Civilinė byla Nr. 3K-3-5/2010 Procesinio sprendimo kategorija 128.2 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjos D. M. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, peržiūrėjimo; suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) valdybos Marijampolės skyriaus 2007 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 53-2665 nuspręsta skirti pareiškėjai 241,46 Lt valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, apskaičiuotą atsižvelgiant į 21 m. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą bei 1988–1992 m. ir 1994–1996 m. draudžiamąsias pajamas. Apskaičiuojant pensijos dydį, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nebuvo įskaitytas darbo stažas, įgytas pareiškėjai 1966–1976 m. dirbant Vilniaus miesto Knygų prekybos valdybos Klaipėdos filialo Centriniame knygyne, nes ji nepateikė šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, išvardytų Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintuose Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjos 2009 m. balandžio 2 d. skundą, 2009 m. gegužės 13 d. sprendimu, nurodydama, kad kai stažą patvirtinantys dokumentai neišsaugoti, galima kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes VSDF valdybai ar jos teritoriniams skyriams nesuteikta teisės pagal liudytojų parodymus nustatinėti asmenų darbo faktus ir laikotarpius, atsisakė perskaičiuoti pareiškėjai paskirtos pensijos dydį. Sprendime taip pat pažymėta, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymo) 45 straipsnyje įtvirtinta pensijų gavėjų teisė apskųsti VSDF valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimus, todėl pareiškėja, nesutikdama su šiuo ir VSDF valdybos Marijampolės skyriaus sprendimais, per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos gali apskųsti juos Kauno apygardos administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja, teigdama, kad kreipėsi į Vilniaus apskrities archyvą, Klaipėdos apskrities archyvą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvą, taip pat į UAB „Mūsų knyga“ (buvęs Vilniaus miesto Knygų prekybos valdybos Klaipėdos filialo Centrinis knygynas), tačiau pirmiau nurodytų dokumentų nepavyko gauti, be to, pažymėdama, jog darbo knygyne faktą įrodinės liudytojos (buvusios bendradarbės) parodymais, kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1966 m. rugpjūčio 1 d.–1976 m. liepos 16 d. laikotarpiu ji dirbo Vilniaus miesto Knygų prekybos valdybos Klaipėdos filialo Centriniame knygyne.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Teismas nurodė, kad pareiškėja kreipėsi dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2009 m. gegužės 13 d. sprendimu atsisakė perskaičiuoti pareiškėjai paskirtos pensijos dydį, nurodydama, kad pareiškėja, nesutikdama su šiuo ir VSDF valdybos Marijampolės skyriaus sprendimais dėl pensijos skyrimo, turi teisę apskųsti juos teismui (Pensijų įstatymo 45 straipsnis). Dėl to, spręsdamas, kad pareiškėja, kuri nepasinaudojo šia teise, gali ginčyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą įstatyme nustatyta tvarka, o ne ypatingosios teisenos tvarka nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą, teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio skyrius, bylos Nr. 3K-3-39/2008, išdėstytais išaiškinimais, atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su visais pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį bei Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį ir nauju sprendimu priimti jos pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio skyrius, bylos Nr. 3K-3-39/2008, išdėstytais išaiškinimais, nes bylos, kurioje priimta ši nutartis, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
2. Teismai, atsisakydami priimti pareiškimą dėl pareiškėjos darbo knygyne fakto, t. y. laikotarpio, prilyginamo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, nustatymo, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taip pat netinkamai aiškino ir taikė Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 24 punktą, kuriame nustatyta, kad jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, nurodyti darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka.
Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pateiktą atsiliepimą į pareiškėjos kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkantį įstatymo atsiliepimams į kasacinius skundus keliamų reikalavimų (CPK 351 straipsnio 1 dalis).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji 1966–1976 metais dirbo Vilniaus miesto Knygų prekybos valdybos Klaipėdos filialo Centriniame knygyne. Apskaičiuojant pensijos dydį, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nebuvo įskaitytas darbo stažas, įgytas nurodytu laikotarpiu, nes ji nepateikė šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, išvardytų Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintuose Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – Nuostatai). Pareiškėja negali pateikti nurodytų dokumentų, nes jie neišlikę, į archyvą neperduoti, negalima kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jos darbo stažą nurodytu laikotarpiu. Nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jai būtų paskirta didesnė, negu apskaičiuota ir mokama, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Taigi yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (šiuo atveju – tiek dėl 1966–1976 metais įgyto darbo stažo, tiek dėl gauto darbo užmokesčio) nustatymo. Ši teisė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje, 444 straipsnio 1 dalyje, 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Nuostatų 24 punkte nurodyta, kad jeigu asmuo negali įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, nepaisant priežasčių, nurodyti darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka. Pažymėtina, kad nei VSDF valdybai, nei jos teritoriniams skyriams tokios teisės nesuteikta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos kasacinį skundą, konstatuoja, kad tiek Marijampolės rajono apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsisakydami priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis), pažeidė proceso bei materialiosios teisės normas, ir tai turėjo įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, teismai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio skyrius, bylos Nr. 3K-3-39/2008, išdėstytais išaiškinimais, nes bylos, kurioje priimta ši nutartis, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Išnagrinėtoje byloje pareiškėjas V. B. siekė gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Pagal Pensijų įstatymo nuostatas sprendimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas priima VSDF valdybos teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę apskųsti jį įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, o ne nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą, dėl kurio įstatyme įtvirtinta kitokia tvarka ir sąlygos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Nagrinėjamoje byloje, minėta, yra visos sąlygos pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini, o pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį bei Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos D. M. A. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Janina Januškienė
Pranas Žeimys
