Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-8/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 45.12; 95.6.2; 112; 113.6.1.3; 113.11; 114.4; 114.11

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. N. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei R. N., dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Gerdaisa“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. S. prašė teismo priteisti iš atsakovės R. N. 120 620 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo teigimu, 2006 m. pradžioje jis su atsakove susitarė, kad atsakovė pargabens iš JAV du automobilius. Nuo 2006 m. balandžio mėnesio iki 2007 m. liepos mėnesio ieškovas pervedė pinigus už automobilius į atsakovės asmeninę sąskaitą, tačiau ši jam automobilių neperdavė ir pinigų negrąžino, todėl, remiantis CK 6.315 straipsnio 3 dalimi, privalo grąžinti sumokėtą sumą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 120 620 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 265 Lt žyminio mokesčio ir 5590 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos tesimo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą, jį patikslindama, kad sprendimu priteista iš atsakovės ieškovui turėtų žyminio mokesčio išlaidų suma yra 3412 Lt. Kolegija grąžino ieškovui 853 Lt žyminio mokesčio ir priteisė ieškovui iš atsakovės 4760 Lt išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teismai nustatė, kad į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių automobilių pirkimą už ieškovo pervestus į atsakovės sąskaitą banke 120 620 Lt ir apie už šiuos pinigus nupirktų automobilių perdavimą ieškovui. Mokėjimo dokumentai, kuriais ieškovas nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2007 m. sausio 2 d. pervedė į atsakovės sąskaitą banke 120 620 Lt, ir kuriuose nurodyta, kad tai avansiniai mokėjimai už perkamus automobilius, automobilių pristatymą (atvežimą) ir perkamų automobilių muitinės registravimo paslaugas, ir atsakovės sutikimas su mokėjimais bei neginčijimas tokių mokėjimų įstatymo nustatyta tvarka patvirtina šalių automobilių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą (CK 6.162 straipsnis). Atsakovė šių pinigų pervedimo į jos sąskaitą banke metu vertėsi verslu, todėl jai taikytini padidinti reikalavimai dėl lėšų priėmimo ir naudojimo, sutarčių sudarymo, ir tokių reikalavimų nesilaikymo padariniai tenka atsakovei. Atsakovė nepateikė ieškovui ataskaitos, prie kurios turi būti pridėti pateisinamieji dokumentai dėl ieškovo pervestų į atsakovės sąskaitą banke 120 620 Lt automobilių pirkimui panaudojimo (CK 6.760 straipsnio 4 dalis). Konstatavus, kad kitokių teisinių santykių buvimas tarp šalių neįrodytas, kad ieškovas banko mokėjimo pavedimais įrodė pinigų perdavimą atsakovei, taip įrodinėdamas sutartinių teisinių santykių dėl dviejų konkrečių automobilių pirkimo-pardavimo tarp ginčo šalių egzistavimą, yra pagrindas teigti, kad labiau tikėtina, jog ieškovo įrodinėjamas faktas buvo, nei jo nebuvo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, priteisti 2500 Lt bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme. Nurodomi šie kasacinio teismo argumentai:

1. Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo. Teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo teisinius santykius, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, neatskleidė ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ruukki Lietuva“ v. UAB,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-287/2009). Teismai nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai (CK 1.63 straipsnio 6 dalis, 6.154, 6.159 straipsniai, 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.306 straipsnio 4 dalis). Teismai neišsiaiškino tikrųjų šalių ketinimų dėl atliktų pinigų mokėjimų, o prioritetą suteikė tik ieškovo nurodytoms aplinkybėms (ieškovas pateikė banko sąskaitos išrašą su laukelyje „Pastabos“ nurodytu tekstu –avansinis apmokėjimas už automobilį (automobilius), nors tai pagal Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 3 dalį nėra privaloma nurodyti). Teismai netyrė ir nenustatė, kaip buvo išreikšta atsakovės valia parduoti ieškovui jo nurodytus du konkrečius automobilius, ar atsakovė gavo iš ieškovo pasiūlymą (ofertą) parduoti nurodytus automobilius ir pateikė akceptą, nors atsakovė nurodė, kad niekada nesitarė ir nesudarė su ieškovu pirkimo-pardavimo sutarties. Pagal CK 6.173 straipsnio 1 dalį tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Tai, kad ieškovo nurodyta mokėjimo paskirtis pasiekė atsakovę ir jai tapo žinoma, privalėjo įrodyti ieškovas. Dėl to teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis). Teismai CK 6.162 straipsnį aiškino remdamiesi tik formaliu ginčo šalių santykių formos įvertinimu, sistemiškai šios normos neaiškino kartu su CK 6.159, 6.167, 6.168, 6.181 straipsniais, 6.306 straipsnio 4 dalimi.

2. Dėl įrodinėjimo, įrodymų vertinimo, rungimosi principo taikymo (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnio 4 dalis, 178, 185 straipsniai). Ieškovas nepateikė tinkamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą (CPK 178 straipsnis). Ieškovas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą įrodinėjo tik vienašaliu dokumentu - banko sąskaitos išrašu apie atliktus mokėjimus į atsakovės sąskaitą, tačiau nepateikė rašytinės sutarties, ar abiejų šalių apsikeistų atskirų dokumentų, nors prašoma priteisti suma yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų (CK. 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sandorio formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo fakto, remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebuvo nagrinėta aplinkybė dėl ieškovo mokėjimų nurodymų turinio ginčijimo, atsakovei nebuvo sudaryta galimybė dėl šios aplinkybės pateikti paaiškinimus, įrodymus - savo banko sąskaitos banke išrašus, įrodančius, kad atsakovės gautose įplaukose nėra registruojamas ieškovo mokėjimo nurodymuose nurodytas pastabų tekstas. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės valios sudaryti sandorį, nepagrįstai taikė Mokėjimų įstatymą, kuris nereglamentuoja santykių tarp pinigų siuntėjo (ieškovo) ir pinigų gavėjo (atsakovės). Pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje iš viso neatliko rašytinių įrodymų tyrimo, dėl jų nepasisakė, todėl buvo suvaržytos atsakovės procesinės gynybos teisės. Pagal CK 6.315 straipsnio 1 dalį išankstinis mokėjimas turi būti numatytas sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje, bet ne atvirkščiai, todėl negalima sutikti su teismų išvada, kad padarytas išankstinis mokėjimas gali būti laikomas sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį patvirtinančiu įrodymu, nes tokiais atvejais išankstinę įmoką padaręs asmuo įgytų teisę vienašališkai reikalauti pateikti jam jo nurodytą daiktą ar jų kiekį, nors pardavėjas tam nebūtų davęs sutikimo (akcepto). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009, kurios ratio dicidendi ir nagrinėjamos bylos faktinė fabula skiriasi. Apeliacinės instancijos teismas turėjo būti nešališkas ir nepriklausomas, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Antstolių kontora prie Kauno miesto apylinkės teismo, bylos Nr. 3K-3-674/1999; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; kt.). Teismai savo išvadas grindė iš esmės prielaidomis, nenuosekliais ir neišsamiais teiginiais (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis).

3. Dėl bylos sustabdymo. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad prašoma priteisti skola yra atsiradusi dėl galimos ieškovo nusikalstamos veikos ir yra vykdomas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju buvo privalu civilinę bylą sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-942/2000; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB “Geonafta” ir Svenska Petroleum Exploration AB prašymus, bylos Nr. 3K-7-268/2005; kt.). Teismas, nustatęs, kad yra vienas iš įstatyme nurodytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, privalo sustabdyti bylą ex officio bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Ieškovo klientai buvo Rusijos ir kitų ne ES valstybių piliečiai, todėl atsakovė negalėjo gauti civilinio proceso tvarka duomenų apie ieškovo parduotus automobilius. Lengvuosius automobilius ieškovas pirko JAV naudotų automobilių aukcionuose prisijungdamas internetu iš atsakovės gautais kodais, tačiau atsakovė ne baudžiamojo proceso tvarka negalėjo gauti tokių duomenų.

4. Dėl kitų proceso teisės normų pažeidimo. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktais išaiškinimais teismų sprendimai analogiškose bylose turi teismo precedento reikšmę ir yra teisės šaltiniai. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs ir neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Atsakovės nuomone, nagrinėjant bylą buvo pažeistas viešasis interesas dėl bet kurio asmens teisės į teisingą, nepriklausomą ir nešališką teismą. Pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta nepriėmus teismo nutarties dėl perėjimo prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir apie tai nepaskelbus byloje dalyvaujantiems asmenims, nebuvo išnagrinėtas atsakovės prašymas dėl UAB „Gerdaisa“ įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu atsakovės pusėje, dėl to nepriimta teismo nutartis, UAB „Gerdaisa“ nebuvo įteikti procesinių dokumentų nuorašai ir nenustatytas terminas atsikirtimams ir juos patvirtinantiems įrodymams pateikti. 2009 m. vasario 3 d. teismo posėdžio protokolas buvo surašytas tik 2009 m. vasario 17 d. (CPK 170 straipsnio 5 dalis).

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismai, pažeisdami CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepagrįstai iš atsakovės priteisė 10 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio už pareiškimą išduoti teismo įsakymą maksimaliai gali būti priteisiama – 400 Lt, už ieškinio surašymą – 2400 Lt, už dubliko surašymą – 1400 Lt, už vieną atstovavimo valandą – 120 Lt (pirmosios instancijos teisme 2008 m. gruodžio 9 d. posėdis truko 2 val., 2009 m. vasario 3 d. posėdžio trukmė nežinoma), iš viso – 4440 Lt pirmosios instancijos teisme. Ši suma, atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, nedaug įrodymų, turėjo būti mažinama. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimali priteisiama suma gali būti 1200 Lt, o atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdis truko tik 25 min., vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme maksimaliai galėjo būti priteista 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodoma, kad pagal sąskaitos išrašą pinigai į asmeninę atsakovės sąskaitą buvo pervedami nurodant mokėjimo paskirtį. Ieškovas savo įsipareigojimus – sumokėti tam tikrą pinigų sumą – įvykdė, todėl turi teisę reikalauti iš atsakovės perduoti jam daiktą (CK 6.162 straipsnio 2 dalis, 6.306 straipsnio l dalis). Atsakovė priėmė ieškovo pervestus pinigus ir, kaip pati pripažino, disponavo jais kaip savais, t. y. pervedė į JAV įmonę. Tokie jos veiksmai įrodo, kad ji patvirtino pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Pinigų sumos sumokėjimas perduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009). Kilnojamojo daikto pirkimui-pardavimui įstatymų leidėjas nenustatė specialios sutarties formos. Ieškovas pateikė rašytinį įrodymą - bankinį pinigų pervedimą, kurį pripažino ir atsakovė. Ieškovo nuomone, kainos sumokėjimas taip pat yra vienas pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarties požymių (CK 6.305 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovai nepateikė teismui prašymo sustabdyti civilinę bylą, atidėti teismo posėdį ir užklausti ikiteisminio tyrimo įstaigą apie bylos eigą. Teismas, tik nustatęs, kad tam tikrus veiksmus būtina atlikti ikiteisminio tyrimo institucijoms, gali sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltoji Vokė“ v. AB „Kanapa“, Nr. 3K-3-107/2008). Nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas būtų nepateisinamas proceso trukmės ir intensyvumo aspektais ir pažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio l dalį. Pirmosios instancijos teismas siūlė atsakovei pateikti įrodymus ar suformuluoti prašymą dėl jų išreikalavimo, tačiau ji tokių prašymų teismui nepateikė. Teismo nutartis dėl bylos nagrinėjimo iš esmės buvo priimta 2008 m. rugsėjo 4 d. Atsakovės prašymas dėl UAB „Gerdaisa“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu buvo patenkintas ir šiam asmeniui atstovavo pati atsakovė, nes ji yra šios bendrovės direktorė. Tai, kad teismo posėdžio protokolas nebuvo pasirašytas kitą dieną, nėra esminis civilinio proceso normų pažeidimas, suvaržęs ar apribojęs atsakovės teises, juolab, kai ji pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nepateikė. Atsakovė, susipažinusi su pirmosios instancijos teismui pateiktais dokumentais, nepateikė prieštaravimų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio; šios teismo sprendimo dalies apeliacinės instancijos teismui neskundė. Be to, remiantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punktu leidžiama teismams nukrypti nuo rekomenduojamų sumų, todėl, atsižvelgiant į bylos esmę, posėdžių skaičių ir trukmę, priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, kasacijos funkciją vykdo remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl kasacinio teismo procesinis sprendimas šioje byloje priimamas remiantis byloje jau nustatytais faktais. Kartu kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą pagal kasacinio skundo argumentus ir vertindamas atsiliepimų į kasacinį skundą argumentus, gali laisvai pasirinkti kasaciniam teismui nurodytuose procesiniuose dokumentuose keltų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų nagrinėjimo eiliškumą. Dėl to kolegija visų pirma pasisako dėl kasatorės argumentų privalomojo bylos sustabdymo instituto taikymo klausimu, nes tik nusprendus, kad nebuvo bylos nagrinėjimo stabdymo pagrindo, buvo galima išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti baigiamąjį teismo sprendimą.

Dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, tai nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007, Teismų praktika 28, p. 77-84; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-309/2009; kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44; kt.).

Konkrečios nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu, kad pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Adomo Jakšto spaustuvė“ v. E. S., byla Nr. 3K-3-17/2008). Tik paraleliai vykstantis teismo procesas, nepriklausomai civilinis, baudžiamasis ar administracinis, gali būti privalomasis pagrindas civilinės bylos sustabdymui, bet tokiu pagrindu negali būti kitokia procesine forma vykstantis tyrimo procesas, tarp jų ir ikiteisminio tyrimo procesas, kaip yra nagrinėjamo ginčo atveju. Dėl to kasatorės argumentai privalomojo bylos sustabdymo klausimu yra atmetami, byla pagrįstai buvo nagrinėjama iš esmės.

Dėl įrodinėjimo instituto taikymo

Kolegija toliau pasisako įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu, nes tai lemia teismų išvadas dėl šalių teisinių santykių turinio.

Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, nes neteisingai, nevisapusiškai, neobjektyviai ir neišsamiai įvertino konkrečią bylos medžiagą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kasatorė skunde kelia klausimą dėl byloje esančių įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas, minėta, faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, gautus CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir panašiai. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, jų įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padarė išvadą apie ieškovo reikalavimo pagrįstumą ir nutarties motyvuojamojoje dalyje pateikė argumentuotą įrodymų įvertinimą. Teisėjų kolegija, vertindama kasatorės argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti kasatorės nurodytų proceso teisės normų pažeidimo, nes teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad įvertinus įrodymus nebuvo priimtas vienai iš šalių – bylos atveju kasatorei palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės, jeigu iš byloje esančių teismų procesinių dokumentų motyvuojamųjų dalių matyti, kad teismai tyrė ir vertino visus įrodymus, tačiau priėmė kitokį, nei tikėjosi viena iš šalių, sprendimą. Beje, ir pati kasatorė neteigia, kad apeliacinės instancijos teismas būtų netyręs kažkurių byloje pateiktų įrodymų ar nepadaręs išvadų dėl jų reikšmės nustatant bylos aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti ir rungimosi principo nagrinėjant bylą pažeidimo. Šalių pareiga įrodinėti nebuvo suvaržyta, buvo nagrinėjamas privataus pobūdžio ginčas, neturintis viešojo intereso elementų, todėl bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymus, pateiktuosius įvertino, minėta, nepažeidžiant jų vertinimo taisyklių. Dėl to kasatorės argumentai dėl esą netinkamo įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo atmetami.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

Nenustačius įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių pažeidimo, pasisakytina dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo.

Sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnis), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenurodyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 straipsnis). Tuo atveju, kai iš sutartinių santykių kyla ginčas, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė. Sutarties turinys – tai fakto klausimas, todėl bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl tikrojo sutarties turinio kasacine tvarka gali būti peržiūrėtos tik sutarčių aiškinimo taisyklių tinkamo aiškinimo ir taikymo aspektu. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193-6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Via Unica“ v. UAB „Interselas“, bylos Nr. 3K-3-107/2009; kt.).

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad šalis siejo sutartiniai santykiai apskritai, to fakto neneigia ir kasatorė. Juos ieškovas įvardijo pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais, su tokiu sutartinių santykių kvalifikavimu sutiko bylą nagrinėję teismai, tačiau kasatorė neigia buvus būtent pirkimo-pardavimo teisinius santykius. Dėl to, konstatuojant sutartinių santykių egzistavimo faktą, būtina nustatyti jų pobūdį, t. y. tikrąjį sutarties turinį. Kolegija sutinka su kasatorės argumentais, kad ieškovo įrodinėjamas sandoris turėjo būti sudarytas rašytine forma (CK 173 straipsnis 1 dalis 1 punktas). Rašytiniame dokumente sutarties šalys būtų įvardijusios sutarties dalyką, nustačiusios tarpusavio teises, pareigas ir kitas sąlygas. Tokio dokumento šalys nesudarė, todėl galioja draudimas remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant tokio sandorio sudarymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Tačiau asmens valia sudaryti sandorį, kaip vienas iš pagrindinių sandorio elementų, gali būti išreikšta ne tik raštu, bet ir veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, o, atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes, ji netgi gali būti numanoma (CK 1.64 straipsnis). Dėl to tokiu atveju, kada iš šalių elgesio matyti, kad tarp jų apskritai yra sutartiniai santykiai, tačiau jie įstatymo nustatyta tvarka neįforminti (ginčo atveju – nesudaryta rašytinė sutartis), o įstatyme įsakmiai nenurodyta, kad toks rašytine forma nesudarytas sandoris yra negaliojantis, būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, nes atsisakymas tai nustatinėti reikštų atsisakymą nagrinėti ginčą neįstatyminiu pagrindu. Pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo fakto ieškovas liudytojų parodymais neįrodinėjo, o pateikė teismui rašytinį įrodymą – banko dokumentą, patvirtinantį tikslinį – automobiliams pirkti – lėšų pervedimo į asmeninę kasatorės sąskaitą faktą. Minėta, kad kasatorė neneigia šių pinigų gavimo ir jų panaudojimo atsiskaityti su verslo partneriu užsienyje faktų. Pinigų pervedimas jau yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, ir ieškovas teigia, kad šis veiksmas taip pat patvirtina pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo faktą. Kasatorė, neigdama ieškovo nurodomą ir teismų pripažintą pinigų pervedimo paskirtį, privalėjo įrodyti kitokią, nei nurodo ieškovas, pinigų pervedimų jai paskirtį, tačiau to nepadarė, nors, minėta, buvo nagrinėjamas privataus pobūdžio ginčas ir nebuvo pagrindo konstatuoti rungimosi principo nagrinėjant bylą pažeidimo, šalių pareiga įrodinėti nebuvo suvaržyta. Taigi byloje nustatytos aplinkybės – kasatorė verčiasi prekybos naudotais automobiliais verslu, ieškovas atliko tikslinį – automobiliams pirkti – lėšų pervedimą į kasatorės sąskaitą, ji pervestus pinigus panaudojo atsiskaitymams su verslo partneriu užsienyje atlikti, yra pagrindas pripažinti, jog kitokių, ne pirkimo-pardavimo santykių, faktas tarp šalių neįrodytas, todėl pripažintinas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktas (CK 6.305 straipsnis). Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas atliko išankstinį mokėjimą už daiktus – automobilius; kasatorei neperdavus pirkimo-pardavimo sutarties dalyko (kitaip byloje neįrodyta), ieškovas įgyja teisę į sumokėtos sumos gražinimą (CK 6.315 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasatorės argumentai dėl esą netinkamo šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį atmetami.

Dėl kitų kasaciniame skunde nurodomų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo

Kasatorė savo argumentus grindžia nurodydama pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės pažeidimus ir prašo perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui. Kadangi pagal CPK 340 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais patikrina apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus, tai kolegija patikrina, ar apeliacinės instancijos teismas nurodytais aspektais tinkamai vertino pirmosios instancijos teismo sprendimą.

CPK 328 straipsnyje suformuluotas draudimas apeliacinės instancijos teismui iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą naikinti vien formaliais pagrindais bei šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasacinis teismas gali sprendimą visą ar iš dalies panaikinti ir perduoti bylą naujai nagrinėti atitinkamoje teisminėje instancijoje, jeigu yra konstatuojami absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai arba esminiai proceso teisės normų pažeidimai (CPK 360 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad kasatorės nurodomi pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai nagrinėjant bylą yra neesminiai, jų formalus pobūdis eliminuoja galimybę naikinti ar keisti teismų procesinius sprendimus, nė vienu iš jų kasatorės procesinės teisės ginti savo interesus, atstovauti juridiniam asmeniui nebuvo suvaržytos ir galėjo būti įgyvendinamos visa apimtimi.

Pagal CPK 231 straipsnio 5 dalį šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Iš 2008 m. gruodžio 9 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad būtent tokia eiga ir vyko teismo posėdis. Nė viena iš šalių (be pačios kasatorės (atsakovės), teismo posėdyje dalyvavo ir du jos atstovai) neprieštaravo bylos nagrinėjimui iš esmės, o faktas, kad teismo posėdyje buvo apklausti pačios kasatorės (atsakovės) prašymu į teismo posėdį iškviesti liudytojai, patvirtina jos sutikimą ir netgi siekį bylą nagrinėti iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio. Tokia šalių pozicija gali būti laikoma aiškiai išreikštu sutikimu bylą nagrinėti iš esmės, nors konkretus klausimas dėl sutikimo nagrinėti bylą iš esmės šalims nebuvo pateiktas ir rašytine forma protokole neužfiksuotas.

2008 m. gruodžio 9 d. protokoline nutartimi UAB „Gerdaisa“ buvo įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Nors teismas nenurodė trečiojo asmens tikslaus procesinio statuso CPK 46, 47 straipsnių prasme, tai nepažeidė trečiojo asmens teisių. Trečiasis asmuo teisme buvo atstovaujamas pačios kasatorės (atsakovės), kuri yra bendrovės direktorė ir pagal pateiktus dokumentus – vienintelė akcininkė (CPK 55 straipsnis, CK 2.81 straipsnis 1 dalis). Taip buvo užtikrintas tinkamas įstatyminis bendrovės atstovavimas.

CPK 171 straipsnyje įtvirtinta dalyvaujančio byloje asmens teisė susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo pateikti rašytines pastabas. Teismo posėdžio protokolas buvo pasirašytas teismo sprendimo paskelbimo dieną. Kasatorė nesinaudojo savo teise pateikti pastabas dėl posėdžio protokolo, jos argumentai dėl protokolo pasirašymo datos neturi sąsajų su jos nurodomu proceso teisės normų pažeidimu.

Nurodytais motyvais nekonstatuojama ir nurodytų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimų, teikiančių pagrindą naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasatorė nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais priteistomis iš jos ieškovui bylinėjimosi išlaidomis, ir kolegija sutinka su jos argumentais. Bylą nagrinėjusių teismų priteistos ieškovui iš atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos atsižvelgiant į būtinas atstovo darbo ir laiko sąnaudas bei vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytais dydžiais (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Iš kasatorės priteistina valstybei 59,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, pakeisti:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimu priteistą ieškovui S. S. iš atsakovės R. N. 5590 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme sumą sumažinti iki 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Lt;

ieškovui S. S. iš atsakovės R. N. priteistą 4760 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti sumą sumažinti iki 2000 (dviejų tūkstančių) Lt.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatorės R. N. valstybei 59,95 Lt (penkiasdešimt devynis Lt 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartimi taikytą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties vykdymo sustabdymą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Janina Januškienė

Virgilijus Grabinskas