Dėl teisės normų, reglamentuojančių arbitražinio susitarimo formos reikalavimus, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-428-690/2016

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01398-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.5.8.5; 2.5.8.7; 3.1.14.8.6; 3.2.9.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės įmonės „NUKEM Technologies GmbH“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ ieškinį atsakovei įmonei „NUKEM Technologies GmbH“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių arbitražinio susitarimo formos reikalavimus, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 64 409,98 Lt (18 654,42 Eur) skolą, 18 197,23 Lt (5270,28 Eur) palūkanų, 8,75 proc. procesines palūkanas.

Ieškovė nurodė, kad 2014 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo UAB „Yglė“ reikalavimą į atsakovės 64 609,98 Lt (18 654,42 Eur) skolą už atliktus darbus. Atsakovė apie skolos perleidimą buvo informuota, tačiau atsiskaityti atsisakė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. rezoliucija ieškinį priėmė.

Atsakovė padavė atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. procesinio sprendimo (rezoliucijos) priimti ieškinį, kuriuo prašė šį procesinį sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą, teigdama, kad atsakovė ir pradinė kreditorė UAB,,Yglė“ yra sudariusios galiojančią arbitražinę išlygą, kuri taikytina ir ieškovei, perėmusiai pradinės kreditorės reikalavimą.

Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi tenkino atsakovės atskirąjį skundą, panaikino 2015 m. sausio 8 d. procesinį veiksmą dėl ieškinio priėmimo ir ieškinį paliko nenagrinėtą.

Teismas nurodė, kad atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „Yglė“ buvo susitarusios ginčus spręsti pagal Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo ir taikinimo taisykles, todėl, atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl bylos teismingumo, ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Ieškovė padavė atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties, kuriuo prašė šią nutartį panaikinti ir palikti galioti procesinį veiksmą, kuriuo buvo priimtas ieškinys ir iškelta civilinė byla, teigdama, kad arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, nes tarp pradinės kreditorės ir atsakovės tik vyko derybos dėl sutarties sudarymo, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, atsakovė jos nepateikė, o Bendrosios įrangos tiekimo sąlygos pagal projektą „Ignalina B234 SWMSF“ (toliau – Bendrosios sąlygos), kurios, atsakovės teigimu, kartu su Derybų dėl sutarties protokolu sudaro pagrindinę sutartį, yra pasirašytos tik atsakovės, o pradinės kreditorės UAB,,Yglė“ nepasirašytos.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2015 m. birželio 4 d. nutartimi Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį panaikino ir apeliacinį procesą pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl ieškinio priėmimo nutraukė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės kasacinį skundą, 2016 m. sausio 13 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2016 m. kovo 24 d. nutartimi panaikino Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį.

Kolegija nurodė, kad arbitražinis susitarimas turi būti sudaromas raštu (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1.73 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šalys nėra sudariusios bendro dokumento (sutarties), kur toks susitarimas, kaip šalis įpareigojanti sąlyga, būtų užfiksuotas raštu. Derybų dėl sutarties protokolo šalys nelaiko sutarties sudarymo pagrindu, jame fiksuoja tik derybų rezultatus; šis protokolas taptų sutarties dalimi tik nusprendus sudaryti su ieškove sutartį; atsakovė tiesiogiai nurodo, kad šis dokumentas nelaikomas sprendimu dėl rangovo pasirinkimo. Be pateikto Derybų dėl sutarties protokolo teksto pačios sutarties, kuri būtų suderinta ir pasirašyta abiejų šalių, rašytine forma šalys nepateikė, nė viena jų netvirtina, jog tokia sutartis buvo pasirašyta, todėl Derybų dėl sutarties protokolo nuoroda į Bendrąsias sąlygas (jų 66 punktas) netinkama.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad šalys gali nustatyti papildomų rašytinės formos reikalavimų ir numatyti jų nesilaikymo teisines pasekmes. Kai šių reikalavimų nesilaikoma, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita. Šiuo atveju šalys susitarė dėl būtinumo pasirašyti sutartį ir sutarė protokolo nelaikyti rangovo pasirinkimu. Atsakovės argumentas, kad sutartis nesudaryta vengiant perteklinių dokumentų, neatitinka tarp šalių buvusios praktikos, pagal kurią net šalių derybų dėl galimos sutarties sudarymo rezultatai buvo fiksuojami raštu, todėl turėjo būti objektyvios priežastys, trukdžiusios pasirašyti sutartį. Sutartis raštu nebuvo sudaryta, o jos nesant, sandoris laikomas nesudarytu. Atsakovė turėjo įrodyti buvus susitarimą, kad arbitražinė išlyga bus taikoma nepaisant rašytinės sutarties nesudarymo.

Aplinkybė, kad UAB „Yglė“, nesant rašytinio sutartinio pagrindo, suteikė paslaugas – atliko dalį darbų, galimai buvusių jų derybų objektu, atsakovė už juos UAB „Yglė“ mokėjo, savaime nereiškia ir neįrodo, kad šalys susitarė dėl darbų atlikimo tik esant arbitražinei išlygai (Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kadangi pagal turimus duomenis arbitražinė išlyga šiam ginčui nenustatyta, tai pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu nutraukti bylos nagrinėjimą ir panaikinti 2015 m. sausio 8 d. procesinį veiksmą – ieškinio priėmimą rezoliucija.

Remdamasis nutartyje nurodytais argumentais dėl specialaus šalių susitarimo apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais ir atsakovės argumentus, kad susitarimas dėl arbitražinės išlygos išreikštas konkliudentiniais veiksmais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalys buvo sudariusios arbitražinį susitarimą arbitražo teismui perduoti nagrinėti visus jų tarpusavio ginčus, kylančius iš jų sutartinių santykių, todėl teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 9 punktas). Ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti arbitražinę išlygą, įtvirtintą Bendrųjų sąlygų 66 punkte, negaliojančia. Nėra pagrindo nustatyti akivaizdaus šalių sudarytos arbitražinės išlygos negaliojimo. Teismas, nenustatęs imperatyviųjų ginčo arbitražinės išlygos negaliojimo pagrindų, neturėjo teisės konstatuoti, jog arbitražinė išlyga negalioja.

Tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kilus abejonei dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2002). Nurodytos taisyklės skirtos ir kompetencijos – kompetencijos doktrinai įgyvendinti, nes tuo atveju, kai viena arbitražinį susitarimą sudariusių ginčo šalių kreipiasi su ieškiniu į valstybės teismą, tik teismo atsisakymas priimti ieškinį ir ginčo šalių nukreipimas į arbitražą sudaro prielaidas arbitražui įvertinti, ar jis turi kompetenciją nagrinėti konkretų ginčą.

CK 1.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad arbitražiniai susitarimai turi būti sudaromi rašytine forma. Rangos sutarčiai rašytinė forma nebuvo privaloma. CK 6.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties formai yra taikomos šio kodekso 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. Bylos atveju sutartis buvo rašytinės formos, susidedanti iš raštu sudarytų Derybų dėl sutarties protokolo ir Bendrųjų sąlygų.

Teismas neteisingai taikė sutarties sudarymo tvarkos taisykles (CK 6.162 straipsnis), supainiojo sutarties sudarymo tvarką ir momentą su jos sudarymo forma. Galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-64/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-64/2012">3K-3-64/2012</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, t. y. bendra jų valia. Vien jau tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl tariamos skolos už UAB „Yglė“ suteiktas paslaugas priteisimo, neginčijamai patvirtina, kad tarp atsakovės ir UAB „Yglė“ egzistavo sutartiniai santykiai.

Pagal CK 6.192 straipsnio 3 dalį sutartis gali būti sudaroma ir priimant vykdyti užsakymą. Užsakymas yra laikomas rašytine sutarties forma. Atsakovė 2010 m. birželio 30 d. pateikė užsakymą UAB „Yglė“, ši jį priėmė ir ilgą laiką vykdė laikydamasi Bendrųjų sąlygų ir Derybų dėl sutarties protokolo nuostatų. Pateikdama užsakymą atsakovė patvirtino sutikimą sudaryti sutartį pagal UAB „Yglė“ pateiktą pasiūlymą, laikantis Bendrųjų sąlygų. UAB „Yglė“, priimdama užsakymą ir suteikdama paslaugas, taip pat patvirtino, jog sutinka sutartinius santykius vykdyti pagal atsakovės parengtas Bendrąsias sąlygas, kurios buvo nurodytos tiek užsakyme, tiek ir Derybų dėl sutarties protokole. Taigi atsakovės ir UAB „Yglė“ sutartiniai santykiai buvo įtvirtinti rašytine sutartimi, jos buvo sutarusios kilusius ginčus spręsti arbitraže (Bendrųjų sąlygų 66 punktas). UAB „Yglė“ atsakovei adresuotuose dokumentuose rėmėsi Bendrosiomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino parašų bendrai sudarytoje sutartyje (vieno dokumento) nebuvimą ir taip pažeidė rašytinės formos nuostatų esmę.

Atsakovė ir UAB „Yglė“ suprato, kad jų sutartinius santykius reguliuos Bendrosios sąlygos (įskaitant arbitražinę išlygą) ir Derybų dėl sutarties protokolas, t. y. buvo išreiškusios savo valią jų laikytis ir jais vadovautis. Atsakovė ir UAB „Yglė“ sutarė dėl arbitražinės išlygos, įtvirtintos Bendrosiose sąlygose, galiojimo. Tokia arbitražinės išlygos forma atitinka Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-431/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-431/2013">3K-3-431/2013</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konkrečiai patvirtinęs šalių galimybę arbitražinę išlygą nustatyti vienos iš šalių parengtose Standartinėse sąlygose (šiuo atveju – Bendrosiose sąlygose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/1999).

Derybų dėl sutarties protokole yra nurodyta, kad nusprendus sudaryti sutartį su UAB „Yglė“, šis protokolas laikomas sutarties dalimi. Taigi atsakovė ir UAB „Yglė“ susitarė, kad tam, jog Derybų dėl sutarties protokolas būtų laikomas sutarties dalimi, sutartis turi būti sudaryta. Sutarties forma nei Derybų dėl sutarties protokole, nei bet kokiame kitame atsakovės ir UAB „Yglė“ pasirašytame dokumente nėra nurodyta. Taigi nebuvo nustatyta papildomų rašytinės formos reikalavimų ar numatyta jų nesilaikymo teisinių pasekmių pagal CK 1.73 straipsnio 3 dalį.

Aiškinant ir taikant Komercinio arbitražo įstatymą svarbu atkreipti dėmesį į UNCITRAL pavyzdinio tarptautinio komercinio arbitražo įstatymo nuostatas bei pateikiamą jų interpretavimą tam, kad būtų maksimaliai užtikrintas tinkamas įstatymo nuostatų aiškinimas ir taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-431/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-431/2013">3K-3-431/2013</a>). UNCITRAL pavyzdinio įstatymo aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad arbitražinis susitarimas gali būti sudarytas bet kokia forma (įskaitant ir žodžiu), jei pats arbitražinio susitarimo tekstas yra fiksuojamas raštu. Ši nauja taisyklė yra svarbi dėl to, kad nebėra reikalaujama arbitražinio susitarimo šalių parašų. Todėl net jei būtų laikoma, kad šalys nesudarė arbitražinio susitarimo raštu, šiuolaikinėje arbitražo praktikoje toks reikalavimas nebėra keliamas. Šalys gali pritarti arbitražinei išlygai net ir žodžiu, jei arbitražinės išlygos tekstas yra fiksuotas raštu.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Arbitražinė išlyga galioja sutarties šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-545/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-545/2009">3K-3-545/2009</a>; kt.). Arbitražinio susitarimo galiojimas nukreiptas konkrečiai į tokio susitarimo šalių tarpusavio ginčų sprendimą (Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 5, 10 dalys). Šiuo atveju susitarimo dėl arbitražinės išlygos nebuvo sudaryta. 2010 m. vasario 22 d. UAB „Yglė“ ir atsakovė sudarė Derybų dėl sutarties protokolą, kuris nurodo, kad nėra pagrindas pasirašyti sutartį su UAB „Yglė“; protokole fiksuojami tik derybų rezultatai. Nusprendus sudaryti sutartį su UAB „Yglė“, šis protokolas laikomas sutarties dalimi. Šalys Derybų dėl sutarties protokole savo parašais tvirtino kiekvieną tarp šalių suderėtą sąlygą. Ties protokolo sąlygomis, kuriose yra nuoroda į Bendrąsias sąlygas, nėra šalių parašų. Taigi šalys protokolu sutikimo dėl šių sąlygų nedavė. Be to, atsakovė nurodo, kad šis dokumentas nelaikomas sprendimu dėl rangovo pasirinkimo. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad šalys susitarė dėl sutarties pasirašymo arba arbitražinės išlygos (CK 6.192 straipsnio 2, 5 dalys). Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad pagrindinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo vengiant perteklinių dokumentų. UAB „Yglė“ atliko darbus atsakovės naudai, tačiau darbai nebuvo atliekami rašytinės sutarties pagrindu.

Teisės doktrinoje pažymima, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra pasirašęs arbitražinį susitarimą, šalies sutikimas nagrinėti ginčą arbitraže išlieka esmine arbitražo jurisdikcijos sąlyga, nes ginčų sprendimas arbitraže yra sutartinis. Sprendžiant klausimą dėl galimo arbitražinio susitarimo galiojimo išplėtimo ir taikymo jo nepasirašiusiems asmenims, visais atvejais turi būti vertinama, ar nebus apribota tokių asmenų konstitucinė teisė į teisminę gynybą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, analizuojama tikroji susitarimo nepasirašiusio asmens valia dėl arbitražinio susitarimo taikymo ir aplinkybės, rodančios faktinį asmens sutikimą būti arbitražinio susitarimo šalimi, arba pagrįstą numatymą, kad jam bus taikomas arbitražinis susitarimas. UAB „Yglė“ nebuvo sutikusi su arbitražine išlyga, išreiškusi valios ar konkliudentiniais veiksmais patvirtinusi, jog jai yra žinoma apie arbitražinę išlygą. Be to, 2014 m. vasario 6 d. UAB „Vilogus“ ir UAB „Yglė“ reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. 2014/02/06-1 nenurodyta, kad reikalavimo perleidimo sutarties pagrindas yra skola pagal 2010 m. vasario 22 d. susitarimą.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose yra galiojanti arbitražinė išlyga, priešingai nei nagrinėjamos bylos atveju, taigi bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl arbitražinio susitarimo esmės

Arbitražas – tai komercinio ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į teismą, o į savo susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą arbitrą (arbitrus).

Galiojantis arbitražinis susitarimas reiškia, kad šalys atsisako teisės nagrinėti tarpusavio ginčus, patenkančius į arbitražinio susitarimo taikymo sritį, teisme. Galiojantis arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui vietoj arbitražo kreiptis su ieškiniu į teismą arba kitą arbitražą. Kai yra galiojantis arbitražinis susitarimas, teismas privalo nukreipti šalis į arbitražą, o šalys turi vykdyti šį susitarimą, t. y. kilus ginčui kreiptis į atitinkamą arbitražą. Taigi galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis (pacta sunt servanda).

Tuo atveju, kai šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, viena šalių ar teismas, nesant reikalavimo tokį susitarimą pripažinti negaliojančiu, negali jo pakeisti. Kol arbitražinis susitarimas galioja, tol ginčas iš esmės nenagrinėtinas teisme. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Tokie atvejai galimi, kai arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, o niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-116/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-116/2010">3K-3-116/2010</a>; 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-353/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-353/2012">3K-3-353/2012</a>; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-431/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-431/2013">3K-3-431/2013</a>; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė neigė UAB „Yglė“ ir įmonės „NUKEM Technologies GmbH“ rašytinės sutarties, atitinkamai ir rašytinio arbitražinio susitarimo, sudarymo faktą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, nesant šalių parašų bendrai sudarytoje sutartyje (viename dokumente), laikytina, jog nurodytos įmonės nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, todėl sprendė, kad arbitražinio susitarimo nebuvo, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti bylos nagrinėjimą CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir panaikinti 2015 m. sausio 8 d. procesinį veiksmą (rezoliuciją), kuriuo buvo priimtas ieškinys. Teisėjų kolegija nesutinka su šia teismo išvada dėl toliau nurodomų argumentų.

Dėl sutarties sudarymo ir rašytinės sutarties formos

Arbitražinio susitarimo atskirumo doktrina lemia tai, kad šalys atskirai gali susitarti dėl jų sutarčiai ir arbitražiniam susitarimui taikytinos teisės, įskaitant formaliuosius reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šalys į bylą nėra pateikusios duomenų, kad jos būtų susitarusios dėl sutartiniams santykiams ir (arba) arbitražiniam susitarimui taikytinos teisės, todėl teismas vertinimą šiuo atveju atlieka pagal Lietuvos Respublikos teisę.

Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato privalomos rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra sutarties šalių valios išreiškimas raštu, rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys.

Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis yra sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Sutarties sudarymui ir galiojimui iš esmės pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis).

CK 6.192 straipsnio 3 dalis nustato, kad sutartis gali būti sudaroma priimant vykdyti užsakymą, todėl užsakymas yra laikomas rašytine sutarties forma.

2010 m. vasario 22 d. UAB „Yglė“ ir įmonė „NUKEM Technologies GmbH“ pasirašė Derybų dėl sutarties protokolą, kuriame buvo įrašyta nuoroda į Bendrąsias sąlygas, o jose buvo įtvirtinta arbitražinė išlyga. Nors Derybų dėl sutarties protokolas šalių nebuvo laikomas sutarties sudarymu, bet jame tiesiogiai nurodyta, kad, nusprendus sudaryti sutartį su UAB „Yglė“, Derybų dėl sutarties protokolas taps sutarties dalimi. Taigi ginčo atveju aktualu, ar UAB „Yglė“ ir įmonė „NUKEM Technologies GmbH“ nusprendė sudaryti sutartį.

Bylos duomenimis, derybų proceso metu UAB „Yglė“ ir įmonės „NUKEM Technologies GmbH“ surašyti dokumentai patvirtina jų siekį sukurti prievolinius teisinius santykius. UAB „Yglė“, siekdama tapti rangove, 2010 m. vasario 8 d. pateikė įmonei „NUKEM Technologies GmbH“ pasiūlymą dėl darbų apimties ir kainos. Be to, 2010 m. vasario 22 d. UAB „Yglė“ pasirašė Derybų dėl sutarties protokolą, kuriame nustatyta, jog šalių sutartiniams santykiams taikomos Bendrosios sąlygos. Derybų dėl sutarties protokolu sulygtų sąlygų pagrindu kasatorė nusprendė rangove pasirinkti UAB „Yglė“ ir sudaryti su ja sutartį, todėl pateikė rangovei UAB „Yglė“ užsakymą, kuriame aiškiai nurodė, kad šiam užsakymui yra taikomos Bendrosios sąlygos pagal 2010 m. vasario 22 d. Derybų dėl sutarties protokolą (2 t., b. l. 90). UAB „Yglė“, priimdama vykdyti užsakymą ir pradėdama teikti paslaugas užsakovei, sutiko, jog šalių sutartiniai santykiai bus vykdomi remiantis Derybų dėl sutarties protokolu ir Bendrosiomis sąlygomis.

Pažymėtina, kad UAB „Yglė“ po užsakymo gavimo teikdama paslaugas nesiekė sudaryti kokios nors papildomos sutarties ir, kaip patvirtina veiksmų eiga, aiškiai suprato, jog šalių sutartiniai santykiai reguliuojami sąlygomis, kurios buvo aptartos Derybų dėl sutarties protokole ir Bendrosiose sąlygose. Be to, UAB „Yglė“ ne kartą kasatorei adresuotuose dokumentuose, susijusiuose su šalių sutartiniais santykiais, rėmėsi Bendrosiomis sąlygomis, taip patvirtindama jų galiojimą ir privalomumą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp UAB „Yglė“ ir įmonės „NUKEM Technologies GmbH“ atsirado prievoliniai teisiniai santykiai – kasatorė patvirtino savo sutikimą (akceptas) sudaryti sutartį pagal UAB „Yglė“ pateiktą pasiūlymą (oferta) ir Bendrųjų sąlygų nuostatas, o pastaroji, priimdama užsakymą, patvirtino, kad sutinka teikti paslaugas pagal užsakovės parengtas Bendrąsias sąlygas, kurios buvo nurodytos tiek pačiame užsakyme, tiek Derybų dėl sutarties protokole.

Išvada, kad šalių sutartis buvo sudaryta esant šios nutarties 27, 29 punktuose nustatytoms aplinkybėms, atitinka kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl sutarties sudarymo, t. y. tam, kad būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas oferentui pareiškiamas akceptanto sutikimas (akceptas) su oferento pateiktu pasiūlymu (oferta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-353/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-353/2011">3K-3-353/2011</a>). Pagal bendrąją taisyklę sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šis susitarimas pasiekiamas – oferentas gauna akceptą, t. y. galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-363/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-363/2009">3K-3-363/2009</a>; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-64/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-64/2010">3K-3-64/2010</a>).

Ginčo atveju UAB „Yglė“ ofertos aiškumą ir apibrėžtumą patvirtina tai, kad jos pasiūlyme (ofertoje) buvo išdėstytos visos esminės sutarties sąlygos, t. y. kainos ir siūlomos paslaugos, o vėliau šios paslaugos buvo patvirtintos Derybų dėl sutarties protokole ir kasatorės pateiktame užsakyme nurodžius paslaugas. Minėta, kad UAB „Yglė“ šias paslaugas teikė kasatorei be jokių pretenzijų, tik vėliau kilo ginčas dėl skolos už suteiktas paslaugas.

Teisėjų kolegija nurodo, kad šalys išreikė savo valią dėl jų tarpusavio santykių sureguliavimo, o sutarties forma nei Derybų dėl sutarties protokole, nei kokiame kitame šalių sudarytame ar pasirašytame dokumente nėra nurodyta, t. y. nebuvo nustatyta jokių papildomų rašytinės formos reikalavimų.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad, šalims pasirašant Derybų dėl sutarties protokolą, kuriame buvo nustatytos pagrindinės šalių santykius reglamentuojančios taisyklės, ir pagal jas sutinkant laikytis Bendrųjų sąlygų nuostatų, taip pat šalims toliau vykdant sutartį, yra pakankamas pagrindas konstatuoti šalių sutartinius santykius.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog šalys nebuvo sudariusios sutarties, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties sudarymo taisykles ir sutarties formą, ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Dėl arbitražinio susitarimo formos reikalavimų

Komercinio arbitražo įstatymo (2008 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. X-1703 redakcija) 9 straipsnyje nustatyta, kokia turi būti arbitražinio susitarimo forma. Arbitražinis susitarimas sudaromas raštu ir laikomas sudarytu, jeigu: 1) įformintas bendru šalių pasirašytu dokumentu; arba 2) sudarytas šalims apsikeičiant raštais, telegramomis, telefaksais ar kitais dokumentais, kuriuose fiksuojamas tokio susitarimo sudarymo faktas; arba 3) šalys apsikeičia ieškininiu pareiškimu ir atsiliepimu į ieškinį, kuriuose viena iš šalių tvirtina, o kita šalis neneigia, kad tarp jų sudarytas arbitražinis susitarimas, arba yra kitokių rašytinių įrodymų, kad šalys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimą.

Pagal arbitražo doktrinoje ir teismų praktikoje galiojančias nuostatas arbitražinio susitarimo buvimą ir galiojimą, taigi šalių valią spręsti ginčus arbitražine tvarka, gali patvirtinti ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir kiti faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-999/2003; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-431/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-431/2013">3K-3-431/2013</a>; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad UAB „Yglė“ ir įmonė „NUKEM Technologies GmbH“ pasirašė rašytinės formos Derybų dėl sutarties protokolą, kuriame įtvirtinta nuoroda į rašytinės formos Bendrąsias sąlygas, kuriose nustatyta arbitražinė išlyga, nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nebuvo laikytasi rašytinės arbitražinio susitarimo formos.

Bylos duomenimis, šalių pasirašytame Derybų dėl sutarties protokole nustatyta, kad šalių santykiams taikomos Bendrosios sąlygos, kuriose buvo įtvirtinta arbitražinė išlyga, būtent – Bendrųjų sąlygų 66 punkte nustatyta, kad ginčai, kylantis iš šios sutarties ar su ja susiję, nagrinėjami arbitraže pagal Paryžiaus tarptautinių prekybos rūmų arbitražo ir taikinimo taisykles. Taigi šalys susitarė dėl arbitražinės išlygos, įtvirtintos Bendrosiose sąlygose, galiojimo.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo (taikymo) taisyklę: šalių sudaryta sutartis, kurioje įtvirtinta nuoroda į dokumentą, kuriame yra arbitražinė išlyga, laikoma arbitražiniu susitarimu, jeigu tame dokumente, į kurį nukreipiama, esanti arbitražinė išlyga atitinka Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje (galiojančios redakcijos Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje) nustatytus reikalavimus.

Bylos atveju Bendrosiose sąlygose esanti arbitražinė išlyga, į kurią nukreipiama UAB „Yglė“ ir įmonės „NUKEM Technologies GmbH“ pasirašytame ir patvirtintame Derybų dėl sutarties protokole, atitinka Komercinio arbitražo įstatymo (2008 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. X-1703 redakcija) 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, nustatyti galiojančios redakcijos Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Taigi teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi išsiaiškinti, ar ginčo šalių sudarytas arbitražinis susitarimas galioja, ir atsisakyti priimti ieškinį dėl tų reikalavimų, dėl kurių nagrinėjimo arbitraže šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą. Tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo metu teismas neišsiaiškino, kad šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą (arbitražinio sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį), teismas tokį ieškinį palieka nenagrinėtą (Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad UAB „Yglė“ ir įmonė „NUKEM Technologies GmbH“ buvo sudariusios arbitražinį susitarimą, šios nutarties 41 punkte nurodytų teisės normų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nepriimti UAB „Yglė“ teisių perėmėjos UAB „Vilogus“ ieškinio, o priėmęs ieškinį palikti jį nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Komercinio arbitražo įstatymo ir CPK nuostatas dėl arbitražinio susitarimo formos, todėl šio teismo nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria UAB „Vilogus“ ieškinys paliktas nenagrinėtas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Kasatorės advokatė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 4225 Eur (iš 4256 Eur atėmus 31 Eur žyminio mokesčio) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo, pridėjo PVM sąskaitą faktūrą, tačiau dokumento, patvirtinančio, kad kasatorė ją apmokėjo, t. y. patyrė prašomas priteisti iš ieškovės išlaidas, kasaciniam teismui nepateikta. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 45 punkte nurodyta teisės norma, sprendžia, kad šis atlyginimas kasatorei iš ieškovės nepriteistinas.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme pagal 2015 m. liepos 23 d. kasacinį skundą kasatorė prašė priteisti iš ieškovės 1209 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (iš 1240 Eur atėmus 31 Eur žyminį mokestį), pateikė kasatorės išlaidas patvirtinantį dokumentą – 2015 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymą. Šių išlaidų paskirstymo klausimas nebuvo išspręstas, nes kasacinis teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kuris tenkino ieškovės atskirąjį skundą, todėl kasatorei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nebuvo priteistas. Kadangi ši nutartis priimama kasatorės naudai, tai teisėjų kolegija sprendžia šį klausimą ir nurodo, kad kasatorės prašymas atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.13 punktą, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Už 2015 m. liepos 23 d. kasacinį skundą ir 2016 m. balandžio 21 d. kasacinį skundą buvo sumokėta po 31 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija nurodo, kad ši byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, buvo teikiami atskirieji skundai dėl teismo nutarčių, priimtų sprendžiant klausimus dėl ieškinio priėmimo ir jo palikimo nenagrinėtu. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl ir už paduodamą kasacinį skundą žyminis mokestis neturi būti mokamas (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas grąžinti advokatų kontorai už kasatorę sumokėtus žyminius mokesčius, iš viso 62 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 3,02 Eur tokių išlaidų. Be to, šią bylą nagrinėjant kasaciniame teisme pagal 2015 m. liepos 23 d. kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patvirtina, kad kasacinis teismas patyrė 5,57 Eur tokių išlaidų. Kadangi ši nutartis priimama kasatorės naudai, tai šios išlaidos priteistinos iš ieškovės, iš viso 8,59 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį.

Priteisti kasatorei įmonei „NUKEM Technologies GmbH“ (įmonės registracijos Nr. HRB9781) iš ieškovės UAB „Vilogus“ (į. k. 301425587) 1209 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devynis) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės UAB „Vilogus“ (į. k. 301425587) 8,59 Eur (aštuonis Eur 59 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Grąžinti advokatų kontorai „SORAINEN ir partneriai“ (k. 9400025) 62 (šešiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasatorės įmonės „NUKEM Technologies GmbH“ (įmonės registracijos Nr. HRB9781) kasacinius skundus 2015 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 135083 ir 2016 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 136037 AB SEB banke.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas