Dėl apmokėjimo už krovinių pervežimus

Civilinė byla Nr. 3K-3-9/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

40.2; 44.5.1; 60 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB,,Transekspedicija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Alginora“ ieškinį atsakovui UAB „Transekspedicija‘ dėl apmokėjimo už krovinių pervežimus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs, įskaitymo.

Ieškovas UAB „Alginora“ prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Transekspedicija“ 59 997,61 Lt apmokėti už krovinių pervežimus ir po 0,02 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną: 334,63 Lt nuo 59 997,61 Lt iki 2008 m. liepos 23 d.; 419,98 Lt nuo 59 997,61 Lt nuo 2008 m. liepos 24 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d.; 0,02 proc. nuo 12 300 Lt nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš dalies patenkino ieškinį, sumokėdamas 47 697,61 Lt, dėl to ieškovas prašė tenkinti likusią ieškinio dalį, priteisiant 12 300 Lt skolos ir 0,02 proc. delspinigius. Šalys 2008 m. kovo 21 d. sudarė krovinių vežimo sutartį; vykdydamas sutartį ieškovas pervežė krovinius ir pateikė atsakovui apmokėti sąskaitas-faktūras, kurių atsakovas neapmokėjo. Sutartyje nebuvo nustatyta delspinigių už vėlavimą apmokėti už paslaugas. Kadangi, ieškovo teigimu, atsakovas vengė vykdyti sutartinę prievolę, tai jis privalo mokėti 0,02 proc. delspinigius.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Transekspedicija“ ieškovo UAB „Alginora“ naudai 12 300 Lt skolos.

Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nes šalys sutartyje dėl krovinių pervežimo nenustatė delspinigių skaičiavimo. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl 12 300 Lt skolos yra pagrįstas sutarties vykdymo metu atliktais krovinių pervežimais, neapmokėtomis PVM sąskaitomis-faktūromis, o atsakovas nepagrįstai nurodytą skolos sumą siekia įskaityti pagal šalių turėtus priešpriešinius finansinius reikalavimus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsakovo apeliacinis skundas atmestas ir nutarta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas 2008 m. birželio 16 d. pateikė pareiškimą apie priešpriešinių reikalavimų (netesybų) įskaitymą tuo metu, kai jis pats buvo pažeidęs sutartinę prievolę atsiskaityti už jau atliktus pervežimus. Teismas pripažino nurodytą atsakovo pareiškimą apie įskaitymą (vienašalį sandorį) niekiniu ir negaliojančiu kaip prieštaraujantį sąžiningai komercinei praktikai (gerai moralei) (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB,,Transekspedicija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Vilniaus apygardos teismas nutartyje netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl įskaitymo, kaip prievolės pasibaigimo pagrindo, teisėtumo ir galimumo sąlygų, nes įstatyme nustatytas tokių sąlygų sąrašas, kuriame nėra sąlygos, kad įskaitymas galimas tik tuo atveju, jeigu nėra suėjęs įskaitymui atlikti reikalavimo terminas, kartu nėra draudimo įskaityti priešpriešinio reikalavimo į kitos šalies reikalavimą, kurio įvykdymo terminas yra suėjęs (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartyje UAB,,Baltisches Haus“ v. UAB,,Mažoji prekybos agentūra“ byloje Nr. 3K-3-293/2009. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje UAB,,Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos įmonė,,Beloruskalij“ byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje Sentovart Industrial Group Ltd v. UAB,,Autostartas“ byloje Nr. 3K-3-593/2007 nurodyta, kad reikalavimo įskaitymo teisėtumo viena iš sąlygų yra ta, kad abu reikalavimai turi galioti. Ieškovo reikalavimas sumokėti PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas sumas tapo galiojančiu, kada suėjo jų apmokėjimo terminas, po kurio suėjimo atsakovas atliko įskaitymą. Šioje byloje nenustatyta nė vienos CK 6.134 straipsnyje įvardytos aplinkybės, bent vienai iš kurių esant draudžiama įskaityti priešpriešinius reikalavimus, dėl kurių atsakovo atliktas įskaitymas galėtų būti pripažintas neteisėtu. Taigi teismai byloje nepagrįstai apribojo galimus prievolių pabaigos pagrindus, tai užkerta kelią prievolę pabaigti įskaitymu pagal CK 6.130-6.140 straipsnių reikalavimus, kartu taip apribota šalies teisė pasirinkti, kokiu būdu užbaigti prievolę.

2. Niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas konstatuoja pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį ex officio tik tada, kai aplinkybė, jog sandoris niekinis, yra akivaizdi. Kad būtų konstatuotas akivaizdumas, sandoris ir jo turinys turėtų būti teisminio nagrinėjimo dalykas ir vertinamas sutartinių santykių kontekste. Nurodytų kriterijų neatitinka atsakovo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, dėl to Vilniaus apygardos teismas nutartyje nepagrįstai įskaitymą pripažino niekiniu. Vienarūšių reikalavimų įskaitymo aktai gali būti teismo pripažinti negaliojančiais suinteresuotam asmeniui pareiškus reikalavimą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir įrodžius, kad toks įskaitymas neatitinka CK 6.130-6.140 straipsnių reikalavimų, tačiau byloje šalys tokių ieškinio reikalavimų nepareiškė. Be to, Vilniaus apygardos teismas, pripažinęs įskaitymą kaip prieštaraujantį sąžiningai komercinei praktikai, neįvertino to, kad nesąžiningumas ir nesąžininga komercinė praktika gali būti nustatyta tik paneigus sąžiningumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis UAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“ byloje Nr. 3K-3-361/2006).

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas UAB,,Alginora“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Ieškovo teigimu, nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį kasacinio skundo argumentais. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisingai įvertino bylos įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolių pasibaigimą įskaitymu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo

Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas teisiniais argumentais, kuriais ginčijamas apeliacinės instancijos teismo nutartyje CK nuostatų, reglamentuojančių įskaitymo sąlygas ir tvarką, taikymas bei aiškinimas.

Įskaitymas yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, nustatytų CK. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą; įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje UAB,,Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos įmonė,,Beloruskalij“ byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje Sentovart Industrial Group Ltd v. UAB,,Autostartas“ byloje Nr. 3K-3-593/2007 konstatuota, kad pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčijo atsakovo atliktą iš sutarties kilusio priešpriešinio reikalavimo įskaitymą, dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai turėjo išsiaiškinti, ar tam tikras kitos šalies dokumentas laikytinas tinkamu, teisinius padarinius abiem prievolės šalims sukeliančiu pareiškimu apie įskaitymą, taip pat ar byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant įskaitymas draudžiamas (CK 6.134 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartyje BUAB,,Farmakonas“ v. UAB,,Tamro“ byloje Nr. 3K-3-504/2006 išaiškinta, kad juridinio asmens sandorius sudaro jo organai (CK 2.81 straipsnis), todėl dėl priešpriešinio reikalavimo įskaitymo gali nuspręsti tokius įgaliojimus turintys įmonės valdymo organai ar jų įgalioti kiti asmenys. Pareiškimas apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą gali būti padaromas šalies kompetentingo asmens dokumentu, taip pat gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente. Pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje UAB,,Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos įmonė,,Beloruskalij“ byloje Nr. 3K-3-624/2006 išaiškinta, kad jeigu priešpriešinių reikalavimų dydžiai nesutampa, t. y. jeigu vienas reikalavimas yra didesnis už kitą, galimas dalinis įskaitymas (CK 6.131 straipsnio 4 dalis), tačiau tokiam įskaitymui turi būti žinomi tikrieji (tikslūs) priešpriešinių reikalavimų dydžiai.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas atliko įgyto piniginio reikalavimo dalinį įskaitymą į piniginį reikalavimą, kurio terminas buvo suėjęs anksčiau, nei įgytas atsakovo reikalavimas. Atsakovas UAB,,Transekspedicija“ (kasatorius) 2008 m. birželio 16 d. pateikė pareiškimą apie skolos įskaitymą (b. l. 63, 64), ieškovas neginčijo pranešimo jam apie įskaitymą tinkamumo (CK 6.131 straipsnio 2 dalis). Ieškovas teigė, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė sutartį, nemokėdamas už suteiktas krovinių vežimo paslaugas, dėl to neturėjo teisės atlikti įskaitymo.

Pirmiau nurodyta, kad įstatyme nustatyta galimybė atlikti vienarūšių pagal prievolės objektą priešpriešinių reikalavimų, kurių terminas yra suėjęs, įskaitymą. Nagrinėjamos bylos atveju priešpriešinio reikalavimo įskaitymas atsakovo 2008 m. birželio 16 d. pareiškimu atliktas anksčiau, nei pradėtas teisminis ginčas ieškovui pateikus ieškinį teismui 2008 m. liepos 28 d., taigi šios aplinkybės nepatvirtina, kad įskaitymo atlikimo dieną egzistuotų aplinkybės, draudžiančios įskaitymą, kurios nustatytos CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Teisėjų kolegija nurodo, kad prievolės neįvykdymas ir iš to atsirandantis reikalavimas savaime nereiškia, kad tokio priešpriešinio reikalavimo negalima įskaityti ir kad atliktas įskaitymo sandoris, nesant kitų reikšmingų aplinkybių, būtų teismo laikomas ex officio niekiniu kaip prieštaraujantis sąžiningai komercinei praktikai, gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), nebent byloje būtų nustatytos CK 6.134 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės.

Byloje apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo CK 6.134 straipsnyje ar kituose įstatymuose nustatytų aplinkybių, kurioms esant įskaitymas būtų negalimas. Apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, kad įskaitymo sandoris yra niekinis kaip prieštaraujantis sąžiningai komercinei praktikai, gerai moralei pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį ir 1.81 straipsnio 1 dalį, nėra motyvuota byloje nustatytomis aplinkybėmis, nurodytomis šiose teisės normose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti įvertinamas atsakovo atlikto piniginio reikalavimo, susidedančio iš netesybų, įskaitymo teisinis pagrįstumas taip pat tuo aspektu, kad reikia nustatyti, ar įskaityta netesybų suma neviršija atsakovo patirtų nuostolių. Be to, nustatytina, ar atsakovas pagrįstai atliko netesybų sumos įskaitymą vien tik į priešpriešinį reikalavimą, susidedantį iš pagrindinės prievolės, kurios terminas suėjo, ar taip pat toks įskaitymas turėjo apimti CK 6.37, 6.210 straipsniuose nustatytas palūkanas, skaičiuotinas už laiku neįvykdytą pagrindinę prievolę. Tokios aplinkybės, atsižvelgiant į išdėstytus išaiškinimus, turi būti tiriamos ir jų nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis), dėl to yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Janina Januškienė

Pranas Žeimys