Baudžiamoji byla Nr. 2K-42-719/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04096-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.6; 2.1.7.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 29 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžiu K. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1481 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, K. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vienerius metus nesiartinti prie nukentėjusiosios H. O., jos gyvenamosios ir darbo vietos arčiau nei 500 metrų atstumu. Nukentėjusiosios H. O. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš K. A. priteista jai 3000 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur proceso išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 29 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalis, kuria H. O. priteista 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pakeista ir priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 1500 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. K. A. pagal BK 1481 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. prieš aiškiai išreikštą buvusios sugyventinės H. O. valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai ją persekiojo: 2021 m. gruodžio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kelis kartus per dieną iš jam priklausančio telefono skambino H. O., provokavo uždavinėdamas klausimus apie jos asmeninį gyvenimą, taip sukeldamas neigiamą poveikį jos emocinei būsenai; 2021 m. gruodžio 9 d. nuo 15.00 val. iki 20.00 val. ne mažiau kaip dešimt kartų skambino iš jam priklausančio telefono H. O., reikalaudamas grąžinti jai gimtadienio proga padovanotą žiedą, ir siuntė grasinamojo pobūdžio SMS žinutes; 2021 m. gruodžio 10 d. 19.40 val. H. O. grįžtant iš darbo, savo automobiliu BMW (duomenys neskelbtini) blokavo jos vairuojamą automobilį „Porsche Cayanne“ (duomenys neskelbtini) ir nuo 18.00 val. iki 20.00 val. keliolika kartų skambino, siuntė grasinamojo pobūdžio SMS žinutes iš jam priklausančių telefonų į H. O. priklausančius telefonus; 2022 m. sausio 30 d. skambino nukentėjusiajai H. O. nenustatytą skaičių kartų į jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną iš skirtingų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų telefono numerių, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 5.00 val. provokavo uždavinėdamas klausimus apie jos asmeninį gyvenimą, taip sukeldamas neigiamą poveikį jos emocinei būsenai; 2022 m. sausio 31 d. skambino nukentėjusiajai H. O. nenustatytą skaičių kartų į jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną iš skirtingų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų telefono numerių, įvairiu dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu nuo ryto iki 18.00 val., provokavo uždavinėdamas klausimus apie jos asmeninį gyvenimą, taip sukeldamas neigiamą poveikį jos emocinei būsenai; 2022 m. vasario 12 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, automobiliu persekiojo vairuojančią H. O. (duomenys neskelbtini) Kaune; 2022 m vasario 13 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val. siuntė H. O. trumpąsias SMS žinutes su bauginamojo pobūdžio tekstu, telefonu skambino nenustatytą skaičių kartų per dieną iš savo abonento numerio bei skirtingų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų telefono numerių norėdamas nukentėjusiąją įskaudinti ir įbauginti bei siekdamas ją sugniuždyti; 2022 m. vasario 14 d. nuo 7.00 val. iki 20.00 val. siuntė H. O. trumpąsias SMS žinutes su bauginamojo pobūdžio tekstu, telefonu skambino keletą kartų per dieną iš savo abonento numerio bei skirtingų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų telefono numerių H. O., norėdamas ją įskaudinti ir įbauginti bei siekdamas ją sugniuždyti; 2022 m. kovo 2 d. apie 18.45 val., neturėdamas teisėto pagrindo, laukė grįžtančios H. O. prie jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, taip sukeldamas jai didžiulį nerimą bei baimę; 2022 m. kovo 25 d. H. O. dėl K. A. sistemingo persekiojimo persikėlus į naują gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, jis 2022 m. balandžio 6 d. apie 18.00 val., neturėdamas teisėto pagrindo, laukė H. O. prie namo, vaikščiojo aplink jį, taip sukeldamas H. O. nerimą; 2022 m. balandžio 1 d. apie 14.00 val., H. O. pietaujant kavinėje „Talutti“, esančioje Taikos pr. 12, Kaune, K. A. nekviestas atsisėdo prie stalo ir, girdint pašaliniams žmonėms, užgauliojo H. O. necenzūriniais, įžeidžiančiais jos orumą žodžiais, grasino sakydamas „pamatysi, kas tau bus“; 2022 m. balandžio 8 d. nuo 11.00 val. iki 16.00 val., siekdamas emociškai paveikti H. O., jis prie jos darbovietės (duomenys neskelbtini) Kaune, sėdėjo savo automobilyje BMW (duomenys neskelbtini); 2022 m. balandžio 13 d. apie 18.30 val. prekybos centro „Rimi“, esančio Prancūzų g. 81, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjęs H. O. vairuojamą UAB (duomenys neskelbtini) automobilį „Opel Vectra“ (duomenys neskelbtini), laukė jos grįžtančios iš parduotuvės prie automobilio, grasino susidoroti, sakydamas „tu dar pamatysi, kuo viskas baigsis“. Tokiais veiksmais K. A. privertė H. O. pakeisti gyvenamąją vietą, sukėlė neigiamą poveikį jos socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis K. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 29 d. nutartį ir bylą jam nutraukti, o nukentėjusiosios H. O. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasaciniame skunde nurodoma:
2.1. Teismai netinkamai K. A. veiką kvalifikavo pagal BK 1481 straipsnio 1 dalį, nes jo veikoje nenustatyti visi objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. K. A. turėjo teisėtą pagrindą kontaktuoti su H. O., nes, nutrūkus jų, kaip sugyventinių, santykiams, siekė susigrąžinti jai padovanotą sužadėtuvių žiedą, kai nukentėjusioji jo sąmoningai negrąžino. Teisę reikalauti iš buvusios sužadėtinės grąžinti 500 Eur vertės sužadėtuvių žiedą užtikrina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.9 straipsnis. K. A. siekį susigrąžinti sužadėtuvių žiedą patvirtina šie įrodymai byloje: 2022 m. balandžio 11 d. protokole aprašyti telefoninių pokalbių įrašai, pateikti H. O., iš jų matyti, kad nuteistasis su nukentėjusiąja bendravo dėl žiedo grąžinimo; liudytojos V. K. 2022 m. liepos 27 d. apklausos protokolo duomenys, kad 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesį K. A. pasipiršo H. O. ir padovanojo jai sužadėtuvių žiedą. Šių įrodymų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neanalizavo, taigi nepagrįstai neįžvelgė teisėto pagrindo nuteistajam kontaktuoti su nukentėjusiąja buvimo.
2.2. Nukentėjusiosios pokalbių su nuteistuoju telefono įrašai neatitinka teisėtumo reikalavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 dalis), nes galimybę nukentėjusiajai pačiai įrašyti telefoninius pokalbius su nuteistuoju nurodė ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja – tai patvirtina ir jos, apklaustos kaip liudytojos, parodymai. Kai nukentėjusioji pranešė ikiteisminio tyrimo pareigūnei apie galimai neteisėtus prieš ją veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi BPK nustatytų priemonių įrodymams rinkti teisėtu būdu. Nukentėjusioji pokalbius su nuteistuoju įrašinėjo savo iniciatyva, be teismo leidimo, konkretus įrašų atlikimo laikas neaiškus, galimai siekta surinkti sau palankius įrodymus. Teismai, priimdami procesinius sprendimus, suteikė lemiamą reikšmę vieninteliam įrodymų šaltiniui, t. y. nukentėjusiosios surinktiems įrodymams – telefoniniams pokalbiams, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas vertindami įrodymus.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į nuteistojo K. A. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nuteistojo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 1481 straipsnio 1 dalį, vertindami įrodymus, tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, skundžiamame nuosprendyje išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pateikė jų išsamią analizę, motyvuotas išvadas dėl jų vertinimo (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismai, spręsdami nuteistojo K. A. kaltės klausimą bei kvalifikuodami veiką, rėmėsi visais proceso metu patikrintais bylos duomenimis, vertino juos kaip visumą, iš jų ir nukentėjusiosios, vadovaujantis BPK 28 straipsnio 2 dalyje suteikta teise, nepažeidžiant įstatymų savo iniciatyva imantis nustatyti nusikalstamos veikos faktą, aplinkybes, teikiant įrodymus darytais telefoninių pokalbių įrašais, kurie buvo apžiūrėti, surašant 2022 m. balandžio 11 d. apžiūros protokolą, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, akistatos tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo duomenimis, apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, objektų apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, nuteistojo telefoninių pokalbių išklotinių duomenimis ir kt. rašytiniais įrodymais. Teismai pagrįstai konstatavo, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos surinktais teisėtais bei pakankamais įrodymais, atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi.
3.2. BK 1481 straipsnio 1 dalis K. A. inkriminuota tinkamai. Nuteistasis prieš aiškiai išreikštą nukentėjusiosios valią, neturėdamas teisėto pagrindo, ją sistemingai, intensyviai ilgą laiką persekiojo – skambino, siuntė SMS žinutes, blokavo nukentėjusiosios automobilį, persekiojo automobiliu, laukė prie nukentėjusiosios namų. Savo sistemingais veiksmais nuteistasis siekė sukelti nukentėjusiajai baimę, H. O. buvo sąmoningai verčiama nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Tai, kad kasatorius kitaip nei teismai vertina nustatytas aplinkybes, daro kitokias išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, nėra pagrindas naikinti teismų procesinius sprendimus.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo K. A. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteistojo K. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 1481 straipsnio 1 dalį
5. Pagal BK 1481 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai. Šiuo baudžiamuoju nusižengimu kėsinamasi į asmens laisvę, taigi tiesioginis nusikalstamos veikos objektas – asmens valios laisvė, t. y. galimybė pasirinkti socialiai priimtiną elgesio modelį, nepriklausomai nuo kito asmens valios. BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra materialioji – ją inkriminuojant būtina nustatyti ne tik veiką, bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.
6. Objektyviai BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika pasireiškia žmogaus persekiojimu, kuriam būdinga aiškiai išreikšta žmogaus valia prieš tokius veiksmus, teisėto pagrindo atliekamiems veiksmams nebuvimas bei jų sistemingumas. Asmens persekiojimo būdai gali būti įvairūs: telefoniniai skambučiai, nuolatinis trumpųjų žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, atviras sekimas pakeliui į darbą, gyvenamąją vietą ar iš jų, laukimas vietose, kur nukentėjusysis lankosi, asmeninės informacijos skleidimas tretiesiems asmenims ir pan. Pabrėžtina, kad persekiojimo atveju baugina ne veiksmų turinys, o nesiliaujantys, nepageidautini persekiotojo veiksmai, sukeliantys psichologinę ir emocinę žalą. Tam, kad persekiojimas būtų laikomas veika, atitinkančia BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, ji turi atitikti tam tikras sąlygas, pirmiausia – neteisėti veiksmai atliekami prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią. Nesutikimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais; aiškumo požymis kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas atskirai, atsižvelgiant į atvejo aplinkybes ir kontekstą; nesutikimo išreiškimas turi būti akivaizdus kaltininkui, t. y. kaltininkas jį turi suvokti ne kaip dviprasmišką. Tokiems veiksmams taip pat neturi būti teisėto pagrindo. Persekiojimas taip pat turi būti nevienkartinis, t. y. turėti sistemingumo požymį. Sistemingumas – tai pasirinktų neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį intensyvumas, keli to paties ar skirtingo persekiotojo pasirinkto būdo veiksmai, padaryti per tam tikrą nelabai ilgą laiko tarpą ir rodantys kaltininko elgesio kryptingumą, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas.
7. Siekiant inkriminuoti BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, privaloma nustatyti ir kilusius padarinius. Šie padariniai yra alternatyvūs – gyvenamosios vietos, darbo ar mokymosi įstaigos pakeitimas, kitoks neigiamas poveikis nukentėjusio asmens socialiniam gyvenimui (pvz., susilpnėję ar nutrūkę socialiniai ryšiai) ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai (pvz., nuolatinis baimės, nerimo, nesaugumo jausmas). Svarbu pažymėti, kad tarp veikos – sistemingo persekiojimo – ir kilusių padarinių turi egzistuoti tiesioginis priežastinis ryšys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo.
8. Subjektyviai neteisėtas asmens persekiojimas pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Asmuo suvokia, kad persekioja kitą žmogų prieš aiškiai išreikštą jo valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo, sistemingai, numato, kad dėl šių veiksmų asmuo bus priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą arba bus padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar emocinei būsenai, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia). Arba asmuo suvokia, kad persekioja žmogų prieš aiškiai išreikštą jo valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo, sistemingai, ir nors nenumato, kad dėl jo neteisėtų veiksmų asmuo bus priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą arba bus padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar emocinei būsenai, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Kaltininko motyvai ir tikslai nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 1481 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, tačiau gali turėti reikšmę vertinant tyčios kryptingumą, veikos pavojingumą ir skiriant bausmę.
9. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai nustatė, jog objektyviai K. A. veika pasireiškė daugkartiniu skambinimu nukentėjusiajai telefonu, SMS žinučių siuntimu, persekiojimu automobiliu, laukimu nukentėjusiosios prie jos namų, užgauliojimu necenzūriniais, įžeidžiančiais jos orumą žodžiais. Šie veiksmai atlikti skirtingais laikotarpiais, kurie pernelyg nenutolę vienas nuo kito, nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 14 d., taigi K. A. veiksmams būdingas sistemingumas. Teismai taip pat nustatė, kad nukentėjusioji H. O. tiek žodžiu, tiek savo veiksmais nuteistajam K. A. ne kartą pareiškė nepritarimą jo veiksmams prieš ją – tai patvirtina nukentėjusiosios parodymai, garso įrašai, esantys byloje, to neneigė ir pats nuteistasis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Kasaciniame skunde teigiama, kad K. A., nors ir buvo aiškiai išreikšta H. O. valia jos nepersekioti, turėjo teisėtą pagrindą su ja kontaktuoti prieš jos valią, nes ši jam turėjo grąžinti padovanotą sužadėtuvių žiedą. Apeliacinės instancijos teismas aiškinosi šią nuteistojo versiją ir ją motyvuotai atmetė, akcentuodamas K. A. kontaktų su H. O. pobūdį, dažnumą ir turinį. Taigi veikos aspektu K. A. atliktų veiksmų neteisėtumas tinkamai įvertintas pagal BK 1481 straipsnio 1 dalį.
10. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas savo procesiniuose sprendimuose ne kartą pabrėžia K. A. žinučių siuntimą su bauginamojo pobūdžio tekstais, siekimą įbauginti nukentėjusiąją, sistemingą jos bauginimą. Pažymėtina, kad sistemingas bauginimas nėra BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyvusis požymis, o yra BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymis. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako taip pat ir tas, kas sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą. Tai, kad BK 1481 straipsnyje nurodyta veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, leidžia teigti, jog dispozicijoje įvardyti veiksmai įstatymo leidėjo yra laikomi mažiau pavojingais ir atsakomybė pagal šią teisės normą galima tik tada, kai kaltininko savo turiniu panašūs veiksmai neatitinka BK 145 straipsnio 2 dalies sudėties požymių. Siekiant nustatyti, ar asmens veika atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą sistemingą asmens bauginimą, naudojant psichinę prievartą, ar BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmens persekiojimą, turi būti vertinama, į ką tokia veika kėsinamasi: ar keliama grėsmė asmens gyvybei ir sveikatai, ar laisvei, vertinamas veiksmų intensyvumas, turinys, galimi motyvai ir tikslas, tai, kaip atliktus veiksmus suprato pats nukentėjusysis, kokie ryšiai siejo praeityje ar sieja šiuos asmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242-594/2023). Teismai pagrįstai nustatė, kad K. A. savo neteisėtais veiksmais kėsinosi į H. O. laisvę – sistemingai, prieš aiškiai išreikštą jos valią, įvairiu paros metu nukentėjusiajai skambino, rašė SMS žinutes, persekiojo automobiliu, laukė prie gyvenamosios vietos, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje. Pati nukentėjusioji aptariamus nuteistojo veiksmus taip pat suprato kaip grėsmę jos laisvei, t. y. valingam elgesio pasirinkimui.
11. Minėta, kad BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatytas baudžiamasis nusižengimas yra aprašytas materialiąja sudėtimi, taigi būtina nustatyti ir nusikalstama veika sukeltus padarinius. Iš kaltinamojo akto byloje ir teismų sprendimų matyti, kad kaltinimas padarius BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką K. A. aprašomas kiekvieną iš trylikos epizodų išanalizuojant atskirai, nurodant arba tiek veiką, tiek padarinius (nerimo, neigiamos emocinės būsenos sukėlimą) apibūdinančias aplinkybes (2022 m. gruodžio 1 d., sausio 30, 31 d., kovo 2, 25 d. epizodai), arba tik veiką apibūdinančias aplinkybes (2021 m. gruodžio 9, 10 d., vasario 12, 13, 14 d., balandžio 1, 8, 13 d. epizodai), pabaigoje nurodant, kad dėl inkriminuotų veiksmų H. O. turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, inkriminuoti veiksmai sukėlė neigiamą poveikį jos socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai.
12. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pasirinktas K. A. padarytos veikos aprašymo būdas padarinių aspektu yra netikslus, neaišku, ar visi inkriminuoti veiksmai kaip visuma, ar ir atskirai kiekvienas iš jų inkriminuojamais laikotarpiais sukėlė BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius. Bet kuriuo atveju pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomos įrodyta pripažįstamos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kiekvienas iš inkriminuojamų alternatyvių padarinių turi būti įrodinėjamas atskirai. Iš teismų sprendimų matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami pačios nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus byloje, nusprendė, kad sistemingi nuteistojo veiksmai darė neigiamą įtaką nukentėjusiosios emocinei būklei (baimės, nerimo jausmas) ir socialiniam gyvenimui (negalėjimas susikoncentruoti darbe), dėl savo emocinės būklės pablogėjimo nukentėjusioji kreipėsi profesionalios psichologinės pagalbos, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, kaip alternatyvių padarinių BK 1481 straipsnio 1 dalies aspektu, pirmosios instancijos teismo motyvai yra dviprasmiški: viena vertus, teismas nurodo, kad, pagal nukentėjusiosios parodymus, ši dar iki kaltinime nurodyto laikotarpio pakeitė savo gyvenamąją vietą (skundžiamo nuosprendžio 14 lapas), kita vertus, daro galutinę išvadą, kad H. O. dėl K. A. neteisėtų veiksmų prieš ją, t. y. kaltinime inkriminuojamų veiksmų, turėjo pakeisti gyvenamąją vietą. Aprašant faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje yra nurodyta, kad H. O. persikėlė į naują gyvenamąją vietą 2022 m. kovo 25 d., t. y. laikotarpiu, kuris patenka į kaltinime nurodytą. Be to, iš veikos faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistasis 2022 m. kovo 2 d. laukė grįžtančios H. O. prie jos namų, esančių vienu adresu, o 2022 m. balandžio 6 d. laukė nukentėjusiosios prie namo kitu adresu. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog nukentėjusioji pakeitė gyvenamąją vietą dar iki kaltinime nurodyto laikotarpio, suklydo. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčų dėl aptariamo gyvenamosios vietos pakeitimo fakto nėra, buvo keliamas klausimas tik dėl gyvenamosios vietos pakeitimo priežasties. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigė, kad nukentėjusioji gyvenamąją vietą galimai pakeitė ne dėl persekiojimo, o dėl to, kad atsisakė prisidėti prie namo, kuriame buvo jos butas, stogo remonto darbų. Atsakydamas į tokius argumentus, apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvus, kodėl ši nuteistojo versija atmetama, ir savo išvadas pagrindė byloje surinktais įrodymais – liudytojo R. G. bei nukentėjusiosios H. O. parodymais (skundžiamos nutarties 23 punktas). Apeliacinės instancijos teismas gyvenamosios vietos keitimo požymį argumentavo ir tuo, kad nukentėjusioji laiptinėje įsirengė vaizdo kameras, kuriose matėsi, kas įeina į laiptinę ir nukentėjusiosios butą, nes buvo įbauginta ir jautėsi nesaugi. Taigi, teismų nustatytas nukentėjusiosios H. O. socialinio gyvenimo, emocinės būklės pablogėjimas ir gyvenamosios vietos pakeitimas buvo tiesiogiai nulemti nuteistojo K. A. neteisėtų veiksmų prieš ją visumos, buvo tiesioginė ir pagrindinė jo nusikalstamos veikos pasekmė.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nuteistojo K. A. nusikalstamos veikos pagal BK 1481 straipsnio 1 dalį aplinkybės išdėstytos su trūkumais, kurie nekeičia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto K. A. veikos teisinio vertinimo.
Dėl BPK 20 straipsnio pažeidimų
14. Kasaciniame nuteistojo skunde teigiama, kad jo kaltė padarius BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką grindžiama tik nukentėjusiosios neteisėtai surinktais įrodymais – telefoninių pokalbių įrašais, taigi įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų. Su tokia kasatoriaus pozicija nesutiktina. Įrodinėjimo procese kasatoriaus nurodytų klaidų, kurios galėtų būti vertinamos kaip esminiai BPK 20 straipsnio pažeidimai, nepadaryta.
15. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimai rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys nėra reikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo. Tokių aplinkybių byloje nekonstatuota.
16. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų matyti, kad teismas kaip visumą vertino iš įvairių šaltinių surinktus įrodymus. K. A. veikos padarymo faktas nustatytas ne tik nuosekliais nukentėjusiosios parodymais apie neteisėtą nuteistojo padarytą jai poveikį bei jai sukeltas pasekmes, bet ir liudytojų parodymais byloje (V. G. – nukentėjusiosios bendradarbio – parodymais apie tai, kad nukentėjusioji jam pasakojo esanti persekiojama savo buvusio sugyventinio, jos psichologinė būsena darbe, koncentracijos lygis buvo blogi; R. A. – nuteistojo tėvo – parodymais apie tai, kad iš nukentėjusiosios pasakojimų žino apie jo sūnaus atliekamus veiksmus prieš nukentėjusiąją, jų poveikį, jo akivaizdoje viešoje vietoje nuteistasis yra įžeidinėjęs nukentėjusiąją; R. G. parodymais apie tai, kad nukentėjusioji koridoriuje įsirengė vaizdo kameras, kuriose matėsi, kas įeina į laiptinę bei jos butą; tyrėjos A. Kalvaitytės parodymais apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta pakankamai žinučių ir skambučių, kuriuos ši laikė duomenimis dėl K. A. padarytos nusikalstamos veikos, neliepė nukentėjusiajai atsiliepti į skambučius ir įrašinėti pokalbių; akistatos protokolu, tarnybiniais pranešimais, garso įrašais bei jų apžiūros protokolais). Taigi dėl įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos padarymo, visumos nekyla abejonių.
17. Pažymėtina, kad, pagal BK 2 straipsnį, pareiga atskleisti nusikalstamas veikas tenka prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai. Tačiau tai nereiškia, jog duomenų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai ištirti, neturi teisės sava iniciatyva teikti kiti asmenys. BPK 28 straipsnyje nustatyta nukentėjusiojo teisė teikti įrodymus, o BPK 98 straipsnyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, taip pat bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso (vaizdo) įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais. Įrodymais jie nepripažįstami tik tais atvejais, kai gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338-511/2017, 2K-168-511/2019, 2K-232-976/2019, 2K-63-511/2021). Tačiau spręsdamas, ar privataus asmens pateikti įrašai laikytini įrodymais, teismas turi ištirti, ar šie duomenys atitinka visus BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus, įvertinti tokių duomenų patikimumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-63-511/2021, 2K-119-303/2021). Be to, kiekvienu atveju vertindamas iš privataus asmens gautus jo surinktus duomenis teismas turi atsižvelgti į duomenų rinkimo aplinkybes. Skirtingai galėtų būti vertinamos situacijos, kai asmuo fiksuoja tiesiogiai su juo susijusius įvykius (pvz., įrašinėja savo asmeninius pokalbius, filmuoja savo privataus kiemo perimetrą) ir kai renka duomenis neturėdamas pateisinamo pagrindo (pvz., savo noru sekdamas kitus asmenis ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2021).
18. Kaip minėta, tais atvejais, kai duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, surenkami nedalyvaujant ikiteisminio tyrimo institucijoms ar pareigūnams, teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti tiesiogiai įstatyme neuždraustu būdu (taikomas principas – „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nustatytu būdu (taikomas principas – „leidžiama tai, kas nustatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Atsižvelgiant į baudžiamojo proceso subjektams – teisėsaugos institucijoms ir jų pareigūnams – bei privatiems asmenims paprastai taikomą skirtingą teisinį reguliavimą, aplinkybė, ar už atitinkamas slaptas priemones atsakinga valstybė, ar tik privatus asmuo, nepriklausomai veikęs savo iniciatyva, yra reikšminga sprendžiant dėl slaptų stebėjimo priemonių teisėtumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2021). Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo metu H. O. darytų telefoninių pokalbių įrašų kaip įrodymų leistinumo byloje, turi būti atsakyta į klausimą, ar garso įrašai daryti su ikiteisminio tyrimo pareigūnų žinia ir jiems kontroliuojant.
19. Bylos duomenys paneigia, kad nukentėjusioji, darydama telefoninių pokalbių įrašus, būtų vykdžiusi teisėsaugos institucijos užduotį. Iš 2022 m. gruodžio 1 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusioji, duodama parodymus teisme, teigė, jog „dar iki gruodžio mėnesio ji kreipėsi į buvusį pareigūną, klausė, ką daryti, į policiją dar nebuvo kreipusis. Jis sakė rinkti įrodymus, įrašinėti pokalbius ir žinutes. 2022 m. sausio mėnesį kreipėsi į policiją, policija sakė ir toliau įrašinėti. K. A. pasakė, kad nuo gruodžio 1 dienos pokalbiai įrašinėjami“ (4 t., b. l. 10). Taigi, nukentėjusioji pokalbius, kurių dalyviai buvo tik ji pati ir nuteistasis, pradėjo įrašinėti savo iniciatyva dar iki to laiko, kol kreipėsi į policiją. Net ir tuo atveju, jei vėliau policijai buvo žinoma apie tokius nukentėjusiosios veiksmus, ta aplinkybė šioje konkrečioje byloje nagrinėjamu atveju nelemia tokių priemonių neteisėtumo, kadangi pareigūnai jokių veiksmų, kurie suteiktų pagrindą manyti, kad nukentėjusioji vykdė teisėsaugos institucijos užduotį, neatliko. Nebuvo teikiamos techninės priemonės pokalbiams fiksuoti, nėra duomenų, kad pokalbiai būtų įrašinėjami teisėsaugos pareigūnų iniciatyva. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji visiškai neieškojo kontaktų su nuteistuoju, nerodė noro su juo bendrauti, pati jam neskambino, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad surinktų papildomus įrodymus, nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji būtų provokavusi nuteistąjį padaryti nusikalstamą veiką. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji darė įrašus siekdama apsisaugoti, apginti savo teises ir pateikti nuteistojo prieš ją daromos nusikalstamos veikos įrodymus.
20. Teismų praktikoje konstatuojama, kad kai kurių kategorijų nusikalstamos veikos, pvz., dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo, smurto artimoje aplinkoje, yra latentiškos, vyksta dažnai tik dviejų asmenų – kaltininko ir nukentėjusiojo akivaizdoje. Nuo jų nukentėję asmenys dėl įvairių priežasčių bijo arba vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos, neturėdami jų pareiškimus patvirtinančių duomenų, o tokius duomenis surinkti padedant teisėsaugos institucijoms sunku ar kartais net neįmanoma. Todėl tokiais atvejais, kai nukentėjęs asmuo, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, fiksuoja ir teisėsaugos institucijai pateikia savo ir kaltininko pokalbių įrašus ar kitus savo paties įstatymo neuždraustu būdu surinktus duomenis, patvirtinančius kaltininko nusikalstamą veikimą, tai nelaikytina neproporcingu kaltininko teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 9 dalyje, suvaržymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021).
21. Ištyrus ir sugretinus įrodymų visetą, teismams dėl aptariamų nukentėjusiosios pateiktų duomenų tikrumo abejonių nekilo. Su teismų padarytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Įstatymai nedraudžia įrašinėti savo ir trečiojo asmens pokalbių, teikti tų pokalbių įrašų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Be to, šį įrodymą nukentėjusioji pateikė realizuodama savo procesinę teisę, įtvirtintą BPK 28 straipsnio 2 dalyje. Taigi nukentėjusiosios pateikti jos pokalbių su nuteistuoju įrašai pagrįstai buvo pripažinti gautais leistinu būdu ir juose esantys duomenys pagrįstai vertinti kartu su kitais byloje surinktais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo kaltė grindžiama ne vien garso įrašais, bet ir kitais įrodymais, aptartais pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Pažymėtina, kad nuteistasis ir jo gynėjas turėjo galimybę dalyvauti ištiriant visus šiuos įrodymus teismo posėdyje, pateikti nukentėjusiajai klausimų ir teisme šiuos įrodymus ginčyti.
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nenustatyta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sutrukdę priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje. Nuteistojo teisės šioje byloje nebuvo suvaržytos labiau, nei tai buvo būtina tiriant nusikalstamą veiką, ir patirti privatumo pažeidimai šioje byloje nebuvo neproporcingi. Todėl, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo K. A. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Artūras Ridikas
