Civilinė byla Nr. 3K-3-7/2010 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
24.2; 30.5
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir V. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G. ir V. G. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kretingos rajono savivaldybės administracijai ir D. S. dėl Kretingos rajono apylinkės tarybos sprendimo, Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų ir sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises; trečiasis asmuo – VĮ Registrų centras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo bei ieškinio senaties termino taikymo teisėtumo. Ieškovų tėvas B. G. 1992 m. gegužės 28 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į M. G. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 5,2232 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). B. G. dalis sudarė 1,32 ha bendro sklypo. 1994 m. Kretingos apylinkės tarybos sprendimu atsakovui D. S. šioje vietovėje buvo suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas. 1998 m. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu buvo patvirtinti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planai. 2004 m. B. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,32 ha žemės (duomenys neskelbtini): 0,47 ha žemės grąžinant natūra, o už 0,85 ha žemės atlyginant pinigais. Po B. G. mirties (mirė 1997 m.) 0,47 ha žemės sklypą paveldėjo ieškovai. 2005 m. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu ir sprendimu atsakovui D. S. buvo suteiktos nuosavybės teisės į 0,9882 ha žemės sklypą, kuris yra M. G. priklausiusios žemės ribose.
Ieškovai nesutinka su apskrities viršininko administracijos sprendimu, kuriuo nuspręsta už dalį grąžintinos žemės atlyginti pinigais. Jų nuomone, visa žemė jiems turi būti grąžinta natūra, nes pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą atkuriant nuosavybės teises pirmenybė yra teikiama turto grąžinimui natūra.
Ieškovai, 2007 m. balandžio 4 d. kreipdamiesi į teismą, prašė panaikinti Kretingos rajono Kretingos apylinkės tarybos 1994 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui D. S. suteiktas žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvusiam savininkui M. G. priklausiusios žemės sklypo ribose; Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 2009 dalį, susijusią su 0,85 ha žemės sklypo grąžinimu B. G. teisių perėmėjams; Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 8 d. įsakymą bei sprendimą, kuriais atsakovui D. S. suteiktos nuosavybės teisės į 0,9882 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), patenkantį į buvusiam savininkui M. G. priklaususios žemės sklypo ribas; Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta už 0,85 ha žemės skirti piniginę kompensaciją bei įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į žemę įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovai yra praleidę Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų senaties terminą sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginčyti, o atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovai, žinodami apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį, šiuo klausimu nepasirinko galutinės pozicijos. Pagrindų, kuriais senaties terminas galėtų būti atnaujintas, ieškovai nenurodė. Teismas nustatė, kad ieškovai laiku gavo Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo jų tėvui, tačiau šio sprendimo neginčijo; atsakovas, praėjus pusantrų metų po nuosavybės teisių atkūrimo B. G., priėmė sprendimą suteikti atsakovui D. S. nuosavybės teises į šią žemę. Atsižvelgdamas į senaties termino trukmę (ieškinys paduotas 2007 m. balandžio 4 d.), neatsakingą ieškovų elgesį (negalėjo nurodyti jokių ieškinio senaties praleidimo priežasčių), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, todėl ieškovų reikalavimus panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko įsakymus ir sprendimus atmetė. Teismas nurodė, kad nepanaikinus Klaipėdos apskrities viršininko sprendimų nėra pagrindo naikinti Kretingos rajono Kretingos apylinkės tarybos 1994 m. kovo 9 d. sprendimo dalies bei Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 2009 dalį; be to, šiems aktams ginčyti yra praleistas senaties terminas. Reikalavimą įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininką priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes šis reikalavimas yra išspręstas ir nuosavybės teisės į žemę B. G. atkurtos.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nustatė šias faktines bylos aplinkybes: 1992 m. rugsėjo 29 d. B. G. pateikė prašymą suteikti jam 1,38 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) privačiam ūkiui įkurti; Kretingos rajono Kretingos apylinkės tarybos 1994 m. kovo 9 d. sprendimu D. S. buvo paskirtas 2 ha žemės sklypas asmeniniam ūkiui; Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymu patvirtintas Kretingos rajono kadastrinių vietovių valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas; 2003 m. rugpjūčio 14 d., dalyvaujant ieškovui V. G., buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas; Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu ir Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 9 d. sprendimu B. G. atkurtos nuosavybės teises į 1,32 ha žemės (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 0,47 ha žemės, o už 0,85 ha atlyginant pinigais; B. G. mirė 1997 m. lapkričio 5 d., 2004 m. liepos 19 d. ieškovams buvo išduoti papildomi paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai kiekvienam į ½ dalį 0,47 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini); Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 8 d. įsakymu ir sprendimu atsakovui D. S. atkurtos nuosavybės teisės į 0,9882 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą. Kolegija pažymėjo, kad ieškovai, žinodami apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį, šiuo klausimu nepasirinko savo galutinės pozicijos, jokių termino atnaujinimo pagrindų pirmosios instancijos teisme nenurodė, todėl teismas šį klausimą išsprendė pagal byloje nustatytas aplinkybes ir nustatė, jog nėra pagrindų atnaujinti praleistą terminą. Kolegija sutiko su šia teismo išvada.
Kolegija sprendė, kad ieškovų argumentai, jog senaties termino praleidimą lėmė institucijų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, elgesys, yra nepagrįsti. Apskrities viršininko 2004 m. vasario 9 d. sprendimu B. G. nuosavybės teisių atkūrimo procesas iš esmės buvo baigtas, nurodant, kad už 0,85 ha žemės bus atlyginta pinigais. Specialiųjų žinių ir išsilavinimo stokos kolegija nepripažino svarbia termino praleidimo priežastimi; taip pat nurodė, kad klaidingas įsitikinimas, jog ir priėmus sprendimą išmokėti piniginę kompensaciją, 0,85 ha jiems gali būti grąžinta natūra, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Kasatoriai nurodo, kad teismai formaliai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nepasisakė dėl argumentų, nesusijusių su senaties taikymu, t. y. dėl teisės normų, reglamentuojančių žemės suteikimą asmeniniam ūkiui ir nuosavybės teisių atkūrimą. Teismai tyrė ir vertino tik faktines aplinkybes dėl senaties termino. Kasatoriai pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodė, jog senaties termino praleidimą lėmė institucijų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimo, elgesys – 1999 m. kovo 17 d. Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius pranešė, kad nuosavybės teisių atkurti natūra nėra galimybės, tačiau 2004 m. vasario 9 d. Klaipėdos apskrities sprendimu atsirado galimybė 0,47 ha žemės grąžinti natūra. Toks institucijų elgesys suteikė ieškovams viltį, kad atsiras galimybė atkurti nuosavybės teises į visą žemės sklypą.
Kasatoriai nurodo, kad teismai, taikydami šioje byloje ieškinio senatį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. S.–M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, J. F., bylos Nr. 3K-3-338/2007, išdėstytais išaiškinimais dėl ieškinio senaties termino prigimties.
2. Dėl viešojo intereso. Kasatorių nuomone, teismai negynė viešojo intereso, nors žemės reformos vykdymas priklauso viešojo intereso sričiai, bei pažeidė teisingumo, protingumo principus.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo kasacinį skundą atmesti, skundžiamą teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakovas nurodo, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismų nustatyta, kad jau 2004 m. kasatoriai žinojo apie priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šio momento. Teismai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nurodytais išaiškinimais ir tinkamai nustatė momentą, kada kasatoriai sužinojo apie pažeistą teisę, bei priežastis, dėl kurių praleistas šis terminas. Dėl faktinių aplinkybių, kurių pagrindu teismas turėjo pasisakyti apie nuosavybės teisės atkūrimą, atsakovas nurodė, kad jam priimant sprendimą B. G. buvo miręs, jo valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nebuvo išreikšta, o kasatoriai nebuvo žemės reformą vykdančiai institucijai nebuvo pateikę įstatymo nustatytos formos paveldėjimo teisės liudijimo, kurio pagrindu galėtų keisti valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo. Dėl to atsakovas, priimdamas sprendimą dėl žemės grąžinimo būdo, įgyvendino įstatymų leidėjo deleguotą teisę pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Atsakovas pažymi, kad sprendimas priimtas 2004 m., atsakovui D. S. žemės sklypas skirtas 2005 m. sprendimu, todėl kasatoriai, pateikė ieškinį, praleisdami senaties terminą ir nenurodydami jo praleidimo priežasčių.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas D. S. prašo kasacinį skundą atmesti, skundžiamą teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Dėl ieškinio senaties. Atsakovas nurodo, kad ieškinį kasatoriai pateikė praleidę ieškinio senaties terminą, ir mano, jog pagrįstai teismas nepripažino kasatorių nurodomų termino praleidimo priežasčių svarbiomis. Atsakovas sutinka su teismo nuomone, kad kasatoriai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, gindami savo teises. Teismai, nepripažindami kasatorių nurodytų priežasčių svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinio senaties taikymo.
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovas nesutinka su kasatorių argumentu, kad atsakovo Apskrities viršininko administracijos sprendimai dėl žemės suteikimo atsakovui D. S. yra niekiniai, nes prieštarauja imperatyviosios teisės normoms. Atsakovas nurodo, kad B. G. 1992 m. prašymas grąžinti žemę (duomenys neskelbtini) negalėjo būti tenkinamas, nes visa kaimo teritorija buvo paskirta asmeninio ūkio žemės naudotojams ir išperkama valstybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 25 d. nutartyje išaiškino, kad asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami prieš asmenis, kurie pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, tik tuo atveju, jei ši žemė asmeniniam ūkiui sutekta teisėtai. Atsakovas nurodo, kad žemės sklypas jam sutektas, nepažeidžiant Vyriausybės nutarimų nustatytos tvarkos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškinio senaties termino sprendimams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo apskųsti ir teismų praktikos
Kasatoriai byloje ginčija administracinį teisės aktą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui bei administracinius teisės aktus, kuriais išspręstas nuosavybės teisių kasatoriams atkūrimo (dalį nuosavybės teisės grąžinant natūrą, kitą dalį – pinigine kompensacija) bei suteikimo atsakovui D. S. nuosavybėn klausimas. Šios kategorijos bylose administraciniams teisės aktams ginčyti reikšmingas yra senaties terminas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šio termino vertinimas buvo nevienareikšmis, tačiau paskutiniais metais priimtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse plėtojama nuosekli praktika, kad specialiajame įstatyme nustatytas terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. S., kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Kauno rajono savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, kt., bylos Nr. 3K-3-666/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, G. O., kt., bylos Nr. 3K-3-149/2007; kt.). Šio termino privalo laikytis visi asmenys, reiškiantys ieškinį panaikinti apskrities viršininko administracijos aktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą, svarbus yra momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas šis terminas, nustatymas. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. S., kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje J. S.-M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, J. F., bylos Nr. 3K-3-338/2007; kt.).
Teismų nustatyta, kad kasatorius V. G. 2003 m. rugpjūčio 14 d. dalyvavo ženklinant žemės sklypo ribas ir matė, į kokį žemės sklypą bus atkurtos nuosavybės teisės jų tėvui; vėliau abu kasatoriai gavo Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo jų tėvui ir kreipėsi į notarą priimti tėvo palikimą; Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę B. G. buvo priimtas 2004 m. vasario 9 d., dalį žemės grąžinant natūra, už kitą dalį žemės – piniginę kompensaciją; 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimu žemė buvo suteikta atsakovui D. S. Taigi, kasatoriai, žinodami apie atsakovo sprendimą, kuriuo išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, jį apskundė tik 2007 m. balandžio 4 d. Teismai sprendė, kad kasatoriai praleido ieškinio senaties terminą. Spęsdamas dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, kasatorių elgesį (nepasirinko galutinės pozicijos dėl ieškinio senaties – iš pradžių teigė, kad terminas nepraleistas, vėliau – kad tai tęstinis pažeidimas, baigiamojoje kalboje – prašė terminą atnaujinti, bet negalėjo nurodyti ieškinio praleidimo priežasčių) bei CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus, ir nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, įvertino apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimą atliekančių institucijų elgesio ir padarė išvadą, kad šios aplinkybės negali būti pagrindas atnaujinti senaties terminą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. v. Z. V., AB „Lietuvos draudimas“, notarė G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-154/2007; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai vertino aplinkybes, turinčias reikšmę ieškinio senaties termino pradžios bei termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis nustatymui. Vadovaudamasi CPK 353 straipsnio 1 dalies norma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai įstatymų normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, taikė tinkamai ir jų išvados dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis atitinka suformuotą teismų praktiką dėl ieškinio senaties termino prigimties. Kasaciniame skunde nėra argumentų, kurie būtų pagrindas keisti ar papildyti suformuotą teismų praktiką ieškinio senaties termino taikymo klausimais. Kasatorių argumentą, kad, pasisakydami dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų, teismai nepasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, nes senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, jeigu toks terminas negali būti atnaujintas.
Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė pirmiau nurodytas materialiosios teisės normas ir jo išvados atitinka suformuotą teismų praktiką, todėl nėra pagrindo naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų.
Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl procesinių išlaidų priteisimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2009 m. spalio 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausantį 0,9882 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Atmetus kasacinį skundą, naikintinos teisėjų atrankos kolegijos nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas, nutarties nuorašas išsiųstinas Centrinei hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 83,50 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatorių lygiomis dalimis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą, taikytą D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančiam 0,9882 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).
Nutarties nuorašą išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.
Priteisti iš kasatorių A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą po 41,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Sigita Rudėnaitė
Vincas Verseckas
