Civilinė byla Nr. 3K-3-482/2011
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-21342-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lausta“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lausta“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo ištaisyti atliktų statybos rangos darbų defektus bei trūkumus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos teismingumo klausimą (CPK 27 straipsnio 1 punktas), aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas UAB „Dinaka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiais vienašališkai surašytus atliktų darbų aktus bei įpareigoti rangovą ištaisyti atliktų statybos rangos darbų defektus ir trūkumus.
Atsakovas pateikė Kauno miesto apylinkės teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė perduoti civilinę bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi perdavė civilinę bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui pagal teismingumą, nes iškėlus bylą teisme paaiškėjo, kad ieškovas ginčijo atsakovo vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktus, kurių pagrindu perduota darbų už 662 094,88 Lt, todėl, vadovaudamasis teismingumo taisyklėmis, sprendė, jog byla nagrinėtina Kauno apygardos teisme. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Lausta“ ieškinį atsakovui UAB „Dinaka“ dėl 662 094,88 Lt skolos priteisimo, todėl, teismo vertinimu, šie šalių priešiniai reikalavimai glaudžiai susiję, todėl, juos nagrinėjant vienoje byloje, byla būtų greičiau ir teisingiau išnagrinėta.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nurodė, kad atliktų darbų aktuose nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumus; atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų, tačiau šio akto surašymas nereiškia, kad užsakovas besąlygiškai privalės apmokėti rangovui už akte nurodytus atliktus darbus pagal akte nurodytas kainas. Kolegija, remdamasi teismų praktika ir atsižvelgdama į ieškinio reikalavimo esmę, į tai, kad šis reikalavimas nesusijęs su konkrečiu turtu, jį patenkinus ar nepatenkinus nebus sukurta turtinių padarinių, padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas neturtinis.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Lausta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiais vienašališkai surašytus atliktų darbų aktus yra ne tik susijęs su turtiniais interesais, bet ir gali būti išreikštas konkrečia pinigų suma: yra ginčijamas darbų rezultatas ir (arba) darbų kaina. Tenkinus nurodytą reikalavimą, rangovui atsirastų teisinių padarinių ir pareiga vykdyti sutarties įsipareigojimus – atlikti darbus, pašalinti darbų trūkumus, sumažinti kainą ar atlyginti užsakovo patirtus nuostolius. Reikalavimas įpareigoti rangovą ištaisyti statybos objekto darbo defektus ir trūkumus taip pat yra turtinio pobūdžio, nes konkrečių darbų atlikimas, defektų ištaisymas gali būti įvertintas konkrečia pinigų suma.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos teismingumo klausimą (CPK 27 straipsnio 1 punktas)
Civilines bylas kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylų rūšis, išvardytas CPK 27 ir 28 straipsniuose. Bylų nagrinėjimą apygardos kaip pirmosios instancijos teismuose lemia didesnė ieškinio suma, ieškinio sumą – ginčo pobūdis. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia tiek civilinės bylos teismingumą, tiek žyminio mokesčio dydį, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.
CPK 79 straipsnyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos yra žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos konkrečioje byloje turi sumokėti byloje dalyvaujantys asmenys, reiškiantys savarankiškus reikalavimus. Žyminis mokestis yra įstatyme nustatyta pinigų suma, mokėtina už tam tikrus byloje teismo atliekamus procesinius veiksmus, nustatytus Civilinio proceso kodekse. CPK 80 straipsnyje nurodyti žyminio mokesčio dydžiai: neturtiniai ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2002 m. vasario 28 d. įstatymo redakcija Nr. IX-743), turtiniai – proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimą lemia ginčo pobūdis – turtinis tai ginčas ar ne.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo ir siekiant padaryti motyvuotas išvadas, tikslinga aptarti kai kuriuos rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aspektus. Ieškovas ginčijo kasatoriaus (rangovo) vienašališkai surašytus atliktų darbų aktus; teismai nustatė, kad tarp ginčo šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Tokio pobūdžio santykiuose rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį turi pasirašyti abi šalys; šis darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), tačiau užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, ir pasirinkti teisminį jo pažeistų teisių gynybos būdą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), t. y. kiekvienas suinteresuotas asmuo pagal dispozityvumo principą savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybą įgyvendina savo nuožiūra. Ginčyti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Skala“ v. Baltarusijos Respublikoje registruota užsienio kapitalo įmonė „BelVillesden“, bylos Nr. 3K-3-570/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovas (užsakovas), naudodamasis teisminės gynybos teise, pareiškė savarankišką reikalavimą atskiroje byloje ir ginčijo vienašališkai atsakovo (rangovo) pasirašytus atliktų darbų aktus visa apimtimi, kurios suma viršijo 100 000 Lt (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2002 m. vasario 28 d. įstatymo redakcija Nr. IX-743). Ginčas kilo dėl šios civilinės bylos teismingumo, taip pat žyminio mokesčio dydžio, t. y. teismai skirtingai sprendė nagrinėjamo ginčo pobūdį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atliktų darbų priėmimo akte yra pateikiama informacija apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, nurodomi atliktų darbų trūkumai. Nagrinėjamoje byloje ginčijamuose vienašališkai pasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodyta atliktų darbų, naudotų medžiagų vertė ir pan. (T. 1, b. l. 91-162). Ieškovas ginčija ne vienašališkai pasirašytais aktais fiksuotų darbų dalis, o visus aktuose išvardytus darbus laiko atliktus netinkamai. Taigi ieškovo, kaip užsakovo, teisė yra susijusi su turtiniais interesais, ir šios teisės, kaip ieškinio reikalavimo, vertę galima apskaičiuoti pagal aktuose nurodytų ir įkainotų darbų vertę. Tokia pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje N. P. v. UAB „Ukmergės statyba“, bylos Nr. 3K-3-348/2010, kurioje nurodyta, kad ieškovo pareikštas reikalavimas pašalinti statybos darbų trūkumus įkainotinas, darbai, kuriuos atlikti reikalauja ieškovas, turi piniginę vertę, kurią galima nustatyti pinigine išraiška. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad turtiniu ginču laikytini ginčai dėl turto arba piniginiai reikalavimai, kaip turto ekvivalentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. G. Š., bylos Nr. 3K-3-196/2003). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, daro išvadą, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiais vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus ir ištaisyti šiuose aktuose išvardytus atliktų darbų trūkumus yra turtinio pobūdžio. Turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-350/2009). Ginčijant aktuose išvardytus netinkamai atliktus darbus, ieškovo reikalavimo tenkinimas sukurtų kasatoriui (rangovui) turtinių padarinių, t. y. rangovui kiltų pareiga atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, tai reiškia jo piniginę prievolę ištaisyti atliktų darbų trūkumus, ir ši prievolė kyla iš statybos rangos sutarties esmės. Ginčo suma matyti iš vienašališkai atsakovo (rangovo) pasirašytų atliktų darbų aktų, kuriuose nurodyta atliktų, tačiau ieškovo (užsakovo) atsisakytų priimti, darbų ir medžiagų vertė ir kuria remiantis galima preliminariai apskaičiuoti taisytinų darbų kainą, juolab kad ieškovas ginčija visus, jo manymu, netinkamai atliktus darbus, todėl jo pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiais vienašališkai surašytus atliktų darbų aktus bei įpareigoti atsakovą ištaisyti visus darbų trūkumus yra piniginio pobūdžio.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovas, atskiroje byloje pareikšdamas savarankišką reikalavimą pripažinti negaliojančiais vienašališkai surašytus atliktų darbų aktus bei įpareigoti atsakovą pašalinti atliktų darbų trūkumus, remdamasis aktuose nurodyta atliktų darbų verte, turėjo nurodyti preliminarią ieškinio sumą, nuo kurios turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles, o ginčas, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 punktu, pagrįstai buvo perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Dėl to atsakovo kasacinis skundas tenkinamas ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nutartis naikinama, paliekant galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 38,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus atsakovo kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) 38,25 Lt (trisdešimt aštuonis litus 25 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
