Civilinė byla Nr. e3K-3-123-684/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23913-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vartotojo, apskundusio teismui Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą atsisakyti nagrinėti jo skundą, teisę į išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja prašė teismo panaikinti Tarnybos 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą atsisakyti nagrinėti jos 2024 m. lapkričio 10 d. prašymą dėl vartojimo ginčo Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. lapkričio 10 d. prašymą.
3. Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. liepos 12 d. ji įsigijo iš UAB „Petrutė“ akumuliatorių „Moll (GB/EG)“, šiai prekei pardavėja suteikė 24 mėnesių komercinę garantiją. Pareiškėja net keletą kartų kreipėsi į pardavėją dėl akumuliatoriaus išsikrovimo; pirmą kartą – 2023 m. rugsėjį. 2024 m. pavasarį iš UAB „Petrutė“ įsigytas akumuliatorius vėl pradėjo gesti (išsikrauti), dėl to pareiškėja nebegalėjo naudotis jai priklausančiu automobiliu. Pareiškėja kreipėsi į autoservisą, šis patvirtino, kad problema atsirado dėl nekokybiško akumuliatoriaus ir kad jį reikia keisti. 2024 m. birželio 10 d. pareiškėja vėl kreipėsi į pardavėją, tačiau ši tikino, kad akumuliatorius yra geras, ir 2024 m. birželio 12 d. grąžino akumuliatorių pareiškėjai. Pareiškėja teigia, kad ji dar kartą kreipėsi į autoservisą – MB „Iron donkey“ ir gavo patvirtinimą, kad automobilio problema – akumuliatorius. 2024 m. rugsėjo 3 d. pareiškėja ir vėl kreipėsi į pardavėją, tačiau pardavėja atsisakė pakeisti akumuliatorių kitu, nurodžiusi, kad garantijos terminas yra pasibaigęs; raštu pateikti atsakymą pardavėja atsisakė.
4. 2024 m. lapkričio 10 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, tačiau ši 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu atsisakė nagrinėti prašymą, nes laikė, kad pareiškėjos reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pareiškėja nesutinka su Tarnybos priimtu procesiniu sprendimu, nes: 1) Tarnyba klaidingai nurodo, kad į pardavėją pareiškėja pirmą kartą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 3 d.; 2) Tarnyba skundžiamame sprendime nurodė teisės normas, reglamentuojančias garantijas pagal įstatymą, o šiuo atveju pardavėja suteikė komercinę garantiją; 3) Tarnyba nepagrįstai nurodė, kad į pardavėją vartotojas gali kreiptis per 2 metų laikotarpį, nes vartotojas į pardavėją gali kreiptis, jei daikto trūkumai yra nustatomi per 2 metų laikotarpį; 4) Tarnyba nepagrįstai reikalauja, kad pareiškėja pateiktų įrodymus, pagrindžiančius pratęstą prekės garantiją, nes garantijos terminas yra sustojęs, kol pareiškėja negalėjo (ir negali) naudotis ginčo preke.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir įpareigojo ją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. lapkričio 10 d. prašymą.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2024 m. lapkričio 10 d. pateikė Tarnybai vartotojo prašymą nutraukti su UAB „Petrutė“ sudarytą 2022 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti pareiškėjai už prekę, t. y. akumuliatorių „Moll (GB/EG)“, sumokėtus 120 Eur. Prašyme pareiškėja nurodė, kad dar 2023 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į pardavėją dėl prekės garantinio remonto, aiškino, kad pardavėja kažką tvarkė ir grąžino prekę pareiškėjai. Dėl prekės garantinio remonto į pardavėją pareiškėja pakartotinai kreipėsi ir 2024 m. pavasarį, tačiau pardavėja nurodė, jog prekė neturi defektų, ir atsisakė atlikti remontą. Pareiškėja kreipėsi į automobilių remontu užsiimančią įmonę, ši nustatė, jog pareiškėjos automobilis gedo dėl nekokybiško akumuliatoriaus. 2024 m. rugsėjo 3 d. pareiškėja pateikė pardavėjai rašytinę pretenziją, tačiau pardavėja atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimus, nurodžiusi, kad yra pasibaigęs 2 metų garantinis terminas.
7. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Tarnybai pardavėjos išduotą 2022 m. liepos 12 d. ginčo prekės garantinį taloną 24 metų laikotarpiui, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. ir 2024 m. birželio 10 d. ginčo prekė buvo pareiškėjos pristatyta garantinei apžiūrai. Be to, kartu su prašymu pareiškėja taip pat pateikė 2024 m. liepos 10 d. MB „Iron donkey“ parengtą pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos automobilio „Lexus RX330“ akumuliatoriaus iškrovos priežastis – akumuliatoriaus „Moll, 12 V, 74Ah (574012068)“ defektas. Tarnyba 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodžiusi, kad prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pareiškėja praleido 2 metų garantijos terminą.
8. Vadovaudamasis VTAĮ 21 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1–2 dalimis, 233 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 29 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.338 straipsnio 3 dalimi, teismas nurodė, kad kai daikto kokybės trūkumai išaiškėja per 2 metų garantinį laikotarpį, šį daiktą įsigijęs vartotojas turi teisę per 3 mėnesius (nuo išaiškėjimo dienos) raštu kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo reikalavimus. Atitinkamai, jei daikto trūkumai išaiškėjo paskutinę garantinio termino dieną, vartotojas per 3 mėnesius nuo trūkumų paaiškėjimo dienos gali kreiptis į pardavėją dėl šių trūkumų, nors kreipimosi į pardavėją metu 2 metų garantijos terminas jau yra pasibaigęs.
9. Byloje galimi daikto trūkumai išaiškėjo per daikto garantinį laikotarpį (iki 2024 m. liepos 12 d.). Apie savo teisių pažeidimą pareiškėja sužinojo 2024 m. liepos 10 d., gavusi MB „Iron donkey“ pažymą, kurioje konstatuota, kad akumuliatoriaus iškrovos priežastis – defektas. Faktas, jog pareiškėja anksčiau (2023 m., 2024 m. birželio 10 d.) kreipėsi į pardavėją, nekeičia išvadų, nes iki 2024 m. liepos 10 d. pareiškėja nebuvo gavusi įrodymų, kad jos automobilis genda dėl nekokybiško akumuliatoriaus, o pardavėja teigė, kad parduotas ginčo akumuliatorius neturi defektų. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepraleido teisės aktuose nustatyto termino pateikti rašytinę pretenziją daikto pardavėjai UAB „Petrutė“, nes rašytinę pretenziją pareiškėja pateikė 2024 m. rugsėjo 3 d., o 3 mėnesių terminas nuo sužinojimo apie daikto kokybės trūkumus suėjo 2024 m. spalio 10 d. (2024 m. liepos 10 d. plius 3 mėnesiai). Taigi, Tarnyba nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.
10. Teismas atmetė Tarnybos argumentą, esą pareiškėjos pateikta pažyma nepatvirtina, kad daikto trūkumai atsirado dėl pardavėjos kaltės. Šio argumento Tarnyba nenurodė skundžiamame sprendime. Be to, šio teiginio pagrįstumas gali būti patikrintas tik Tarnybai išnagrinėjus pareiškėjos pateiktą prašymą iš esmės VTAĮ 25 straipsnyje nustatyta tvarka.
11. Pareiškėja prašė priteisti savo patirtų 465 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą. VTAĮ 29 straipsnio 3 dalis nenustato konkrečios procedūros, kuri turi būti taikoma nagrinėjant pagal VTAĮ 29 straipsnio 3 dalį paduotą skundą; teisės normoje tik pažymėta, jog teismas dėl procedūrinio Tarnybos sprendimo priima nutartį, kuri yra neskundžiama. Esant tokiai nuostatai, skundas dėl Tarnybos procedūrinio sprendimo negali būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka. Įvertinęs tai, kad VTAĮ 29 straipsnio 3 dalis nurodo, jog byla baigiama neskundžiama nutartimi, teismas konstatavo, kad toks skundas turi būti nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nėra specialių normų, kurios būtų skirtos VTAĮ 29 straipsnio 3 dalies tvarka paduotam skundui nagrinėti, todėl skundas turi būti nagrinėjamas pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtODk5LTU4MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-899-580/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-899-580/2018">2S-899-580/2018</a>). Taigi, tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles, kuriose, be kita ko, nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 582 straipsnio 12 dalis). Taigi, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš Tarnybos nepriteistinas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba šiuo atveju veikia kaip ginčus nagrinėjantis organas, iš kurio patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas įprastai nepriteistinas. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos sprendimu, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą, turėjo teisę ne tik teikti skundą dėl tokio Tarnybos sprendimo, bet ir kreiptis tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės (VTAĮ 29 straipsnio 1 dalis).
12. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2025 m. kovo 20 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
13. Kolegija nurodė, kad apygardos teismų praktikoje yra konstatuota, jog įvertinus tai, kad, pagal VTAĮ 29 straipsnio 3 dalį, byla baigiama neskundžiama nutartimi, sprendžiama, kad pareiškėjo skundas nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtODk5LTU4MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-899-580/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-899-580/2018">2S-899-580/2018</a>; 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTE2MTMtOTM2LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1613-936/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1613-936/2024">e2S-1613-936/2024</a>; Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTc0LTEwNDEvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-74-1041/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-74-1041/2025">e2S-74-1041/2025</a>). Taigi, tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles ir nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo šios formuojamos praktikos ir taikyti kitokias ginčo nagrinėjimo taisykles ar procedūras. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 582 straipsnio 12 dalį, pagal kurią XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, ir tai nėra teisės kreiptis į teismą ribojimas. Priešingai, pareiškėja šią teisę įgyvendino, tačiau teisė kreiptis į teismą savaime nereiškia, kad bet kuriuo atveju pareiškėjui besąlygiškai bus atlygintos jo patirtos kreipimosi į teismą advokato pagalbos išlaidos.
14. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos sprendimu, turėjo teisę ne tik apskųsti Tarnybos sprendimą, bet ir kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu išnagrinėti vartojimo ginčą iš esmės (VTAĮ 29 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju, priklausomai nuo bylos baigties, ir būtų sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Tačiau pareiškėja, pasirinkusi ne inicijuoti vartojimo ginčą, o kreiptis į teismą pagal VTAĮ 29 straipsnio 3 dalį, prisiėmė ir dėl to patirtas išlaidas, juolab kad buvo atstovaujama advokato, kuris žino aptariamu klausimu formuojamą teismų praktiką ir turėjo profesinę pareigą išaiškinti pareiškėjai bylos inicijavimo galimybes, galimas rizikas ir dėl to galinčias kilti pasekmes.
15. VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje aiškiai įtvirtinta Tarnybos priimtų procedūrinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, tačiau ji savaime nereiškia ir peržiūrą inicijavusio asmens patirtų išlaidų atlyginimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir šį prašymą tenkinti – priteisti jai iš Tarnybos 465 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Įstatymas nenustato, pagal kurias CPK teisės normas nagrinėjamos šios kategorijos bylos. Tai, kad taikant analogiją skundas nagrinėjamas pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles, nereiškia, kad visos šios skyriaus normos turi būti taikomos neatsižvelgiant į susiklosčiusių teisinių santykių ypatumus ir skirtumus. Vadovaujantis CPK 579 straipsniu, XXXIX skyriaus nustatyta tvarka nagrinėjami prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kt. Taigi iš esmės nagrinėjami klausimai, kai nėra priešingą interesą turinčių šalių, kai nėra kilęs ginčas dėl teisės taikymo. Šioje byloje nagrinėtas ginčas yra kitoks – apskųstas Tarnybos sprendimas, ši institucija aktyviai dalyvavo teismo procese, siekė, kad jos sprendimas nebūtų pakeistas. Todėl šis ginčas artimesnis ne CPK XXXIX skyriuje nurodytoms byloms, o CPK XXXI skyriaus byloms dėl antstolių ir notarinių veiksmų, kai skundžiamas valstybės įgalinimus turinčio asmens sprendimas ir priėmęs sprendimą valstybės įgalinimus turintis asmuo aktyviai dalyvauja teismo procese, siekdamas išlaikyti nepakeistą savo priimtą sprendimą, ir turi priešingą interesą nei skundą padavęs asmuo. Priešingai nei teigiama teismo nutartyje, Tarnyba šiuo atveju neveikė kaip įprastas ginčus nagrinėjantis organas, kuris savo priimto sprendimo negali ginti ir aktyviai dalyvauti ginče dėl šio sprendimo teisėtumo. Kaip ir CPK XXXI skyriaus bylose dėl antstolių ir notarinių veiksmų, Tarnyba aktyviai dalyvavo ginče ir siekė, kad jos sprendimas būtų paliktas galioti. Todėl, kaip ir bylose dėl antstolių ir notarinių veiksmų, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlyginamos. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje kilęs ginčas iš esmės skiriasi nuo CPK XXXIX skyriuje nurodytų bylų, CPK 582 straipsnio 12 dalis negalėjo būti taikoma. Šiuo atveju turėjo būti taikoma taisyklė, įprasta ypatingosios teisenos bylose: tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Šioje byloje pareiškėjos ir Tarnybos interesai buvo priešingi, todėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėjo būti priteistas iš Tarnybos.
16.2. Bylinėjimosi išlaidų neatlyginimas pripažintinas teisės kreiptis į teismą ribojimu ir turėtų būti laikomas nesuderinamu su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalimi. Neatlyginant bylinėjimosi išlaidų, iš esmės sumažėja asmens galimybės pasinaudoti teise kreiptis į teismą – asmuo dėl to patiria finansinių išlaidų, kurios jam nėra atlyginamos, todėl jis negali tinkamai pasinaudoti šia teise. Tokia situacija leidžia institucijoms piktnaudžiauti joms suteiktomis teisėmis ir nepagrįstai atsisakyti vykdyti joms priskirtas funkcijas, žinant, kad dauguma atvejų asmenys, siekdami išvengti finansinių išlaidų, tokių neteisėtų sprendimų neskųs.
16.3. Alternatyvios teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą buvimas negali lemti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo. Tarnyba yra įsteigta tam, kad vartotojai galėtų paprasčiau ginti savo teises, kad nepatirtų neproporcingai daug išlaidų gindami savo pažeistas teises (ypač kai vartotojų pretenzijos daugiausia yra nedidelio dydžio). Pareiškėja pasirinko ginti savo, kaip vartotojos, pažeistas teises kreipdamasi į Tarnybą. Toks jos sprendimas buvo protingas, atsižvelgiant į nedidelį jos pretenzijos dydį. Tai, kad yra galimybė tiesiogiai kreiptis į teismą, nepateisina Tarnybos neteisėto atsisakymo vykdyti jai įstatymo priskirtas funkcijas. Pirmosios instancijos teismas pripažino Tarnybos sprendimo nepagrįstumą ir tenkino pareiškėjos skundą, todėl alternatyvaus (bet mažiau ekonomiško ir ne tokio operatyvaus) vartotojų pažeistų teisių gynimo būdo egzistavimas negali pateisinti sprendimo neatlyginti pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tarnyba aktyviai dalyvavo šioje byloje, bandė teisiniais argumentais pagrįsti savo sprendimą, todėl pareiškėja be teisinės pagalbos negalėjo užsitikrinti tinkamos savo pažeistų teisių gynybos. Pareiškėjos didesnes bylinėjimosi išlaidas lėmė nesąžiningas Tarnybos elgesys – naujų (nenurodytų sprendime) sprendimo pagrindų kūrimas, tikrovės neatitinkančios teismų praktikos nurodymas, kuris lėmė būtinumą tiek susipažinti su visais Tarnybos nurodytais teismų sprendimais, tiek parengti ir pateikti rašytinius paaiškinimus dėl jų. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimas lemtų tai, kad Tarnyba turėtų visas galimybes nepagrįstai atsisakyti vykdyti jai priskirtas funkcijas, nepatirdama neigiamų pasekmių, nes vartotojai vengtų skųsti tokius Tarnybos sprendimus, siekdami nepatirti bylinėjimosi išlaidų, kurios jiems, net ir teismui patenkinus jų skundus, būtų neatlyginamos.
17. Suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta Tarnybos procedūrinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, tačiau ji savaime nereiškia ir peržiūrą inicijavusio asmens patirtų išlaidų atlyginimo. CPK XXXIX skyriuje išvardytos įvairios bylos, kuriose teismai vykdo apsaugines ar kontrolės funkcijas ir kurios nagrinėjamos šiame skyriuje nustatyta tvarka. Prašymai dėl teismo leidimų atlikti veiksmus išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenustato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos (CPK 579 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDktNDAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-149-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-149-403/2023">3K-3-149-403/2023</a>). Įstatymų leidėjas įtvirtino, jog CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, atitinkamai pareiškėjos teiginiai apie tariamą teisės kreiptis į teismą ribojimą, finansines kliūtis negali būti laikomi teisiškai reikšmingais.
17.2. Pozicijos, kad skundas dėl Tarnybos procedūrinio sprendimo panaikinimo nagrinėtinas pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles, t. y. 579–582 straipsniuose nustatytą tvarką, laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtODk5LTU4MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-899-580/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-899-580/2018">2S-899-580/2018</a>; Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJZVC0xMDIxNi05MDcvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2YT-10216-907/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2YT-10216-907/2022">e2YT-10216-907/2022</a>). Pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas (prašymas panaikinti Tarnybos procedūrinį sprendimą) laikytinas skundu, kurio nagrinėjimui taikomos CPK XXXIX skyriuje nustatytos taisyklės; skundas dėl Tarnybos procedūrinio sprendimo nagrinėtinas supaprastinto proceso tvarka (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTY3OTgtMTE2Ny8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-16798-1167/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-16798-1167/2024">e2-16798-1167/2024</a>). Todėl pareiškėjos motyvai, kad savo esme šis ginčas daug artimesnis CPK XXXI skyriaus byloms dėl antstolių ir notarinių veiksmų, negali būti laikomi teisiškai reikšmingais. Tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles, kuriose nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 582 straipsnio 12 dalis).
17.3. Kasaciniame skunde pareiškėja nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų neatlyginimas šiuo atveju nulemia finansinę kliūtį – ribojimą pasinaudoti teise kreiptis į teismą šios kategorijos bylose. Pareiškėjams pateikus skundą (teisė apskųsti Tarnybos procedūrinį sprendimą yra imperatyviai įtvirtinta įstatyme) dėl Tarnybos procedūrinio sprendimo panaikinimo (VTAĮ 29 straipsnio 3 dalis), tokios bylos yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Nagrinėjant pareiškėjo pareiškimą ar prašymą dėl Tarnybos procedūrinio sprendimo panaikinimo teisme, ne visais atvejais Tarnyba yra įtraukiama į bylą kaip suinteresuotas asmuo ar informuojama apie teisę (galimybę) ir pareigą pateikti atsiliepimus į pareiškėjų skundus (pareiškimus). Taigi, tam tikrais atvejais pareiškėjams apskundus Tarnybos procedūrinius sprendimus, Tarnyba byloje iš esmės nedalyvauja, o atsižvelgiant į tai, kad tokie teismo sprendimai (nutartys) yra neskundžiami, neturi galimybės jų skųsti aukštesnės instancijos teismui.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vartotojo, pateikusio teismui skundą dėl Tarnybos sprendimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
18. VTAĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas, manantis, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VTAĮ suteikia pasirinkimo teisę vartotojui savo pažeistas ar ginčijamas teises arba teisėtus interesus ginti tiesiogiai teisme, pareiškiant ieškinį pardavėjui ar paslaugų teikėjui CPK nustatyta tvarka, arba dėl kilusio vartojimo ginčo išsprendimo kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ar kitą VTAĮ 222 straipsnyje nurodytą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODItODIzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-82-823/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-82-823/2023">e3K-3-82-823/2023</a>, 23 punktas). Taigi, VTAĮ įtvirtina neprivalomą alternatyvią vartotojų ginčų sprendimų tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQyLTY4NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-142-684/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-142-684/2025">e3K-3-142-684/2025</a>, 13,14 punktai).
20. VTAĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato ikiteismines vartojimo ginčus nagrinėjančias institucijas, tarp jų – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. VTAĮ 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos nagrinėja visus vartotojų reikalavimus, kylančius iš vartojimo teisinių santykių, dėl kurių gali būti sprendžiama teisme, įskaitant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat netesybų klausimus. VTAĮ 25 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu pasiekti taikaus susitarimo nepavyksta, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl ginčo esmės. Pagal VTAĮ 28 straipsnio 1 dalį, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.
21. VTAĮ 233 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartojimo ginčą, 8 punkte – kai vartotojo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
22. Nagrinėjamos bylos atveju Vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus VTAĮ 233 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu dėl to, kad pareiškėja į pardavėją UAB „Petrutė“ kreipėsi praleidusi CK 6.338 straipsnyje nustatytą dvejų metų garantijos terminą. Pareiškėja apskundė šį Tarnybos sprendimą VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
23. VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.
24. VTAĮ nereglamentuoja, kokia teisena yra nagrinėjami skundai, paduoti bendrosios kompetencijos teismui dėl Tarnybos atsisakymo nagrinėti vartojimo ginčą.
25. Bylą nagrinėję teismai taikė CPK XXXIX skyriaus taisykles, nurodė, kad, esant VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai, jog teismo nutartis dėl Tarnybos procedūrinio sprendimo yra neskundžiama, ir CPK nesant specialių normų, kurios būtų skirtos VTAĮ 29 straipsnio 3 dalies tvarka paduotam skundui nagrinėti, pareiškėjos skundas dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos kaip vartotojos prašymą nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, turi būti nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles, o pareiškėjos išlaidos advokato pagalbai, surašant teismui skundą ir paaiškinimus, neatlygintinos CPK 582 straipsnio 12 dalies pagrindu.
26. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai taikė CPK XXXIX skyriaus nuostatas ir CPK 582 straipsnio 12 dalies pagrindu nepriteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš Tarnybos, kurios sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjos (vartotojos) prašymą buvo teismo panaikintas kaip neteisėtas.
27. CPK XXXIX skyriaus 579 straipsnyje įtvirtinta, kad Civiliniame kodekse nustatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje (XXXIX skyriuje) nustatyta tvarka, jeigu šis kodeksas nenustato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK XXXIX skyriaus normos (CPK 579–582 straipsniai) reglamentuoja bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose įprastai nėra sprendžiami ginčai dėl teisės. Ypatingosios teisenos tikslas yra patikrinti ir apsaugoti neginčijamas teises, tai ne pažeistos materialiosios subjektinės teisės gynimas, o tinkamas tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimas, sąlygų joms įgyvendinti siekiant įtvirtinti tam tikras asmens materialiąsias subjektines teises konstatavimas ir įtvirtinimas. Atsižvelgiant į nurodytą ypatingosios teisenos tikslą ir supaprastintame procese sprendžiamų klausimų pobūdį, jo nulemtą būtinybę užtikrinti proceso operatyvumą, nustatyti ir teisinio reguliavimo ypatumai teismo procesinių sprendimų, priimtų nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, peržiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDktNDAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-149-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-149-403/2023">3K-3-149-403/2023</a>, 14 punktas).
29. Teisėjų kolegija, taikydama nurodytas teisės normas ir atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjos skundas dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jos, kaip vartotojos, prašymą nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, pagrįstai teismo išnagrinėtas ypatingosios teisenos byloje CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Nors CPK 579 straipsnyje, reglamentuojančiame CPK XXXIX skyriuje nagrinėtinas bylas, neįtvirtintas Tarnybos sprendimų apskundimas, tačiau nustatytas nagrinėtinų bylų sąrašas nėra baigtinis. Taigi teismai, nustatę, kad VTAĮ nereglamentuoja skundo dėl Tarnybos procedūrinių sprendimų nagrinėjimo tvarkos, turėjo pagrindą taikyti CPK XXXIX skyriuje įtvirtintas nuostatas.
30. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad šioje byloje taikytinos CPK XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ nuostatos. Pirma, CPK XXXI skyriuje yra reglamentuojamas būtent antstolių ir notarinių veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus apskundimas teismui (CPK 510 straipsnio 1 dalis, 511 straipsnio 1 dalis), t. y. šiame skyriuje nustatyta tvarka skundžiami konkrečių subjektų veiksmai ar atsisakymas juos atlikti, ir šių subjektų sąrašas yra baigtinis. Nagrinėjamu atveju Tarnyba neatlieka nei vykdymo, nei notarinių veiksmų. Antra, nurodyto CPK skyriaus 513 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė apskųsti teismo nutartį, priimtą antstolio ar notarinių veiksmų atlikimo klausimu, atskiruoju skundu, priešingai nei VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje, kurioje, minėta, įtvirtintas draudimas apskųsti teismo nutartį, kuria išspręstas skundas dėl Tarnybos sprendimo atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo šioje byloje taikyti CPK XXXI skyriaus nuostatas.
31. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismai pagrįstai taikė šioje byloje CPK XXXIX skyriaus nuostatas, reglamentuojančias atitinkamų bylų nagrinėjimo tvarką, tačiau CPK 582 straipsnio 12 dalis, kurioje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nagrinėjamu atveju netaikytina.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas. Taigi, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pagrindo.
33. Bylos duomenimis, kilus ginčui tarp pareiškėjos ir pardavėjos UAB „Petrutė“ dėl pareiškėjos įsigytos prekės kokybės, pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, kaip neteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją. Minėta, kad Tarnyba sprendimu atsisakė nagrinėti kilusį ginčą (VTAĮ 233 straipsnio 1 dalies 8 punktas), pareiškėja apskundė šį procedūrinį Tarnybos sprendimą bendrosios kompetencijos teismui (VTAĮ 29 straipsnio 3 dalis). Teismas šioje byloje panaikino nurodytą Tarnybos sprendimą ir įpareigojo ją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. lapkričio 10 d. prašymą. Taigi, teismas nenagrinėjo pareiškėjos ir pardavėjos ginčo iš esmės ir nepriėmė galutinio sprendimo dėl kilusio ginčo. Ginčas dėl vartotojo teisių pažeidimo tarp pareiškėjos kaip vartotojos ir UAB „Petrutė“, kuri pardavė pareiškėjai akumuliatorių „Moll (GB/EG)“, dar bus nagrinėjamas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto – Tarnybos, taikant vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūras. Teismui išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Tarnybos procedūrinio sprendimo dar nėra aišku, kas bus ginčą laimėjusi šalis, todėl teismas neturėjo pagrindo paskirstyti bylinėjimosi išlaidų, tačiau tai savaime nereiškia, kad pareiškėjos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš viso negali būti atlygintinos.
34. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, bylos dėl civilinio turto konfiskavimo ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. VTAĮ 27 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad priimdama sprendimą dėl ginčo esmės vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija sprendžia, be kita ko, dėl vartotojo patirtų išlaidų, susijusių su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra (įrodymų surinkimo išlaidų, įskaitant būtinas ekspertizės ar laboratorinių tyrimų išlaidas, išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, vertimo išlaidų), atlyginimo proporcingai patenkintų vartotojo reikalavimų daliai.
35. Nurodytų teisės normų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad, šią ypatingosios teisenos bylą nagrinėjant CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, CPK 582 straipsnio 12 dalis netaikytina, nes pareiškėjos (vartotojos) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja specialioji teisės norma – VTAĮ 27 straipsnio 4 dalies 2 punktas, pagal kurį tokių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Tarnybai išnagrinėjus ginčą ir priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Minėta, kad šioje byloje Tarnyba dar nėra išnagrinėjusi ginčo ir nėra priėmusi dėl jo sprendimo; teismas įpareigojo Tarnybą išnagrinėti pareiškėjos prašymą nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Tarnybai nagrinėjant pareiškėjos prašymą, priklausomai nuo ginčo išsprendimo rezultato, bus sprendžiamas ir pareiškėjos išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas, įskaitant ir dėl išlaidų, patirtų ginčijant Tarnybos procedūrinį sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą ir kuris teismo pripažintas nepagrįstu.
36. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos sprendimas dėl ginčo esmės neužkerta galimybės suinteresuotai šaliai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl to paties ginčo, o kreipimasis į teismą nereiškia Tarnybos sprendimo apskundimo (VTAĮ 29 straipsnio 1, 2 dalys). Ginčo šalies kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą reiškia ginčo nagrinėjimo perkėlimą į teismą ir jo nagrinėjimą iš esmės, neatsižvelgiant į tai, ar ginčas prieš paduodant ieškinį buvo pradėtas nagrinėti ar išnagrinėtas vartotojų teisių apsaugos institucijoje ne teismo tvarka. Taigi, jei pareiškėja nesutiks su Tarnybos sprendimu, ji galės kreiptis į teismą ir šis, išnagrinėjęs ginčą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, t. y. nustatęs ginčą laimėjusią šalį, paskirstys bylinėjimosi išlaidas CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta tvarka.
37. Pažymėtina, kad teisminė ginčo sprendimo galimybė nepanaikina vartotojo teisės į išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą ir tuo atveju, kai vartotojo pasirinkimu ginčas iš pradžių yra nagrinėjamas neteismine tvarka, o dėl Tarnybos procedūrinio sprendimo iškėlus ypatingosios teisenos bylą priimta tarpinė teismo nutartis. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad pareiškėja, pasirinkusi ne inicijuoti vartojimo ginčo nagrinėjimą iš esmės teisme, o apskųsti teismui Tarnybos procedūrinį sprendimą pagal VTAĮ 29 straipsnio 3 dalį, prisiėmė ir dėl to patirtas išlaidas. Kadangi Tarnyba teismo yra įpareigota išnagrinėti pareiškėjos prašymą, tai vartotojos ir pardavėjos ginčas bus sprendžiamas iš esmės, ir tokiu atveju, minėta, VTAĮ 27 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu bus sprendžiamas ir pareiškėjos išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų ir šio proceso metu, atlyginimo klausimas.
38. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad teismai turėjo priteisti pareiškėjai išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą iš Tarnybos pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį. Tarnyba aktyviai dalyvavo šioje byloje, bandė teisiniais argumentais pagrįsti savo sprendimą, todėl pareiškėja be teisinės pagalbos negalėjo užsitikrinti tinkamos savo pažeistų teisių gynybos.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba, kurios sprendimas šioje byloje yra panaikintas, nėra kilusio ginčo šalis. Tarnyba, nagrinėdama vartotojų ir pardavėjų (paslaugų teikėjų) ginčus, atlieka vartotojų teisių gynimo ir ginčo sprendimo neteisminio nagrinėjimo funkciją. Nors šioje byloje buvo skundžiamas Tarnybos sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjos prašymą, tačiau faktiškai ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi materialiosios subjektinės teisės gynimo prasme, t. y. ginčas yra kilęs tarp pareiškėjos ir pardavėjos UAB „Petrutė“, kurios ir turi suinteresuotumą, kad jų ginčas būtų išspręstas, įskaitant suinteresuotumą Tarnybos procedūriniais sprendimais, faktiškai turinčiais reikšmės kilusio ginčo neteisminio nagrinėjimo baigčiai. Minėta, vartotojas pagal VTAĮ turi teisę pasirinkti, kokia tvarka bus nagrinėjamas jo prašymas nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Vartotojui kreipiantis į Tarnybą, kad kilęs ginčas būtų išnagrinėtas neteismine tvarka, ši teisė jam užtikrinama įstatymo. Būtent Tarnyba yra subjektas, kuris tokio pobūdžio ginčą nagrinėja neteismine tvarka, todėl nėra subjektas, suinteresuotas ginčo išsprendimo rezultatu ir, be kita ko, turinčiu atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias tarp pareiškėjos ir prekės pardavėjos kilusio ginčo nagrinėjimo procese. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl CPK 443 straipsnio 6 dalies taikymo nagrinėjamos bylos atveju yra nepagrįsti.
40. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nors ir be pagrindo taikė CPK 582 straipsnio 12 dalį, pagrįstai atsisakė šioje byloje priteisti pareiškėjai išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas Tarnybai išnagrinėjus pareiškėjos kaip vartotojos ir pardavėjos UAB „Petrutė“ ginčą iš esmės, t. y. paaiškėjus ginčą laimėjusiai šaliai, VTAĮ 27 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta tvarka.
41. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nenustatytas pagrindas pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Agnė Tikniūtė
