Dėl teisės normų, reguliuojančių fizinio asmens bankroto iškėlimo supaprastinta tvarka teisinį pagrindą bei fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-418-695/2016

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01480-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5; 3.4.5.4; 3.4.5.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir A. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. ir A. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo supaprastinta tvarka, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas ir uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reguliuojančių fizinio asmens bankroto iškėlimo supaprastinta tvarka teisinį pagrindą bei fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjai V. S. ir A. S. prašė teismo iškelti jiems bankroto bylą, paskirti bankroto administratore UAB „Principo reikalas“ bei patvirtinti teismui pateiktą pareiškėjų mokumo atkūrimo planą.

Pareiškėjai 2013 m. lapkričio 18 d. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, nurodė, kad tapo nemokūs. Pareiškėjai nurodė, kad 2007 m. spalio 25 d. paėmė paskolą būstui įsigyti, praėjus metams nuo paskolos paėmimo Lietuvoje prasidėjo ekonominė krizė, darbdaviai sumažino pareiškėjams darbo užmokestį (šeimos gaunamos pajamos sumažėjo 40 proc.), o vėliau sutuoktiniai visiškai prarado savo darbus. Pareiškėjai pradelsė einamąsias įmokas (pagal kredito sutartį), jų nesugebėjo padengti iki šios dienos. 2013 m. rugsėjo 4 d. AB SEB bankas nutraukė kredito sutartį.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-73-824/2014 pareiškėjai pripažinti nemokiais, jiems iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo. Pareiškėjų paskirta bankroto administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti jų mokumo atkūrimo planą, tačiau jam kreditorių susirinkimas nepritarė.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, tačiau kreditorei AB SEB bankui pateikus atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį ir perdavė mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

2015 m. sausio 19 d. pareiškėjų bankroto administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti fizinių asmenų patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi bankroto administratorės prašymas dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo buvo atmestas, o pareiškėjų bankroto byla buvo nutraukta. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atmetus pareiškėjų bankroto administratorės atskirąjį skundą.

Pareiškėjai teigia, kad jie, ištaisę Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodytus mokumo atkūrimo plano trūkumus, sušaukė kreditorių susirinkimą, jog šis pritartų ištaisyto mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorių susirinkimas nepritarė pataisytam mokumo atkūrimo planui 2015 m. spalio 2 d. įvykusiame kreditorių susirinkime. Todėl pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 9 straipsnio nuostatomis, 2015 m. spalio 5 d. pateikė Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka.

Pareiškėjai nurodė, kad aplinkybę, jog jie yra nemokūs, patvirtina Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-73-824/2014, kuri yra įsiteisėjusi. Pareiškėjai skolingi AB SEB bankui 81 335,72 Eur, UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 5235,60 Eur; pareiškėjų pradelsta mokėti skola sudaro 86 571,32 Eur. Pareiškėjų pajamas sudaro A. S. gaunamas mėnesinis darbo užmokestis (vidutiniškai 238,31 Eur atskaičius mokesčius) ir V. S. gaunamas mėnesinis darbo užmokestis (vidutiniškai 349,52 Eur atskaičius mokesčius). Pareiškėjai neturi nekilnojamojo, kilnojamojo turto, lėšų banko sąskaitose, grynųjų pinigų, kurių suma viršytų vieną minimalią mėnesinę algą. Šiuo metu pareiškėjai augina nepilnametę dukterį S. S. (gim. 2003 m. rugsėjo 14 d.).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė iškelti supaprastinta tvarka bankroto bylą pareiškėjams V. S. ir A. S..

Teismas nurodė, kad pareiškėjų pateiktame mokumo atkūrimo plane nurodoma tik pati skolų mokėjimo tvarka (kurią ir taip reglamentuoja FABĮ ir kurios įtraukimas į mokumo atkūrimo planą nėra būtinas) ir terminai, tačiau nenurodyta, kokios konkrečiai lėšos bus mokamos kiekvienam kreditoriui, kokios lėšos planuojamos mokėti praėjus pirmajam pusmečiui po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų teiginys, jog jie kreditorių reikalavimams tenkinti ir banko paslaugoms apmokėti įsipareigoja skirti ne mažesnę kaip 100 Eur sumą per mėnesį, neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, nes ne mažesnė kaip 100 Lt suma negali būti pripažįstama konkrečia lėšų suma, be to, nenurodyta, kokia konkreti lėšų suma tektų kiekvienam iš kreditorių. Teismas konstatavo, kad toks kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, koks jis pateiktas tvirtinti teismui, negali būti pripažįstamas tinkamu. Dėl to pasisakė ir Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNzE1LTQ3OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-715-479/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-715-479/2015">2S-715-479/2015</a>.

Teismo teigimu, pareiškėjų ketinimai kelti kvalifikaciją bankroto proceso metu neturėtų būti pripažįstami pakankama priemone jų mokumui atkurti. Ši aplinkybė sudaro prielaidą spręsti, kad skolininkai nesiima šiuo metu aktyvių veiksmų, nors jų fizinė sveikata, jaunas amžius sudaro galimybę gauti didesnes pajamas ir atkurti savo mokumą. Pareiškėjai nurodo, kad ieškos geriau mokamo darbo ir šiuo tikslu domėsis darbo skelbimais, esant galimybei radę veiklos sritį, kuria galėtų užsiimti, vykdys individualią veiklą. Dėl šių priemonių fizinių asmenų mokumui atkurti yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNzE1LTQ3OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-715-479/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-715-479/2015">2S-715-479/2015</a>.

Teismas sprendė, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo planas negali būti pripažįstamas tinkamu bankroto procedūrų įgyvendinimu, nes suponuoja prielaidas pasyviai atsikratyti visų skolų ir neskatina pareiškėjų dėti visas įmanomas pastangas gauti daugiau pajamų bei tenkinti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodyta 400 Eur suma būtiniesiems poreikiams tenkinti vertintina kaip optimali ir pagrįsta. Dienpinigiai ir kitos kompensacijos, mokamos darbuotojams, išsiųstiems į tarnybines komandiruotes, nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką. Dienpinigiai nėra atlyginimas ir neįskaičiuojami į vidutinį darbo užmokestį. Tiesioginė dienpinigių paskirtis yra komandiruotėje esančio asmens išlaidų apmokėjimas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo dienpinigiai nėra jo darbo užmokestis ar pajamos, jos neapmokestinamos, Valstybinio socialinio fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) neteikia informacijos apie komandiruotes ir jose mokamas išlaidas. Dienpinigiai negalėtų būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą dėl jų dydžio ir išmokėjimo kintamumo.

Teismas sprendė, kad pareiškėjų pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ nuostatų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai nepritarė šiam planui, todėl atsisakė iškelti pareiškėjų bankroto bylą supaprastinta tvarka. Pareiškėjų bankroto bylos iškėlimas prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingo skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų atskirąjį skundą, 2016 m. sausio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjai kelia sąlyginį įsipareigojimą kreditoriams kelti kvalifikaciją tik jei teismas iškeltų fizinio asmens bankroto bylą. Toks sąlyginis įsipareigojimas leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėjai nėra sąžiningi, siekdami atsiskaityti su kreditoriais ir gerinti savo finansinę padėtį dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjų mokumo atkūrimo planas netinkamas bei suponuoja prielaidą, jog pareiškėjai siekia atsikratyti visų skolų ir nededa visų įmanomų pastangų gauti daugiau pajamų bei tenkinti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vertindamas pareiškėjų sąžiningumą bei galimybes dėti visas pastangas atsiskaityti su kreditoriais jis gali įvertinti ir kitas pareiškėjų gaunamas pajamas. Teismas, ištyręs pareiškėjo gaunamas pajamas per mėnesį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d., nustatė, kad vidutinės pareiškėjo pajamos per mėnesį yra 1082,50 Eur. Pareiškėjas nurodo mokumo plane, kad jo pajamos po privalomų mokesčių atskaitymo sudaro apie 349,52 Eur, o kitos gaunamos pajamos (dienpinigiai) per mėnesį yra beveik triskart didesnės. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nėra visiškai sąžiningas, nurodydamas savo realiąsias pajamas ir savo galimybę mokėti kreditą.

Pareiškėjas, pasirašydamas draudimo sutartį su UAB „Būsto paskolų draudimo“, pateikė šiai bendrovei prašymą, kuriame nurodė, jog dirba vairuotoju ekspeditoriumi ir gauna 3200 Lt (926,78 Eur) užmokestį, į kurį įskaičiuoti ir dienpinigiai. Įvertinus tai, kad šiuo metu pareiškėjo gaunamų pajamų struktūra yra tapati, darytina išvada, kad dalis dienpinigių galėtų būti skiriama finansiniams įsipareigojimams padengti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai nesiėmė iki šiol jokių kitų priemonių, kad galėtų atkurti savo mokumą kreditoriams, mokumo atkūrimo plane kelia papildomas sąlygas, nesuderinamas su skolininko pareigomis fizinio asmens bankroto procese, nevisiškai sąžiningai nurodo savo realiai gaunamas pajamas bei pajėgumą mokėti kreditoriams skolą. Teismas sprendė, kad pareiškėjai nėra sąžiningi kreditorių atžvilgiu, todėl nėra pagrindo kelti fizinio asmens bankroto bylą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjų pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas užtikrina dalį realaus kreditorių reikalavimų patenkinimo. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjai nesiėmė pakankamų priemonių savo mokumui iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo atkurti, ir tai, kad pareiškėjai nurodė netikslias savo pajamas (t. y. kad pareiškėjas V. S. gauna beveik tris kartus didesnes mėnesines pajamas, nei nurodo mokumo atkūrimo plane), konstatavo, kad pareiškėjų pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų. Planas negali būti įgyvendinamas, nes neužtikrina teisingos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros, jame nėra nustatyta jokių priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, nenurodyta veiksmų, siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį bei klausimą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai pažeidė imperatyvų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl fizinių asmenų sąžiningumo bankroto procese. Minėtos FABĮ normos turinys leidžia daryti išvadą, kad siekiančių bankrutuoti fizinių asmenų veiksmai pripažintini nesąžiningais ir jų pagrindu galima atsisakyti iškelti bankroto bylą, šie veiksmai turi būti tyčiniai, t. y. sąmoningas fizinių asmenų veikimas (neveikimas), vengiant grąžinti skolas. Teismai nenustatė tokių pareiškėjų nesąžiningų veiksmų, todėl bankroto byla turėjo būti iškelta. Aplinkybė, kad kasatoriai nurodo kitas mokumo atkūrimo priemones (kvalifikacijos kėlimą), patvirtinus jų mokumo atkūrimo planą, negali būti vertinama kaip sąmoningas kasatorių neveikimas iki bankroto bylos iškėlimo.

Teismai nenustatė visų byloje reikšmingų aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTctOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-217-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-217-969/2015">3K-3-217-969/2015</a>) teismai turėjo įvertinti pareiškėjų elgesį pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijus, tačiau to nepadarė. Teismai neanalizavo, ar kasatorių veiksmai gali būti vertinami kaip rūpestingi ir apdairūs, neatsižvelgė į kasatorių vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje.

Apeliacinės instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą iš esmės dėl to, kad, teismo nuomone, mokumo atkūrimo plane buvo nurodyta neteisinga informacija apie pareiškėjo pajamas, ir dėl to, kad mokumo atkūrimo plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis keliamos sąlygas kreditoriams. Tačiau, kasatorių nuomone, šios aplinkybės apskritai neturėtų būti vertinamos sąžiningumo aspektu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog procesinio bendradarbiavimo principo pažeidimas, nesuteikiant visos informacijos apie pareiškėjo turtinę padėtį, sukelia procesinius teisinius padarinius, tačiau nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo taikymo sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQtNDE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394-415/2015">3K-3-394-415/2015</a>). Todėl ta aplinkybė, kokia informacija (tiksli ar ne) nurodyta kasatorių pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka ar kartu teismui pateiktame mokumo atkūrimo plane, neturi įtakos kasatorių nemokumui – nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto reikalaujamo priežastinio ryšio, t. y. neteisingos informacijos pateikimas nesukelia kasatorių nemokumo. Be to, apeliacinės instancijos teismas be pagrindo pripažino pareiškėją nesąžiningu ir dėl to, kad jis neva nepateikė informacijos apie savo gaunamas pajamas. Kasatorius pateikė teismui visą informaciją.

Teismai nesivadovavo fizinių asmenų bankroto bylose galiojančia sąžiningumo prezumpcija, todėl netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad asmuo, besikreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi pateikti duomenis apie tai, kokių veiksmų šis asmuo ėmėsi, kad pagerintų savo teisinę padėtį, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjai pateikė teismui visus būtinus dokumentus, patvirtinančius jų pajamas bei kitus duomenis, kuriuos fiziniai asmenys privalo pateikti pagal FABĮ 9 straipsnio nuostatas. Tuo atveju, jeigu teismams pritrūko tokių duomenų, jie turėjo įpareigoti pareiškėjus pateikti papildomus įrodymus, ir tik pareiškėjams nepateikus papildomų įrodymų, teismai turėjo spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, remdamiesi bylose esančiais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnis, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDM0LTY4Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-434-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-434-686/2015">e3K-3-434-686/2015</a>).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti išaiškinimai vienoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDM0LTY4Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-434-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-434-686/2015">e3K-3-434-686/2015</a>) prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQtNDE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394-415/2015">3K-3-394-415/2015</a>). Vienu atveju kasacinis teismas nurodo, kad visos informacijos neatskleidimas teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepatenka į fizinio asmens nesąžiningumo apimtį, o kitu atveju nurodo, jog patenka.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė FABĮ 7 straipsnio 3 dalį, CPK 739 straipsnio 2 punktą, nurodydamas, kad dienpinigiai galėtų būti skiriami finansiniams įsipareigojimams dengti. Darbdavys nemoka kasatoriui dienpinigių daugiau, negu jų reikia darbuotojo poreikiams patenkinti tarnybinių komandiruočių metu. Dienpinigiai nėra fizinio asmens pajamos, todėl iš komandiruotėms skirtų lėšų kreditorių finansiniai reikalavimai negali būti patenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, kuri patvirtina, kad šiuo metu kasatoriai turi galimybę skirti didesnę dalį savo gaunamų pajamų kreditoriams, nes mokumo atkūrimo plane nurodytas mažesnis (nei anksčiau) bankroto administravimo išlaidų atlyginimas, didesnė dalis pajamų (atsižvelgiant į tai, kad buvo sumažinta suma, skirta būtiniesiems poreikiams tenkinti) būtų skirta finansiniams reikalavimams patenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad mokumo atkūrimo plane nėra nustatyta jokių priemonių fizinių asmenų mokumui atkurti, nėra nurodyta veiksmų, siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo. Teismai, spręsdami jau patikslinto plano atitiktį FABĮ, buvo saistomi ankstesnių teismų sprendimų, priimtų dėl pareiškėjų bankroto bylos iškėlimo (CPK 18 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Kasatoriams patikslinus mokumo atkūrimo planą pagal anksčiau teismų nurodytus kriterijus, kreditoriams išreiškus nepritarimą patikslintam planui, ginčas pateko į kitokios sudėties apeliacinį teismą, kuris nepaisė savo paties ankstesnių išaiškinimų.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Kasatoriai aiškina fizinio asmens, inicijuojančio sau bankroto bylą, sąžiningumą siaurinamai. Nėra pagrindo siaurinti sąžiningumo sąvokos aiškinimą: fizinis asmuo privalo būti sąžiningas ne tik formuojantis ir atsiradus jo nemokumui, bet ir siekdamas atkurti mokumą.

Kasatoriai suabsoliutina anksčiau priimtų teismų procesinių sprendimų prejudicinę reikšmę. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis neapriboja kasatorių teisių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes informacija apie gaunamas pajamas turės būti vertinama kaip naujas įrodymas; jeigu ši informacija bus atskleista sąžiningai, teismai neturės pagrindo kaltinti kasatorių nesąžiningumu.

Kreditoriams buvo pateikti bankrutuojantiems asmenims priklausančių sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog V. S. pajamos yra gerokai didesnės, nei nurodyta mokumo atkūrimo plane.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį ir pridėti prie bylos naujus įrodymus, kurių jis nepateikė anksčiau, nes jų pateikimo būtinybė iškilo tik gavus pareiškėjų kasacinį skundą (2009 m. birželio 3 d. UAB „Teko baldai“ darbo sutarties kopiją, VSDFV duomenų bazės išrašų kopijas). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Kasatoriai buvo nesąžiningi, nes pareiškime ir vėlesniuose procesiniuose dokumentuose nepateikė tikslių duomenų apie savo gaunamas pajamas. Netinkamas informacijos pateikimas kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-516/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-516/2014">3K-3-516/2014</a>).

Pareiškėjas, norėdamas gauti kreditą, komandiruotpinigius (t. y. dienpinigius) įvardijo kaip gaunamas pajamas, o kai reikia atsiskaityti su kreditoriais, priskiria šias pajamas prie lėšų, kurių negalima išieškoti. Toks pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ir dienpinigiai gali būti pripažinti pajamomis bei gali būti skiriami (tam tikromis aplinkybėmis) kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).

Pareiškėjai pateikė teismams melagingus duomenis apie tai, kad jų darbdaviai iš pradžių sumažino jų atlyginimus, o vėliau pareiškėjai iš viso neteko darbo. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenys patvirtina, kad pareiškėjai dirbo visą laiką.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, sprendžiant dėl fizinių asmenų (ypač vartotojų) sąžiningumo, būtina atsižvelgti į objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (išsilavinimą, gyvenimo patirtį, veiklos pobūdį). Sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-65/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-65/2015">3K-3-65/2015</a>). Kasatoriai, gaudami tam tikras pajamas, nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, nors galėjo tai daryti, tačiau nebandė spręsti susidariusių finansinių problemų (buvo pernelyg pasyvūs, neieškojo geriau mokamo darbo, nebandė persikvalifikuoti, gaudami pakankamai dideles pajamas, nebandė atsiskaityti su kreditoriais). Pareiškėjai, pradėję bankroto procedūrą, nurodė mokėjimo atkūrimo plane, kad kels savo kvalifikaciją tik tuo atveju, jeigu teismas iškels jiems bankroto bylą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai nesiekia atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau turi tikslą nusirašyti skolas fizinio asmens bankroto procedūros metu.

Pareiškėjai nepatikslino mokumo atkūrimo plano, atsižvelgdami į ankstesnėse bylose priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų motyvus, nes plane nenurodyta realių priemonių mokumui atkurti, pareiškėjų nurodytos priemonės yra sąlyginės ir hipotetinės. Pateiktas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas neužtikrina realaus nors dalies kreditorių reikalavimų patenkinimo.

Kasaciniame teisme suformuota aiški ir išsami praktika dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą, ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad planas neatitinka įstatymo reikalavimų, ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, mokumo atkūrimo plano turėtų netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjMtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-263-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-263-706/2015">3K-3-263-706/2015</a>).

Pareiškėjai, gavę kreditorių pastabas dėl mokumo atkūrimo plano, turėjo šio plano projektą taisyti, tačiau minėto plano netikslino pagal kreditorių pastabas ir pateikė netikslintą plano projektą tvirtinti teismui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl papildomų įrodymų nepridėjimo

CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į kasacinį skundą prašė pridėti prie bylos jo pateiktus naujus įrodymus (2009 m. birželio 3 d. UAB „Teko baldai“ darbo sutarties su pareiškėja, VSDFV duomenų bazės išrašų kopijas), nurodydamas, kad šių įrodymų būtinybė iškilo tik gavus pareiškėjų kasacinį skundą.

Teisėjų kolegija netenkina suinteresuoto asmens prašymo dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos, kadangi kasacinis teismas nevertina naujų įrodymų bei jų pagrindu nenustato naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 351 straipsnio 1 dalis, 347 straipsnio 2 dalis).

Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka sąlygų

FABĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens bankroto byla gali būti iškeliama supaprastinta tvarka, kai plano projektas pagal šio įstatymo nuostatas parengiamas iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui dienos.

Pagal FABĮ 9 straipsnio 2 dalį (2014 m. spalio 7 d. redakcija, galiojusi pareiškimo padavimo teismui metu 2015 m. spalio 5 d.), taikant supaprastintą bankroto bylos iškėlimo tvarką, fizinis asmuo kartu su pareiškimu teismui iškelti bankroto bylą pateikia: 1) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3, 4 ir 7 punktuose nurodytus dokumentus ir duomenis; 2) plano projektą; 3) dokumentus, įrodančius, kad plano projektui pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma pagal fizinio asmens duomenis vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba dokumentus, įrodančius, kad plano projektui kreditoriai nepritaria.

FABĮ 9 straipsnio 1, 2 dalių teisės normų turinys leidžia daryti išvadą, kad, fiziniam asmeniui paduodant prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka, prie šio prašymo turi būti pridėtas iš anksto parengtas mokumo atkūrimo plano projektas, kuris buvo svarstytas kreditorių susirinkime ir kuriam kreditorių susirinkimas pritarė arba nepritarė.

Teismui iškeliant fizinio asmens bankroto bylą supaprastinta tvarka ar atsisakant ją kelti, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos šio įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 3, 7, 8 ir 9 dalių, 6 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3 dalies 1 ir 2 punktų, 4 dalies, 5 dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktų ir 6, 8 ir 9 dalių nuostatos (FABĮ 9 straipsnio 4 dalis).

FABĮ 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą supaprastinta tvarka priėmimo dienos juos išnagrinėja ir priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, patvirtinti planą ir paskirti bankroto administratorių arba atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti fizinio asmens bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip 15 dienų.

FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Kaip minėta, atsisakant kelti fizinio asmens bankroto bylą supaprastinta tvarka mutatis mutandis taikomos FABĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatos. FABĮ normos, reglamentuojančios supaprastintą bankroto bylos iškėlimo procedūrą, konkrečiai nenustato atvejų, kuriais teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankrotą supaprastinta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad šia tvarka sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą turi būti įvertinta daugiau aplinkybių, nes papildomai tuo pat metu sprendžiama dėl mokumo atkūrimo plano projekto tinkamumo ir jo patvirtinimo.

Fizinio asmens bankroto byla supaprastinta tvarka gali būti iškelta, jeigu mokumo atkūrimo plano projektas yra tinkamai parengtas bei svarstytas kreditorių susirinkime iki pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo teismui, ir kartu su pareiškimu yra pridėtas dokumentas, patvirtinantis kreditorių susirinkimo pritarimą ar nepritarimą mokumo atkūrimo plano projektui. Teisėjų kolegija išaiškina, kad teismas turi teisę iškelti fizinio asmens bankroto bylą supaprastinta tvarka, jeigu asmuo yra nemokus, nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies nustatytų aplinkybių ir mokumo atkūrimo plano projektas yra tinkamai parengtas pagal įstatymo reikalavimus, laikytasi jo apsvarstymo tvarkos iki pareiškimo padavimo teismui ir yra pagrindas jį patvirtinti teisme (FABĮ 9 straipsnio 1–2 dalys, 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

Dėl mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo teisme sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka

FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje (2014 m. spalio 7 d. redakcija, galiojusi pareiškimo pateikimo pirmosios instancijos teismui metu) nustatyta, kad (mokumo atkūrimo) plane turi būti nurodyta: 1) priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų; 2) lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą; 3) numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu; 4) numatomos gauti iš fizinio asmens skolininkų lėšos; 5) kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos); 6) kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti); 7) bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas; 8) sudarytų sutarčių (tarp jų nuomos, panaudos ir kitų sutarčių), kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias fizinis asmuo toliau numato vykdyti, sąrašas; 9) sudarytų sutarčių (tarp jų nuomos, panaudos ir kitų sutarčių), kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias jis numato nutraukti, sąrašas, taip pat dėl šios priežasties atsirandančių kreditorių reikalavimų sąrašas; 10) kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyti duomenys; 11) kreditorių pagalba, nurodyta šio įstatymo 24 straipsnio 4 punkte; 12) kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos).

FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto administratorius, gavęs plano projektą: 1) ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių (toliau – išvada) ir ją pateikia fiziniam asmeniui; 2) likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką.

Pagal FABĮ 8 straipsnio 3 dalį, kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama grupėse. Vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai. Sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Jeigu balsai dėl pritarimo plano projektui vienoje kreditorių grupėje pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad plano projektui nepritarta. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

FABĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą per 5 darbo dienas po susirinkimo pateikia bankroto administratoriui. Bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui.

FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir (ar) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas (t. y. fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimas dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, jeigu toks susitarimas sudarytas) pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai.

FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjMtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-263-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-263-706/2015">3K-3-263-706/2015</a>).

Nutarties 35–38 punktuose nurodytos teisės normos reglamentuoja nemokaus fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto reikalavimus ir šio projekto patvirtinimo procedūrą. Pagal šias normas mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo procedūra vykdoma ir kreditorių susirinkimo metu, ir teisme. FABĮ 8 straipsnio 7, 8 dalių turinys suponuoja išvadą, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl jam pateikto mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo, turi įvertinti ne tik šio plano atitiktį FABĮ 7 straipsnio reikalavimams, bet ir kitus dalykus, tarp jų – plano tvirtinimo kreditorių susirinkimo metu procedūrą bei plano atitiktį nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių teisėms bei teisėtiems interesams.

Nurodytas 35–38 punktuose teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą teigti, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektas turi ne tik formaliai atitikti FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, bet jame turi būti nurodytos tokios priemonės, kurios užtikrintų fizinio asmens bei kreditorių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Tik tokiu atveju teismas, nagrinėjantis klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka, gali patvirtinti jau kreditorių susirinkimo aprobuotą nemokaus fizinio asmens mokumo atkūrimo planą arba priimti priešingą kreditorių susirinkimo nutarimui (netvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo plano) sprendimą, patvirtindamas šį planą ir iškeldamas fizinio asmens bankroto bylą.

Minėta, kad teismas gali iškelti fizinio asmens bankroto bylą supaprastinta tvarka, jei šis asmuo yra nemokus, nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies pagrindų ir mokumo atkūrimo plano projektas yra tinkamai parengtas pagal įstatymo reikalavimus (t. y. įvykdyti FABĮ 7 straipsnio nustatyti reikalavimai mokumo atkūrimo planui bei reikalavimas tinkamai suderinti mokumo atkūrimo plane fizinio asmens ir kreditorių teisės bei teisėtus interesus) ir laikytasi jo apsvarstymo tvarkos iki pareiškimo padavimo teismui (t. y. atliktos FABĮ 8 straipsnio nuostatose nurodytos plano tvirtinimo procedūros) (FABĮ 9 straipsnio 1–2 dalys, 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1–4 dalys, 7–8 dalys).

Nagrinėjamoje byloje teismai atsisakė iškelti kasatorių bankroto bylą supaprastinta tvarka, nes jų mokumo atkūrimo planas neatitiko FABĮ 7 straipsnio reikalavimų (FABĮ 9 straipsnio 4 dalis), bet ne dėl to, kad paaiškėjo, jog fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Todėl kasacinio skundo argumentai dėl skolininkų sąžiningumo, sprendžiant klausimą dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, yra teisiškai nereikšmingi.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismai be pagrindo konstatavo kasatorių nesąžiningumą, teigdami, kad pastarieji nepateikė visų duomenų apie savo pajamas (t. y. apie kasatoriaus dienpinigius). Kasatoriai minėjo plane, kad V. S. gauna dienpinigius, tik nenurodė jų dydžio, nes, kasatorių nuomone, dienpinigiai nėra pajamos.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja fizinį asmenį nurodyti mokumo atkūrimo plano projekte lėšas (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos įvairiais būdais gaunamos lėšos. Tai gali būti asmens darbo užmokestis ir kitos pajamos iš darbo, kūrybos, turto pajamų, palikimo ir kt. Iš šių lėšų daroma išimtis tik lėšoms, kurios gaunamos už parduotą turtą. Kitomis lėšomis gali būti iš darbo santykių gaunamos išmokos, nors jos ir nėra darbo užmokestis ar jo sudėtinė dalis. Tai būtų lėšos, kurios nepatenka į išimtį kaip už parduotą turtą gautos lėšos, ir jos kvalifikuojamos kaip kitos lėšos, kurias būtina nurodyti rengiant mokumo atkūrimo plano projektą.

Kasatoriaus banko sąskaitų išrašuose nurodyti periodiškai gaunami dienpinigiai vertinami ne kaip darbo užmokestis, o kaip kitos lėšos ir todėl jos turėjo būti nurodytos mokumo atkūrimo plane (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kasatoriai nėra subjektai, kurie gali tinkamai identifikuoti savo gaunamų lėšų (tarp jų – dienpinigių) statusą savo turto balanse. Vien tai, kad jie nurodė, jog kasatorius gauna dienpinigius, šios lėšos matomos kasatoriaus banko sąskaitų išrašuose, leidžia daryti išvadą, jog kasatoriai iš tikrųjų neslėpė savo gaunamų pajamų ir buvo sąžiningi, pateikdami duomenis apie jas. Dėl to byloje nebuvo pagrindo konstatuoti kasatorių nesąžiningumą. Tačiau tikslus visų gautinų lėšų nenurodymas leido daryti išvadą, kad mokumo atkūrimo planas neatitiko FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Dėl to mokumo atkūrimo planas negalėjo būti tvirtinamas teismo.

Šioje byloje teismai netvirtino pareiškėjų mokumo atkūrimo plano ir dėl to, kad jis yra neįgyvendinamas, kadangi neužtikrina kreditorių ir skolininkų teisingos interesų pusiausvyros, jame nenustatyta priemonių fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nenurodyta veiksmų, kurie užtikrintų maksimaliai galimą kreditorių reikalavimų patenkinimą, pareiškėjai nesiėmė priemonių savo mokumui atkurti iki pareiškimo pateikimo teismui. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai kėlė sąlyginius įsipareigojimus plane.

Įvertinus visą kasatorių pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo eigą nuo pirmojo pareiškimo pateikimo apylinkės teismui 2014 m., darytina išvada, kad teismai netvirtino kasatorių teikiamų mokumo atkūrimo planų iš esmės dėl to, jog juose nurodytos mokumo atkūrimo priemonės realiai neužtikrino kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros.

Mokumo atkūrimo priemonės pagal FABĮ 7 straipsnį gali būti lėšų gavimas parduodant fizinio asmens turtą, išieškant skolas iš skolininkų, atlyginimo gavimas iš darbo, autorinės veiklos, papildomo darbo suradimas, kvalifikacijos kėlimas, persikvalifikavimas ir kt. Ar numatoma mokumo atkūrimo priemonė kelti kvalifikaciją yra reali ir bus įgyvendinta, sprendžiama pagal tai, ar asmuo įsipareigojo kelti kvalifikaciją, ieškoti darbo, suteiksiančio didesnes pajamas, ketina kitaip didinti, tobulinti savo gebėjimus gauti didesnes pajamas. Tai gali patvirtinti duomenys iš mokslo ir kitokių įstaigų, patvirtinančių, kad pareiškėjai siekia ar bando įstoti mokytis arba gilinti žinias, pradėjo kvalifikacijos kėlimo procedūras, kursus ir pan., duomenys apie dalyvavimą pokalbiuose dėl įsidarbinimo, apie dirbamą papildomą darbą ar jo paiešką.

Byloje nepateikta įrodymų dėl realių kasatorių pastangų kelti kvalifikaciją, duomenų, kad kasatoriai aktyviai ieško kito darbo. Tokiu atveju yra pagrindas ir teismai pagrįstai vertino nurodytas plane mokumo atkūrimo priemones kaip abstrakčias, nepatvirtinančias, kad siekiantys bankroto bylos iškėlimo asmenys yra aktyvūs, siekia maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tvirtinti, kad kasatorių plane nurodytos priemonės neužtikrina kreditorių bei skolininkų interesų pusiausvyros.

Kasatoriai bando išsikelti bankroto bylą nuo 2014 m., tačiau jų nurodomos pajamos, iš kurių gali būti vykdomi įsipareigojimai kreditoriams, iš esmės nepasikeitė tokiu mastu, kad užtikrintų jų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, planuose nenurodomos realios priemonės pareiškėjų mokumui atkurti. Dėl to byloje buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo planas neatitiko reikalavimo dėl fizinio asmens ir kreditorių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju, nors šioje byloje pateiktas kasatorių mokumo atkūrimo plano projektas formaliai atitiko FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, t. y. jame buvo nurodyta reikalaujama informacija, tačiau tam tikra informacija apie gaunamas lėšas (kasatoriaus dienpinigius) buvo netiksli, o nurodytos mokumo atkūrimo priemonės, pasak teismų, nebuvo tokios, kurios realiai užtikrintų ne tik pareiškėjų interesus, bet ir kreditorių teises ir teisėtus interesus. Todėl teismai pagrįstai sprendė, kad kasatorių pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų.

Dėl teismo teisės įpareigoti asmenį pateikti papildomus įrodymus

FABĮ 5 straipsnyje įtvirtinta, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (1 dalis). Teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (3 dalies 1 punktas). Šios teisės normos taikytinos ir sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka (FABĮ 9 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, teismui sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui supaprastinta tvarka, FABĮ pateikia dvi alternatyvas: 1) priimti nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, patvirtinti planą ir paskirti bankroto administratorių arba 2) atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą (32 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad paprastai, nesant akivaizdžių plano trūkumų ar įstatymų imperatyvų pažeidimo, teismas turėtų patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas. Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561/2014">3K-3-561/2014</a>).

Teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, jeigu teismui (nagrinėjančiam klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka) tiriant mokumo atkūrimo planą kilo pagrįstų abejonių dėl jame pateiktų duomenų teisingumo, plane nurodytų mokumo atkūrimo priemonių ir kreditorių interesų pusiausvyros realumo, šio plano ir jame pateiktų duomenų tikslinimas teisme negalimas taip pat, kaip ir sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo bendra tvarka (šios nutarties 59 punktas). Papildomos informacijos ir įrodymų rinkimas, įpareigojant pareiškėjus pateikti papildomus dokumentus, iš esmės reikštų plano tikslinimą, trūkumų šalinimą, kurie negalimi, sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka. Tokiu atveju teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą supaprastinta tvarka (FABĮ 9 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėję kasatorių prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka, nereikalaudami iš jų pateikti papildomus įrodymus apie finansinę padėtį, nenustatydami papildomo termino pateikti šią informaciją, nepažeidė teisinio reglamentavimo, įtvirtinto FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte (dėl įpareigojimo pateikti papildomus duomenis, įrodymus). Ši FABĮ norma nėra imperatyvi ir nustato teismo teisę (bet ne pareigą) įpareigoti pareiškėją pateikti papildomus duomenis.

Kasatorių nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinio teismo nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDM0LTY4Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-434-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-434-686/2015">e3K-3-434-686/2015</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQtNDE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394-415/2015">3K-3-394-415/2015</a>) neaktuali šioje byloje. Minėtose nutartyse kasacinis teismas pateikė išaiškinimus dėl papildomos informacijos rinkimo byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą, esant skolininko nesąžiningumui kreditorių atžvilgiu (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą supaprastinta tvarka mokumo atkūrimo plano projektui neatitinkant jam keliamų reikalavimų. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis kasatorių nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Teisėjų kolegija išaiškina, kad bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka procedūroje teismas netvirtina plano, jei jis neatitinka FABĮ 7, 8 straipsnių reikalavimų, jame nenurodyti visi reikalingi duomenys ar, atsižvelgiant į nurodytų duomenų visumą, administratoriaus išvadą, fizinio asmens ir kreditorių teises bei teisėtus interesus, sprendžiama, kad nebus pasiekti fizinio asmens bankrotui keliami tikslai.

Šioje byloje teismams nustačius, kad kasatorių mokumo atkūrimo planas neatitinka jam keliamų reikalavimų (nes nenurodyti tikslūs duomenys apie pareiškėjų gaunamas lėšas, nesuderinti pareiškėjų bei kreditorių teisės ir teisėti interesai), darytina išvada, jog pagrįstai atsisakyta iškelti kasatorių bankroto bylą supaprastinta tvarka, nereikalaujant pateikti papildomų duomenų. Kasacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti, nepatvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisės pažeidimus, todėl kasacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama galioti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas turėjo 5,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo ir palikus galioti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorių lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Tačiau, įvertinus tai, kad iš kiekvieno pareiškėjo valstybės naudai priteistina 2,93 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, šių valstybės išlaidų atlyginimas iš pareiškėjų nepriteisiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 347 straipsnio 2 dalimi, 351 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė