Baudžiamoji byla Nr. 2K-35-976/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12013-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.7.4.4; 2.4.2.1; 2.4.5.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinis skundas dėl Tauragės miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio.
Tauragės miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniems mėnesiams ir 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iš A. K. priteista: 1) nukentėjusiesiems S. K. 2049,78 Eur, E. Š. 25 586,15 Eur, K. V. Š. 25 586,15 Eur žalai atlyginti dėl neatlygintos Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu solidariai iš UAB „Agrolira“ ir R. B. priteistos žalos; 2) nukentėjusiajai S. K. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 61 496,10 Eur turtinei žalai atlyginti; 4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 49 332,40 Eur turtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. K. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) už tai, kad iššvaistė svetimą turtą, būtent:
1.1. būdamas UAB „Agrolira“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalinimus, nustatytus 2015 m. balandžio 22 d. darbo sutartyje Nr. 11, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdamas materialiai atsakingas už Bendrovės grynųjų pinigų tvarkymą ir operacijų grynaisiais pinigais kasoje bei lėšomis Bendrovės banko sąskaitose atlikimą, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą – UAB „Agrolira“ priklausantį turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., disponuodamas Bendrovės lėšomis, kaip atskaitingas asmuo nepateikė 5503,66 Eur išlaidas pateisinančių dokumentų; pagal 2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AGR, Nr. 0000006, pardavė Bendrovei priklausantį savaeigį motorinį laivą „Pontoon“ UAB „Rembuta“ už 12 100 Eur (su PVM), t. y. už 5833,60 Eur mažesnę kainą nei jo likutinė vertė.
1.2. Taip laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. A. K. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą – UAB „Agrolira“ priklausantį turtą, bendros 11 337,26 Eur vertės.
2. Taip pat A. K. nuteistas pagal BK 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams, būtent:
2.1. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „Agrolira“ direktorius, būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, tikslų įgyvendinimą ir atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą, UAB „Agrolira“ priklausantį turtą, atlikdamas Bendrovės valdymo funkcijas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, sumažino Bendrovės lėšas, t. y. 2018 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderiu pagrindė 160 000 Eur avanso išmokėjimą direktoriui A. K. prekėms pirkti, 2018 m. kovo 14 d. turint 10 961,34 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, 1687,98 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, 146 389,49 Eur pradelstų kreditinių įsiskolinimų ūkio subjektams, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. kovo 22 d. apskaitos dokumentais pagrindė 9400 Eur paskolos suteikimą direktoriui A. K.; laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. nepatvirtino pinigų sumokėjimo į kasą tvarkos ir terminų ir dėl to nepanaudotas lėšas laikant pas atskaitingą asmenį direktorių A. K.; pagal 2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AGR, Nr. 0000006, pagrindė savaeigio motorinio laivo „Pontoon“ pardavimą už mažesnę 5833,60 Eur kainą nei likutinė vertė ir laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. apskaitos registruose be dokumentinio pagrindo užregistravo atskaitingų asmenų iš viso 5503,66 Eur lėšų panaudojimą, taip padarius Bendrovei iš viso 11 337,26 Eur nuostolį; 2019 m. vasario 18 d. negavus iš UAB „Rembuta“ 12 100 Eur lėšų, kuriomis buvo galima sumokėti įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; nuo 2019 m. balandžio mėn. Bendrovės veiklą perkėlus ir tęsiant UAB „Kalibrus“; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. 13 proc. padidėjus darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms, 2,7 karto padidėjus baudų ir delspinigių sąnaudoms pajamoms uždirbti, pardavimo pajamoms (241 362 Eur) uždirbti deklaravus 2 kartus didesnes sąnaudas, taip UAB „Agrolira“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. esant sunkios ekonominės padėties – Bendrovės veiklos efektas (pardavimo pajamos) nepadengė šios veiklos sąnaudų ir dėl to UAB „Agrolira“ negalėjo sukurti reikiamo skolų ekonominio padengimo, 2019 m. lapkričio 12 d. pradelstiems įsipareigojimams sudarant 334 409,17 Eur (2019 m. gruodžio 18 d. balanse deklaruota iš viso turto – 64 235 Eur).
2.2. Taip A. K., priėmęs ekonomiškai nenaudingus sprendimus, atitraukęs Bendrovės apyvartines lėšas, neužtikrinęs jų grąžinimo, sąmoningai blogai valdydamas Bendrovę, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. sumažinęs galimybę atsiskaityti su kreditoriais, taip pat ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 28 330,36 Eur, neketindamas vykdyti įsipareigojimų ir pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalį, turėdamas pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. nemokėjo pagal Tauragės apylinkės teismo vykdomuosius raštus K. V. Š. 25 586,16 Eur, E. Š. 25 586,16 Eur, turėdamas trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. nemokėjo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, į valstybės biudžetą, tai lėmė 2019 m. lapkričio 12 d. UAB „Agrolira“ tapimą nemokia ir nulėmė UAB „Agrolira“ bankrotą, dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams, kurių iš viso 443 915,49 Eur sumos kreditoriaus reikalavimai patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi.
3. Be to, A. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, būtent:
3.1. būdamas UAB „Agrolira“ direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už Bendrovės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., veikdamas per UAB „Agrolira“ buhalterę E. B., nesuvokiančią A. K. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų ir dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines finansines operacijas, taip apgaulingai tvarkė UAB „Agrolira“ buhalterinę apskaitą:
3.2. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 17 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) atskaitingo asmens darbuotojo V. J. 70 864,04 Eur nepanaudoto avanso grąžinimo į Bendrovės kasą;
3.3. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 17 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) 70 864,04 Eur išmokėjimo atskaitingam asmeniui direktoriui A. K.;
3.4. apskaitos registruose 2018 m. sausio 2 d. neužregistravo atskaitingo asmens direktoriaus A. K. 160 000 Eur įsiskolinimo Bendrovei pagal 2018 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 127, kuriuo pagrindė 160 000 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą direktoriui A. K., mokėjimo pagrinde nurodydamas „avansas prekėms“;
3.5. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. be dokumentinio pagrindo užregistravo iš viso 160 000 Eur paskolos suteikimą direktoriui A. K.;
3.6. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. apskaitos registruose užregistravo be dokumentinio pagrindo, nurodydamas pagal „barterines pažymas“, 179 Eur įsiskolinimo sumažėjimą tiekėjai UAB „Draisa“;
3.7. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. apskaitos registruose 29 atvejais užregistravo be dokumentinio pagrindo, nurodydamas pagal „barterines pažymas“, 5324,66 Eur įsiskolinimo sumažėjimą atskaitingam asmeniui direktoriui A. K.;
3.8. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m liepos 31 d. užregistravo atskaitingo asmens K. K. įsiskolinimo sumažėjimą iš viso 4184,48 Eur pagal ūkio subjektų pinigų sumokėjimą ūkio subjektams patvirtinančius dokumentus.
3.9. Dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Agrolira“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 12 d. nutartį, kuria atmestas nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinis skundas, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismui nepašalinus byloje esančių prieštaravimų, neįvertinus gynybos papildomai pateiktų duomenų, nesiėmus visų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai, kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, dėl to byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taip pat netinkamai išsprendus nukentėjusiosios S. K. pareikšto civilinio ieškinio klausimą ir nagrinėjamoje byloje teismų sprendimais iš esmės pakeitus kitoje baudžiamojoje byloje priimtą, įsigaliojusį ir vykdomą nuosprendį, buvo padarytas esminis BPK 346 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Be to, nukentėjusiajai S. K. priteista atlyginti 3000 Eur neturtinę žalą, kurios nesukėlė A. K. nusikalstamos veikos. Dėl nurodytų pažeidimų skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
4.2. Nagrinėjamoje byloje pateiktoje į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytos L. Rupeikienės 2023 m. rugpjūčio 19 d. konsultacinėje išvadoje dėl UAB „Agrolira“ veiklos 2018–2019 metais nurodytos aplinkybės iš esmės prieštarauja byloje esančioms 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadose nurodytoms aplinkybėms. Pirma, konsultacinėje išvadoje nurodytos kitos UAB „Agrolira“ nemokumo priežastys, priešingai nei 2021 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje, nurodyta, kad Bendrovė nemoki tapo 2019 m. lapkričio 12 d. kitoje baudžiamojoje byloje priėmus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendis, kuriuo solidariai iš R. B. ir UAB „Agrolira“ buvo priteista I. Š. 5000 Eur, B. Š. 5000 Eur, S. K. 5000 Eur, E. Š. 40 000 Eur, K. V. Š. 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat konsultacinėje išvadoje paneigta specialisto išvada, kad pagal UAB „Agrolira“ apskaitos duomenis negalima nustatyti Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šie esminiai prieštaravimai tarp specialisto išvados ir konsultacinės išvados nebuvo pašalinti. Bylą nagrinėjant teisme buvo apklausta tik specialisto išvadas parengusi specialistė R. Kniukštienė, o konsultacinę išvadą parengusią ekspertę L. Rupeikienę atsisakyta apklausti. Be to, konsultacinėje išvadoje nurodytos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos kartu su kitais bylos įrodymais.
4.3. Sprendžiant A. K. atsakomybės pagal BK 209 straipsnį klausimą, buvo netinkamai nustatytos priežastys, nulėmusios UAB „Agrolira“ bankrotą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, ne sąmoningai blogas įmonės valdymas nulėmė Bendrovės nemokumą, o būtent kitoje baudžiamojoje byloje priimtas sprendimas, kuriuo iš Bendrovės buvo priteista atlyginti neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartyje nurodytos aplinkybės, kad Bendrovės debetinė skola atsirado dar 2019 m. vasario 21 d. teismui priėmus procesinį sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
4.4. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neįvertino nuteistojo A. K. gynėjo tarp Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomų UAB „Agrolira“ buhalterinės apskaitos dokumentų rastų ir teismui pateiktų pirminių apskaitos duomenų – PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu buvo užregistruotas 179 Eur įsiskolinimo sumažėjimas tiekėjai UAB „Draisa“ (pirktas pjūklas) ir 5324,66 Eur įsiskolinimo sumažėjimas atskaitingam asmeniui direktoriui A. K.. Būtent dėl šių dokumentų nebuvimo A. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
4.5. Iš nuteistojo A. K. priteista atlyginti kitoje baudžiamojoje byloje Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu S. K., E. Š. ir K. V. Š. solidariai iš UAB „Agrolira“ ir R. B. priteistą ir neatlygintą žalą, nors minėtu Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu iš A. K. žalos atlyginimas nebuvo priteistas. Taip buvo pakeistas įsiteisėjęs ir jau pradėtas vykdyti teismo sprendimas kitoje baudžiamojoje byloje ir pažeistos BPK 346 straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu žalos atlyginimas priteistas tik iš vieno A. K., o Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu kitoje baudžiamojoje byloje žalos atlyginimas priteistas solidariai iš UAB „Agrolira“ ir R. B.. Taip nesilaikyta nuostatos, kad bendrai žalą padarę asmenys atsako solidariai, pažeista kreditoriaus teisė reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, bei skolininko teisė reikalauti, jei visų nuostolių atlyginimas išieškomas iš jo, nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių – lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė.
4.6. Nukentėjusiajai S. K. priteista atlyginti 3000 Eur neturtinė žala siejama su jos patirtais dvasiniais išgyvenimais, įtampa, ieškant teisinės pagalbos dėl teismo priteisto žalos atlyginimo mažamečiams vaikams ir jai išieškojimo iš UAB „Agrolira“. Taigi, šie padariniai kilo ne dėl nuteistojo A. K. veikų, todėl priteisiant neturtinės žalos atlyginimą iš A. K. buvo pažeistos BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad galima reikalauti atlyginti tik turtinę ar neturtinę žalą, patirtą dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos.
4.7. Netinkamas baudžiamojo įstatymo (BK 222 straipsnio 1 dalies) taikymas grindžiamas tuo, kad A. K. nuteistas už veiksmus, kurių nepadarė. Buhalterinės apskaitos tvarkymas ir jos organizavimas yra netapačios sąvokos. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą A. K. įvykdė – pasamdė buhalterę E. B., apskaitininkę D. P.. Pagal cituojamą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014) ir galiojusią Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako įmonės buhalterinę apskaitą tvarkantys asmenys. Ūkio subjekto vadovas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tik tada, jei pateikia nekaltam asmeniui, atsakingam už buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingus, suklastotus apskaitos dokumentus. Pagal nuteistojo A. K. ir liudytojo K. K. parodymus, Bendrovės buhalterė E. B. buhalterinę apskaitą tvarkė pagal savo nuožiūrą, jokių nurodymų, kaip ir ką daryti, A. K. jai nedavė. Pirmosios instancijos teisme E. B. nurodė, kad visus įrašus buhalterinėje apskaitoje darydavo tik esant dokumentiniam pagrindui. Specialistė R. Kniukštienė nurodė, kad pirminiai UAB „Agrolira“ dokumentai buvo pateikti, bet buhalterė operacijas registravo nenurodydama pirminio apskaitos dokumento. Be to, tarp saugomų UAB „Agrolira“ buhalterinės apskaitos dokumentų buvo rasti ir teismui pateikti pirminiai apskaitos dokumentai, kurių pagrindu UAB „Agrolira“ apskaitos registruose buvo užregistruotas 179 Eur įsiskolinimo sumažėjimas tiekėjai UAB „Draisa“ ir 5324,66 Eur įsiskolinimo sumažėjimas atskaitingam asmeniui direktoriui A. K.. Atsižvelgiant į tai, A. K., pateikęs tikrus, o ne suklastotus (fiktyvius) pirminius apskaitos dokumentus, negali būti atsakingas už buhalterės veiksmus neįtraukus į apskaitą jo pateiktų pirminių apskaitos dokumentų.
4.8. Kaltinimas A. K. iššvaisčius UAB „Agrolira“ turtą – pinigus buvo paneigtas pateikus pirminius apskaitos dokumentus, pateisinančius tą išlaidų sumą, už kurios iššvaistymą nuteistas A. K.. Dėl savaeigio motorinio laivo „Pontoon“ pardavimo už 5833,60 Eur mažesnę kainą nei jo likutinė vertė pažymima, kad turto likutinė vertė ir jo rinkos vertė yra skirtingos sąvokos ir turto pardavimas mažesne kaina nei likutinė jo vertė savaime nesuponuoja Bendrovei padarytos žalos. Likutinė vertė yra suma, gauta iš nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus amortizacijos sumą, sukauptą per visą jo naudingumo laiką, pridėjus visus šio turto vertės padidėjimus ir atėmus visus jos sumažėjimus. Likutinę turto vertę nustato įmonė (viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintas 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“). Turto arba verslo rinkos vertė – tai pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Remiantis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, 6.156 straipsnio 1 dalimi, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sandorio pinigų sumą (kainą). Nagrinėjamu atveju UAB „Rembuta“, kaip pirkėja, ir UAB „Agrolira“, kaip pardavėja, susitarė dėl savaeigio motorinio laivo kainos. Duomenų, kad buvo ir daugiau šį laivą norėjusių pirkti asmenų, tuo labiau sutikusių mokėti didesnę kainą, nei sumokėta UAB „Rembuta“, byloje nėra. Byloje nėra ir duomenų, kad savaeigio motorinio laivo vertė buvo mažesnė nei jo likutinė vertė. Nėra paneigti nuteistojo A. K. ir liudytojo K. K. parodymai, kad laivo būklė buvo prasta, buvo sugedęs laivo variklis, kuris sudaro didžiąją laivo kainos dalį, laivas nebuvo skirtas pajamoms uždirbti. Taigi, bylos duomenys nepatvirtina, kad laivo vertė buvo atlyginta aiškiai neteisingai. Teismai priešingą išvadą, kad laivas parduotas mažesne kaina nei likutinė jo vertė, padarė remdamiesi tik prielaidomis, įrodymų, paneigiančių šią A. K. inkriminuotą aplinkybę, nebuvimu, taip pažeisdami in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą.
4.9. Patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, kurios yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus (pavyzdžiui, be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013, 2K-508-976/2015, 2K-46-699/2018, 2K-241-942/2022). UAB „Rembuta“ yra veikianti, moki įmonė, jos atstovų duomenys buvo ir yra žinomi. UAB „Agrolira“ bankroto procedūros metu galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas nustatė bankroto administratoriui pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Tačiau nei UAB „Agrolira“ bankroto administratorius, nei kreditoriai ieškinio dėl pirmiau nurodyto sandorio pripažinimo negaliojančiu nepateikė. Jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pasunkintos galimybės ginti galimai pažeistas UAB „Agrolira“, jos kreditorių teises civilinio proceso tvarka, byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas visų šių aplinkybių nevertino ir nepasisakė dėl jų reikšmės sprendžiant, ar A. K. pagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymą.
4.10. Be kita ko, skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo įsigalioję BK pakeitimai, kuriais buvo pakeistos ir BK 184 straipsnio 1 dalies, 209 straipsnio, 222 straipsnio 1 dalies nuostatos. Įsigalioję pakeitimai vertintini nevienareikšmiškai, nes vienais jų nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis lengvinama (papildomai nustatant galimų skirti alternatyvių bausmių rūšių), o kiti pakeitimai (nustatant papildomus nusikalstamos veikos sudėties požymius) gali būti vertinami kaip sunkinantys teisinę padėtį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to, kokia konkreti baudžiamojo įstatymo redakcija taikytina nagrinėjamoje byloje, nepasisakė.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. K. gynėjo advokato G. Danėliaus kasacinį skundą tenkinti iš dalies ir A. K. nusikalstamą veiką iš BK 184 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuoti į BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), paliekant nepakeistas bausmes, paskirtas už kiekvieną nusikalstamą veiką, ir nepakeistą galutinę subendrintą bausmę. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad byloje buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 346 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai, netinkamai įvertinus įrodymus, nesiėmus visų priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, išsprendžiant nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio klausimą pakeitus kitoje baudžiamojoje byloje priimtą, įsigaliojusį ir vykdomą teismo sprendimą.
5.2. Kasacinio skundo argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko ir yra nenagrinėtini. Vien tai, kad teismai įrodymus vertino kitaip nei kasatorius, nereiškia, jog įrodymai įvertinti pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Kita vertus, kasatoriaus teiginiai, kad byloje nebuvo visapusiškai ištirtos ir nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, yra deklaratyvūs, neatitinka bylos medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas ne tik pakartotinai patikrino byloje surinktus įrodymus, bet ir ėmėsi priemonių papildomiems įrodymams surinkti tam, kad pašalintų abejones dėl Bendrovės nemokumo momento ir priežasčių, visus įrodymus, ištirtus tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atlikus papildomą įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
5.3. Priešingai nei teigia kasatorius, byloje nebuvo pagrindo atlikti gynybos prašomų įrodymų tyrimo veiksmų, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos remiantis kitų bylos duomenų visuma. Teisme apklausta specialistė R. Kniukštienė paaiškino, kad atlikdama ūkinės finansinės veiklos tyrimą įvertino ir gynėjo pateiktus papildomus dokumentus, taip pat paaiškino, kad ekspertė konsultacinę išvadą pateikė tik pagal dalį dokumentų, o specialistė vertino visus jai perduotus ir net ilgesnio laikotarpio dokumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo apklausti konsultacinę išvadą pateikusią ekspertę L. Rupeikienę, nes jos paaiškinimais nebūtų nustatyta jokių naujų bylai reikšmingų aplinkybių.
5.4. Taip pat nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl BPK 346 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nagrinėjamoje byloje priteisus žalos atlyginimą tik iš A. K., o kitoje baudžiamojoje byloje žalos atlyginimas buvo priteistas solidariai iš UAB „Agrolira“ ir R. B.. Priešingai nei teigia kasatorius, nagrinėjamoje byloje civilinio ieškinio klausimas negali būti sprendžiamas ir dėl kitų trečiųjų asmenų, kurie nagrinėjamoje byloje nedalyvauja. Kasatoriaus nurodytas procesas kitoje byloje yra atskiras ir turi būti vykdomas atskirai. A. K., atlyginęs žalą nukentėjusiesiems, sumokėtas pinigų sumas galės išsiieškoti iš kitų asmenų pasinaudodamas regreso teise.
5.5. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad A. K. tinkamai realizavo pareigą organizuoti apskaitos tvarkymą ir negali atsakyti už tai, kaip buhalterė tvarkė buhalterinę apskaitą. Kasaciniame skunde siaurinamai aiškinami teismų praktikoje aptarti BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai. Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonės vadovas atsako ne tik tada, kai teikia buhalterei suklastotus dokumentus, bet ir tuo atveju, kai jis paslepia reikšmingus dokumentus arba tokių dokumentų nepateikia apskaitą tvarkančiam subjektui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. naudojo apgaulę prieš buhalterę ir apskaitininkę, manipuliavo jų patiklumu, nurodė, kam ir kiek pinigų pervesti, kaip tai įforminti, nuslėpė tikrąjį grynųjų išlaidavimą ir lėšų panaudojimą. Nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir A. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas.
5.6. Dėl kasaciniame skunde nurodytų PVM sąskaitų faktūrų, kurios buvo rastos saugomos policijos komisariate ir neva nebuvo įvertintos, apklausta specialistė R. Kniukštienė paaiškino, kad atlikdama tyrimą šiuos dokumentus matė ir vertino, jie nekeičia jos išvados, kad A. K. nepagrindė jam perduotų (išlaiduotų) 5503,66 Eur panaudojimo. Dėl savaeigio motorinio laivo „Pontoon“ pardavimo pažymima, kad Bendrovei nuostolingas sandoris be konkretaus ilgalaikio turto vertinimo, be inventorizacijos ir be akcininkų sutikimo sudarytas tyčia per pigiai, nes turtas perduotas UAB „Rembuta“, kurios vienintelis akcininkas yra nuteistojo tėvas K. K.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad laivo vertė buvo mažesnė nei jo likutinė vertė, kas nagrinėjamu atveju pateisintų laivo pardavimą. Teismai pagrįstai atmetė gynybos teiginius, kad laivo pardavimą neva pateisina tai, jog UAB „Agrolira“ turėjo skolų įmonei UAB „Rembuta“ ir niekas nenorėjo investuoti į laivo remontą. Tai, kad laivo variklis buvo sugedęs ir laivas nebuvo skirtas įmonės pajamoms uždirbti, savaime nepatvirtina gynybos teiginių, jog nustatyta laivo likutinė buhalterinė vertė buvo neteisinga.
5.7. Nors sudarytu sandoriu dėl laivo pardavimo pirmiausia sukuriami civiliniai teisiniai santykiai, bet esant tam tikroms sąlygoms šie santykiai gali peraugti į baudžiamuosius. Viena iš tokių sąlygų yra susijusi su kaltininko tyčiniais veiksmais, sudarant akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus ar nenaudingus sandorius ir pan., todėl nagrinėjamu atveju kasacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju yra susiklostę išimtinai civiliniai santykiai, yra nepagrįsti.
5.8. Dėl netinkamo BK 209 straipsnio taikymo kasaciniame skunde jokių teisinių argumentų, paneigiančių teismų išvadas, nėra nurodyta. Dėl šios dalies kasatorius iš esmės ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, o tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad, kvalifikuodamas A. K. veiką pagal BK 209 straipsnį, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
5.9. Sprendžiant dėl to, kokia baudžiamojo įstatymo redakcija taikytina kvalifikuojant nuteistojo A. K. padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgtina į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje griežčiausia laisvės atėmimo bausmė išliko nepakitusi, bet nustatyta daugiau alternatyvių švelnesnių bausmių, todėl šis įstatymas (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) laikytinas švelninančiu nuteistojo teisinę padėtį ir A. K. veika perkvalifikuotina pagal šiuo metu galiojančią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją. BK 184 straipsnio 1 dalies dispozicija išliko nepakitusi, bet sankcijoje nustatyta papildoma alternatyvi arešto bausmė, todėl šis baudžiamasis įstatymas (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) taip pat laikytinas švelninančiu nuteistojo teisinę padėtį ir A. K. veika perkvalifikuotina pagal šiuo metu galiojančią BK 184 straipsnio 1 dalies redakciją. Tačiau pagal BK 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) kvalifikuotos A. K. nusikalstamos veikos nėra pagrindo perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes veika atitinka šiuo metu galiojančią BK 209 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), kurios sankcijoje nustatyta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, nei nustatyta veikos padarymo metu galiojusiame BK 209 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato G. Danėliaus kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl esminių BPK pažeidimų, padarytų vertinant įrodymus ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
7. Nuteistojo A. K. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, įskaitant ekspertinių tyrimų rezultatus, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, dėl kurių A. K. nepagrįstai nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį, taip byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų dėl netinkamai išspręsto nukentėjusiosios S. K. pareikšto civilinio ieškinio – iš A. K. nepagrįstai priteista atlyginti žalą, kurios atlyginimas nukentėjusiajai jau buvo priteistas kitoje baudžiamojoje byloje, taip pat iš A. K. nepagrįstai priteista atlyginti nukentėjusiajai 3000 Eur neturtinę žalą.
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad nuteistojo A. K. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų, susijusių su netinkamu bylos išnagrinėjimu apeliacine tvarka, įrodymų vertinimu ir skundžiamos nutarties surašymu, yra pagrįsti.
9. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys. Dėl to apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Toks patikrinimas atliekamas bylą nagrinėjant pagal paduotus skundus, vadovaujantis BPK XXV skyriaus taisyklėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas suteikia plačius įgaliojimus: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-241-303/2018, 2K-48-511/2020, 2K-13-654/2023).
10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tai reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinius skundus, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu, o visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados turi būti aiškios ir pakankamai argumentuotos. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, jeigu skundas atmetamas, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-467/2013, 2K-135/2015, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-266-976/2017, 2K-117-976/2022).
11. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BPK 324 straipsnio 6 dalį, yra ne kartą pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir tiek ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, tiek pakartotinai ištirti esminę reikšmę teismo išvadoms turinčius įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir tais atvejais, kai reikia pašalinti tokius pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus, kurių neįmanoma pašalinti be įrodymų tyrimo. Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173-648/2017, 2K-141-303/2020, 2K-178-976/2021, 2K-169-976/2022).
12. Tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą, apeliacinės instancijos teismas privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų. Tik laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnio nuostatų ir nustačius visas baudžiamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes, galimas tinkamas ir teisingas baudžiamojo įstatymo klausimų išsprendimas. Teismų praktikoje esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020 ir kt.).
13. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018), t. y. ekspertizės aktas (specialisto išvada) teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Specialisto išvados (ekspertizės akto) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą (ekspertą) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017, 2K-141-697/2021).
14. Bylai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo ir jų teisinio vertinimo aspektu analogiško pobūdžio bylose kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, kad nors išvadai dėl BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą dėl nusikalstamų padarinių buvimo ar nebuvimo daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017). Teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Išvadą dėl padarinių buvimo teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788/2017, 2K-226-976/2020, 2K-260-628/2023).
15. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kurio išvadoms pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, turinio, A. K. kaltė dėl UAB „Agrolira“ turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo daugiausia yra pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu gautomis specialisto išvadomis ir jose nustatytomis aplinkybėmis. Bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su UAB „Agrolira“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, Bendrovės sudarytais sandoriais ir jų naudingumo vertinimu, Bendrovės veikla ir jos nuostolingumu, Bendrovės mokumu, nustatytos atlikus ikiteisminio tyrimo metu paskirtus UAB „Agrolira“ ūkinės finansinės veiklos tyrimus parengtose 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadose, kurias patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškinimus davusi specialistė R. Kniukštienė. Nustatyta, kad UAB „Agrolira“ buhalterinė apskaita atitinkamu laikotarpiu buvo tvarkoma nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies nuostatų, dėl to iš dalies negalima nustatyti Bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat nustatyta, kad tiriamu laikotarpiu sudarytais sandoriais buvo sumažintos Bendrovės lėšos ir turtas, tai sumažino Bendrovės galimybę atsiskaityti su kreditoriaus, dėl to Bendrovė tapo nemoki ir jai buvo iškelta bankroto byla.
16. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikta 2022 m. rugpjūčio 19 d. teismo eksperto konsultacinė išvada dėl UAB „Agrolira“ veiklos 2018–2019 metais, parengta ekspertės L. Rupeikienės. Konsultacinėje išvadoje dėl dalies bylos aplinkybių padarytos priešingos išvados, t. y. kad Bendrovės mokumui įtakos turėjo ne byloje nagrinėjami sandoriai, o Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistas UAB „Agrolira“ darbuotojas R. B., iš jo ir Bendrovės solidariai priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiesiems. Bendrovės nemokumo momentas šioje išvadoje siejamas su minėto nuosprendžio įsiteisėjimu, taip pat nurodoma, kad ūkinių operacijų fiksavimo apskaitoje netikslumai yra neesminiai ir formalūs, visos Bendrovės vadovo ir atskaitingo asmens A. K. išleistos pinigų sumos dokumentuotos ir atsispindėjo avanso apyskaitose, todėl pagal Bendrovės apskaitos duomenis galima nustatyti Bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą.
17. Nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl įrodymų vertinimo, visų pirma dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu gautomis specialisto išvadomis ir jas parengusios specialistės R. Kniukštienės paaiškinimais, kuriuos paneigia gynybos pateikta konsultacinė išvada.
18. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo A. K. gynėjas kartu su kitais dokumentais taip pat pateikė tarp ikiteisminio tyrimo įstaigoje saugomų UAB „Agrolira“ buhalterinės apskaitos dokumentų rastų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų su mokėjimą patvirtinančiais dokumentais kopijas, gynėjo teigimu, paneigiančias specialisto išvadų dalį dėl Bendrovės lėšų panaudojimo be tai patvirtinančių dokumentų. Remdamasis specialisto išvadų ir konsultacinės išvados prieštaravimais, papildomai pateiktais dokumentais, paneigiančiais dalį specialisto išvadų, nuteistojo A. K. gynėjas 2023 m. kovo 3 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė paskirti byloje ekspertizę ir taip pašalinti byloje esančius prieštaravimus. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs bylos nagrinėjimo teisme dalyvių nuomones, nutarė papildomai apklausti specialisto išvadas parengusią specialistę R. Kniukštienę. Apeliacinės instancijos teismo 2023 m. balandžio 27 d. posėdyje apklausta specialistė R. Kniukštienė patvirtino savo parengtų specialisto išvadų teisingumą, paaiškino, kad atlikdama ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo susipažinusi su visais papildomai gynybos pateiktais dokumentais, tačiau pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys ūkinę operaciją, į apskaitą nebuvo įtraukti, o ūkinės operacijos apskaitoje buvo registruojamos buhalterinių pažymų pagrindu, nenurodant pinigų sumokėjimo dokumentų, todėl jos išvados nesikeičia. Po specialistės R. Kniukštienės apklausos apeliacinės instancijos teismas nutarė netenkinti prašymo skirti byloje ekspertizę motyvuodamas tuo, kad teismo posėdyje apklausta specialistė atsakė į visus kilusius klausimus ir paaiškino, kad prieštaravimų byloje nėra.
19. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, nepaisydamas akivaizdžių byloje esančių prieštaravimų, apeliacinės instancijos teismas formaliai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl specialisto išvadų ir specialistės R. Kniukštienės paaiškinimų vertinimo, taip iš esmės neatsakydamas į nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas vertino specialisto išvadas ir specialistės paaiškinimus, taip pat konsultacinę išvadą, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pirmiau nurodytos teismų praktikos, susijusios su specialių žinių vertinimu. Nors skundžiamoje nutartyje plačiai išdėstytas byloje gautų specialisto išvados ir specialistės R. Kniukštienės paaiškinimų turinys, jie sugretinti su kitais bylos įrodymais, tačiau šie įrodymai iš esmės nebuvo analizuojami nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, taip pat gynybos papildomai pateiktų dokumentų kontekste.
20. Kaip jau minėta pirmiau, A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra tarpusavyje susijusios, tos pačios aplinkybės nurodytos ne vienos, bet kelių veikų aprašymuose.
20.1. Antai tuo, kad A. K. kaip atskaitingas asmuo Bendrovės lėšas panaudojo nepateikdamas tai patvirtinančių dokumentų, grindžiamas tiek turto iššvaistymas, tiek nusikalstamas bankrotas, tiek ir apgaulingas apskaitos tvarkymas. Bendrovei priklausančio motorinio laivo pardavimu už mažesnę kainą nei likutinė vertė grindžiamas turto iššvaistymas ir nusikalstamas bankrotas. Kaip nusikalstamo bankroto ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimų objektyviąją pusę sudaranti aplinkybė nurodytas 160 000 Eur sumos (pagal registrus kaip paskolos, pagal kasos išlaidų orderį kaip avanso prekėms) išmokėjimas A. K.. Taigi, dalies faktinių aplinkybių tinkamas nustatymas turi reikšmės sprendžiant, ar A. K. pagrįstai nuteistas ne dėl vienos, o dėl kelių nusikalstamų veikų.
20.2. Tai, kad A. K. kaip atskaitingas asmuo disponavo UAB „Agrolira“ lėšomis, nepateikė 5503,66 Eur išlaidas pateisinančių dokumentų, yra viena iš veikų, kuria pasireiškė A. K. inkriminuotas turto iššvaistymas. Dėl A. K. inkriminuoto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ši aplinkybė detalizuota, nurodant, kad apskaitos registruose be dokumentinio pagrindo, pagal buhalterines pažymas, buvo užregistruotas 179 Eur įsiskolinimo sumažėjimas tiekėjai UAB „Draisa“ ir per 29 kartus iš viso 5324,66 Eur įsiskolinimo sumažėjimas atskaitingam asmeniui A. K.. Tačiau, kaip minėta pirmiau, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys įvykusias ūkines operacijas, ir mokėjimus patvirtinantys dokumentai. Taigi, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pateikti dokumentai, kurie neatitinka pagal specialisto išvadas ir specialistės paaiškinimus nuteistajam A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, bet apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl konstatuodamas, jog gynybos papildomai pateikti dokumentai nekeičia specialisto išvadų, vadovavosi išimtinai tik specialistės R. Kniukštienės paaiškinimais.
20.3. A. K. turto iššvaistymas inkriminuotas ir dėl to, kad jis pardavė UAB „Agrolira“ priklausantį savaeigį motorinį laivą UAB „Rembuta“ už 12 100 Eur, t. y. 5833,60 Eur mažesnę kainą nei jo likutinė vertė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Agrolira“ nusikalstamo bankroto aprašyme nurodyta ne tik tai, kad motorinis laivas buvo parduotas už mažesnę kainą nei jo likutinė vertė, bet ir tai, kad UAB „Agrolira“ negavo ir PVM sąskaitoje nurodytų 12 100 Eur, o pagal nuteistojo A. K. parodymus, motorinis laivas UAB „Rembuta“ buvo perduotas mainais už tai, kad ši įmonė perėmė UAB „Agrolira“ 89 000 Eur įsiskolinimą bankui. Šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje neanalizuotos.
20.4. A. K. nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą turtą, nors paprastai svetimas turtas būna arba kaltininkui patikėtas, arba jo žinioje. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, paaiškinančių, kurios iš įrodyta pripažintos veikos atveju svetimas turtas A. K. buvo patikėtas, o kurios – jo žinioje.
20.5. A. K. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nuteistas ir už tai, kad 17 atvejų apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) nebuvo pagrįstas atskaitingo asmens darbuotojo V. J. 70 864,04 Eur nepanaudoto avanso grąžinimas į Bendrovės kasą, taip pat atitinkamai 17 atvejų apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nebuvo pagrįstas tos pačios 70 864,04 Eur sumos išmokėjimas atskaitingam asmeniui direktoriui A. K.. A. K. kaltė dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo grindžiama tuo, kad jis veikė per Bendrovės buhalterę E. B., nesuvokiančią A. K. nusikalstamų veiksmų pobūdžio. Tačiau skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės nebuvo analizuojamos Bendrovės buhalterės E. B. parodymų kontekste, kad tokiais atvejais, kai vieno atskaitingo asmens nepanaudotos lėšos buvo grąžinamos į kasą ir išmokamos kitam atskaitingam asmeniui, kasos pajamų ir išlaidų orderiai nebuvo išrašomi, o operacijos įforminamos registruose.
20.6. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat neatsakyta į skundo argumentą, susijusį su 160 000 Eur sumos (pagal registrus kaip paskolos, pagal kasos išlaidų orderį kaip avanso prekėms) išmokėjimu A. K.. Nepašalintos abejonės dėl liudytojos E. B. parodymų, pagal kuriuos ji, darydama metinį balansą, nustatė, jog kasoje trūksta pinigų, todėl po pokalbio su A. K. ir K. K. nutarta sudaryti paskolos sutartį, ir aplinkybės, kad kasos išlaidų orderyje 160 000 Eur grynųjų pinigų išmokėjimas įformintas kaip avansas prekėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje neinkriminuotas 160 000 Eur pasisavinimas ar iššvaistymas. Taigi, iš esmės byloje nesiaiškinta, kodėl ir ar dėl tokios operacijos įforminimo kyla BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai.
21. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pirmiau nurodytų aplinkybių neaptarė, taip pat nesiėmė priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Nors apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė specialistę R. Kniukštienę, bet nepagrįstai nusprendė, kad jos paaiškinimai pašalino byloje esančius prieštaravimus. Šiame kontekste aktuali kasacinės instancijos teismo praktika, kad tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-895/2018, 2K-122-303/2020, 2K-62-495/2022). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesprendė dėl galimybės apklausti konsultacinę išvadą parengusią ekspertę L. Rupeikienę, Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią E. B., nors tai taip pat būtų tikslinga siekiant patikrinti pirmiau nurodytas aplinkybes.
22. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat iš esmės neatsakyta į apeliacinio skundo argumentus dėl tinkamo nukentėjusiosios S. K. civilinio ieškinio išsprendimo. Byloje iš A. K. priteista atlyginti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu kitoje baudžiamojoje byloje priteistą ir likusią neatlygintą žalą: S. K. – 2049,78 Eur, E. Š. – 25 586,15 Eur, K. V. Š. – 25 586,15 Eur. Minėtu nuosprendžiu nukentėjusiesiems žalos atlyginimas priteistas solidariai iš R. B. (buvusio UAB „Agrolira“ darbuotojo) ir UAB „Agrolira“ (kaip R. B. darbdavės) siekiant atlyginti R. B. nusikalstama veika padarytą žalą.
23. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismo išvada, kad nusikalstamais pripažinti bendrovės direktoriaus veiksmai dėl nusikalstamo bendrovės bankroto, dėl kurio liko neišieškota dalis nukentėjusiesiems priteisto žalos atlyginimo, sudaro pagrindą žalos atlyginimą priteisti iš bendrovės direktoriaus. Tačiau skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas aptarė tik skirtingose bylose pareikštų civilinių ieškinių tapatumo klausimą, bet nesprendė, kokia civilinės atsakomybės rūšis nagrinėjamu atveju taikytina, nes tos pačios žalos atlyginimas kitoje baudžiamojoje byloje yra priteistas ir iš R. B.. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad iš esmės tos pačios sumos tuo pačiu pagrindu priteisimas iš skirtingų asmenų skirtingose bylose neturi lemti bendros išieškotinos skolos padidėjimo. Todėl net ir tais atvejais, kai skirtingiems asmenims ta pati skola priteisiama skirtingais procesiniais sprendimais, turi būti nustatyta bendraatsakovių civilinės atsakomybės rūšis – solidarioji, dalinė ar subsidiarioji (papildoma) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-788/2020, 2K-105-495/2021).
24. Be to, itin formaliai skundžiamoje nutartyje motyvuotas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. K. priteisimas iš nuteistojo A. K.. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad UAB „Agrolira“ buvo privesta prie bankroto A. K. tyčiniais veiksmais, dėl to liko nepatenkinti nukentėjusiosios kreditoriaus reikalavimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenurodė pakankamų teisinių motyvų dėl savarankiško nukentėjusiosios S. K. reikalavimo atlyginti 3000 Eur dydžio neturtinę žalą, patirtą dėl dalyvavimo šiame baudžiamajame procese, pagrįstumo.
25. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas ir atsakyta į esminius nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų ištyrimo ir vertinimo, civilinio ieškinio išsprendimo, kartu nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir pirmosios instancijos teismo padarytiems pažeidimams pašalinti. Taip apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų pažeidimus. Nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai pripažintini esminiais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 12 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinis skundas, naikintina ir ši baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
26. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo ištaisyti šioje nutartyje aptartus pažeidimus, išsamiai ir nešališkai ištirti bei įvertinti byloje surinktų įrodymų visetą ir tik po to priimti atitinkamus procesinius sprendimus. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali nustatyti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinio skundo argumentai dėl A. K. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį turės būti nagrinėjami iš naujo, kartu ir pasisakant dėl kasaciniame skunde iškelto klausimo dėl tinkamos baudžiamojo įstatymo redakcijos taikymo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Algimantas Valantinas
Rima Ažubalytė
