Civilinė byla Nr. 3K-7-375/2011
Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00440-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.5; 44.8; 99.5 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus, Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio, Algio Norkūno ir Janinos Stripeikienės (pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmais, atlyginimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1439 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai, atsiradusiai dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo ir nepagrįstai ilgo baudžiamojo proceso, atlyginti.
Ieškovas nurodė, kad jis dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės vado pavaduotoju, laikinai ėjo vado pareigas; 2003 m. gruodžio 22 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-051-03 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba; 2004 m. balandžio 14 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą; 2004 m. rugsėjo 23 d. iš nurodyto ikiteisminio tyrimo išskirtas tyrimas dėl ieškovo ir dar dviejų Lazdijų rinktinės pareigūnų R. G. ir R. V. piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumento suklastojimo; 2004 m. gruodžio 15 d. surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla atiduota teismui; 2005 m. spalio 12 d. teismo nutartimi byla perduota prokurorui tyrimui papildyti; 2006 m. sausio 25 d. surašytas antras kaltinamasis aktas; 2006 m. birželio 30 d. priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2006 m. rugsėjo 27 d., peržiūrėjus bylą apeliacine tvarka. Ieškovo teigimu, nuo tyrimo pradžios jam nepagrįstai taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji buvo neadekvati nusikaltimų, kuriais buvo įtariamas, pavojingumui, neatsižvelgta į jo pareigas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2004 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovas buvo laikinai nušalintas nuo pareigų, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 28 d. nutartimi šis nušalinimas panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, 2005 m. gegužės 27 d. ieškovui buvo surengta atestacija, jis pripažintas netinkamu eiti pareigas tik dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, o ne netinkamo dirbo. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis buvo įtariamas dėl nesudėtingo nusikaltimo, kuriam ištirti pakanka kelių mėnesių, tačiau ikiteisminis tyrimas užtruko nepateisinamai ilgai, taip pat per ilgai užtruko bylos nagrinėjimas teisme. Ieškovo teigimu, dėl baudžiamojo proceso jis patyrė didelę įtampą, buvo pažemintas jo autoritetas, teko išeiti iš darbo, sugriuvo gyvenimo planai; dėl tokių išgyvenimų ir nepatogumų patyrė neturtinę žalą, vertintiną 50 000 Lt; turtinę žalą patyrė dėl to, kad dėl ikiteisminio tyrimo turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 147 Lt dokumentų kopijoms daryti ir 792 Lt išlaidų kelionėms, vykstant į procesinius veiksmus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1414 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1525 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Dėl kardomosios priemonės taikymo teismas konstatavo, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo paskirtas prokuroro nutarimu, įstatymo nustatyta tvarka; apie ieškovą surinkta informacija buvo pakankama tam, jog objektyvus stebėtojas susidarytų nuomonę, kad ieškovas galėjo padaryti nusikaltimą, taigi buvo pakankama kardomajai priemonei, kuri yra švelniausia iš visų, paskirti. Dėl ieškovo laikino nušalinimo nuo pareigų teismas nurodė, kad buvo nesilaikyta šios procesinės prievartos priemonės skyrimo sąlygų, todėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 28 d. nutartimi jis pripažintas neteisėtu; nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą, tačiau nepareiškė ieškinio per įstatymo nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovui prašant, teismas taikė ieškinio senatį ir ieškinį šiuo pagrindu pripažino netenkintinu. Dėl nepateisinamai ilgai užtrukusio proceso teismas pažymėjo, kad, vykdant ikiteisminį tyrimą, pranešimai apie įtarimus 2004 m. balandžio 14 d. buvo įteikti ne tik ieškovui, bet ir dar dviem pareigūnams – R. G. bei R. V.; išteisinamasis nuosprendis priimtas dėl visų šių asmenų; pagal analogiškus ieškovo ieškiniui nurodytų pareigūnų ieškinius Lazdijų rajono apylinkės teisme išnagrinėtos dvi civilinės bylos Nr. 2-338-780/2008 ir Nr. 2-339-780/2008, kuriose įsiteisėjusiais sprendimais konstatuota, kad baudžiamasis procesas užtruko nepateisinamai ilgai. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo pirmiau nurodytose civilinėse bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais suformuoto precedento, vertinant tos pačios baudžiamosios bylos proceso trukmę. Remdamasis baudžiamosios bylos medžiaga, teismas konstatavo, kad valstybės institucijų veiksmai, organizuojant procesą laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 14 d. iki 2004 m. birželio 17 d., atitiko Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau nuo 2004 m. birželio 17 d. iki 2004 m. gruodžio 15 d., kai per šešis mėnesius atliktos tik keturios liudytojų apklausos, proceso organizavimas ir vykdymas pripažintinas pažeidžiančiu Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Teismas atmetė atsakovo atstovų argumentus, kad iki 2004 m. rugsėjo 23 d., t. y. iki ieškovui, R. G., R. V. pateikto kaltinimo išskyrimo į atskirą ikiteisminį tyrimą, buvo tik vienas didelės apimties ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-051-03, kuriame buvo tiriami ne tik ieškovo, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado A. S. galbūt nusikalstami veiksmai, todėl iki šios datos reikia vertinti ne tik išskirtos bylos, bet ir viso ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-051-03 eigą, sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus. Teismas pažymėjo, kad nuo pranešimo ieškovui apie įtarimą tyrimas baudžiamojoje byloje vyko tik dėl vieno nusikaltimo (epizodo), kurio padarymo mechanizmas nebuvo sudėtingas, atsakomybėn trauktini asmenys ir iš esmės visi įrodymai buvo žinomi jau tyrimo pradžioje, ieškovui pareikšti įtarimai nebuvo siejami su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu, taigi tyrimo veiksmai galėjo būti vykdomi daug greičiau, o ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo galėjo ir turėjo būti atskirtas gerokai anksčiau. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovo teisė į įmanomai trumpiausią procesą taip pat buvo pažeista ir teisminio bylos nagrinėjimo metu: baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas 2005 m. spalio 12 d. nutartimi perdavė bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, tačiau per tris papildomus tyrimo mėnesius neatlikta jokių naujų procesinių veiksmų, be to, dokumentų, kurie nebuvo rasti iki perduodant bylą teismui, paieška teisminio nagrinėjimo stadijoje buvo beprasmiška, todėl teismo veiksmai, perduodant bylą papildomam tyrimui atlikti, vertintini kaip nereikalingas proceso delsimas. Kartu teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimas teisme užtruko ir dėl kaltinamųjų bei jų gynėjų veiksmų, derinant posėdžių datas. Teismas konstatavo, kad dėl nepateisinamai ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso ieškovas patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos. Tenkindamas reikalavimą atlyginti turtinę žalą, teismas nurodė, kad ieškovas išteisintas, baudžiamajame procese jį gynė jo iniciatyva kviestas advokatas; vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turi būti atlyginamos, konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-75/2010). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo patirtos dokumentų kopijavimo, naudojantis teise į gynybą baudžiamojoje byloje, ir kelionės, vykstant į procesinius veiksmus, išlaidos, kurios pagal baudžiamojo proceso įstatymą nelaikomos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnis), turi būti atlyginamos, nes, konstatavus Konvencijos pažeidimą proceso prieš kaltinamąjį metu, jis neturi patirti jokių turtinių praradimų. Teismas sprendė, kad aptartos ieškovo išlaidos yra tiesioginiai nuostoliai, patirti dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuojant procesą, todėl turi būti atlyginti. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teismas pažymėjo, kad ieškinys tenkintinas tik vienu pagrindu, t. y. dėl nepagrįstai ilgai užsitęsusio proceso, todėl, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, vertintini tik tie ieškovo išgyvenimai ir nepatogumai, kuriuos lėmė per ilgai užtrukęs procesas. Teismas konstatavo, kad, ilgai būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju, ieškovas išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo įprastinę savijautą, užsitęsęs procesas neabejotinai pakenkė jo, kaip vadovaujamas pareigas einančio pareigūno, reputacijai, tiek kitų pareigūnų, tiek ieškovą pažįstančių žmonių akyse; tokie nematerialiojo pobūdžio suvaržymai negali būti pateisinami, jeigu jų atsirado dėl uždelsto ir neefektyvaus ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo. Vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT praktika, teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti 50 000 Lt suma yra akivaizdžiai per didelė. Teismas pažymėjo, kad civilinėse bylose Nr. 2-338-780/2008 ir Nr. 2-339-780/2008 kitiems išteisintiems pareigūnams R. G. ir R. V. buvo priteista po 5000 Lt neturtinės žalos, tačiau ne tik dėl per ilgai užtrukusio proceso, bet ir nepagrįstai ilgai taikytų kardomosios priemonės (suėmimo) bei procesinės prievartos priemonės (laikino nušalinimo nuo pareigų). Kartu teismas nurodė, kad ieškovas ėjo gerokai aukštesnes pareigas, jo, kaip vadovo, autoritetas buvo labiau sumenkintas, todėl 5000 Lt yra teisinga kompensacija už jo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad šioje byloje nėra visiškai atmestų ieškinio reikalavimų, neturtinės žalos dydį visais atvejais nustato teismas, todėl tai, jog priteisiama ne visa ieškovo prašyta priteisti šios žalos suma, nevertintina kaip dalies ieškinio reikalavimo atmetimas, kuris turėtų įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Teismas nusprendė priteisti ieškovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 25 Lt dokumentų kopijavimo, renkant įrodymus šioje civilinėje byloje, išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 31 d. nutartimi atmetė atsakovo atstovų apeliacinius skundus ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo civilinėse bylose Nr. 2-338-780/2008 ir Nr. 2-339-780/2008 įsiteisėjusiais teismo sprendimais suformuoto precedento, vertinant tos pačios baudžiamosios bylos proceso trukmę, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti skirtingai tuos pačius faktus ir valstybės atstovų argumentus tuo pačiu klausimu. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, teisėjų kolegija atmetė apeliantų argumentus, kad ieškovo bylos sudėtingumą reikia vertinti atsižvelgiant į viso ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-051-03 eigą, ir pažymėjo, jog ieškovui nebuvo inkriminuojamas bendrininkavimas su asmenimis, kurie buvo kaip įtariamieji tame ikiteisminiame tyrime, be to, ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo atskirtas dar iki ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-051-03 nutraukimo, tai taip pat nepagrindžia sąsajų su pradiniu tyrimu ir nepaneigia teismo išvadų dėl netinkamai organizuoto proceso. Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos įpareigotos imtis visų įstatymo nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylos grąžinimas ikiteisminiam tyrimui papildyti iš teisiamojo posėdžio, nors įstatyme ir numatyta tokia procesinė galimybė (BPK 234 straipsnio 3 dalis), nagrinėjamu atveju vertintinas kaip pažeidžiantis ieškovo teisę į įmanomai trumpiausią bylos išnagrinėjimą. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovo išgyvenimus ir praradimus, susijusius su jo tarnybine padėtimi bei jos pasikeitimais ikiteisminio tyrimo metu, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai rėmėsi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurtais precedentais iš esmės analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo pareikštas įtarimas, ieškovas dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės vado pavaduotoju, laikinai ėjo vado pareigas; jis buvo kaltinamas pavojingesnės nei R. G. ir R. V. veikos padarymu, t. y. kad organizavo tikrų dokumentų klastojimą (BK 24 straipsnio 4 dalis, 300 straipsnio 1 dalis); dėl to būtų neteisinga teigti, kad ieškovas patyrė mažesnių išgyvenimų nei R. G. ir R. V., bei priteisti jam mažesnį neturtinės žalos atlyginimą. Dėl turtinės žalos atlyginimo teisėjų kolegija konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų baudžiamojoje byloje, atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė civilinio proceso tvarka, pagrįstai pripažino tiesioginiais ieškovo nuostoliais ir kelionių, vykstant į procesinius veiksmus, išlaidas. Dėl bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje paskirstymo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodydama, kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai, taip pat priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kurio dydžio nustatymas yra teismo pareiga; ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo tokį neturtinės žalos dydį, kokį mano, kad yra patyręs, tačiau neturtinės žalos faktą ir konkretų jos dydį nustato teismas; dėl to, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neturi reikšmės tai, kad ieškovas prašė priteisti daugiau neturtinės žalos, bet teismas priteisė jos mažiau.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Generalinė prokuratūra prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl nepagrįstai užtrukusio baudžiamojo proceso atsiradusios žalos atlyginimo. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.272 straipsnio nuostatas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, taip pat EŽTT praktikos dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas užtruko nepateisinamai ilgai. Nurodę, kad nuo 2004 m. birželio 17 d. iki 2004 m. gruodžio 15 d., kai ieškovui buvo surašytas kaltinamasis aktas, buvo atliktos tik keturios liudytojų apklausos, teismai visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-051-03, iš kurio buvo atskirtas ieškovui pareikštas kaltinimas, apimties, atliktų veiksmų intensyvumo. Teismai nepagrįstai sprendė, kad proceso trukmė negali būti pateisinama bylos sudėtingumu. Bylos sudėtingumas yra vertinamojo pobūdžio, teismų praktikoje jis vertinamas, be kita ko, ir pagal proceso veiksmų, dokumentų gausą. Tiek baudžiamosios bylos Nr. 01-2-051-03, tiek Nr. 07-1-509-04 apimtis, proceso veiksmų gausa leidžia pagrįstai teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu nepažeistos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos. Baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo veiksmus, perduodant bylą prokurorui papildomam tyrimui atlikti, teismai įvertino kaip nereikalingą proceso delsimą. Tačiau net tuo atveju, jeigu dėl šio veiksmo būtų galima įžvelgti proceso delsimo požymių, būtina nustatyti, ar dėl to ieškovas patyrė žalos, ar žala susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais. Neturtinės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Laikotarpiu, kai byla buvo grąžinta tyrimui papildyti, ieškovas nedalyvavo procese, nebuvo suimtas, nenušalintas nuo pareigų. Byloje nepateikta įrodymų, kad šis trumpas baudžiamojo proceso laikotarpis sukėlė jam nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sveikatos pablogėjimą ar pan.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo; neturtinei žalai už neturtinių teisių pažeidimą atlyginti būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje T. G. v. R. Š., UAB „Brolių Tomkų leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003). Reikšmingiausia ieškovo patirtos neturtinės žalos kompensacija yra išteisinamasis nuosprendis, be to, turi būti atsižvelgta į valstybės, kuri turi atlyginti žalą, ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį, EŽTT praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-196/2007). Teismai, vadovaudamiesi konstituciniu principu, įpareigojančiu vykdant teisingumą vertinti vienodus faktus vienodai, rėmėsi kaip precedentais dviem įsiteisėjusiais teismo sprendimais, priimtais civilinėse bylose, kuriose buvo vertinama tos pačios, kaip ir nagrinėjamu atveju, baudžiamosios bylos proceso trukmė. Tačiau, įvertinus teismų praktikoje šios kategorijos bylose priteisiamas sumas, atsižvelgiant į bylą nagrinėjusių teismų sprendimuose konstatuotų neteisėtų veiksmų pobūdį, procesinės prievartos priemonių trukmę, padarinius, priteistas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis, nes panašios arba nedaug didesnės sumos priteisiamos už gerokai ilgiau trukusius ir sunkesnius žmogaus teisių suvaržymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje M. B. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-51/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje T. L. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-390/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005).
2. Dėl baudžiamojo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismai, pažeisdami materialiosios ir proceso teisės normas, ieškovo turėtas išlaidas už advokato pagalbą nagrinėjant baudžiamąją bylą, dokumentų kopijavimo išlaidas ir kelionės išlaidas, vykstant į procesinius veiksmus, nepagrįstai pripažino tiesioginiais ieškovo nuostoliais ir priteisė kaip turtinės žalos atlyginimą. Ieškovo išlaidos nagrinėjant baudžiamąją bylą negali būti laikomos žala CK 6.272 straipsnio prasme, tokio pobūdžio nuostoliai nesusiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais valstybės institucijų veiksmais. Be to, baudžiamojo proceso dalyvių išlaidų, patirtų nagrinėjant baudžiamąją bylą, atlyginimas yra baudžiamojo proceso teisės normų reglamentavimo sritis. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje teismai nesprendė proceso išlaidų atlyginimo klausimo, nes kaltinamasis to neprašė. Tačiau tai nėra teisinis pagrindas reikalauti baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka, nes subjektinė ieškovo teisė yra kilusi ne iš civilinių ar kitų teisinių santykių, dėl kurių bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje L. B., D. B. v. G. Č., bylos Nr. 3K-3-331).
3. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neturtinės žalos atlyginimo byloje. Teismai pažeidė CPK 88, 93, 98 straipsniuose nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes priteisė šias išlaidas neatsižvelgdami į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją: ieškovas prašė priteisti 1439 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, jam priteista 1439 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. patenkinta tik 12,47 proc. ieškinio reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, patenkinus ieškinį dėl žalos atlyginimo iš dalies, teismai turi vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ir ieškovui bylinėjimosi išlaidas priteisti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009).
Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Teisingumo ministerija pateikė pareiškimus dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, kuriuose nurodo, kad sutinka su kasaciniame skunde išdėstytais argumentais ir prašo jį tenkinti.
CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės už turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu, klausimas. Ieškovas reikalavimą dėl nurodytos žalos atlyginimo grindė neteisėtumu tokių pareigūnų veiksmų: neteisėtu kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti), kitos procesinės prievartos priemonės (laikino nušalinimo nuo pareigų) taikymu ir nepagrįstai ilgai trukusiu baudžiamuoju procesu. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pripažino ieškinį tenkintinu tik dėl vieno iš nurodytų pagrindų – dėl per ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso. Kasacinis skundas paduotas tik atsakovo, ieškovas neskundžia teismų procesinių sprendimų dėl atmestos ieškinio reikalavimų dalies.
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas nustato bylos šalys. Išplėstinė teisėjų kolegija, laikydamasi nurodytų įstatymo nuostatų, patikrina apskųstų teismų sprendimo ir nutarties dalių teisėtumą pagal atsakovo kasaciniame skunde nurodytas ribas, nes nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas jas peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio nagrinėjimo dalykas – kasaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės, taip pat civiliniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso srityje, sąlygų
Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje M. T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo šias būtinas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas.
Dėl baudžiamojo proceso trukmės vertinimo kriterijų, sprendžiant dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK). BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje.
Asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo. Valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigos baudžiamojo proceso metu nustatytos BPK 2 ir kituose straipsniuose. Bendroji rūpestingumo pareiga įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Įpareigojant atitinkamas valstybės institucijas, jų pareigūnus išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką, siekiama apsaugoti proceso šalis nuo proceso vilkinimo, kuris lemia ilgesnį, negu tai neišvengiama, asmens netikrumą dėl savo likimo, kiek tai susiję su proceso baigtimi.
Dėl aptariamos asmens teisės ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010; kt.). Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose remiamasi šios asmens teisės pažeidimu, atsižvelgia ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, aiškinant ir taikant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
EŽTT pabrėžta, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo būsenos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas (pvz., Stögmüller v. Austria, no. 1602/62, judgment of 10 November 1969, § 5). Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo būsena būtų kiek įmanoma greičiau nutraukta, išsprendžiant jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų klausimą (atitinkamai ir su tuo susijusių civilinių teisių ir pareigų klausimą), įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiškumo interesas.
Baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (pvz., Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgment of 18 January 2011, § 35).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010; kt.; taip pat žr., pvz., Girdauskas v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003; Oblov v. Russia, no. 22674/02, judgment of 15 January 2009). Pažymėtina, kad situacija, kai baudžiamojoje byloje ilgesnį laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai, EŽTT praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma (Schumacher c. Luxembourg, no. 63286/00, arr?t du 25 novembre 2003).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010; kt.; taip pat žr., pvz., Grauslys v. Lithuania, no. 36743/97, judgment of 10 October 2000, § 60; Norkūnas v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009).
Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamasis procesas dėl ieškovo prasidėjo 2004 m. balandžio 14 d., kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento suklastojimo, bei truko iki 2006 m. rugsėjo 27 d., kai įsiteisėjo 2006 m. birželio 30 d. išteisinamasis nuosprendis, kuriame konstatuota, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Taigi bendra baudžiamojo proceso trukmė – 2 metai 5 mėnesiai 13 dienų (iš jų: ikiteisminis tyrimas – 11 mėnesių (nuo 2004 m. balandžio 14 d. iki 2004 m. gruodžio 15 d., kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla atiduota teismui; papildomas ikiteisminis tyrimas nuo 2005 m. spalio 12 d., kai teismas perdavė bylą tyrimui papildyti, iki 2006 m. sausio 25 d., kai buvo surašytas antras kaltinamasis aktas); bylos nagrinėjimas teisme – 1 metai ir 6 mėn. (nuo 2004 m. gruodžio 15 d. iki 2005 m. spalio 12 d. ir nuo 2006 m. sausio 25 d. iki 2006 m. rugsėjo 27 d.).
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, ištyrę ir įvertinę baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 14 d., kai ieškovui buvo pareikštas įtarimas, iki 2004 m. birželio 17 d., ikiteisminis tyrimas buvo intensyvus, per šį laikotarpį atlikta didžiausia dalis būtinų nusikalstamai veikai atskleisti veiksmų; tuo tarpu nuo 2004 m. birželio 17 d. iki 2004 m. gruodžio 15 d., kai ieškovui buvo surašytas kaltinamasis aktas, įvykdytos tik keturios liudytojų apklausos (2004 m. birželio 22 d., 2004 m. rugsėjo 17 d., 2004 m. spalio 13 d., 2004 m. lapkričio 5 d.), viena iš jų buvo papildoma jau anksčiau apklausto liudytojo apklausa; be to, visus keturis kartus buvo apklausiami Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojai, kurių nereikėjo nustatinėti ir ieškoti, šie liudytojai buvo žinomi nuo proceso pradžios, nebuvo jokių kliūčių juos apklausti gerokai anksčiau; visi tyrimui reikšmingi dokumentai buvo paimti įtarimo pareiškimo dieną ar per kelias dienas po to.
Remdamiesi nurodytais duomenimis, bylą nagrinėję teismai priėjo prie vienodos išvados, kad ikiteisminis tyrimas nuo 2004 m. balandžio 14 d. iki 2004 m. birželio 17 d. buvo atliekamas be nereikalingo delsimo, tačiau teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai, organizuojant procesą nuo 2004 m. birželio 17 d. iki 2004 m. gruodžio 15 d., pripažintini pažeidžiančiais ieškovo teisę į įmanomai trumpiausią baudžiamąjį procesą.
Kasaciniame skunde teismų išvada dėl delsimų baudžiamojo proceso metu kvestionuojama iš esmės vieno iš pirmiau nurodytų proceso trukmės vertinimo kriterijaus, t. y. bylos sudėtingumo, aspektu. Kasatorius teigia, kad teismai, konstatuodami, jog baudžiamasis procesas dėl ieškovo užtruko nepateisinamai ilgai, visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo, iš kurio buvo išskirtas ieškovui pareikštas kaltinimas, apimties, atliktų veiksmų intensyvumo, todėl nepagrįstai sprendė, kad proceso trukmė negali būti pateisinama baudžiamosios bylos sudėtingumu.
Dėl bylos sudėtingumo kriterijaus pažymėtina, kad sudėtingumas gali būti susijęs tiek su faktinėmis, tiek su teisinėmis bylos aplinkybėmis. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su inkriminuojama veika (pvz., epizodų skaičius, persekiotų baudžiamojo proceso tvarka asmenų skaičius ir pan.), tyrimo ypatybėmis (pvz., daug ar sudėtingų tyrimo veiksmų (apklausos, akistatos, parodymų patikrinimai vietoje, ekspertizės, įrodymų rinkimas užsienio valstybėse ir pan.), kitais konkrečios bylos aspektais (pvz., proceso eigai įtakos turėjo kelių bylų procesų tarpusavio ryšys, bylų sujungimas, įtariamųjų, kaltinamųjų veiksmai (slapstėsi, dažnai keitė parodymus), tokių asmenų ekstradicija ar perdavimas iš užsienio valstybės ir pan.). Dėl teisinių bylos aspektų reikšmingi gali būti teisės aktų pakeitimai, turintys reikšmės vertinamam procesui, iškilę sudėtingi teisės klausimai, lėmę pareigūnų darbo byloje apimtį (pvz., teismui kilo taikytinų teisės normų atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės klausimų, teko taikyti užsienio teisę ir pan.), kt.
Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, analizuodami atsakovo argumentus dėl baudžiamosios bylos sudėtingumo kriterijaus, nustatė, jog nuo to momento, kai ieškovui S. R. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, tyrimas vyko tik dėl šio vieno nusikaltimo (epizodo), jo padarymo mechanizmas nebuvo sudėtingas, atsakomybėn trauktini asmenys ir iš esmės visi įrodymai buvo žinomi jau pačioje tyrimo pradžioje, taigi, apklausus S. R. kaip įtariamąjį, tyrimo veiksmai galėjo būti atliekami gerokai sparčiau. Teismai atsižvelgė į tai, kad nors, be ieškovo, įtarimai buvo pareikšti dar dviem pareigūnams, tačiau jie visi buvo įtariami vienos dienos darbo laiko apskaitos dokumentų suklastojimu, nereikėjo skirti ekspertizių, atlikti kitų ilgai užtrunkančių tyrimo veiksmų, įtariamieji nesislapstė ir nekliudė tyrimo eigai, visi liudytojai, kuriuos reikėjo apklausti, ir dokumentai, kuriuos reikėjo paimti, jau buvo žinomi nuo tyrimo pradžios, be to, didžiausia dalis liudytojų buvo apklausta per pirmuosius du ikiteisminio tyrimo mėnesius (skaičiuojant nuo įtarimo ieškovui pareiškimo). Teismai taip pat nustatė, kad atsakovo atstovų nurodytas ikiteisminis tyrimas, iš kurio vėliau buvo išskirtas tyrimas dėl ieškovo ir dar dviejų pareigūnų, nereikšmingas vertinant proceso dėl ieškovo trukmę, nes jam pareikštas įtarimas ir vėliau pateiktas kaltinimas nesusiję su pirmiau nurodytu ikiteisminiu tyrimu, todėl galėjo būti atskirtas gerokai anksčiau, negu tai buvo padaryta.
Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi bylą nagrinėjusių teismų nustatytais duomenimis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad teismai priėjo prie teisiškai pagrįstos išvados, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso, vykdyto dėl ieškovo S. R., trukmė negali būti pateisinama baudžiamosios bylos sudėtingumu nei dėl faktinių, nei dėl teisinių aspektų. Pažymėtina, kad delsimas ikiteisminio tyrimo metu, kai tiriamo nusikaltimo aplinkybės yra aiškios ir nereikalauja sudėtingo tyrimo, o sprendimą priimti delsiama tik dėl lygiagrečiai vykdomo kitų nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamojo proceso trukmės atžvilgiu nėra pateisinami valstybės institucijų, organizuojančių ir vykdančių ikiteisminį tyrimą, veiksmai.
Kasaciniame skunde kvestionuojama ir teismų išvada dėl baudžiamojo proceso, nagrinėjant bylą teisme, trukmės vertinimo, teigiant, kad baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo veiksmus, perduodant bylą papildomam tyrimui atlikti, teismai nepagrįstai įvertino kaip proceso delsimą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas patenkino prokuroro prašymą ir grąžino bylą tyrimui papildyti tam, jog būtų surastas galbūt suklastotas dokumentas, atlikta tiriamo dokumento analizė, be to, išspręstas dar dviejų asmenų atsakomybės klausimas. Civilinę bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad tokie baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo nutarties pagrindai yra nepagrįsti, teismas neturėjo pagrindo tenkinti prokuroro prašymą, nes ikiteisminio tyrimo metu nesurastų dokumentų papildoma paieška, praėjus aštuoniolikai mėnesių nuo proceso pradžios, buvo netikslinga, nurodytų asmenų atsakomybės klausimas nebuvo nagrinėtos bylos dalykas, todėl bylos grąžinimas tyrimui papildyti pažeidė ieškovo teisę į įmanomai trumpiausią procesą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, nurodytų pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal baudžiamojo proceso teisę. Civilinę bylą dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualias aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Lietuvos valstybė v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-219/2010).
Plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką aptariamu valstybės civilinės atsakomybės atveju, kasacinis teismas nurodė, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010).
BPK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymo numatytų priemonių, jog būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Jis šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą. Taigi už tinkamo ir operatyvaus proceso organizavimą yra atsakingas teisiamojo posėdžio pirmininkas, kuris turi visus įgaliojimus spręsti dėl bylos nagrinėjimo eigos ir jos proceso nuoseklumo bei nepertraukiamumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-196/2007). Nurodyta baudžiamojo proceso teisės norma, be kita ko, įgyvendinama iš Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga organizuoti savo teisminę sistemą taip, kad kompetentingos valstybės institucijos darytų viską, jog procesas vyktų be nereikalingo delsimo ar pertraukų.
Aptariamu atveju baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo veiksmai, perduodant bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, vertintini valstybės civilinės atsakomybės už per ilgą baudžiamojo proceso trukmę atžvilgiu, t. y. vertinant jų tikslingumą ir įtaką baudžiamojo proceso dėl ieškovo baigčiai bei trukmei. Minėta, kad civilinę bylą nagrinėję teismai nustatė, jog trūkstamų dokumentų paieška teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje buvo netikslinga, o asmenų, dėl kurių buvo prašoma papildomo ikiteisminio tyrimo, atsakomybės klausimas nebuvo susijęs su ieškovui inkriminuota veika. Kai yra nustatytos tokios aplinkybės, baudžiamosios bylos perdavimo ikiteisminiam tyrimui papildyti negalima pateisinti, vertinant šį veiksmą baudžiamojo proceso dėl ieškovo trukmės atžvilgiu. Dėl to yra pagrindas sutikti su civilinę bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad aptartas teismo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą, veiksmas pažeidė ieškovo teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.
Kartu pažymėtina, kad teismai, vertindami nurodyto teismo veiksmo reikšmę kompleksiškai ir baudžiamojo proceso normų aspektu, ne visiškai tinkamai argumentavo, pasisakydami ir dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo nutarties perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti neteisėtumo pagrindų. Tai galėtų būti konstatuota peržiūrint nurodytą nutartį baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta instancine tvarka. Kita vertus, iš dalies netinkamas išvados dėl be pagrindo uždelsto baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme argumentavimas neturėjo įtakos teismų sprendimo dėl nepagrįstai ilgo baudžiamojo proceso, kaip pagrindo reikalauti žalos atlyginimo, teisėtumui, nes iš esmės ši išvada teisinga ir pagrįsta.
Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso organizavimas ir šio proceso trukmė turi būti vertinami individualiai dėl kiekvieno baudžiamojo proceso tvarka persekioto asmens, nagrinėjamu atveju – būtent dėl ieškovo S. R. Bylą nagrinėję teismai, vertindami baudžiamojo proceso, vykdyto dėl ieškovo, trukmę ir valstybės institucijų pareigūnų veiksmus, organizuojant šį procesą, be pagrindo nurodė, jog remiasi kaip precedentais teismų sprendimais jau išnagrinėtose dviejose civilinėse bylose, kuriose išspręsti R. V. ir R. G., kuriems buvo pareikšti kaltinimai toje pačioje baudžiamojoje byloje, ieškiniai dėl neteisėtais teisėsaugos pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Kita vertus, teismai iš esmės tyrė ir analizavo baudžiamosios bylos medžiagą, susijusią būtent su ieškovu S. R., ir individualizavo išvadas dėl baudžiamojo proceso trukmės būtent dėl šio asmens teisės į įmanomai trumpą procesą. Dėl to iš dalies netinkama teismų argumentacija neturėjo įtakos jų išvadų dėl baudžiamojo proceso, susijusio su ieškovu, trukmės teisėtumui.
Remdamasi išdėstytais motyvais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai priėjo prie teisiškai pagrįstos išvados, jog dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai atidžiai ir rūpestingai organizuoto bei atlikto ikiteisminio tyrimo ir nepagrįstai uždelsto baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pažeista tiek nacionalinės teisės, tiek Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantuota ieškovo teisė, kad jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką.
Konstatavę neteisėtus baudžiamojo proceso trukmės atžvilgiu valstybės institucijų veiksmus (neveikimą), teismai nustatinėjo, yra ar ne kitos dvi būtinosios sąlygos (žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys) taikyti valstybei civilinę atsakomybę. Teismai priėjo prie išvados, kad ieškovas patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, ir kad ši atsirado būtent dėl pirmiau nurodytų neteisėtų valstybės institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo).
Dėl turtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso metu, atlyginimo išteisintam asmeniui
Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Kasaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojo proceso metu ieškovo patirtos išlaidos už savo iniciatyva kviesto gynėjo pagalbą, dokumentų kopijavimo išlaidos ir kelionės, vykstant į procesinius veiksmus, išlaidos negali būti turtinė žala CK 6.272 straipsnio prasme, nes tai yra baudžiamojo proceso teisės normų reglamentavimo sritis, be to, nurodytos išlaidos nesusijusios priežastiniu ryšiu su neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuojant procesą.
Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104–106 straipsniai reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje, priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintojo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausimą, dėl baudžiamojo proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis.
Nurodytų išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį.
Nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovas išteisintas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą.
Kartu pažymėtina tai, kad turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos. Nagrinėjamu atveju teismai įvertino ieškovo prašomų priteisti kaip žalos atlyginimo išlaidų dydį nurodytais aspektais ir konstatavo, kad prašomos priteisti sumos yra realios, pagrįstos įrodymais.
Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. B., D. B. v. G. Č., bylos Nr. 3K-3-331/2008, pateiktu išaiškinimu dėl išlaidų, patirtų baudžiamojo proceso metu dėl gynėjo dalyvavimo, atlyginimo. Pažymėtina, kad nurodytas išaiškinimas suformuluotas byloje, kurios aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos: kasacinio teismo pasisakyta dėl teisinės situacijos, kai gynėjo teisinės pagalbos išlaidos patirtos privataus kaltinimo byloje, kurioje galimos situacijos, kai proceso išlaidas atlyginti įpareigojamas asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (BPK 105 straipsnis 6 dalis); nagrinėjamu atveju sprendžiamas baudžiamojo proceso, pradėto prokuroro nutarimu, metu išteisinto asmens patirtų išlaidų kaip turtinės žalos atlyginimo klausimas. Dėl to bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo vadovautis aptartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu.
Kartu pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tiek faktiškai, tiek teisiškai iš esmės panašią į nagrinėjamos bylos situaciją bylą, pasisakydamas dėl išteisinto asmens iniciatyva kviesto advokato pagalbos išlaidų, kaip turtinės žalos, konstatavus nepateisinamai uždelstą baudžiamąjį procesą, išaiškino, jog jeigu nustatoma, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Konvencijos pažeidimas proceso prieš kaltinamąjį metu, dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso jis negali patirti turtinių praradimų, todėl ir išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos, konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010).
Remdamasi išdėstytais motyvais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami dėl valstybės civilinės atsakomybės už turtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) baudžiamojo proceso metu, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šiuo teisės klausimu praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to kasacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl nepagrįstai ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso, ir jos dydžio nustatymo kriterijų
Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos, grindžiamos nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu, atlyginimo formuojama atsižvelgiant, be kita ko, ir į EŽTT jurisprudenciją dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su proceso trukme, pažeidimų. EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą (pvz., Apicella v. Italy, no. 64890/01, judgment of 29 March 2006, § 93), kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena (pvz., Guillemin v. France, no. 19632/92, judgment of 21 February 1997, § 63).
Nagrinėjamu atveju, spręsdami dėl neturtinės žalos, grindžiamos nepagrįstai uždelstu baudžiamuoju procesu, teismai nustatė, kad, ilgai būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju, ieškovas išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų jį pažįstančių žmonių akyse. Tokio pobūdžio išgyvenimai ir nepatogumai teismų pagrįstai vertinti kaip ieškovo patirta neturtinė žala. Teismai taip pat nustatė, kad tokia ieškovo padėtis truko nepateisinamai ilgai dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto ikiteisminio tyrimo, taip pat nepagrįstai užtrukusio bylos nagrinėjimo teisme, taigi konstatuotas nurodytos neturtinės žalos ir neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad nustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės už ieškovo patirtą neturtinę žalą sąlygos.
Kasaciniame skunde, teigiant, kad nagrinėjamu atveju teismai priteisė ieškovui per didelį neturtinės žalos atlyginimą, keliamas tokios žalos dydžio nustatymo kriterijų klausimas.
Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.
Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, be to, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose.
Sprendžiant dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė, asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, jam taikyti proceso metu teisių apribojimai, delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste, analizuotina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, EŽTT praktika bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo, taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį, be to, konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti.
Nagrinėjamu atveju teismai, nustatydami ieškovui priteistiną neturtinės žalos, atsiradusios dėl per ilgo baudžiamojo proceso, atlyginimo dydį, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, vadovavosi ir kitais nagrinėjamoje byloje reikšmingais, vertinant dėl nurodyto pažeidimo ieškovo patirtą neturtinę žalą, kriterijais. Be to, kaip orientacinį ieškovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį teismai pasirinko civilinėse bylose, kuriose išnagrinėti kartu su ieškovu išteisintų kitų dviejų pareigūnų ieškiniai, jiems priteistą neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymėtina, kad orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensaciją už neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju – tai bylos, kuriose reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrindas buvo per ilga baudžiamojo proceso trukmė.
Kasaciniame skunde teisingai pažymėta, kad šiuo atveju teismai neturėjo pakankamo pagrindo remtis pirmiau nurodytose civilinėse bylose kitiems dviem pareigūnams priteistos piniginės kompensacijos dydžiu. Šiems pareigūnams neturtinės žalos atlyginimas buvo nustatytas ne tik dėl per ilgo baudžiamojo proceso, bet ir nepagrįstai ilgai taikytų kardomosios priemonės – suėmimo – bei procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismai pripažino ieškovo teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik dėl vieno pagrindo – per ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso.
Kartu pažymėtina tai, kad kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtu kardomųjų priemonių (sulaikymo, suėmimo) taikymu, taip pat neteisėtu nuteisimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje M. B. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-51/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje T. L. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-390/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005), tačiau visiškai neanalizuota teismų praktika bylose, kuriose buvo sprendžiamas neturtinės žalos, atsiradusios dėl per ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso, atlyginimo klausimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose dėl nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso priteistos tokio dydžio piniginės kompensacijos už neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007, – procesas truko 5 metus ir 10 mėn.; atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteista 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje M. T., UAB „Drevida“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009, – ikiteisminis tyrimas truko daugiau kaip 4 metus, atsižvelgiant į paties pareiškėjo elgesį, nesiekiant spartaus proceso, priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009, – proceso trukmė – 8 metai, priteista 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010, – proceso trukmė beveik 3 metai, priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje J. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-284/2010, – vertintas 4 metai ir 9 mėn. proceso laikotarpis, priteista 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti; kt.).
Sprendžiant dėl neturtinės žalos, grindžiamos asmens teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimu, analizuotina ir EŽTT praktika tokio pobūdžio bylose prieš Lietuvą. Pažymėtina, kad bylos, kurios aplinkybės proceso trukmės, neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų aspektu būtų iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, EŽTT praktikoje nėra. Kita vertus, šio Teismo praktika bylose prieš Lietuvą nagrinėjamoje byloje analizuotina lyginamuoju aspektu, svarstant, koks piniginės kompensacijos dydis galėtų būti pripažintas tinkamu ir pakankamu už šioje byloje konstatuotą baudžiamojo proceso trukmės pažeidimą.
EŽTT konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į įmanomai trumpiausią procesą pažeidimą, pvz., Šleževičius v. Lithuania, no. 55479/00, judgment of 13 November 2000 (proceso trukmė – 4 metai, 2 mėnesiai, 25 dienos vienoje instancijoje; priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (tokio dydžio žalos atlyginimą lėmė išskirtinės aplinkybės); Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003 (proceso trukmė – 8 metai ir 3 mėnesiai (viena instancija); priteistas 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimas); Girdauskas v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003 (proceso trukmė – 8 metai ir 5 mėnesiai; priteista 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti); Kuvikas v. Lithuania, no. 21837/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukmė – 6 metai ir 5 mėnesiai; priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti); Simonavičius v. Lithuania, no. 37415/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukmė – 6 metai ir 9 mėnesiai (du jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti; Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgment of 18 July 2006 (proceso trukmė – 5 metai ir 7 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti); Gečas v. Lithuania, no. 418/04, judgment of 17 July 2007 (proceso trukmė – 5 metai ir 11 mėnesių; teismas, priteisdamas neturtinę žalą – 900 eurų – pažymėjo, kad dalis delsimų priskirtini pareiškėjo advokatui); Norkūnas v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009 (proceso trukmė – 7 metai ir 5 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti); Šulcas v. Lithuania, no. 35624/04, judgment of 5 January 2010 (proceso trukmė – 8 metai ir 9 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys; priteista 1700 eurų neturtinei žalai atlyginti); Novikas v. Lithuania, no. 45756/05, judgment of 20 April 2010 (proceso trukmė – 7 metai ir 2 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1800 eurų neturtinei žalai atlyginti); Kravtas v. Lithuania, no.12717/06, judgment of 18 January 2011 (proceso trukmė – 9 metai ir 11 mėnesių (trys jurisdikcijos lygmenys); byla pripažinta sudėtinga, tačiau lemiamos klaidos – valdžios institucijų (byla grąžinta papildomam tyrimui, be to, beveik 9 metus pareiškėjui taikytas suėmimas, namų areštas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti); priteista 4800 eurų neturtinei žalai atlyginti).
Aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tam tikru aspektu ir EŽTT praktikos bylose prieš Lietuvą analizė leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, atlyginimo tais atvejais, kai proceso delsimo laikotarpis nėra labai ilgas, nenustatyta išskirtinių aplinkybių, proceso trukmei neturėjo įtakos asmens, dėl kurio vyko procesas, elgesys, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, priteistinas 3000–5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudžiamojo proceso, nagrinėjant bylą teisme, trukmę, be kita ko, nurodė tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjamas teisme užtruko ir dėl pačių kaltinamųjų bei jų gynėjų veiksmų, tačiau nevertino šio aspekto, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, galima daryti išvadą, kad tiek ieškovo, tiek jo gynėjo elgesys baudžiamojo proceso teisme metu neturėjo didesnės įtakos proceso trukmei, nes jie iš esmės tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis: ieškovas atvyko ir dalyvavo visuose teismo posėdžiuose; jo gynėjas neatvyko į du teismo posėdžius, tačiau bylos nagrinėjimas buvo teismo atidėtas ne tik dėl jo neatvykimo, bet ir kitų priežasčių (neatvykus liudytojams, kito kaltinamojo gynėjui, vienam, po to kitam iš dviejų kartu su ieškovu teistų kaltinamųjų); be to, dėl galimybės nagrinėti bylą be neatvykusių asmenų buvo palikta spręsti teismui savo nuožiūra (baudžiamoji byla Nr. 1-103-537/2006, T. 3, b. l. 170, 222). Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo vertinti ieškovo elgesį baudžiamojo proceso metu kaip kriterijų mažesniam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.
Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, atlyginimo, taip pat EŽTT praktikos bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką analize, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas aplinkybes dėl ieškovo išgyvenimų, nepatogumų, suvaržymų baudžiamojo proceso, kuris nepagrįstai ilgai užtruko, metu, taip pat kitas aptartas šios konkrečios bylos aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl išdėstytų motyvų teismų sprendimo ir nutarties dalys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pripažintinos iš esmės teisėtomis ir pagrįstomis, todėl paliktinos nepakeistos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinėje byloje, atsižvelgiant į prašytą priteisti ir priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį
Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Kasaciniame skunde teigiama, kad šią civilinę bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes neatsižvelgė į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, pasisakydami dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad neturtinės žalos dydį visais atvejais nustato teismas, todėl mažesnio, nei prašė ieškovas, šios žalos atlyginimo priteisimas nevertintinas kaip ieškinio reikalavimo dalinis atmetimas, kuris turėtų įtakos bylinėjimosi išlaidoms paskirstyti. Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistos visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso teisės normų nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija apskaičiuotina taip: byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; reikalavimas atlyginti turtinę žalą patenkintas visiškai, todėl pripažintina, kad patenkinta 50 proc. viso ieškinio; reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą patenkintas iš dalies – ieškovo prašyta priteisti 50 000 Lt, teismo priteista 5000 Lt, t. y. patenkinta 10 proc. šio reikalavimo. Taigi iš viso patenkinta 60 proc. ieškovo reikalavimų, atitinkamai atmesta 40 proc. Konstatavus proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pažeidimą, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atitinkamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu priteistą ieškovui S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1525 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 915 (devyni šimtai penkiolika) Lt. Kitas sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius
Egidijus Laužikas
Zigmas Levickis
Algis Norkūnas
Janina Stripeikienė
