Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-402-1218/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00243-2026-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis,
sekretoriaujant Daliai Antanavičienei,
dalyvaujant pareiškėjai G. O.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos G. O. (toliau – ir Pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos L. O. 2026 m. sausio 16 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25291282504) (toliau – ir Nutarimas).
Teismas
n u s t a t ė :
Institucijos vyresniosios tyrėjos L. O. 2026 m. sausio 16 d. nutarimu (ROIK: 25291282504) nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), kad 2025 m. lapkričio 17 d. apie 20.13 val., adresu (duomenys neskelbtini), susidūrė automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo supildyta eismo įvykio deklaracija. Automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. O. turi pretenzijų „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui H. M. dėl sveikatos sutrikdymo (el. b. l. 14-15).
Pareiškėja G. O. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą kaip nepagrįstą ir priimtą neišsamiai ištyrus aplinkybes, atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną pagal G. O. pareiškimą.
Skunde nurodoma, kad eismo įvykio metu patyrė fizinius sužalojimus. Dėl patirto išgąsčio, iškarto nejuto, tačiau grįžus namo pasireiškė simptomai: kaklo tinimas, mėlynavimas ir skausmas. Nedelsdama ėmėsi būtinų priemonių namuose, siekiant sumažinti tinimą. Kitą dieną skausmui stiprėjant ir plintant, kreipėsi į Lazdynų ligoninę. Po gydytojo apžiūros buvo paskirti rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimai, kurie akivaizdu, nėra atliekami be pagrįsto įtarimo dėl sveikatos sutrikimų. Buvo diagnozuotas stiprius sumušimus, skausmas tęsėsi 2 savaites. Nebuvo leidžiamas aktyvus sportas, reikėjo ramybės, o kaklui net įtvaro. Atsižvelgiant į tai, visiškai nesuprantama ir nepagrįsta teigti, kad jokio sveikatos sutrikdymo nebuvo.
Pabrėžia, kad gavus policijos skambutį ir sutikusi pateiktą skundą dėl patirtų sveikatos sutrikdymų, pasiteiravo ar būtina pateikti medicininius dokumentus ar kitus įrodymus. Jai buvo atsakyta, kad viskas matoma sistemoje. Nebuvo užsiimta apie papildomus įrodymus. Tiesiog pasitikėjo policijos darbu. Praėjus daugiau nei 2 savaitėms buvo informuota, kad atlikus medicininę ekspertizę sužalojimų nenustatyta. Kyla klausimas, kaip tokia išvada gali būti padaryta, jei per šį laiką nebuvo niekas su ja susisiekęs. Tokiu būdu patyrė žalą antrą kartą dėl institucijų neveiklumo, o atsakomybės vėl išvengia kaltas asmuo. Nekalbant apie fizinį skausmą buvo patirtas milžiniškas išgąstis. Avarijoje buvo ne tik ji, tačiau ir sesuo su 6 mėnesiu kūdikiu. Kūdikis nenukentėjo, tačiau patirtas išgąstis turėjo pasekmių. Tą pačią naktį dėl stipraus skausmo ir streso patyrė panikos ataką, nerimą. Nukentėjo jos studijų kokybė – ilgą laiką negalėjo susikaupti ir tinkamai mokytis.
Svarbu paminėti, kad dėl sužalojimų kalke, atsirado iššokusi vena, būtent ten kur buvo stipriausias oro pagalvės smūgis. Pažymi, kad yra jauna mergina, todėl tokie akivaizdūs išvaizdos pakeitimai jai yra nepriimtini (el. b. l. 31-32).
Institucija atsiliepime į pareiškėjos skundą, prašė skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.
Institucija nurodė, kad 2025 m. lapkričio 18 d. pareiškėja po kreipimosi į gydymo įstaigą nurodė, kad turi pretenzijų dėl sveikatos sužalojimo, kurias patyrė eismo įvykio metu. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. 2025 m. gruodžio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos, teismo ekspertė įvertinusi pareiškėjos pateiktus medicininius dokumentus ir kitą bylos medžiagą, konstatavo, kad objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta. Taigi objektyvūs duomenys nepatvirtino sveikatos sutrikdymo fakto, susijusio su nagrinėjamu eismo įvykiu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turėjo teismo medicinos ekspertizės išvada, kuri yra specialiųjų žinių reikalaujantis įrodymas, leidžiantis objektyviai įvertinti galimo sveikatos sutrikdymo faktą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu. Tokiose bylose vien tik subjektyvūs asmens paaiškinimai apie jaučiamus negalavimus negali būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti sužalojimų buvimą, todėl būtinas medicininiais duomenimis pagrįstas specialisto vertinimas. Šiuo atveju ekspertas išsamiai įvertino pareiškėjos medicininius dokumentus, kreipimosi į gydymo įstaigą laiką bei kitą bylos medžiagą ir padarė aiškią išvadą, kad objektyvių duomenų apie kūno sužalojimus nenustatyta. Tokia išvada turi ypatingą įrodomąją reikšmę, nes ji pateikiama kompetentingo specialisto, remiantis medicininiais tyrimais ir profesinėmis žiniomis, o ne vien subjektyviu asmens vertinimu.
Taigi sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo pagrįstas ne prielaidomis, o objektyviais duomenimis, gautais atlikus teismo medicinos ekspertizę. Nesant ekspertizės patvirtintų sužalojimų ir priežastinio ryšio su eismo įvykiu, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl ekspertizės išvada šioje byloje buvo lemiamas ir pagrindinis įrodymas priimant galutinį procesinį sprendimą. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad Vilniaus AVPK KPS policijos pareigūnas objektyviai ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, išsiaiškinęs aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nutarimu Nr. 10-ANR_N-1468-2026 pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymių.
Pareiškėja G. O. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino
Mano, kad ekspertė jos atvejį išanalizavo per siauriai ir šioje situacijoje išklausius ekspertę, ji liko patenkinta, nes tyrimas nebuvo ištirtas iki galo (el. b. l. 55).
Specialistė Jana Bytautaitė teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinės ligoninės E027-va diagnostinio tyrimo aprašymas, aprašymo Nr. 10131998831, tos pačios įstaigos E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymas. Peržiūrėjus nurodytus medicininius dokumentus, įsitikinta, kad jokių išorinių sužalojimų gydytojo apžiūros metu aprašyta nebuvo. Išoriniai sužalojimai – tai tokie sužalojimai kaip kraujosruvos, nubrozdinimai, žaizdos. Buvo atliktas radiologinis tyrimas – raktikaulio rentgenografija, jos duomenimis lūžių nustatyta nebuvo, atlikta stuburo kaklinės dalies kompiuterinė tomografija, kurios metu įvertinta, kad lūžių ar kitų sužalojimų nerasta. Taigi išvada, kad remiantis šiai pateiktais dokumentais, sužalojimų nenustatyta. Pažymi, kad sąnarinio tako prasiplėtimas gali būti tiek trauminės, tiek ne trauminės kilmės. Tam, kad įvertinti ar tai tikrai buvo dėl traumos, būtina atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui magnetinio rezonanso tyrimą, kuris vizualizuotų ne tik tai kaulinę patologiją, bet ir minkštųjų audinių kažkokius tai sužalojimus, tokius kaip – kraujosruvos, sąnario raiščių plyšimai arba kažkokie patinimai. Paprastas rentgenas tokių pakitimų vizualizuoti negali, kadangi paprasto rentgeno metu yra matomi tik kaulai, bet ne minkštieji audiniai. Dėl to pasakyti tiksliai ar tas sąnarinis tarpas yra prasiplėtęs dėl traumos, ar tai yra kažkoks lėtinis ligos sukeltas pakitimas neįmanoma vien tik tai remiantis šiuo tyrimu. Gydytojas pats nustato poreikį dėl MRT tyrimo, pagal esančius nusiskundimus. Trauminiam išnirimui nebūtinai būdingi išoriniai požymiai, jei nedidelio laipsnio išnirimas, tai išoriškai gali traumos požymių ir nesimatyti. Šiuos trauminius požymius turėjo aprašyti gydytojas kuris apžiūrėjo, bet ne radiologas. Neretai pasitaiko, kad gydytojai ne visada kruopščiai surašo visą turimą informaciją. Iš pateiktų rekomendacijų galima padaryti tokias išvadas, kad sumuštų vietų šaldymas reikalingas tam, kad sumažinti sumuštų vietų skausmą ir patinimą, vaistai Ibuprofen ir Paracetamol yra skirti nuo skausmo ir tinimo mažinimui, tai reiškia slopinantys uždegiminius procesus, įtvaras kaklui būtų prevencinė priemonė. Pats patinimas pagal sveikatos masto taisykles nevertinamas, nes nelaikomas sveikatos sužalojimu. Buvo kreiptasi praėjus daugiau nei parai po sužalojimo ir žiūrint koks tai buvo traumos mechanizmas, jei buvo kontaktas su traumuojančiu objektu, tai galėtų išryškėti poodinė kraujosruva. Išnirimo metu plyšta peties sąnario raiščiai ir dėl to žastikaulis pakrypsta iš savo anatominės padėties, o tų raiščių plyšimo metu išsilieja kraujas aplink sąnarį. Išsiliejęs kraujas sąnario srityje galėtų ir nesimatyti. Paviršinė kraujosruva, kuri buvo kontakto metu, galėtų matytis. Rentgenogramoje negalime pamatyti kraujo išsiliejimo, tik kaulai. Jei suveikė oro pagalvė, tai būtų išniręs petys, tai tada smūgis turėjo būti pakankamai stiprus. Greičiausiai kažkokia kraujosruva turėjo susidaryti paviršiuje peties, kur buvo kontaktas (el. b. l. 55-56).
Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai praneštą apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Atsižvelgiant į tai, skundas išnagrinėtas nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui.
Skundas tenkintinas
Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Nutarime nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 17 d. apie 20.13 val., adresu (duomenys neskelbtini), susidūrė automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo supildyta eismo įvykio deklaracija. Automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. O. turi pretenzijų „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui H. M. dėl sveikatos sutrikdymo.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su Institucijos nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos kaltinimo atžvilgiu iš esmės nurodant, kad tyrimas, ar yra, ar nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių atliktas skubotai ir nepilnai. Institucijos priimtas nutarimas yra nepakankamai motyvuotas, priimtas skubotai ir neištyrus visų reikšmingų faktinių aplinkybių, būtinų nustatyti, ar H. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymius atitinkančios veikos. Prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą kaip nepagrįstą ir priimtą neišsamiai ištyrus aplinkybes, atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną pagal G. O. pareiškimą.
Vadovaujantis sistemine ANK 615 straipsnio 4 dalyje, 618 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų analize, Institucijos priimtame nutarime, kai protokolas nesurašomas, be kita ko turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
Teismas pripažįsta pagrįstais skundo argumentus, kuriais teigiama, kad visos reikšmingos aplinkybės byloje yra nenustatytos. Teismo vertinimu būtina atlikti papildomą tyrimą, kadangi nagrinėjamu atveju toks tyrimas iš esmės neatliktas, o buvo apsiribota keliais rašytiniais įrodymais (pareiškėjos pateiktais dokumentais, tarnybiniais pranešimais, specialistui pateiktų dokumentų tyrimu), pagal kuriuos padaryti vienareikšmiškos išvados, ar yra ar nėra padarytas administracinis nusižengimas, nėra galimybės.
Kaip galima matyti iš pareiškėjos pareiškimo, skundo turinio, kad avarijos metu susidūrė du automobiliai. Eismo įvykio vietoje buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Tuo metu niekam nereikėjo medicininės pagalbos. Iš byloje esančių duomenų bei pačios pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad 2025 m. lapkričio 18 d. iš VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės gautas pranešimas, kad į ligoninę atvyko G. O.. Pareiškėja skunde nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė fizinius sužalojimus. Dėl patirto išgąsčio, iškarto nejuto, tačiau grįžus namo pasireiškė simptomai: kaklo tinimas, mėlynavimas ir skausmas. Nedelsdama ėmėsi būtinų priemonių namuose, siekiant sumažinti tinimą. Kitą dieną skausmui stiprėjant ir plintant, kreipėsi į Lazdynų ligoninę. Po gydytojo apžiūros buvo paskirti rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimai, kurie akivaizdu, nėra atliekami be pagrįsto įtarimo dėl sveikatos sutrikimų. Buvo diagnozuotas stiprius sumušimus, skausmas tęsėsi 2 savaites. <...> Gavus policijos skambutį ir sutikusi pateiktą skundą dėl patirtų sveikatos sutrikdymų, pasiteiravo ar būtina pateikti medicininius dokumentus ar kitus įrodymus. Jai buvo atsakyta, kad viskas matoma sistemoje. Nebuvo užsiimta apie papildomus įrodymus. Tiesiog pasitikėjo policijos darbu. Praėjus daugiau nei 2 savaitėms buvo informuota, kad atlikus medicininę ekspertizę sužalojimų nenustatyta.
Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo apklausta ekspertė J. Bytautaitė, kuri paaiškino, jog peržiūrėjus nurodytus medicininius dokumentus, įsitikinta, kad jokių išorinių sužalojimų gydytojo apžiūros metu aprašyta nebuvo. Išoriniai sužalojimai – tai tokie sužalojimai kaip kraujosruvos, nubrozdinimai, žaizdos. Buvo atliktas radiologinis tyrimas – raktikaulio rentgenografija, jos duomenimis lūžių nustatyta nebuvo, atlikta stuburo kaklinės dalies kompiuterinė tomografija, kurios metu įvertinta, kad lūžių ar kitų sužalojimų nerasta. Taigi išvada, kad remiantis šiai pateiktais dokumentais, sužalojimų nenustatyta. <...> Gydytojas pats nustato poreikį dėl MRT tyrimo, pagal esančius nusiskundimus. Trauminiam išnirimui nebūtinai būdingi išoriniai požymiai, jei nedidelio laipsnio išnirimas, tai išoriškai gali traumos požymių ir nesimatyti. Šiuos trauminius požymius turėjo aprašyti gydytojas kuris apžiūrėjo, bet ne radiologas. Neretai pasitaiko, kad gydytojai ne visada kruopščiai surašo visą turimą informaciją. Iš pateiktų rekomendacijų galima padaryti tokias išvadas, kad sumuštų vietų šaldymas reikalingas tam, kad sumažinti sumuštų vietų skausmą ir patinimą, vaistai Ibuprofen ir Paracetamol yra skirti nuo skausmo ir tinimo mažinimui, tai reiškia slopinantys uždegiminius procesus, įtvaras kaklui būtų prevencinė priemonė. <...> (el. b. l. 55-56). Todėl akivaizdu, kad Pareiškėjos keliamus klausimus dėl nepagrįstai priimto nutarimo dar labiau patvirtino. Pareiškėja kaip ir skunde yra nurodžius, kad buvo diagnozuotas stiprius sumušimus, skausmas tęsėsi 2 savaites. Nebuvo leidžiamas aktyvus sportas, reikėjo ramybės, o kaklui net įtvaro. Atsižvelgiant į tai, visiškai nesuprantama ir nepagrįsta teigti, kad jokio sveikatos sutrikdymo nebuvo.
Teismo vertinimu, Institucijos nutarimas turi trūkumų, ir nagrinėjamu atveju nustatyti trūkumai sudaro pagrindą grąžinti bylą surašiusiai Institucijai, kuri turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą. Pabrėžtina, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra duomenų, suteikiančių pagrindą kelti klausimą dėl automobilio vairuotojo „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) veiksmų (ne)atitikimo, tačiau teismas pabrėžia, kad šiuo atveju teismas nepasisako dėl skundo, atsiliepimų argumentų iš esmės – neformuluoja kaltinimo, nevertina minėto automobilio savininko H. M. kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo, nes visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos papildomai atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. surinkus papildomus duomenis, iš kurių bus galima spręsti, ar yra H. M. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties požymių ar ne.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,
n u t a r i a :
pareiškėjos G. O. skundą tenkinti.
Panaikinti 2026 m. sausio 16 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25291282504) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas
Pavelas Kujalis