Dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pripažinimo teisės įregistruoti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir planą be ieškovės sutikimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-6/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

30.5; 121.21

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. A. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui P. A. T. dėl pripažinimo neteisėtu atsisakymo pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir pripažinimo teisės įregistruoti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir planą be atsakovo sutikimo bei atsakovo P. A. T. priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pripažinimo teisės įregistruoti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir planą be ieškovės sutikimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Geoteka“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Orkanas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo.

Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu atsakovo atsisakymą pasirašyti žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą ir pripažinti jai (ieškovei) teisę įregistruoti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir planą, sudarytą 2008 m. sausio 11 d., kuriame jos sklypas Nr. 9 ribojasi su atsakovo sklypu Nr. 10 ir kuriame šių sklypų riba pažymėta skaičiumi 4 (duomenys neskelbtini) bei skaičiumi 1 (duomenys neskelbtini), be atsakovo sutikimo. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis 0,0653 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Nr. 9 ribojasi su sklypais Nr. 6, Nr. 8 ir Nr. 10. Ieškovės teigimu, jos prašymu UAB „Geoteka“ 2008 m. sausio 11 d. atliko sklypo Nr. 9 tikslius geodezinius matavimus ir paženklino žemės sklypo ribas, sudarė planą, 2008 m. balandžio 4 d. surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Anot ieškovės, šį aktą pasirašė sklypų Nr. 6, Nr. 8 savininkai ir bendrijos pirmininkas, o atsakovas (sklypo Nr. 10 savininkas), neteisėtai ir pažeisdamas jos teises, aktą pasirašyti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad planas sudarytas 2008 m. sausio 11 d.

Atsakovas prašė nustatyti žemės sklypų Nr. 10 ir Nr. 9 ribas pagal sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2008 m. sausio 16 d. aktą, kuriame sklypų riba pažymėta skaičiumi 4 (duomenys neskelbtini) ir skaičiumi 1 (duomenys neskelbtini), bei pripažinti jam (atsakovui) teisę įregistruoti žemės sklypo Nr. 10 ribų paženklinimo-parodymo 2008 m. sausio 16 d. aktą ir planą be ieškovės sutikimo. Atsakovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0628 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Nr. 10, kuris ribojasi su sklypais Nr. 9, Nr. 11 ir Nr. 5. Atsakovo teigimu, ieškovės parodytos sklypų ribos neatitinka faktinės žemėnaudos, riboženkliai įkalti neteisingai, neatitinka koordinačių, pagal ieškinyje nurodytas koordinates ieškovės sklypo riba kerta jo (atsakovo) sodo pastatą ir ūkinį pastatą. Atsakovo teigimu, pagal jo kreipimąsi UAB „Orkanas“ 2008 m. sausio 16 d. atliko sklypo Nr. 10 kadastrinius matavimus, sudarė sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir planą. Anot atsakovo, sklypų Nr. 11 ir Nr. 5 savininkai sutiko su ribomis ir pasirašė šį aktą, o ieškovė pasirašyti atsisakė. Atsakovas nurodė, kad UAB „Orkanas“ atlikti jo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir jų pagrindu pakoreguoti ieškovės sklypo kadastriniai matavimai labiau suderina šalių interesus, atitinka įstatymų nuostatas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 653 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Nr. 9; atsakovui priklauso kaimynystėje esantis 628 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 10. Ieškovės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal jos pateiktą preliminarųjį žemės sklypo planą bei esančius laikinus riboženklius, atsakovo – pagal išreikštą pageidavimą, (duomenys neskelbtini) generalinį planą ir sklypo privatizavimo schemą. Teismas nurodė, kad šalių nesutarimas faktiškai kyla dėl jų sklypus jungiančios vienos kraštinės. Teismas sprendė, kad šalių pateikti UAB „Geoteka“ ir UAB „Orkanas“ sudaryti planai (T. 1, b. l. 121, 147) nėra teisingi ir pagrįsti, nes jie akivaizdžiai neatitinka (duomenys neskelbtini) generaliniame plane, kurio pagrindu buvo privatizuojami sklypai, privatizavimo schemose nurodytų kraštinių ilgių, konfigūracijos, pagal planuose nustatytas ribas sklypo plotai viršija šalių nuosavybės teise valdomų sklypų plotus: ieškovės – 2,67 kv. m, atsakovo – 3,89 kv. m, o tokia paklaida neleistina. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės parengtas planas su galutiniu patikslinimu yra 2008 m. sausio 11 d. ir jis parengtas pagal pirminį 2006 m. birželio 17 d. ribų paženklinimo parodymo aktą, tuo tarpu paaiškėjus, jog pirminiame ieškinyje buvo netinkamai nurodytos koordinatės, iš naujo buvo išdėstyti sklypus skiriantys riboženkliai ir sudarytas naujas planas bei aktas, tačiau nėra duomenų, kad šis iš esmės naujas parodymų paženklinimas būtų atliekamas informavus atsakovą, turint jo išreikštą poziciją. Kadangi planas sudaromas paženklinimo-parodymo akto pagrindu, tai, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas teisingai objektyviu planu, kuris sudarytas anksčiau nei atliktas nurodomas parodymų paženklinimas vietoje, be to, nėra duomenų, kad tokio paženklinimo pagrindu žemėtvarkos skyriuje būtų atliktas kadastrinių matavimų suderinimas, išankstinė patikra. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas planas negali būti laikomas teisingu ir dėl to, kad jis atliktas atsakovo pageidavimu, pagal jo nurodytas sklypų išsidėstymo koordinates, faktiškai nenustatinėjant tikslesnių faktinio naudojimo ribų pagal kitus būtinus atskaitos taškus, pavyzdžiui, vandentiekio, kitų inžinerinių tinklų linijas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktas planas taip pat be išankstinės patikros.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, panaikino ir ieškinį patenkino, o sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, paliko nepakeistą. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Geoteka“ 2007 m. gegužės 21 d. aiškinamajame rašte nurodyta, jog ieškovės sklypo matavimai atlikti vadovaujantis planavimo dokumentais (žemės sklypo schema ir (duomenys neskelbtini) generalinio plano ištrauka), tuo tarpu UAB „Orkanas“ sudarytame atsakovo sklypo plane pažymėta, kad matavimai atlikti atsižvelgiant į atsakovo pageidavimą (pagal atsakovo parodytas ribas) ir vadovaujantis generalinio plano ištrauka bei žemės sklypo privatizacijos schema. Kolegija nustatė, kad pagal UAB „Orkanas“ sudarytą atsakovo sklypo ribų planą sklypo plotis tarp taškų 1 ir 2 yra 17,49 m, tarp taškų 3 ir 4 – 18,20 m, tačiau pagal bendrijos generalinio plano ištrauką ir privatizavimo dokumentus tarp taškų 1 ir 2 atsakovo sklypas turėtų būti ne 17,49 m, o tik 17,10 m, tarp taškų 3 ir 4 turėtų būti ne 18,20 m, o tik 17,80 m. Kolegija taip pat nustatė, kad pagal UAB „Orkanas“ sudarytą planą, praplatinus atsakovo sklypą ir siekiant, kad jo plotas neviršytų 628 kv. m, nuo sklypo Nr. 5 pusės atsakovo sklypo riba pastumta į sklypo vidų, taip atsakovo sklypo ilgis ties riba su kaimyniniu sklypu Nr. 11 vietoje 36 m liko 35,44 m, o ties riba su ieškovės sklypu – vietoje 36 m liko 35,38 m. Kolegija sprendė, kad realiai buvo atlikti ne tikslieji atsakovo sklypo matavimai, o pakeista sklypo konfigūracija, atsižvelgiant į tame sklype esančius statinius, t. y. praplečiant atsakovo sklypą. Pažymėjusi, kad ieškovės ir atsakovo sklypų plotai realiai atitinka įregistruotus sklypus ir nepersidengia, kolegija konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo keisti sklypų konfigūracijos atsižvelgiant išimtinai tik į atsakovo interesus. Kolegija taip pat nurodė, kad atsakovo sklypo tikslieji matavimai atlikti neatsižvelgiant į tai, jog yra atlikti sklypo Nr. 8 tikslieji matavimai, ir tai yra atskaitos taškas atliekant ieškovės ir atsakovo sklypų tiksliuosius matavimus. Pažymėjusi, kad atsakovo ir kaimyninių sklypų ribos nebuvo keičiamos, todėl atsakovas realiai gali naudotis tik tokio dydžio ir konfigūracijos sklypu, koks jam buvo suteiktas naudotis ir buvo privatizuotas, tuo tarpu privatizuoti jis galėjo ne faktiškai naudojamo dydžio sklypą, o tik tokį, koks jam buvo suteiktas naudotis, kolegija sprendė, jog atsakovas nepagrįstai prašo nustatyti jo ir ieškovės sklypų ribas pagal UAB „Orkanas“ sudarytą žemės sklypo planą. Kolegija konstatavo, kad ieškovės sklypo matavimus UAB „Geoteka“ atliko atsižvelgdama į sklypo Nr. 8, kuriame atlikti tikslūs matavimai, atskaitos taškus, šie ieškovės sklypo matavimai iš esmės atitinka jos privatizuoto sklypo ribas ir plotą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti – arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis priimtas vadovaujantis dokumentu (sklypo planu), kurio sudarymo procedūroje padaryta akivaizdžių Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pažeidimų (pažeistos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32, 37 punktų nuostatos). Kasaciniame skunde pažymima, kad planas, pagal kurį tenkinti ieškovės reikalavimai, yra sudarytas 2008 m. sausio 11 d., tuo tarpu jame sklypo ribų aprašymo data nurodyta 2006 m. rugpjūčio 17 d., o žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas surašytas 2008 m. balandžio 4 d., be to, nebuvo išnagrinėtos kviestinių asmenų pareikštos pastabos, vykdytoja planą pasirašė 2008 m. sausio 11 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės 2008 m. balandžio 15 d. pateiktas į bylą kadastrinių matavimų planas yra sudarytas pažeidžiant nustatytas procedūras, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių argumentų, ignoravo akivaizdžius kadastro duomenų procedūros pažeidimus, taip pažeidė materialiosios teisės normas. Kasatoriaus nuomone, kuri grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009, išdėstytais išaiškinimais, neteisėtai sudaryto žemės sklypo plano pagrindu ginčo žemės sklypų riba negali būti teismo patvirtinta nepašalinus padarytų pažeidimų (to bylos nagrinėjimo metu reikalavo kasatorius). Peržiūrint bylą kasacine tvarka vertintina, ar padaryti procedūros pažeidimai nedaro kadastrinių matavimų pagrindu sudaryto žemės sklypo plano negaliojančiu dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, imperatyviosios įstatymo normos pažeidimo. Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką vadovaudamasis bendruoju teisės principu „iš neteisės teisė neatsiranda“. Kasatoriaus nuomone, nurodytas principas šioje byloje pažeistas.

2. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 4.45 straipsnio normą ir nukrypo nuo jos aiškinimo ir taikymo praktikos: neatsižvelgė į abiejų šalių, o tik vienos jų, dokumentus; neatsižvelgė į faktiškai valdomo sklypo ribas nuo 1967 metų; kai ribų nustatyti neįmanoma, prijungiamos vienodo dydžio dalys; tenkinant ieškinį atsisakyta užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir nurodyta, kad teismas vadovaujasi CK 4.45 straipsnio nuostatomis, tačiau iš tikrųjų jomis nesivadovauta, neatskleisti bylos esminiai faktinių ir teisiniai aspektai. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal prie kasatoriaus privatizavimo sutarties Nr. P01/95-3170 esantį planą nuo sodo namelio iki sklypo ribos yra 1 metro atstumas, be to, padarė nepagrįstą išvadą, jog pakeista sklypo Nr. 10 konfigūracija, jis praplėstas. Abi šalys pripažįsta aplinkybę, kad ieškovei priteistą sklypo dalį nuo 1967 metų faktiškai valdo kasatorius, iki šios bylos nebuvo jokių nesutarimų bei teisinių ginčų dėl sklypų ribos, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepateikta jokių motyvų, dėl kokio pagrįsto ir teisėto intereso užtikrinimo keičiama 40 metų nusistovėjusi žemėnauda, kuri užfiksuota kasatoriaus dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas nekreipė dėmesio į būtinumą ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, negalimumą ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009).

3. Skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose neatsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, jie neatskleisti, tokie pažeidimai pripažintini esminiais pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teisme buvo padaryta klaida neteisingai skaičiuojant sklypų plotus, o kiti motyvai ir svarbios aplinkybės teismo liko detaliai neišnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas nesugebėjo atskleisti esmingų bylai aplinkybių, jų ištirti ir įvertinti, nurodyti konkrečius jų vertinimo motyvus, juos pagrįsti teisės normomis ir bylos įrodymais. Neatskleidus bylos esmės ir nesant motyvų, bylos šalis negali suvokti priežasčių, nulėmusių teismo išvadas bei sprendimą, ir tai reiškia žmogaus teisės į teisingą teismą neužtikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai neatsakė į tam tikrus teisiškai reikšmingus kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus, neįvertino ieškovės žemės sklypo plano parengimo pažeidimų, kasatoriaus pastatų eksploatavimo negalimumo, faktinės žemėnaudos pakeitimo būtinumo, šalių interesų pusiausvyros. Teismas nepagrįstai sureikšmino tam tikras smulkmenas. Be to, kasatorius teismų prašė įvertinti, ar tikslinant ieškinį neatsitiko taip, kad pasikeitė ieškinio pagrindas ir dalykas, tai reiškia pradinio ieškinio atsisakymą ir naujo pareiškimą byloje, tačiau teismai nenurodė jokių argumentų ar motyvų šiuo klausimu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasaciniame skunde formaliai nurodyti kasacijos pagrindai, nenurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys kasacijos pagrindų buvimą, be to, sprendžiami ne teisės, o fakto klausimai. Atkreipusi dėmesį į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.4 papunkčio nuostatas, pagal kurias, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, ieškovė nurodo, kad šiuo atveju negalima teigti, jog pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimai. Kasatorius nepagrįstai teigia apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009. Ieškovė pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, ar, nesant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, galima rengti žemės sklypo geodezinių matavimų planą. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartyje, bylos Nr. 3P-677/2009, išaiškinta, kad kasacinio teismo konkrečioje byloje pateikti teisės išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant bylas, kurios pagal faktines aplinkybes yra tapačios ar iš esmės panašios į tos bylos, kurią nagrinėdamas teismas išaiškino atitinkamą teisės normą.

2. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių; taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Ieškovės teigimu, šioje byloje teismas įvertino visus pateiktus įrodymus, todėl jie nevertintini. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.45 straipsnį. Anot ieškovės, kasatoriaus pateiktame privatizavimo sutarties plane nepažymėtas rekonstruotas ir padidinto ploto į ieškovės sklypo pusę namas. Dėl namo padidinimo sumažėjo plane nurodomas vieno metro atstumas iki ieškovės sklypo ribos. Teismas negalėjo taikyti kasatoriaus nurodomos taisyklės „jeigu ribų nustatyti neįmanoma, tai prie kiekvieno sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas taip suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo“, nes šios taisyklės taikyti nereikėjo, be to, ją pritaikius, suformuotų sklypų plotai skirtųsi nuo teisiškai įtvirtintų plotų. Anot ieškovės, jeigu sklypų riba būtų nustatyta pagal kasatoriaus nurodytą ribą, tai būtų ginami tik jo interesai, nes būtų iškraipoma gretimų sklypų konfigūracija, sumažėtų ieškovės sklypo plotas.

3. Ieškovė nesutinka su kasatoriaus teiginiais dėl neatsakymo į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus ir jų neatskleidimo. Ieškovė pažymi, kad nėra pažeidimų, darančių negaliojančiu jos pateiktą planą. Šioje byloje nebuvo reiškiama reikalavimų ar argumentų, susijusių su kasatoriaus pastato eksploatacija, nebuvo ginčo dėl priėjimo prie elektros skydinės, patekimo į antrą pastato aukštą, priešgaisrinės pastato saugos pažeidimo, elektros kabelio atsidūrimo gretimame sklype – tai naujos aplinkybės, kurios nebuvo keliamos žemesnių instancijų teismuose. Ieškovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, todėl nesutiktina su kasatoriaus argumentu, jog teismas vietoje kasatoriaus turėtų spręsti klausimą dėl būtinumo pasitelkti ekspertus, siekiant išspręsti šį ginčą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 4.45 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo bei reikalavimų žemės sklypų kadastriniams matavimams atlikti

CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009).

Taigi, esant ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Ją įgyvendinant būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Galimybė pakeisti žemės sklypų konfigūraciją reiškia, kad gali būti pakeistos sklypų formos (figūros), pavyzdžiui, iš keturkampio formos į šešiakampio arba kitokio daugiakampio formą. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), todėl jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita.

Šiai bylai aktualius teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą ir pan., reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal šiuos teisės aktus, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Teisėjų kolegija šios bylos kontekste konstatuoja, kad pagal pirmiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, tik esant laikantis nustatytų procedūrų ir tinkamai surašytam tokiam aktui gali būti parengiamas žemės sklypo planas. Ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į šalių reikalavimais ir atsikirtimais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas arba viešojo intereso egzistavimą, nagrinėja ir vertina žemės sklypų kadastro duomenų, kurie nėra įrašyti nekilnojamojo turto kadastre, nustatymo atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nustatęs, kad šie kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, teismas, spręsdamas ginčą iš esmės, jais nesiremia, tuo tarpu nustatyti formalūs pažeidimai nėra kliūtis teismui remtis atitinkamais duomenimis bei dokumentais. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Šioje byloje kasatorius savo atsikirtimus ir reikalavimus grindė, be kita ko, tuo, kad, nustatant ginčijamą žemės sklypų ribą, atsižvelgtina į susiklosčiusius faktinius santykius, nusistovėjusią žemėnaudą, faktinę žemės sklypų ribą, jo (kasatoriaus) pastatų eksploatavimo galimybes. Šiais aspektais kasatorius byloje pateikė atitinkamus teisinius bei faktinius argumentus. Bylos medžiaga suponuoja galimybę teigti, kad aptariami kasatoriaus argumentai yra reikšmingi materialiosios teisės normoms taikyti ir ginčui išspręsti iš esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų neanalizavo, nenustatinėjo tam reikšmingų faktinių bylos aplinkybių ir jų nevertino. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, susijusios su šalių faktiškai valdomų žemės sklypų ribomis, ieškovės reikalaujamos nustatyti sklypų ribos buvimo vieta kasatoriaus pastatų atžvilgiu, galimybe kasatoriui juos eksploatuoti, nustačius sklypų ribą pagal ieškovės reikalavimą. Netirta aplinkybė, ar kadastrinių matavimų būdu nustatant žemės sklypo Nr. 8 (savininkė K. T. B.) ribą su ieškovės žemės sklypu ši riba nebuvo pastumta į ieškovės žemės sklypo pusę, ar dėl to nepakito ieškovės faktiškai valdomo sklypo ribos. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje CK 4.45 straipsnio 1 dalį taikė ir ginčą iš esmės išsprendė nenustatęs šios materialiosios teisės normų taikymui reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgęs į visus šios teisės normos hipotezėje nustatytus jos taikymo kriterijus, o tai teikia pagrindą konstatuoti netinkamą nurodytos materialiosios teisės normos taikymą.

Byloje kasatorius savo atsikirtimus grindė ir tuo, kad ieškovės žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti ir žemės sklypo planas parengtas pažeidus kadastro duomenų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atitinkamų ieškovės žemės sklypo riboženklių padėtis neatitinka jiems nustatytų koordinačių. Bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad ieškovės žemės sklypo kadastro duomenys nėra įrašyti nekilnojamojo turto kadastre, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo iš esmės analizuoti ir vertinti minėtus kasatoriaus argumentus, tačiau to nepadarė. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje CK 4.45 straipsnio 1 dalį taikė ir ginčą iš esmės išsprendė neišanalizavęs bei neįvertęs nurodytų kasatoriaus argumentų, taip pat teikia pagrindą konstatuoti esant netinkamą šios materialiosios teisės normos taikymą.

Konstatuotina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų ir konfigūracijos keitimo sąlygų, nepagrįstai jas susiaurino, nesivadovavo CK 4.45 straipsnio 1 dalimi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nuostatų 21 punkto nuostata dėl maksimalios leistinos (ribinės) žemės sklypo ploto paklaidos reglamentuoja tuos atvejus, kai sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų.

Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009, suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo konkrečioje byloje pateikti teisės išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant bylas, kurios pagal faktines aplinkybes yra tapačios ar iš esmės panašios į tos bylos, kurią nagrinėdamas teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Teisės normos taikomos pagal jų taikymui reikšmingas faktines aplinkybes. Kaip jau konstatuota pirmiau, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas ginčą iš esmės išsprendė neanalizavęs ir nenustatęs visų teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, todėl, apeliacinės instancijos teismui jų nenustačius, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasatoriaus nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies taikymo

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas. Principinės šio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; atskirais atvejais apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismų priimtiems sprendimams (Angel Angelov v. Bulgaria, no. 51343/99, judgment of 15 February 2007; Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgment of 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997).

Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, motyvų faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; kt.). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008).

Šios bylos pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės yra susijusios su šalių nuosavybės teisės į žemės sklypus sodininkų bendrijoje turiniu ir apimtimi, teisiškai ir faktiškai valdomų sklypų ribomis, kiekvienos iš šalių reikalaujama nustatyti jų žemės sklypų riba, sklypų kadastro duomenų nustatymu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė, nes sprendė, kad šalių pateikti žemės sklypų planai nėra teisingi ir pagrįsti: neatitinka kitų planavimo dokumentų; sklypų plotai viršija šalių nuosavybės teise valdomų sklypų plotus; nėra duomenų, kad ieškovės sklypo naujas parodymų paženklinimas būtų atliekamas informavus atsakovą; ieškovės sklypo planas sudarytas anksčiau nei atliktas parodymų paženklinimas vietoje; nėra duomenų, kad ieškovės sklypo paženklinimo pagrindu žemėtvarkos skyriuje būtų atliktas kadastrinių matavimų suderinimas, išankstinė patikra; atsakovo sklypo planas atliktas jo (atsakovo) pageidavimu, pagal atsakovo nurodytas sklypų išsidėstymo koordinates, faktiškai nenustatinėjant tikslesnių faktinio naudojimo ribų pagal kitus būtinus atskaitos taškus; atsakovo pateiktas planas be išankstinės patikros. Apeliacinį skundą bei atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą kasatorius, be kita ko, grindė argumentais apie nusistovėjusią faktinę ilgametę žemėnaudą ir šiuo aspektu CK 4.45 straipsnio taikymą, ieškovės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ydingumą, jo (kasatoriaus) naudojimosi sodo namu pažeidimą. Atitinkamus argumentus kasatorius buvo nurodęs ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys teikia pagrindą pripažinti pagrįstais kasatoriaus teiginius, kad apeliacinės instancijos teismas dėl šių kasatoriaus argumentų nepasisakė. Darytina išvada, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Tai teikia teisinį pagrindą konstatuoti CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo ir 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto kasacijos pagrindo egzistavimą.

Kiti kasacinio skundo teiginiai nėra išdėstyti ir argumentuoti taip, kaip tai nustatyta CPK 346 straipsnyje bei 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte, jie yra teisiškai nereikšmingi, todėl nenagrinėtini.

Nustatyti teisės normų pažeidimai yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Ginčui išspręsti būtina tirti ir vertinti įrodymus, nustatinėti faktines bylos aplinkybes. Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina tam pačiam apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Antanas Simniškis