Administracinė byla Nr. eI3-9626-931/2025 (S)
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00944-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Agnė Stankevičienė,
sekretoriaujant Martai Ribinskienei,
dalyvaujant pareiškėjui E. U. (E. U.), jo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijus Fomkin),
atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui L. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. U. (E. U.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kompensacijos priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas E. U. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. 10-TE-3 panaikinti; 2) pripažinti pareiškėjo E. U. atleidimą iš vidaus tarnybos neteisėtu, priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją: už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo; 3) grąžinti pareiškėją E. U. į tarnybą į iki atleidimo eitas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas (pareigybės grupė – 8); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjas iki atleidimo iš vidaus tarnybos ėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir VPK KPS) (duomenys neskelbtini) pareigas (pareigybės grupė – 8).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 10-TE-3 pareiškėjas nuo 2025 m. sausio 1 d. atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. gruodžio 31 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-176 už pareigūno vardo pažeminimą.
Pareiškėjui pagrindu atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą atsakovas laikė aplinkybes, kad jis (pareiškėjas), būdamas ne tarnybos metu, neuniformuotas, kartu su kitais Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigūnais G. S., N. B., A. K., kartu su A. K. (K.) bei kitais Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus darbuotojais 2024 m. spalio 1 d. nuo 17 val. 30 min. iki 22 val. kavinėje,,Buga“, esančioje L. Asanavičiūtės g. 17, Vilniuje, šventė Kelių policijos dieną, vartojo alkoholinius gėrimus – viskį,,Jack Daniel’s“, 2024 m. spalio 1 d. nuo 23 val. pareiškėjas kartu su G. S., A. K., A. K. buvo stovėjimo aikštelėje, esančioje K. G. E. Manerheimo g. 8, Vilniuje, į kurią įvažiavimas draudžiamas, šalia A. K. automobilio BMW X6, buvo neblaivūs ar apsvaigę, kad pareiškėjas toleravo A. K. daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus: a) Keleivių vežimo taisyklių pažeidimus (pagal VĮ,,Regitra“ duomenis, A. K. automobilyje,,BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4 sėdimos vietos), b) kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą; c) A. K. važiavimą neblaiviam, esant akivaizdiems neblaivumo (girtumo) požymiams; d) pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; e) saugos įmonės darbuotojo daromą KET pažeidimą; f) kolegų daromus viešosios tvarkos pažeidimus – šlapinimąsi viešoje vietoje (ir pats šlapinosi viešoje vietoje); g) pareiškėjas darė KET pažeidimą – keleivių taisyklių pažeidimą.
Kaip matyti iš atsakovo patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados, atsakovas vertino ne pareiškėjo konkrečius veiksmus 2024 m. spalio 1 d. nuo 23 val. iki 23.38 val., bet visų įvykyje dalyvavusių pareigūnų G. S., N. B., A. K., A. K. bendrus veiksmus, jų nedetalizuojant (individualizuojant), tuo buvo pažeistas Tvarkos aprašo 24 punktas, t. y. padarytas procedūrinis pažeidimas, apsunkinta pareiškėjo teisė gintis nuo jam pateikiamų įtarimų.
Priešingai negu nurodyta skundžiamame įsakyme, pareiškėjas nepažemino pareigūno vardo. Jis neginčija aplinkybės, kad 2024 m. spalio 1 d. susitiko su kolegomis kavinėje, ten buvo tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti pareigūnai ir darbuotojai, pareiškėjas nematė, kad A. K. vartotų alkoholinius gėrimus, A. K. minėjo, kad turės reikalų, todėl galės po susitikimo kolegas pavežti namo. Kadangi pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad A. K. buvo blaivus, todėl ir sutiko, kad pastarasis jį pavežtų. Kai pareiškėjas įlipo į A. K. automobilį, ten jau buvo keli kolegos, jis atsisėdo gale keleivio dešinėje pusėje, šalia jo sėdėjo kolege G. S. automobilyje vietos buvo pakankamai. Pareiškėjas negalėjo ir netoleravo A. K. neva padaryto Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo, taip pat netoleravo kažkokio apsaugos automobilio vairuotojo KET pažeidimo (pareiškėjas nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kad į tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytą automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoti draudė KET ženklas).
Stovėjimo aikštelėje pareiškėjas jokio alkoholio nevartojo. Jis neneigia aplinkybės, kad nusišlapino toliau paėjęs nuo kolegų, nes tai buvo fiziologinis poreikis, o šalia jokių kitų asmenų nebuvo, aikštelėje buvo visiškai tamsu. Todėl tokiuose jo veiksmuose nėra nei pareigūno vardo pažeminimo sudėties, nei administracinio nusižengimo (jam administracinio nusižengimo protokolas už šlapinimąsi viešoje vietoje nebuvo ir nėra surašytas). Ar šlapinosi A. K., pareiškėjas nematė, pastarojo nestebėjo. Įvykio dieną pareiškėjas neturėjo regos akinių, o jo regėjimas yra prastas, todėl, esant tamsiam paros metui, jis be akinių praktiškai nieko negali ryškiai matyti).
Kiek vėliau pareiškėjas pastebėjo, kad A. K. elgesys pasikeitė, jis nustojo bendrauti su kolegomis, pasakė, kad turi šeimyninių problemų ir jam reikia skubiai vykti namo. Todėl visi susėdo į automobilį ir išvažiavo. Bevažiuodamas pareiškėjas rašė žinutę draugui, jokio eismo įvykio, kad A. K. automobilis kliudė kažkokį stulpą, nepastebėjo, tuo labiau, kad išvažiuojant iš aikštelės, pajuto, kad automobilis ar įvažiavo į duobę, ar ant greičio mažinimo salelės, nes automobilis truputį kilstelėjo į viršų. Kai sankryžoje užsidegė raudonas šviesoforo signalas, automobilio vairuotojas buvo išlipęs, kažkur trumpam nuėjo, kai grįžo, kažkas iš keleivių paklausė, kas atsitiko, bet pastarasis pasakė, kad nieko ir tęsė kelionę. A. K. pareiškėją išleido (duomenys neskelbtini) gatvėje ir nuvažiavo savo reikalais. Kitą dieną iš kitų pareigūnų pareiškėjas sužinojo, kad A. K. buvo patikrintas policijos pareigūnų, atsisakė pasitikrinti neblaivumą.
Priešingai negu nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, pareiškėjo veiksmuose nebuvo kaltės (tyčios pažeminti pareigūno vardą) – jis 2024 m. spalio 1 d. kartu su kolektyvu, būdamas ne tarnybos metu, neuniformuotas, kavinėje,,Buga“ vartojo alkoholį, nematė, kad A. K. vartotų alkoholį.
Atsakovas pareiškėjo ir kitų pareigūnų kaltės įrodymu laikė kavinės darbuotojos duotą paaiškinimą tarnybinio patikrinimo metu, kad neva ji matė, jog visi 12–14 pareigūnų kavinėje 2024 m. spalio 1 d. nuo 17 val. 30 min. iki 22 val. vartojo alkoholinius gėrimus, suvartojo 4 butelius po 0,7 litro talpos viskio,,Jack Daniel’s“. Abejotina, kad kavinės darbuotoja visą laiką stebėjo ir matė, kad absoliučiai visi pobūvio dalyviai vartojo alkoholį, jei taip, tai kiek (to ji nenurodė). Kavinės darbuotoja negalėjo visų stebėti, buvo asmenų, kurie alkoholio nevartojo.
Priimdamas skundžiamą įsakymą, atsakovas nevertino pareiškėjo asmenybės – jis vidaus reikalų sistemoje dirbo vos penkis metus, o pareigose, iš kurių buvo atleistas – tik du mėnesius, todėl jis nelabai ir pažinojo kolegas, nesekė, kas ką darė tiek kavinėje, tiek ir vėliau važiuodamas su A. K.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo jį atmesti.
Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad ne tarnybos metu neuniformuoti Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos skyriaus (toliau – ir KPS) (duomenys neskelbtini) vyriausioji patrulė G. S., specialistai E. U., A. K. ir N. B. kartu su A. K. bei kitais Vilniaus apskr. VPK KPS darbuotojais 2024 m. spalio 1 d. nuo 17.30 val. iki 22.00 val. kavinėje „Buga“, esančioje Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 17, šventė Kelių policijos dieną. Minėtoje kavinėje 2024 m. spalio 1 d. dirbusi K. S. patvirtino, jog pareigūnai G. S., E. U., A. K., N. B. ir A. K. vartojo alkoholinius gėrimus – viskį „Jack Daniel‘s“. Alkoholio vartojimo faktą kavinėje „Buga“ patvirtino ir J. A.
2024 m. spalio 1 d. nuo 23.00 val. G. S., E. U., A. K., N. B. ir A. K. buvo stovėjimo aikštelėje, esančioje K. G. E. Manerheimo g. 8, Vilniuje, į kurią įvažiavimas draudžiamas šalia A. K. automobilio „BMW X6“. Remiantis vaizdo įrašais, nėra galimybės patvirtinti ar paneigti, jog pareigūnai ten vartojo alkoholinius gėrimus, o pastarieji neigia alkoholinių gėrimų vartojimą, tačiau iš pastarųjų elgesio (vaizdo įrašų duomenys – eidami šlitinėjo į šalis, mosikavo rankomis, eidami klupo, rankomis prisilaikė automobilio kėbulo, laikėsi įsikibę vienas kito, glėbesčiavosi, negebėjo eiti tiesiai, jų judesiai akivaizdžiai nekoordinuoti, ant automobilio stogo stovėjo butelis vizualiai panašus į viskio butelį) matyti, jog asmenys buvo neblaivūs ar apsvaigę. Išvadą, kad asmenys, esantys prie automobilio „BMW X6“, yra galimai neblaivūs ar apsvaigę, padarė ir pranešėjas O. P., kuris 2024 m. spalio 1 d. net kelis kartus skambindamas bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 pranešė apie K. G. E. Manerheimo g. 8, Vilniuje, aikštelėje į automobilį susėdo grupė galimai nuo kažko apsvaigusių jaunuolių ir pranešėjas baiminasi, kad apsvaigę asmenys gali vairuoti automobilį (skambučio laikas 23.35 val.); minėtas automobilis važiuoja link Taikos g. (skambučio laikas 23.39 val.).
Vaizdo įrašai patvirtina, jog minėti pareigūnai toleravo tiek A. K. daromus KET pažeidimus: keleivių vežimo taisyklių pažeidimus (REGITRA duomenimis, automobilyje „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra 4 sėdimos vietos), kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą, vairavimą neblaiviam esant akivaizdiems neblaivumo (girtumo) požymiams, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, saugos įmonės darbuotojo daromą KET pažeidimą, kolegų daromus viešosios tvarkos pažeidimus – šlapinimąsi viešoje vietoje, E. U. pats darė ir dalyvavo darant pakankamai grubius pažeidimus.
Tai, kad pastarieji privalėjo žinoti ir matyti, kad A. K. vairavo neblaivus, o tai įrodo tiek K. S. parodymai, jog kavinėje vartojo alkoholį, tiek vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas A. K. einantis šlitinėja į šalis, rankomis prisilaikydamas automobilio kėbulo, negebėjo eiti tiesiai, jo judesiai buvo akivaizdžiai nekoordinuoti, vėlesnė įvykių eiga, kuomet 2024-10-02 0.40 val. A. K. Neblaivumo nustatymo akte fiksuoti neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negalėjimas eiti tiesia linija, negalėjimas pataikyti pirštu į nosies galą stovint) ir dėl jo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Toks minėtų pareigūnų elgesys tik parodo jų visiškai aplaidų jų požiūrį į tarnybą, nes dėl jų neveikimo, t. y. toleruojant administracinius nusižengimus, kilo akivaizdžiai neigiamos pasekmės – buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta numatytos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, o A. K. pripažintas pažeminęs pareigūno vardą, t. y. minėti pareigūnai elgėsi kardinaliai priešingai Statuto 3 straipsnio 8 dalyje ir Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytoms pareigoms.
Pareigūnų teiginiai, jog jie buvo įsitikinę, kad A. K. buvo blaivus, jie nematė kelio ženklo, dėl erdvaus automobilio salono, nefiksavo jame buvusių keleivių skaičiaus, nematė, negirdėjo ar nesuprato, kad A. K. padarė eismo įvykį, iš kurio vietos pasišalino, vertintina kaip jų pasirinkta gynybinė taktika, siekiant išvengti galimos tarnybinės atsakomybės pasekmių.
Nors E. U. teigia, jog buvo nepasiėmęs regos akinių, kadangi blogai mato, todėl negalėjo matyti kolegų daromų nusižengimų, tačiau vėliau pats paneigė savo teiginius dėl blogo regėjimo nurodydamas, kad, prieš šlapindamasis, apsidairė ir įsitikino, kad jo niekas nemato, o važiuodamas A. K. automobiliu, rašė žinutę mobiliajame telefone.
Eismo įvykio metu, kuomet A. K. automobilis kaire puse kliudė kelio ženklą ir automobilis buvo gerokai apgadintas, turėjo būti stiprus garsas, kuris turėjo būti girdimas ir automobilio salone, tačiau nė vienas automobilyje buvęs asmuo nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Minėtos aplinkybės tik pavirtina pareigūnų siekį vengti galimos tarnybinės atsakomybės ir apsvaigimą įvykio metu.
G. S., E. U., A. K. ir N. B. 2024 m. spalio 1 d., būdami kelių policijos padalinio pareigūnais, kurių profesinė pareiga užkirsti kelią teisės pažeidimams, atlikdami minėtus veiksmus ir, nesiimdami jokių veiksmų užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams ir apie juos nustatyta tvarka nepranešdami policijos įstaigai arba BPC, pažemino pareigūno vardą.
Vaizdo įrašuose yra fiksuoti faktiniai duomenys apie apsvaigusių asmenų vaikščiojimą prie automobilio, šlapinimąsi netoliese ir galimą alkoholio vartojimą prie automobilio bei automobilio viduje. Įrašai ištirti tarnybinio patikrinimo metu ir pateiktas jų vertinimas. Iš vaizdo įrašų matyti, jog pareigūnai toleravo A. K. daromus KET pažeidimus. Pareiškėjas, remiantis vaizdo įrašais (įrašo (duomenys neskelbtini) 23.15.22 val.), dalyvavo darant ir toleravo šiurkščius KET pažeidimus.
Iš pareiškėjo paaiškinimo turinio akivaizdu, jog jis aiškiai suvokė, kokiais veiksmais padarė pareigūno vardo pažeminimą ir dėl jų pasisakė. Pareiškėjo, kaip kelių policijos pareigūno, teiginiai, jog „automobilyje buvo pakankamai vietos“ neatitinka tikrovei, net neabejotina, jog pagal automobilio modelį buvo aišku, jog jame nėra trijų sėdimų vietų eilių, o pagal specifikacijas „BMW X6“ daugiau kaip 4 keleivių vietų (neskaitant vairuotojo) ir nebūna.
Tikrovės neatitinka ir pareiškėjo teiginiai, jog jis nežinojo, kad A. K. buvo vartojęs alkoholį, nes kartu su pastaruoju buvo kavinėje „Buga“ ir vartojo alkoholį, be to, neabejotinai matė, kaip pastarasis atrodo, elgiasi ir juda. Pareiškėjas jokių įrodymų, kad buvo apsunkintos galimybės pateikti poziciją nepateikė, dėl kokių nors neaiškumų nesikreipė.
Vertinant susidariusią situaciją itin aktualus skaidrios ir disciplinuotos vidaus tarnybos sistemos veikimas, o pareiškėjo veiksmai toleruojant neblaivaus asmens vairavimą, kolegų šlapinimąsi viešoje vietoje ir kitus pažeidimus neatitinka šių tikslų. Pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam keliami didesni reikalavimai ir nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai, kurių jis prisiekė laikytis, todėl sprendžiant dėl jo elgesio tam tikroje situacijoje, dėl jo suvokimo, kaip reikėtų veikti, bei dėl galimybių veikti, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, nulemtas pareigūno statuso. Pareiškėjas, kaip Kelių policijos pareigūnas, turėdamas Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principe nustatytą pareigą nuolat veikti kaip pareigūnas, pavestas pareigas ignoravo.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad byloje nėra nustatyta, kokį gėrimą pareigūnai vartojo aikštelėje. Automobilio apžiūros metu nėra fiksuota, kad būtų rasta alkoholinių gėrimų. Pareiškėjas paaiškino, kad aikštelėje jis su kolegomis gėrė gaiviuosius gėrimus „Coca cola“ ir „Kombucha“, kurį gamina vienos kolegės motina. Pareiškėjas pabrėžė, kad kavinėje jis sėdėjo priešais A. K., bet nematė, kad pastarasis būtų vartojęs alkoholį. A. K. buvo valandai išvažiavęs iš kavinės. A. K. atidarė pareiškėjui automobilio dureles, jis įlipo kartu su kolege, tačiau nematė, kad automobilio gale jau būtų sėdėję du asmenys. Pareiškėjas prastai mato be akinių, todėl kelio ženklo net fiziškai negalėjo matyti, be to, įvažiuojant į aikštelę jis buvo pasilenkęs, nes ieškojo kolegės telefono aparato. Pareiškėjas mano, kad apsaugos darbuotojui į aikštelę įvažiuoti draudžiantis ženklas negalioja. Stovėjimo aikštelėje buvo labai tamsu. Pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Protokolas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo surašomas tik vairuotojui. Minėtą dieną pareiškėjas ir į susirinkimą, ir vėliau į kavinę vyko be akinių.
Pareiškėjo atstovas pabrėžė, kad nors išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė kelių eismo taisykles, nesilaikė kelio ženklų reikalavimų, tačiau joks administracinio teisės pažeidimo protokolas jam nebuvo surašytas. A. K. yra nubaustas už tai, kad atsisakė pasitikrinti neblaivumą, tačiau ne dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Akcentavo, kad pareiškėjas dirbo labai trumpai, todėl nelabai pažinojo kolegas.
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad kitose bylose kolegos pripažino ir neginčijo fakto, kad automobilyje sėdėjo daugiau žmonių, nei yra leidžiama. Pabrėžė, kad, sprendžiant dėl pareigūno vardo pažeminimo, buvo vertinama visuma aplinkybių, ne tik tai, kad automobiliu važiavo ne 5, o 6 asmenys. Pabrėžė, kad nuosprendyje yra konstatuota, kad A. K. vairavo automobilį neblaivus.
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 10-TE-3 (toliau – ir Įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad iki Įsakymo priėmimo pareiškėjas ėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas.
Pareiškėjui įteiktas Tarnybinis pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodoma, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, nes yra duomenų, kad jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą ir pažemino pareigūno vardą, t. y. būdamas Vilniaus apskrities VPK KPS specialistu, kurio pareigybė skirta užtikrinti eismo priežiūrą ir viešąjį saugumą, toleravo grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus: vairavimą neblaiviam, kelio ženklų nesilaikymą, keleivių vežimo taisyklių nesilaikymą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams bei apie nustatytus teisės pažeidimus nustatyta tvarka nepranešė policijos įstaigai arba Bendrajam pagalbos centrui.
Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog spalio 1 d. susitiko su kolegomis. A. K. pareiškėjui matant alkoholinių gėrimų nevartojo, jo elgesys, judesiai, kalba pareiškėjui jokio įtarimo, kad jis būtų apsvaigęs, nesukėlė. A. K., vairuodamas automobilį BMW X6 paėmė pareiškėją kartu su kolege G. S. Kiek žmonių buvo automobilyje, pareiškėjas neatkreipė dėmesio, tik matė, kad automobilyje jau sėdi kolegos. Pastebėjo, kad sustojo aikštelėje, lauke buvo tamsu ir pareiškėjas važiuojamosios kelio dalies nestebėjo, įvažiuojant į aikštelę jokių kelio ženklų nematė. Aikštelėje jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Būdamas aikštelėje jautė stiprų pilvo skausmą, nes norėjo šlapintis. Aikštelėje tualetų nematė, paėjęs link krūmų, toliau nuo kolegų, apsidairė, įsitikino, kad aplink žmonių nėra ir niekas jo nemato, nusišlapino krūmuose. Kaip šlapinosi ir ar šlapinosi kolega A. K., neprisimena. Tą dieną buvo be akinių ir jo regėjimas yra labai prastas, akinių su savimi neturėjo. Vietos automobilyje pareiškėjui pakako, todėl tuo metu nepagalvojo, kad automobilyje yra per daug žmonių. Įsėdęs į automobilį rašė žinutę savo draugui. Pajautė, kad automobilis sujudėjo tarsi būtų įvažiavęs į duobę, pravažiavęs greičio mažinimo priemonę ar užvažiavęs ant šaligatvio. Važiuojant garsiai grojo muzika, todėl jokio pašalinio garso negirdėjo. Važiuojant matė kaip reguliuojamoje sankryžoje degant draudžiamam šviesoforo signalui A. K. išlipo iš automobilio, jam grįžus pareiškėjas paklausė, kad atsitiko, jis pasakė, kad nieko neatsitiko ir pratęsė kelionę. Apie įvykusį įvykį ir A. atsisakymą tikrintis sužinojo tik kitą dieną. Pareiškėjas neturėjo ketinimų nuslėpti kieno nors nusižengimų ar neteisėtų veiksmų, nes nemanė, kad vyksta neteisėta veika.
2024 m. gruodžio 31 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-176 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Išvada pripažįstama, kad Vilniaus apskrities VPK KPS (duomenys neskelbtini) vyriausioji patrulė G. S., (duomenys neskelbtini) E. U., A. K. ir N. B. pažemino pareigūno vardą, todėl atleistini iš vidaus tarnybos.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 10-TE-3, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalimi ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 31 d. tarnybinio patikrinimo išvada, pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Nuosprendyje konstatuota, kad A. K. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent: jis 2024 m. spalio 1 d., apie 23.38 val., Karlo Gustavo Emilio Manerheimo gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 8, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2024 m. spalio 1 d., apie 23.58 val., pareigūnams atvykus prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, kai pareigūnai nustatė neblaivumo požymius, t. y. iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus veiksmus, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad A. K. 2025 m. balandžio 29 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, ROIK (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini), straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024 m. spalio 1 d. nuo 21.38 val. iki 23.37 val. Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 25, Vilniuje, vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 303 (Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) reikalavimus bei vežė keleivių daugiau nei yra numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje (iš viso 6 keleiviai, kai leidžiama 5 keleiviai). Paskirta bauda sumokėta 2025 m. gegužės 8 d.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, kreipėsi į teismą prašydamas Įsakymą panaikinti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinti Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarko aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad jei pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta pareigūno vardo pažeminimo sąvoka – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.
Teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, o pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1587-662/2023 ir kt.).
LVAT praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 74 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 74 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (LVAT 2023 m. gegužės 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTYxOC0xMTg4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1618-1188/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1618-1188/2023">eA-1618-1188/2023</a>).
Taigi, esant ginčui, ar pareiškėjas akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, kyla ginčas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr. LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MjgtNDE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-728-415/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-728-415/2017">A-728-415/2017</a>).
Pagal teismų praktiką, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr. LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; ir kt.).
Ginčo atveju pareiškėjas dėl vidaus tarnybos pareigūno vardo pažeminimo atleistas už tai, kad ne tarnybos metu toleravo savo kolegos A. K. daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir daromą viešosios tvarkos pažeidimą bei pats padarė viešosios tvarkos pažeidimą – šlapinosi viešoje vietoje. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Statuto 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, kuris įpareigoja vidaus tarnybos sistemos pareigūnus užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui, o gavus žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsiant pranešti apie tai policijai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti.
Pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, pasireiškė viešosios tvarkos pažeidimu ir neveikimu, t. y. savo pareigų neatlikimu, neužkertant kelio, toleruojant kolegų padarytus pažeidimus, o ne paties padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais.
Pareiškėjas pažymi, kad jo kaltė nebuvo įvertinta individualiai, kadangi jis buvo įvertintas bendrai su kitais kolegomis. Jis iš esmės neginčija reikšmingų faktinių aplinkybių, kad pats padarė viešosios tvarkos pažeidimą – šlapinosi viešoje vietoje, tačiau nevertino to kaip pareigūno vardo pažeminimo, o jo kolega padarė Išvadoje nurodytus kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimus: keleivių vežimo taisyklių pažeidimą; kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą; vairavimą esant neblaiviam; pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; šlapinimąsi viešoje vietoje.
Vaizdo įraše (failas – (duomenys neskelbtini)) 23:39:24 val. matyti, kad įvažiavimą į aikštelę draudžia kelio ženklas Nr. 303 (Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas), o priešingoje gatvės pusėje esantis kelio ženklas, kurį kliudė išvažiuodamas A. K., yra nulenktas, šalia jo matyti juodos spalvos nuolaužos. Nors šiame vaizdo įraše nematyti paties eismo įvykio, tačiau 23:38:36 val. matyti, kaip po išvažiavimo iš aikštelės automobilis sustojo prie šviesoforo, vairuotojas išlipo ir apžiūrėjo priekinį kairį automobilio kampą, grįžęs į savo vietą nuvažiavo į Justiniškių gatvę. Vaizdo įrašas, padarytas iš kitos kameros (failas (duomenys neskelbtini)), patvirtina, kad 23:37:58 val. A. K. vairuojamas automobilis, išsukdamas iš aikštelės į gatvę, priekine kaire puse atsitrenkė į kelio ženklo stulpą, jį nulenkė ir nesustojęs nuvažiavo. Vaizdo įraše (failas (duomenys neskelbtini)) 00:10:26 val. matyti, kad to paties automobilio priekio kairės pusės detalės yra apgadintos, sulaužytos.
Faktas, kad į aikštelę įvažiuoti buvo draudžiama ir pats eismo įvykis, kurio metu A. K., veždamas pareiškėją ir kitus pareigūnus, atsitrenkė į kelio ženklą, jį nulenkė ir nesustojęs nuvažiavo, apžiūrėjęs savo automobilį pasišalino iš įvykio vietos, yra neginčytinai užfiksuotas vaizdo įrašais. Šias faktines aplinkybes patvirtino matęs ir pranešėjas, nes jis per vaizdo kameras šį įvykį matė.
Pažymėtina, kad A. K. pripažino padaręs šį eismo įvykį, tai užfiksuota ir nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad teisme jis patvirtino, jog buvo pavartojęs alkoholio iki atsitrenkimo į kelio ženklą, suvokė, kad yra išgėręs.
Išvadoje taip pat nustatyta, kad pagal VĮ,,Regitra“ duomenis, A. K. automobilyje,,BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra keturios sėdimos vietos. Galinėje sėdynėje pažeidimo padarymo metu sėdėjo keturi žmonės. Todėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyti kelių eismo taisyklių pažeidimai dėl to, kad A. K. pažeidė kelio ženklo Nr. 303 reikalavimus bei vežė keleivių daugiau, nei yra numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje, taip pat abejonių nekelia. A. K. šiuos pažeidimus taip pat pripažino ir 2025 m. balandžio 29 d. administracinio nusižengimo protokolu ROIK (duomenys neskelbtini) duotą administracinį nurodymą dėl šių pažeidimų įvykdė, baudą sumokėjo.
Išvadoje nustatyta, kad A. K. ir pareiškėjas E. U. šlapinosi viešoje vietoje. Tai patvirtina vaizdo įrašas (failas – (duomenys neskelbtini)) 23:14 - 23:15 val., tą patvirtino ir patys pareigūnai A. K. ir E. U. savo paaiškinimuose bei pareiškėjas teismo posėdyje.
Pareiškėjas savo kaltės nebuvimą dėl pareigūno vardo pažeminimo grindžia paaiškinimais, kad nematė ir nesuprato, jog kolega A. K. padarė nurodytus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Akcentuoja, kad nematė kaip A. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Važiuojant automobiliu buvo pasilenkęs ir ieškojo kolegės telefono, todėl nematė, kai automobilis pravažiavo eismą draudžiantį ženklą, automobilis buvo erdvus, todėl nesuprato, kad viršijamas leistinas keleivių skaičius, grojo garsi muzika, todėl nesuprato, kad automobilis padarė eismo įvykį.
Teismas pažymi, kad Išvadoje pagrįstai buvo konstatuota, kad nurodomi kelių eismo taisyklių pažeidimai ir viešosios tvarkos pažeidimai buvo padaryti, jie buvo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kamerų ir juos matė bei apie juo pranešė pašalinis asmuo. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovas turėjo tiek pagrindą, tiek pareigą įvertinti pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą, kadangi pareiškėjas yra policijos pareigūnas, turintis pareigą užkardyti, užfiksuoti, atskleisti ir išaiškinti pažeidimus. Nagrinėjamu atveju visi pažeidimai buvo padaryti pareiškėjo akivaizdoje ir paties pareiškėjo, nors jis, teismo vertinimu, siekdamas išvengti atsakomybės, teigia, jog nematė kolegos daromų pažeidimų, nematė, kad A. K. vartoja alkoholį, nesuprato, kad jis išgėręs, tačiau, kaip minėta, į bylą pateikti vaizdo įrašai paneigia šiuos argumentus.
Pažymėtina, kad pareiškėjas su A. K. dalyvavo šventėje kavinėje, sėdėjo prie vieno stalo, vakarėlio metu buvo vartojamas alkoholis ir jis, kaip policijos pareigūnas, neįsitikinęs, kad A. K. yra blaivus, sėdo į jo vairuojamą automobilį bei važiavo automobiliu, kai keleivių skaičius viršijo leistinų vietų skaičių. Vaizdo įrašas patvirtina, kad A. K. vaikščiodamas prie automobilio šlitinėjo į šalis, eidamas klupo, rankomis prisilaikė į automobilį, nesugebėjo eiti tiesiai, t. y. jo judesiai akivaizdžiai buvo nekoordinuoti ir būdingi neblaivaus asmens elgsenai.
Faktą, kad visi policijos pareigūnai tą dieną kavinėje „Buga“ gėrė alkoholį patvirtino tiek kavinės darbuotoja, tiek kartu šiuose įvykiuose dalyvavusi J. A., tiek pats A. K. minėtoje baudžiamojoje byloje pripažinęs, kad jis vairavo išgėręs alkoholio. Net ir pranešėjas, kuris tik per vaizdo kamerą matė pareiškėjo ir jo kolegų elgesį prie automobilio, paskambinęs į BPC pranešė, kad vairuoti automobilio sėdo galimai apsvaigęs vairuotojas.
Pareiškėjas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš asmeninės profesinės patirties, iš tą dieną vykusios profesinės šventės, iš bendravimo su A. K., turėjo suvokti ir suvokė, kad jo kolega sėdo vairuoti automobilį neblaivus, net jeigu asmeniškai ir nematė, kaip teigia pareiškėjas, kada ir kiek alkoholio A. K. išgėrė.
Nors pareiškėjas nurodo, kad nematė, jog A. K. pažeidė kelio ženklą Nr. 303,,Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, tačiau, teismas pažymi, kad pareiškėjas yra kelių policijos pareigūnas ir net ne tarnybos metu, privalo būti budru ir veikti kaip pareigūnas vadovaudamasis nuolatinio pareigų vykdymo principu (Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl jo paaiškinimas, kad nematė kelio ženklo, draudžiančio įvažiuoti į aikštelę, nepaneigia šių aplinkybių ir vertinamas kaip bandymas išvengti atsakomybės.
Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo paaiškinimus, kad automobilis buvo gana erdvus ir atsisėdęs į automobilį jis nepastebėjo, kiek jame yra keleiviams skirtų vietų. Išvadoje nustatyta, kad pagal valstybės įmonės,,Regitra“ duomenis, automobilyje,,BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra keturios sėdimos vietos. Pareiškėjui, kaip kelių policijos pareigūnui, tarnybos metu tenka stebėti KET pažeidimus ir jiems užkirsti kelią, t. y. stebėti ar važiuojančiuose automobiliuose neviršijamas leistinų keleivių skaičius, todėl neabejotinai jam buvo žinoma, kad pagal specifikaciją šio modelio automobiliuose daugiau kaip keturių vietų, neskaitant vairuotojo, nebūna. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas negalėjo nesuprasti, kad vairuotojas A. K. pažeidžia KET reikalavimus veždamas keturis keleivius ant galinių automobilio sėdynių.
Teismas kaip gynybinę poziciją vertina pareiškėjo paaiškinimus, kad savo kolegos šlapinimosi viešoje vietoje jis nematė, o pats šlapinosi tamsoje, apsidairęs ir įsitikinęs, kad aplink nėra žmonių. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. K. ir E. U. šlapinosi vos keleto metrų atstumu nuo automobilio, prie kurio stovėjo jų kolegė. Nors pačioje aikštelėje nėra tiesioginio apšvietimo, tačiau gatvė, iš kurios yra įvažiavimas į aikštelę, yra gerai apšvieta. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilio žibintai beveik visą laiką buvo įjungti ir pareigūnų šlapinimosi metu nuo galinių žibintų sklido raudona šviesa į tą pusę, kur stovėjo A. K. ir E. U.
Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad jis nesuprato ir nepajautė, jog A. K. padarė eismo įvykį. Iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad eismo įvykio metu A. K. automobilis buvo apgadintas. Atsakovo argumentus, kad smūgis į kelio ženklą buvo toks stiprus ir sukeliantis tokį garsą, kad automobilyje sėdėjęs pareiškėjas galėjo jo nepajausti ir nesuprasti, kad įvyko eismo įvykis, teismas laiko pagrįstais. Be to, kaip patvirtino pareiškėjas, po eismo įvykio A. K. sustojo prie šviesoforo ir išlipęs apžiūrėjo automobilį. Šie A. K. veiksmai pareiškėjui, kaip policijos pareigūnui, kurio funkcijos tiesiogiai susijusios su eismo įvykių tyrimu, turėjo neabejotinai patvirtinti, kad buvo įvykęs eismo įvykis, A. K., įvertino eismo įvykio pasekmes, tačiau ir toliau tęsė kelionę, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.
Tai, kad Išvadoje kiekvieno pareigūno veiksmai nebuvo atskirai aprašomi ir vertinami, o pateiktas apibendrinto pobūdžio visų pareigūnų veiksmų vertinimas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo atsakomybė nebuvo įvertinta individualiai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad visiems pareigūnams buvo įteikti analogiško turinio pranešimai dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir jų veiksmai buvo vienodi, todėl vienodai juos įvertinus nėra jokios būtinybės kiekvieno pareigūno veiksmus aprašinėti ir vertinti atskirai. Iš Išvados matyti, kad pateiktas visų pareigūnų vienodų veiksmų vertinimas taikomas visiems pareigūnams vienodai, todėl pareiškėjo teisė gintis nebuvo nei suvaržyta, nei Išvada sutrukdė jam suprasti, kuo jis asmeniškai yra kaltinamas.
Teismas pažymi, jog Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad pareigūnas turi vadovautis bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principu; pareigūnas privalo atlikti Statute nustatytas bendrąsias pareigūno pareigas ir statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas pareigūno pareigas.
Statuto 3 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnas turi laikytis sąžiningumo principo; pareigūnas turi netoleruoti kitų asmenų daromų teisės pažeidimų, elgesio, nesuderinamo su pareigūnų tarnybinės etikos principais, pranešti kompetentingiems subjektams apie veikas, kurios prieštarauja teisės aktams.
Vilniaus apskrities VPK viršininko 2024 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 10-V-292 patvirtinto Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme nustatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas, be kita ko, vykdo šias funkcijas: 5.1. užtikrina viešąją tvarką, eismo ir visuomenės saugumą; 5.2. gavęs pranešimus apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, teisės aktų nustatyta tvarka įvykių vietose atlieka visus būtinus veiksmus, kad operatyviai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų; 5.3. pagal kompetenciją užkardo ir tiria nusikalstamas veikas; 5.4. pristato į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo asmenų, pristatytų į tarnybines patalpas, apklausą ir tolesnį darbą su jais, organizuoja ir vykdo jų apsaugą; 5.5. teikia nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų asmenims ar bejėgiškos būklės asmenims neatidėliotiną pagalbą, reikalingą gyvybei, sveikatai ar turtui išsaugoti; 5.6. pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka priima, registruoja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, pranešimus; 5.7. pagal kompetenciją dalyvauja specialiose policijos priemonėse ir operacijose, užtikrinant viešąją tvarką, žmonių ir eismo saugumą; 5.9. kontroliuoja, kaip kelių eismo dalyviai vykdo KET reikalavimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, reguliuoja transporto ir pėsčiųjų eismą, nustato ir techninėmis priemonėmis fiksuoja KET pažeidimus, renka administracinių nusižengimų medžiagas, surašo administracinių nusižengimų protokolus, pagal kompetenciją pažeidimų padarymo vietose nagrinėja administracinių nusižengimų bylas, skiria administracines nuobaudas; 5.10. tikrina, ar nepažeidžiami transporto priemonių maksimalių leidžiamų matmenų, leidžiamų ašies (-ių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės reikalavimai; kontroliuoja kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių techninę būklę; draudžia transporto priemonių dalyvavimą eisme; kontroliuoja kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą. Pareiškėjas su KPS (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymu yra pasirašytinai supažindintas 2024 m. rugpjūčio 1 d.
Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta policijos pareigūno pareiga būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai.
Nurodytos Statuto, KPS (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, Policijos įstatymo normos įpareigoja pareiškėją, kaip policijos pareigūną, savo pareigas atlikti ir ne tarnybos metu, todėl jos neveikimas, neužkertant kelio ir toleruojant matomus savo kolegų daromus teisės pažeidimus, yra nurodytų teisės normų pažeidimas, nevykdant savo pareigos, yra neteisėtas ir užtraukia tarnybinę atsakomybę, priklausomai nuo jos elgesio pasekmių.
Statutinės tarnybos pareigūnams keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Prisiekdamas vidaus tarnybos pareigūnas, be kita ko, prisiekia visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.
Pareiškėjas prisiekė sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus, šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso (toliau – Elgesio kodeksas) 7 punktas numato, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 papunktis); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2 papunktis).
Elgesio kodekso 9 punktas numato, kad kiekvienas policijos darbuotojo elgesio nukrypimas nuo etikos, moralės normų ar teisės aktų reikalavimų kelia grėsmę visų jo atliekamų funkcijų skaidrumui ir visuomenės pasitikėjimui policija, todėl kiekvienas policijos darbuotojas privalo vadovautis pateiktais pavyzdžiais kaip esminiais orientyrais. Elgesio kodekso 10 punktas numato, kad laikytis Kodekso nuostatų yra kiekvieno policijos darbuotojo pareiga ir garbės reikalas.
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovas pareiškėjo veiksmus ir neveikimą pagrįstai vertino kaip policijos pareigūno vardo pažeminimą bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymą, nes pareiškėjo elgesys nesuderinamas su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš policijos pareigūnų. Pareiškėjo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas ir neveikimas toleruojant jo akivaizdoje daromus teisės pažeidimus nesuderinamas su jo užimamomis pareigomis, policijos pareigūno statusu bei duota priesaika.
Būdamas statutiniu valstybės pareigūnu ir žinodamas teisės aktų reikalavimus bei savo pareigas, pareiškėjas privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės pareigūno elgesį, kurio visuomenė tikisi, bei elgtis taip, kad elgesys ne tik užtikrintų įstatymų gerbimą ir laikymąsi, bet ir pasitikėjimą statutiniais valstybės pareigūnais, nekompromituotų policijos autoriteto visuomenės akyse, tačiau jis to nepadarė ir pažeidimus toleravo, neužkirto jiems kelio ir neketino apie juos pranešti.
Pažymėtina, kad nors LVAT yra pasisakęs, jog pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008), tačiau šiuo atveju informacija apie netinkamus policijos pareigūno veiksmus, kuriuos toleravo pareiškėjas, 2024 m. spalio 7 d. paskelbta internetinėse žiniasklaidos priemonėse ir tapo žinoma visuomenei (www.delfi.lt straipsnis „Kelių policijos dieną pareigūnas atšventė kaip reikiant: girtas sukėlė avariją ir spruko iš įvykio vietos“); www.lnk.lt straipsnis „Kelių policijos dieną pareigūnas atšventė kaip reikiant: girtas sukėlė avariją“). Be to, visus pareigūnų neteisėtus veiksmus matė ir pranešėjas, kuris ir informavo apie juos BPC. Šis atvejis, kuris turėjo atgarsį visuomenėje, formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie visą policiją, todėl pareiškėjo veiksmų ir neveikimo pasekmės menkina policijos autoritetą.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo elgesys, darant ir toleruojant savo kolegos daromus teisės pažeidimus, negali būti suderinamas su tarnyba policijoje ir su statutinio pareigūno priesaika. Pareiškėjas pažeidė priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, nes nepateisino visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų kaip asmenų, turinčių užtikrinti, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi. Toks pareiškėjos elgesys didina visuomenės nepasitikėjimą visa policija.
Apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog ne tarnybos metu pareiškėjas savo veiksmais ir neveikimu pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pritaikytai pareigūno atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas iš vidaus tarnybos ir naikinti Įsakymo nėra teisinio pagrindo. Nenustačius, kad atsakovo Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nėra pagrindo jo panaikinti ir grąžinti pareiškėjo į iki atleidimo eitas pareigas bei priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo, todėl skundas atmestinas kaip negrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjo skundą atmetus, nėra pagrindo jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo E. U. (E. U.) skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Agnė Stankevičienė
