Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-36-387/2025
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00011-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.2; 21.1.8; 21.12.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Vaido Giršvildo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-310447-2023 (ROIK:23206574073) D. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ir jam už šį nusižengimą paskirta 550 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė, t. y. specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – šešiems mėnesiams atėmimas, už tai, kad jis 2023 m. gegužės 1 d. 9.28 val. Medelyno g., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 77 km/val., t. y. važiavo 127 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Taip D. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 129 punktą.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjo D. D. atstovo advokato D. Kurpavičiaus skundo netenkino ir Institucijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimą paliko nepakeistą.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovo advokato D. Kurpavičiaus apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį ir priėmė naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjo D. D. atstovo advokato D. Kurpavičiaus skundo netenkino ir Institucijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimą paliko nepakeistą.
5. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutarimu
6. Lietuvos
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. Giršvildas prašo teismo panaikinti apygardos teismo nutarimą ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį bei Institucijos nutarimą. Pareiškėjas nurodo:
7.1. Šioje byloje ginčas kyla tik dėl to, ar byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog šį KET pažeidimą padarė būtent D. D. Apygardos teismas nutarime, kuriuo administracinio nusižengimo teiseną D. D. nutraukė, nurodė, kad apylinkės teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl automobilį vairavusio asmens tapatybės, turėjo imtis priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti – rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo, kad būtų nustatyta pažeidimo metu transporto priemonę vairavusio asmens tapatybė iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylose, kai administraciniai nusižengimai užfiksuojami asmenims nedalyvaujant, pagrindinis asmens kaltę patvirtinantis įrodymas yra greičio matavimo prietaisu ir kita pažeidimų fiksavimo sistema užfiksuota fotonuotrauka. Kai fotonuotraukos kokybė leidžia identifikuoti transporto priemonę vairuojantį asmenį, o šioje byloje nuotraukos kokybė tai leidžia padaryti, atliekamas išsamus pateiktų duomenų vertinimas ir jų analizė pagal asmens veido bruožus ir jų visumą, tapatinant pažeidimų fiksavimo sistemos užfiksuotą vaizdą su registruose turimomis asmens nuotraukomis.
7.2. D. D. administracinio nusižengimo byloje Institucijos įgaliotiems pareigūnams nekilo jokių abejonių, kad įvykio dieną transporto priemonę vairavo D. D., nes asmuo turi išskirtinius, retai pasitaikančius veido bruožus, kurie absoliučiai neatitinka jo nurodyto R. T. veido bruožų. Dėl to jokių abejonių nekilo ir apylinkės teismui, net du kartus nagrinėjusiam D. D. atstovo skundą. ANK 587 straipsnyje įtvirtinta, kad ekspertas skiriamas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios. Šioje administracinio nusižengimo byloje ekspertines žinias turintis asmuo nepasitelktas pagrįstai ir teisėtai, nes jokios ekspertinės žinios šioje situacijoje nebuvo būtinos. Siekiant identifikuoti tai, kas akivaizdu, o būtent identifikuoti iš greičio matavimo sistemos fotonuotraukos administracinį nusižengimą padariusį asmenį, nėra būtina pasitelkti ekspertą ar specialistą, nes atliekamas vizualus atvaizdų lyginimas, o tam nereikia specialių žinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartyje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE0LTQ4OS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-14-489/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-14-489/2025">2AT-14-489/2025</a> pasisakė, kad „<...> Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole esančioje nuotraukoje užfiksuoto vairuotojo veidas nėra neįžiūrimas dėl kokių nors techninių (kokybinių) nuotraukos parametrų, kas apsunkintų nufotografuotą asmenį identifikuoti pagal veido bruožus. Taigi šiuo atveju nereikėjo pasitelkti jokių specialių žinių nustatant, kad nuotraukoje užfiksuotas transporto priemonės vairuotojas.“ Tačiau nagrinėjamoje byloje apygardos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, jų negretino tarpusavyje, nesistemino, nevertino jų loginės sekos, nors tai ir nustatyta ANK 569 straipsnio 5 dalyje, tik kelis kartus nutarime konstatavo, kad transporto priemonę vairuojančio asmens nuotraukos nėra kokybiškos, o Institucija bei apylinkės teismas nesprendė klausimo dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo, kad būtų nustatyta pažeidimo metu transporto priemonę vairavusio asmens tapatybė iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų, nors toks veiksmas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio byloje nėra būtinas.
8. Asmens, kuriam byla nutraukta, D. D. atstovas advokatas D. Kurpavičius atsiliepime prašo prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodoma:
8.1. Pateiktas pareiškimas yra nepagrįstas. D. D. nevairavo transporto priemonės nurodytu laikotarpiu. Pažymėtina, jog 2022 m. gruodžio 1 d. panaudos sutartimi D. D. suteikė UAB „D“ (panaudos gavėjai) neatlygintinai terminuotai valdyti minėtą transporto priemonę ir ja naudotis, šia priemone naudojosi įvairūs bendrovės darbuotojai, taip pat minėta transporto priemonė naudota UAB „D“ ūkinėje komercinėje veikloje, t. y. tikroji transporto priemonės valdytoja ir naudotoja yra UAB „D“. Taigi transporto priemonę galėjo vairuoti ir kitas asmuo.
8.2. Pažymėtina, kad D. D. įvykdė pareigą nurodyti transporto priemonę vairavusį asmenį, jeigu ne jis pats vairavo transporto priemonę: atsakomybėn traukiamas asmuo D. D. po to, kai gavo policijos pranešimą apie neva padarytą teisės pažeidimą, informavo, jog jis negali nurodyti, kuris konkretus įmonės darbuotojas vairavo transporto priemonę, kadangi nuo pažeidimo padarymo buvo praėjęs ženklus laiko tarpas; kartu D. D. paprašė policijos pareigūnų pateikti nuotrauką ar kitus duomenis, kad būtų galima identifikuoti pažeidimą padariusį asmenį, tačiau informacija jam nebuvo pateikta.
8.3. Apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi stacionariu greičio matuokliu užfiksuotomis fotonuotraukomis, nes jų kokybė tokia prasta, kad nustatyti automobilį vairavusio asmens nėra galimybės. Kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti asmens kaltę, byloje nėra, todėl apygardos teismo sprendimas administracinio nusižengimo teiseną nutraukti buvo pagrįstas. Institucija, neatlikusi ekspertinio tyrimo, negalėjo remtis prastos kokybės nuotrauka ir konstatuoti, kad automobilį vairavo D. D.
8.4. Apylinkės teismas visiškai neanalizavo ir nevertino D. D. parodymų, taip pat neapklausė liudytojo R. T. (asmens, kuris galimai vairavo transporto priemonę pažeidimo padarymo metu). Taigi D. D. buvo nubaustas remiantis prielaidomis, o to nepakanka asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
9. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. Giršvildo prašymas tenkintinas.
Dėl visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo bei įrodymų vertinimo (ANK 567, 569 straipsniai)
10. Institucijos atstovas prašyme nurodo, kad apygardos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, jų negretino tarpusavyje, taip pažeidė ANK 569 straipsnio 1 dalį ir D. D. nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį. Byloje nustatyta, kad 2023 m. gegužės 1 d. automobilio BMW vairuotojas nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 77 km/val., t. y. važiavo 127 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Šis pažeidimas užfiksuotas greičio matuokliu „Poliscan FM1“ Nr. 955281 ir atitinka ANK 416 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį. Nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje teismai skirtingai nusprendė, kas vairavo greitį viršijusį automobilį, t. y. ar D. D., ar kitas asmuo, ir atitinkamai taikė arba ne administracinę atsakomybę pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį.
11. Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad jų visuma yra pakankama išvadai, jog pažeidimo metu automobilį vairavo D. D., o ne kitas asmuo. Apylinkės teismas nurodė, kad, siekiant identifikuoti asmenį, vairavusį automobilį, ir lyginant greičio matavimo prietaisu užfiksuotą nuotrauką su Lietuvos Respublikos gyventojų registre esančia nuotrauka, matyti, jog D. D. veido bruožai (kurie yra išskirtiniai) nuotraukoje žymiai panašesni negu asmens, kuris, D. D. teigimu, neva tuo metu vairavo automobilį (R. T.). Todėl apylinkės teismas pripažino, kad įrodymų visuma patvirtina, jog D. D. Institucijos nutarimu teisėtai ir pagrįstai nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį.
12. Apygardos teismas panaikino apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį D. D. nutraukė. Apygardos teismas nutarime konstatavo, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančiu greičio matuokliu užfiksuotų skaitmeninių įvykio fotonuotraukų kokybė yra prasta, todėl nėra galimybės vien remiantis fotonuotraukomis objektyviai konstatuoti, jog aptariamo pažeidimo metu automobilį vairavo būtent D. D.; be fotonuotraukų, nėra kitų duomenų, kuriais būtų galima remtis grindžiant asmens kaltę.
13.Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM1LTY0OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-35-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-35-648/2021">2AT-35-648/2021</a>, 2AT-2-303/2022, AT-26-697/2024).
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis objektyvus įrodymas tokio pobūdžio bylose, kuris leidžia spręsti, kas vairavo automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu, yra greičio matuokliu užfiksuotos skaitmeninės pažeidimo fotonuotraukos, tačiau tai nereiškia, jog nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes neturi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma. Esant abejonių dėl fotonuotraukų kokybės ir skirtingo vertinimo, ar galima pagal fotonuotrauką identifikuoti asmenį, būtent įrodymų visumos vertinimas leidžia nustatyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą. Įvertinusi byloje esančius duomenis ir teismų pateiktus argumentus, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo atliktam įrodymų vertinimui ir išvadoms.
15. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas įtikinamais ir logiškais argumentais atmetė D. D. versiją, kad įvykio metu jo vardu registruotą automobilį BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo R. T. Apylinkės teismas, kaip to reikalaujama ANK 569 straipsnio 5 dalyje, įrodymus įvertino išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas aplinkybes, juos susiejęs į vientisą loginę grandinę, atsižvelgdamas ne tik į subjektyvius D. D. teiginius apie automobilį vairavusį asmenį, bet ir į objektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės priimant teisingą sprendimą byloje.
16. Kaip nustatyta byloje, D. D. sau priklausantį automobilį BMW pagal panaudos sutartį neatlygintinai valdyti ir naudotis perdavė UAB „D“, kurioje pats ir dirba nuo 2008 m. Apylinkės teismas, vertindamas, kad D. D. yra baustas keturis kartus už KET pažeidimus, padarytus būtent su šiuo BMW automobiliu, draudimo sutartys sudarytos jo vardu, nusprendė, kad faktiškai paminėtu automobiliu naudojosi pats D. D. Teismas akcentavo, kad per pastaruosius penkerius metus už greičio viršijimą D. D. baustas daugiau kaip dvidešimt kartų, pagrįstai nurodė ir tai, jog administracinio nusižengimo padarymo vieta yra Klaipėdoje, Medelyno g., netoli D. D. gyvenamosios vietos, o UAB „D“ buveinė yra gerokai toliau nuo administracinio nusižengimo padarymo vietos.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismas minėtų aplinkybių apie D. D. anksčiau padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir nagrinėjamo nusižengimo padarymo vietą nevertino, taip pat nevertino jo siekio administracinę atsakomybę perkelti kitam asmeniui, o akcentavo tik tai, kad, be administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų, kitų duomenų, kuriais būtų galima remtis grindžiant asmens kaltę, nėra, o nuotraukos neva yra prastos kokybės, joms įvertinti reikalingos specialios žinios, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
18. Pagal ANK 593 straipsnio 1 dalį, administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti procesinius veiksmus, taip pat paskirti ekspertizę arba gauti specialisto paaiškinimus. Tačiau, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas turi ribas, specialieji tyrimai skirtini esant būtinumui, o teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-788/2023). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė, jog nuotrauka, kurioje greičio matavimo prietaisu užfiksuotas transporto priemonės BMW vairuotojo atvaizdas, yra pakankamos kokybės, kad Institucija, tirianti tokius nusižengimus ir naudojanti tam savo turimą skaitmeninę įrangą, galėtų identifikuoti automobilį vairavusį asmenį. Tai byloje ir buvo padaryta: palyginus skaitmeninę greičio matuokliu padarytą nuotrauką su administracinio nusižengimo byloje esančia D. D. nuotrauka, gauta iš valstybinių registrų, pagal veido bruožų visumą (ausys, skruostų forma, antakiai, nosies forma, smakras ir t. t.) Institucija nusprendė, jog pažeidimo padarymo metu vairavo D. D. Apylinkės teismas sutiko su tokiu Institucijos vertinimu, kaip jau buvo minėta, įvertinęs ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, o vertindami įrodymus, pažeidimų jie nepadarė.
19.Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent Institucijos ir apylinkės teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas atitinka ANK 567, 569 straipsnių reikalavimus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarimą, kuriuo D. D. nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį.
Palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Olegas Fedosiukas
Algimantas Valantinas
