar kitos galimos neigiamos pasekmės dėl to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2005).

6. Teismo išvada, kad ieškinio reikalavimai nebuvo tinkamai suformuluoti, nepagrįsta. Kasatoriaus nuomone, ne­pa­grįs­tas at­si­sa­ky­mas duo­ti su­ti­ki­mą sta­ty­bai reiš­kia ki­to ben­dra­sa­vi­nin­kio – ga­li­mo sta­ty­to­jo – tei­sės į sta­ty­bą gin­či­ji­mą. Ieš­ki­ni­nio rei­ka­la­vi­mo es­mę šios ka­te­go­ri­jos by­lo­se su­da­ro pra­šy­mas ap­gin­ti pa­žeis­tą tei­sę į sta­ty­bą. Ne­pri­klau­so­mai nuo to, kaip ieš­ki­ni­nia­me pa­reiš­ki­me su­for­mu­luo­tas ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mas (pri­pa­žin­ti ben­dra­sa­vi­nin­kio at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą ne­pa­grįs­tu, pa­ša­lin­ti truk­dy­mus sta­ty­bos lei­di­mui iš­duoti, įpa­rei­go­ti ben­dra­sa­vi­nin­kį duo­ti su­ti­ki­mą sta­ty­bai, pri­pa­žin­ti tei­sę at­lik­ti sta­ty­bos dar­bus ar kt.), pa­žeis­ta tei­sė ga­li bū­ti ap­gin­ta gin­či­ja­mą tei­sę pri­pa­žįs­tant. Teis­mo spren­di­mo re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je po iš­va­dos apie ieš­ki­nio pa­ten­ki­ni­mą tu­ri bū­ti iš­dės­ty­ta, kad ieš­ko­vui pri­pa­žįs­ta­ma tei­sė at­lik­ti sta­ty­bos (re­konst­ruk­ci­jos, re­mon­to) dar­bus be at­sa­ko­vo su­ti­ki­mo pa­gal at­sa­ko­vui ir teis­mui pa­teik­tą pro­jek­tą. Toks teis­mo spren­di­mo re­zo­liu­ci­nės da­lies iš­dės­ty­mas ne­reiš­kia ieš­ki­ni­nių rei­ka­la­vi­mų pa­kei­ti­mo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. G. prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Įstatymas neapibrėžia iš anksto įrodymų galios ir nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad niekas negali iš anksto nustatyti, kaip teismas privalo įvertinti vieną ar kitą įrodymą. Jokie įrodymai teismui negali turėti iš anksto nustatytos galios, todėl teismas privalo įvertinti visą byloje esančią faktinę medžiagą, laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2004).

2. Kasatoriai nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo vėliau. Kasatoriai nenurodė įrodymų, kurių, jų nuomone, nenagrinėjo apeliacinės instancijos teismas.

3. Apeliacinės instancijos teismas neperžengė apeliacinio skundo ribų, o tik nurodė konkrečias statybą ir statinio rekonstrukcijos projektavimą reglamentuojančias teisės normas. Be to, apeliacinio skundo ribas peržengti leidžia viešasis interesas, kuris egzistuoja nagrinėjamojoje byloje.

4. Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus konsultacija. Konsultacijoje pateikti išaiškinimai pagal CPK 4 straipsnį nelaikytini suformuota teismų praktika, kuria privalo vadovautis teismai.

5. Kasatoriai pateikė argumentus, susijusius su bendraturčio at­si­sa­ky­mu duo­ti su­ti­ki­mą sta­ty­bai, nors šalys nėra bendraturčiai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2002 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai įsigijo 0,0887 ha žemės sklypo su 52,10 kv.m ploto sodo pastatu ir kiemo statinius (kanalizacijos šulinys, kiemo aikštelė). Gretimas 0,0864 ha ploto žemės sklypas priklauso atsakovui. Ieškovai kreipėsi į atsakovą, prašydami raštiško sutikimo namo rekonstrukcijai, nurodydami, kad užstatomo ploto ribos pateiktos pridėtame prie rašto sodo namo pirmo aukšto brėžinyje, o planuojamas maksimalus užstatymo aukštis nuo žemės paviršiaus – septyni metrai. Ieškovų kanalizacijos šulinys ir namo laiptai į rūsį patenka į atsakovų sklypą.

Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių, todėl jų iš naujo nenagrinėja, o pasisako tik dėl kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriais keliami teisės taikymo klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies, 181 straipsnio, 318 straipsnio 1 dalies, 314 straipsnio reikalavimus. Su šiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kasatoriai nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo sklypo techninės apskaitos byla. Apeliacinės instancijos teismo sprendime yra nuoroda į sklypo techninės apskaitos bylą. Pažymėtina tai, kad tiek iš sodo sklypo techninės apskaitos bylos (b. l. 40), tiek iš 2006 metų rugsėjo 28 d. žemės naudojimo vietoje patikrinimo akto Nr. 16 matyti, jog sodo namo laiptai patenka į atsakovo sodo sklypą, sklypus skirianti riba pagal abu kasatorių minimus dokumentus iš esmės sutampa.

Kasatorius teigia, kad apygardos teismas pažeidė normas, reglamentuojančias naujų įrodymų priėmimą ir atsisakymą juos priimti apeliacinės instancijos teisme, t. y. CPK 181, 314 straipsnius. Teisėjų kolegija neturi nei pagrindo, nei galimybės konstatuoti atsisakymo priimti papildomus įrodymus nepagrįstumą nes šis kasatorių argumentas yra nemotyvuotas, neaišku, apie kokius papildomus įrodymus ir jų pateikimo būtinybę kasatoriai rašo.

Kasacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus, nes priimdamas sprendimą nesivadovavo statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ X skirsnio „Gyvenamojo pastato išdėstymas sklype“ 192.2.1; 193 ir 193.1 punktais, taip pat nepagrįstas, nes šiuose punktuose išdėstyti reikalavimai taikomi statant ir išdėstant sklype daugiaaukščius gyvenamuosius pastatus.

Nepagrįstas yra kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo kasatorių (ieškovų) pateiktų rašytinių įrodymų (CPK 183 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus vadovaudamasis ieškinio reikalavimo turiniu ir jo apimtimi. Kasatoriai konkrečiai nenurodė, kokie jų pateikti įrodymai liko teismo neįvertinti ir kaip tai lėmė ginčijamo sprendimo pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovų ieškinio reikalavimai nebuvo tinkamai suformuluoti, nėra pakankamai tiksli, nes iš ieškinio reikalavimo aišku, kad ieškovai prašė teismo leisti projektuoti sodo namelio rekonstrukciją ir atlikti visus būtinus statybos darbus nesant atsakovo V. G. sutikimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad esant tokiam ieškinio reikalavimui, ieškovai turi pateikti konkrečius projektinius pasiūlymus, kuriuos teismas ir atsakovas galėtų įvertinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant šiuos klausimus, ieškovas privalo pateikti išsamų projektą, kurio pagrindu teismas galėtų įsitikinti šio projekto racionalumu esamu atveju, jo minimaliu neigiamu poveikiu kaimynams.

Dėl išdėstytų argumentų tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo.

Netenkinant kasacinio skundo, negali būti tenkinamas kasatorių prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas kasacinėje instancijoje.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atmetus Z. S. ir L. S. kasacinį skundą, tenkintinas atsakovo V. G. prašymas priteisti iš kasatorių (ieškovų) atsiliepimo į kasacinį skundą parengimo išlaidas. Iš teismui pateikto pinigų paėmimo kvito matyti, kad atsakovas advokatei už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą sumokėjo 1000 Lt. Priteistinų išlaidų advokato pagalbai atlyginti dydžio klausimas sprendžiamas vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija atsižvelgia į Rekomendacijų 8 punkte nurodytą maksimalų atlyginimo už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymo dydį, 2 punkte išdėstytus teisinės pagalbos sudėtingumo vertinimo kriterijus. Šioje byloje kasaciniu skundu nebuvo keliami sudėtingi teisės aiškinimo bei taikymo klausimai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistinas atlyginimas už atsiliepimą į kasacinį skundą mažintinas iki 800 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. G. iš ieškovų Z. S. ir L. S. 800 (aštuonis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Janina Januškienė

Sigitas Gurevičius