Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-420-378/2016

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00265-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.3; 3.1.12.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui M. D. dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio padidinimo ir atsakovo M. D. priešieškinį ieškovei J. D. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių vaiko teisę būti išklausytam teisme sprendžiant klausimą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu tvarką, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio padidinimo, vėliau pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl ieškinio atsisakymo tenkintas.

Atsakovas 2015 m. balandžio 30 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl tėvo M. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), pagal jo išdėstytą tvarką bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovei priešieškinis ir jo priedų nuorašai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimas negautas.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta, nepilnamečiam sūnui priteistas išlaikymas, jo gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tačiau konkreti bendravimo tvarka su tėvu nenustatyta, tik nurodyta, kad tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime neribojant šios teisės.

Į bylą buvo pateiktas 2015 m. lapkričio 19 d. šalių nepilnamečio vaiko paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog pas tėvą sūnus nuvažiuos per atostogas vasarą, žiemą ir pavasarį, taip pat per tėčio gimtadienį, tačiau nepageidauja pas tėtį į Pasvalį važiuoti šeštadieniais ir sekmadieniais, nes yra labai užsiėmęs, lanko muzikos mokyklą „Dagilėlis“, be to, savaitgaliais jam reikia ruošti pamokas.

Atsakovas nurodė, kad susitarti su ieškove gražiuoju nepavyko, jis paskutinį kartą matė sūnų prieš 2 savaites. Įprastai atsakovas atvažiuoja pasiimti sūnaus arba sūnus autobusu atvyksta iki Pasvalio. Su sūnumi atsakovas bendrauja telefonu, jie vienas kitam pasiskambina; taip pat vyksta kartu prie ežero, upės, važinėja dviračiais, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Atsakovas nemano, kad būtų įmanoma bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje, labiau būtų įmanoma susitikti su juo pačiame Šiaulių mieste, pasikalbėti, nueiti į kiną, kavinę; prašė nustatyti susitikimų su sūnumi grafiką.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad bendravimo tvarką nustatyti reikia, tėvas vertina vaiko poreikius, vaikas yra labai ugdomas, motina leidžia vaikui bendrauti su tėvu atostogų metu. Per mėnesį reikėtų paskirti vaiko ir tėvo susitikimams vieną savaitgalį ir atostogas. Dėl priešieškinio prieštaravimų nepateikta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu priešieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir nustatė, kad: 1) tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi vieną savaitgalį per mėnesį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val. Tėvas pasiima sūnų šeštadienį 10 val. iš jo gyvenamosios vietos, kur jis gyvena kartu su mama J. D., ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą pas motiną sekmadienį, ne vėliau kaip iki 19 val. Vaikui sutikus, tėvas sumoka sūnui viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso bilieto kainą ir sūnus atvyksta pas tėvą bei grįžta į gyvenamąją vietą pas motiną viešuoju transportu. Apie sūnaus vykimą viešuoju transportu vaiko motina informuoja vaiko tėvą prieš vieną dieną iki sūnaus atvykimo datos, nurodo sūnaus atvykimo laiką ir vietą, o tėvas prieš vieną dieną informuoja vaiko motiną apie sūnaus atvykimo į jo gyvenamąją vietą su mama laiką ir vietą. Sūnų tėvas pasitinka ir palydi iki viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso sustojimo stotelės Pasvalyje, o mama pasitinka sūnų prie viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso sustojimo vietos Šiauliuose; 2) tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais poriniais metais pradedant nuo 2016 metų visu sūnaus ugdymo įstaigos patvirtintu mokyklinių atostogų laiku, t. y. rudens atostogų metu, žiemos (Kalėdų) atostogų metu, žiemos atostogų (antra dalis), pavasario (Velykų) atostogų metu; 3) tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais pradedant nuo 2015 metų du mėnesius sūnaus vasaros atostogų metu pradedant laikotarpiu nuo einamųjų metų birželio mėnesio 15 dienos iki tų pačių metų rugpjūčio 15 dienos. Tėvas bendravimo su sūnumi metu turi teisę lankytis įvairiose vietose Lietuvoje bei išsivežti sūnų į užsienio valstybes, apie tai tėvas ne vėliau kaip prieš 10 dienų informuoja sūnaus motiną. Tėvas įsipareigoja rūpintis saugiu sūnaus atvykimu pas save ir saugiu pristatymu į jo gyvenamąją vietą kartu su mama. Tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kartu su mama ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą pas motiną. Sūnui sutikus, tėvas sumoka sūnui viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso bilieto kainą ir sūnus atvyksta pas tėvą bei grįžta į savo gyvenamąją vietą pas motiną viešuoju transportu. Apie sūnaus vykimą viešuoju transportu vaiko motina informuoja vaiko tėvą prieš vieną dieną iki sūnaus atvykimo datos, nurodo sūnaus atvykimo laiką ir vietą, o tėvas prieš vieną dieną informuoja vaiko motiną apie sūnaus atvykimo į jo gyvenamąją vietą su mama laiką ir vietą. Sūnų tėvas pasitinka ir palydi iki viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso sustojimo stotelės Pasvalyje, o mama pasitinka sūnų prie viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso sustojimo stotelės Šiauliuose; 4) tėvas bendrauja su sūnumi telefonu ir internetu (taip pat naudodamiesi „Skype“ programa) kasdien, atsižvelgiant į sūnaus užimtumą ugdymo proceso metu; taip pat teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, vertino ginčo šalių sūnaus amžių (yra 14 metų), užimtumą (mokosi Šiaulių Jovaro progimnazijoje, lanko muzikos mokyklą „Dagilėlis“, savaitgaliais lanko baseiną „Delfinas“), taip pat tai, kad byloje nebuvo duomenų, jog atsakovas savo netinkamu elgesiu pažeistų vaiko interesus, atsižvelgė į savivaldybės institucijos išvadą ir teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę dėl vaiko bendravimo su tėvu, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, todėl sprendė, kad bendravimo tvarka turėjo būti nustatyta.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi pirmąjį punktą išdėstė taip: tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi vieną savaitgalį per mėnesį nuo šeštadienio, ne anksčiau kaip 10 val., iki sekmadienio, ne vėliau kaip 19 val. Vaiko tėvas savaitgalio datą ir laiką prieš penkias dienas iki susitikimo su vaiku pradžios suderina su vaiko motina, atsižvelgdami į vaiko užimtumą ugdymo proceso metu. Tėvas pasiima sūnų šeštadienį sutartu laiku iš jo gyvenamosios vietos, kur jis gyvena kartu su mama, ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą pas motiną sekmadienį ne vėliau kaip iki 19 val. Vaikui sutikus, tėvas sumoka sūnui viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso bilieto kainą ir sūnus atvyksta pas tėvą ir grįžta į gyvenamąją vietą pas motiną viešuoju transportu. Apie sūnaus vykimą viešuoju transportu vaiko motina informuoja vaiko tėvą prieš vieną dieną iki sūnaus atvykimo datos, nurodydama sūnaus atvykimo laiką ir vietą, o vaiko tėvas prieš vieną dieną informuoja vaiko motiną apie sūnaus atvykimo į jo gyvenamąją vietą su mama laiką ir vietą. Sūnų tėvas pasitinka ir palydi iki viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso sustojimo stotelės Pasvalyje, o mama pasitinka sūnų prie viešojo transporto – tarpmiestinio autobuso sustojimo stotelės Šiauliuose; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kolegija, spręsdama klausimą dėl tinkamo ieškovės informavimo apie bylos nagrinėjimą, pažymėjo, kad ieškovei atsakovo priešieškinis kelis kartus buvo siųstas registruota pašto siunta, tačiau ji siuntos neatsiėmė. Kadangi ieškovei nepavyko įteikti procesinių dokumentų jos pačios nurodytu adresu, teismas kelis kartus apie teismo posėdį skelbė viešo paskelbimo būdu: 2015 m. liepos 27 d., 2015 m. spalio 20 d., 2015 m. lapkričio 9 d., nepažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, ieškovė 2015 m. liepos 28 d. pateikė teismui prašymą palikti nenagrinėtą atsakovo priešieškinį, todėl kolegija sprendė, kad su priešieškinio turiniu ieškovė buvo susipažinusi iki skundžiamo procesinio teismo sprendimo priėmimo, tačiau atsiliepimo į priešieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms kolegija pripažino, kad ieškovė nesielgė apdairiai. Kadangi ieškovės gyvenamoji vieta teismui buvo žinoma, todėl nebuvo CPK 39 straipsnyje įtvirtintų kuratoriaus skyrimo pagrindų.

Kolegija, spręsdama klausimą dėl ginčo šalių sūnaus dalyvavimo teismo posėdyje, pažymėjo, kad ginčo šalių nepilnametis sūnus savo požiūrį į bendravimo su tėvu tvarką išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose, šie paaiškinimai buvo pakankami vaiko požiūriui atskleisti, todėl nagrinėjamos bylos atveju vaiko dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo būtinas.

Kolegija, vertindama ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus duomenis apie nepilnamečio sūnaus užimtumą, nurodė, kad tiek pamokų tvarkaraštis, tiek užklasinės veiklos grafikas yra kas pusmetį besikeičiantys, todėl tik preliminariai atsižvelgė į ieškovės pateiktus vaiko užimtumo paaiškinimus.

Ieškovė nesutiko su pirmuoju teismo nustatytos atsakovo bendravimo su sūnumi punktu, todėl kolegija sprendė, kad buvo pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo nustatyto bendravimo su vaiku pirmąjį punktą, nustatant, kad vaiko tėvas savaitgalio datą ir laiką prieš penkias dienas iki susitikimo su vaiku pradžios suderina su vaiko motina atsižvelgdami į vaiko užimtumą ugdymo proceso metu. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad tėvas turi lanksčiai žiūrėti į bendravimo tvarką su vaiku vieną savaitgalį per mėnesį, užtikrinti, kad dėl bendravimo su tėvu nenukentės vaiko ugdymo procesas, todėl per mėnesį numatytą savaitgalį leisti su vaiku atsakovas turi tiek laiko, kiek jo lieka atmetus vaiko ugdymo užimtumą. Toks pirmosios instancijos teismo nustatyto bendravimo su vaiku tvarkos pirmojo punkto aiškinimas grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 29 d. nutartį ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį palikti nenagrinėtą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Procesinių dokumentų įteikimas ieškovei viešo paskelbimo būdu akivaizdžiai parodo, kad teismai pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas. Apie priešieškinį ieškovė sužinojo tik naudodamasi elektronine bankininkyste, prisijungusi prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, tačiau dokumentas nebuvo nuskenuotas, todėl priešieškinio turinys ieškovei negalėjo būti žinomas, taigi ir tinkamai įteiktas. Be to, jei teismui ieškovės gyvenamoji vieta ir buvo žinoma, tai nebuvo pagrindo procesinius dokumentus įteikti viešo skelbimo būdu, nes CPK 130 straipsnis gali būti taikomas, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti teismo nešališkumo (CPK 21 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir kiti civilinio proceso principai.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

Ginčo šalių nepilnametis vaikas savo požiūrį į bendravimo su tėvu tvarką išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau, nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, įvertinti vaiko poreikius. Ginčo šalių sūnaus teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodyta, kad su tėvu jis nori bendrauti tik per atostogas, tačiau bylą nagrinėję teismai šio vaiko poreikio neišsiaiškino, į teismo posėdžius nepilnametis vaikas nebuvo kviečiamas, nors tapo iš dalies veiksnus ir teismas privalėjo priimti nutartį bei įtraukti jį į bylą bendraieškiu, kviesti į teismo posėdį, kurio metu būtų išsiaiškinti vaiko interesai.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl sūnaus dalyvavimo teismo posėdyje, nors pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.164 straipsnio 1 dalį ir CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai.

Ieškovė ir ginčo šalių nepilnametis vaikas Pasvalio rajono apylinkės teismui 2015 m. lapkričio 18 d. pateikė ieškinį atsakovui dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio padidinimo ir dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, todėl, šioje byloje panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka bus išspręsta analogiškoje byloje Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu, pačiam bendraieškiui M. D. dalyvaujant teismo posėdyje ir išreiškiant savo nuomonę dėl jo norimos bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovės elgesys, nagrinėjant atsakovo priešieškinį Radviliškio rajono apylinkės teisme, 2015 m. lapkričio 18 d. Pasvalio rajono apylinkės teismui pateikus ieškinį tiek dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio padidinimo, tiek dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, įrodo, kad ieškovė nepaiso proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepažeidė proceso ir materialiosios teisės normų. Skirti kuratorių nagrinėjamoje byloje nebuvo jokių teisinių pagrindų ir motyvų, ieškovė visiškai nevykdė procesinių teisių ir pareigų domėtis bylos eiga, be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismo posėdžius.

Teismai tinkamai įvertino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, paties nepilnamečio vaiko paaiškinimus, šių paaiškinimų pakako nuomonei apie vaiko poreikius susidaryti, todėl nepilnamečio sūnaus dalyvavimas teismo posėdžiuose pagrįstai pripažintas nebūtinu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, aiškinimo ir taikymo

Nagrinėjamoje byloje Radviliškio rajono apylinkės teismas procesinius dokumentus įteikė ieškovei ir apie teismo posėdį pranešė viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Kasatorės nuomone, šiuo atveju buvo pažeistos proceso teisės normos, nes nesilaikyta reikalavimų dėl kuratoriaus paskyrimo, taip pat buvo žinomos kasatorės gyvenamoji ir darbo vietos.

Bendroji bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisyklė – teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, kviečiant į jį dalyvaujančius asmenis (CPK 153 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis). Jeigu jie šios pareigos nesilaiko, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.

Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog kasatorei siuntus dokumentus jos nurodytu adresu, ji registruotos pašto siuntos neatsiimdavo, byloje pagrįstai galėjo būti taikomas vienas iš išimtinių procesinių dokumentų įteikimo būdų: įteikimas kuratoriui arba viešo paskelbimo būdu (CPK 129, 130 straipsniai). Šie procesinių dokumentų įteikimo būdai yra tiesiogiai susiję su siekiu užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, nustatyti skirtingų šalių interesų pusiausvyrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje pabrėžiama, kad proceso ištęsimas neribotam laikui gali būti nesuderinamas su teisinio tikrumo principu ir tinkamu teisingumo vykdymu (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 69829/01, 2672/03) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101/2010">3K-3-101/2010</a>).

Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas kasatorei procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo spaudoje būdu, tai tokio procesinių dokumentų įteikimo būdo tinkamumas nagrinėjamoje byloje vertintinas atsižvelgiant į kelis kriterijus. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu tik tuo atveju, jei teismas nustato, kad nėra galimybės paskirti kuratorių (CPK 130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009). CPK 129 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismui ieškovės gyvenamoji vieta yra žinoma, todėl jos paieškos skelbimas nebūtų buvęs tikslingas. Be to, nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo teismui spręsti klausimo dėl kuratoriaus skyrimo dar ir dėl to, kad pagal CPK 39 straipsnio 1 dalį kuratorius gali būti skiriamas tik esant priešingos šalies prašymui, o atsakovas byloje neprašė skirti kuratoriaus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeisti CPK 39 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismui nusprendus pranešti apie teismo posėdį ir įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu buvo pažeista CPK 130 straipsnio 1 dalis, turi būti atsižvelgta į tai, ar ieškovė turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę būti išklausytai.

Iš EŽTT praktikos matyti, kad šalių galimybė dalyvauti procese išplaukia iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio objekto ir tikslo. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nesuteikia asmeniui teisės į konkrečią dokumentų įteikimo formą. Vis dėlto bendroji teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija, be kita ko, apimanti fundamentalų rungimosi principą, reikalauja, kad visos civilinio proceso šalys turėtų turėti galimybę žinoti ir komentuoti pastabas ar visus įrodymus, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą. Tačiau Konvencijos 6 straipsnis taip pat nekliudo asmeniui savo laisva valia, tiesiogiai ar netiesiogiai, atsisakyti nuo teisingo teismo garantijų (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 38840/08, par. 34–39). Iš EŽTT jurisprudencijos, susijusios su paties pareiškėjo nerūpestingu elgesiu sužinant apie paskirtus teismo posėdžius, matyti, kad pareiškėjui suteikus veiksmingą galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau jam pačiam tokios galimybės atsisakius, gali būti nekonstatuotas Konvencijos 6 straipsnio pažeidimas (žr., pvz., mutatis mutandis, 2007 m. gegužės 15 d. sprendimą byloje Babunidze prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 3040/03; 2007 m. spalio 23 d. sprendimą, priimtą byloje Boyko prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 17382/04).

Nagrinėjamoje byloje vertinant valdžios institucijų bei kasatorės elgesį, informavimo ir sužinojimo apie procesą aplinkybes, matyti, kad teismai dėjo pastangas informuoti kasatorę apie bylos nagrinėjimą – kelis kartus buvo siųsta registruota pašto siunta, prieš pasirenkant išimtinio pobūdžio – viešo informavimo – būdą. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste reikšminga tai, kad ieškovei apie pradėtą teismo procesą buvo žinoma, nes ji, teikdama ieškinį dėl priteisto išlaikymo padidinimo, pati pradėjo procesą, o atsakovas bylos nagrinėjimo metu teikė priešieškinį, todėl tai nebuvo netikėtas dokumentas, dėl kurio būtų pradėtas civilinis procesas teisme.

Vertinant, ar teismo elgesys buvo pakankamas, atsižvelgtina ir į tai, kad viena iš galimybių įteikti dokumentus bei pranešti apie teismo posėdį taip pat galėjo būti procesinių dokumentų įteikimas per darbovietę (iš bylos medžiagos matyti, jog kasatorė dirbo teismų sistemoje). Vis dėlto nagrinėjamu atveju kasatorės veiksmai atskleidžia, kad apie procesą ji iš tiesų žinojo (2015 m. liepos 28 d. pateikė teismui prašymą palikti nenagrinėtą atsakovo priešieškinį; darbas teismų sistemoje taip pat pagrįstai leidžia manyti apie didesnę tokio žinojimo galimybę konkrečiomis aplinkybėmis dėl prieigos prie atitinkamų teisminių informacinių bazių), taip pat šiuo atveju vertintina Vaiko teisių apsaugos skyriaus iš ieškovės gauta ir į bylą perduota informacija dėl rašytinio vaiko paaiškinimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, kad procesiniai dokumentai kasatorei negalėjo būti įteikti įprasta tvarka dėl jos pačios nerūpestingumo, taigi ji pati suvaržė savo galimybes dalyvauti procese, ir išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kasatorės elgesys pagrįstai teismų buvo vertintas kaip jos pačios sąmoningas teisės dalyvauti procese atsisakymas. Vertinant tai, kad byloje buvo sprendžiami vaiko teisių klausimai, papildomai pažymėtina, kad nagrinėjama byla yra šeimos byla, kuriai nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 straipsnis), ši byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tokio pobūdžio bylose aktualus sprendžiamų klausimų reikšmės kriterijus, susijęs su spartesnio bylos nagrinėjimo poreikiu, ypač kai byloje sprendžiami bendravimo su vaiku ar vaiko išlaikymo klausimai. Tokiose bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas – į tai taip pat turi būti atsižvelgiama, taikant CPK 130 straipsnio 1 dalį.

Remdamasi išdėstytais argumentais, taip pat atsižvelgdama į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti kasatorės teisės į teismo procesą suvaržymą, taip pat proceso teisės normų pažeidimą nagrinėjamoje byloje.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių vaiko teisę būti išklausytam teisme sprendžiant klausimą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, aiškinimo ir taikymo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas proceso teisės normų, reglamentuojančių vaiko teisę būti išklausytam teisme sprendžiant klausimą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, aiškinimo ir taikymo klausimas kasatorei teigiant, kad ginčo šalių teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodyta, jog vaikas su tėvu nori bendrauti tik per atostogas, tačiau bylą nagrinėję teismai šio vaiko poreikio neišsiaiškino, į teismo posėdžius nepilnametis nebuvo kviečiamas, nors jis tapo iš dalies veiksnus ir teismas privalėjo jį įtraukti į bylą bendraieškiu, kviesti į teismo posėdžius ir pan.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tekste nėra tiesioginių nuorodų į vaiko teisę būti išklausytam šeimos bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pabrėžia šios teisės reikšmę, taikydamas ir aiškindamas Konvencijos 8 straipsnį, tačiau pažymi, kad Vaiko teisių konvencijos tekstas griežtai nenustato būtinos išklausymo formos (gali būti tiesiogiai ar per atstovą) (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą byloje M. ir M. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 10161/13).

EŽTT jurisprudencijoje yra pateikiama teiginių dėl vaikų išklausymo teisme ar atsižvelgimo į jų nuomonę, jog būtų perdėta sakyti, kad nacionaliniai teismai visada privalo teisme išklausyti vaiką sprendžiant bendravimo su vienu iš tėvų klausimą, nes tai gali priklausyti nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių, deramai atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą (žr., pvz., 2003 m. liepos 8 d. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Sahin prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 30943/96; 2003 m. liepos 8 d. sprendimą byloje Sommerfeld prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 31871/96, ir kt.).

CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.

Taigi tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2014">3K-3-202/2014</a>).

Nagrinėjamoje byloje ginčo šalių nepilnametis vaikas savo požiūrį į bendravimo su tėvu tvarką išdėstė savo rašytiniuose paaiškinimuose, teismai šiuos paaiškinimus tyrė ir vertino, pripažino pakankamais vaiko požiūriui atskleisti, todėl sprendė, kad vaiko dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo būtinas. Nepilnametis vaikas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su tėvu nori bendrauti atostogų metu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl bendravimo su tėvu ir už jį atsakyti paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius, todėl teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2014">3K-3-202/2014</a>). Be to, toks sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant ir nepaneigiant tėvo teisės dalyvauti auklėjant bei ugdant sūnų. Juolab kad nagrinėjamoje byloje nustatytas atsakovo noras dalyvauti vaiko gyvenime.

Negalima sutikti su kasatorės teiginiu, kad vaikas byloje nebuvo išklausytas – priešingai, vaiko pateikti paaiškinimai teismo buvo įvertinti. Poreikio apklausti vaiką teismo posėdyje nebuvimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad vaiko paaiškinimai buvo išdėstyti raštu, to pakako vaiko požiūriui atskleisti, juolab kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepriėmė visiškai vaiko interesams priešingo ar vaiko pozicijos nepaisančio sprendimo dėl bendravimo su tėvu tvarkos savaitgaliais, nustatydamas tik vieną bendravimo savaitgalį per mėnesį, be to, tik tiek laiko, kiek jo lieka atmetus vaiko ugdymo užimtumą. Be to, byloje buvo įvertinta ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl šio aspekto. Vaiko interesams prieštaraujančio tėvo elgesio nenustatyta, jis nori bendrauti su vaiku, todėl nagrinėjamoje byloje nebuvo kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas ar nustatytas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu pagal vaiko norus.

Apeliacinės instancijos teismas aiškinosi ginčo klausimą, vertindamas tiek rašytinius vaiko paaiškinimus, pateiktus byloje, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, spręsdamas dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos rėmėsi visų byloje surinktų įrodymų visuma ir juos vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, nepažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimų. Taigi negalima spręsti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai būtų pažeidę CPK ir CK normas, nustatydami tėvo su vaiku bendravimo tvarką.

Kiti ieškovės kasacinio skundo argumentai, kad ieškovė ir jos nepilnametis sūnus Pasvalio rajono apylinkės teismui 2015 m. lapkričio 18 d. yra pateikę ieškinį atsakovui dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio padidinimo ir tai turės įtakos šios bylos nagrinėjimui, vertintini kaip neturintys įtakos apskųstos nutarties teisėtumui ir reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepažeidė materialiosios teisės normų, įtvirtinančių vaiko teisę reikšti savo nuomonę ir vaiko teisę būti išklausytam teisme sprendžiant klausimą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą įteikti teismo procesinius dokumentus ir pranešti apie teismo posėdžio vietą ir laiką viešo paskelbimo būdu, todėl naikinti skundžiamą procesinį teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 8 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos iš kasatorės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8 (aštuonių) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė