Civilinė byla Nr. e2YT-2790-1200/2026 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04460-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.6.2, 3.4.6.19
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. V. ir Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarė Svajonė Šaltauskienė,
Teismas
n u s t a t ė :
1. pareiškėjas E. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo privalomosios palikimo dalies paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui E. G. palikėjo J. G. mirties dieną, 2025 m. rugsėjo 7 d., buvo reikalingas išlaikymas; pripažinti, kad terminą palikimui priimti po tėvo J. G. mirties, 2025 m. rugsėjo 7 d., pareiškėjas E. G. praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti; priteisti iš suinteresuoto asmens A. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodo, kad yra mirusiojo J. G., kuris mirė 2025 m. rugsėjo 7 d., sūnus. Pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės Rasos Birutienės, notarinio registro Nr. 14-4686, testatorius J. G. visą savo turtą paliko A. V.. Pareiškėjas yra pirmosios eilės mirusiojo J. G. įpėdinis (sūnus), kuriam J. G. testamentu neskyrė jokios turto dalies.
3. Dar iki palikėjo mirties pareiškėjui nuo 2020 m. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus 2022 m. gegužės 19 d. Dėl atlikto darbingumo vertinimo Nr. R-3607, sprendimais Nr. STS-2504, STS-2503, Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 1844 pareiškėjui E. G. nustatytas nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2039 m. birželio 21 d. netektas darbingumas 100 procentų, priežastis – (duomenys neskelbtini) ligos arba būklės, diagnozės kodas – (duomenys neskelbtini).; Išvada dėl teritorinio darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-937 – nustatytas 0 proc. darbingumo lygis; Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-1845 – nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis; Rekomendacija dėl specialiosios pagalbos priemonių – specialusis poreikis nustatytas – neterminuotai; Išvada: ligonio savarankiškumo (apsitarnavimo funkcijų) įvertinimas pagal Bartelio (Barthel) indeksą: visiškai priklausomas; 2025 m. balandžio 14 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytas 0 procentų netekto dalyvumo lygis. Jam neterminuotai išduotas asmens su negalia pažymėjimas. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas yra: visiškai nejudantis / nejudrus; visiškai priklausomas (apsitarnavimo funkcijų įvertinimas); gali bendrauti tik akių pagalba su ekranu; taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija per tracheostominį vamzdelį namuose; nuolatos naudoja deguonies aparatą; maitinamas tik per gastrostomą (maitinasi tik per lašelinę specialiu vaistinėse perkamu skysčiu / maistu). nuolatinės slaugos poreikis. Pareiškėjui mokama netekto darbingumo / negalios pensija – 667,74 Eur ir Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija – 540,80 Eur. Kadangi pareiškėjui būtina nuolatinė slaugą, jį prižiūri sutuoktinė V. G., todėl jos pajamos minimalios, sudaro apie 700 Eur. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto. Pareiškėjo sutuoktinė V. G. asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu valdo sodo sklypą ir sodo namą (duomenys neskelbtini); šiame name pareiškėjas gyvena su šeima. Dėl išdėstytų aplinkybių, t. y. dėl pareiškėjo išimtinai specifinės sveikatos būklės, dėl nuolatinio palaikomojo gydymo poreikio ir nuolatinės slaugos poreikio, neišvengiamai patiriamos būtinos finansinės išlaidos. Pareiškėjo gaunamų pajamų nepakanka jo būtiniesiems, išimtinai specifiniams poreikiams patenkinti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui jo tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
4. Pareiškimo nagrinėjimo metu terminas palikimui priimi bus pasibaigęs, todėl atnaujintinas.
5. Vilniaus apygardos teismo pirmininkės Loretos Braždienės 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties pagrindu, dėl didelio darbo krūvio Vilniaus regiono apylinkės teisme, byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
6. Suinteresuoti asmenys A. V. ir Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarė Svajonė Šaltauskienė per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
7. Suinteresuotas asmuo A. V. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašo atmesti pareiškėjo prašymą priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl reikalingo išlaikymo palikėjo mirties dieną yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti nustatomas tik įvertinus visų aplinkybių visumą bei pareiškėjo pateiktus objektyvius įrodymus. Kadangi šis faktas susijęs su privalomosios palikimo dalies taikymo prielaidomis, teismui sprendžiant prašytina atsižvelgti į pareiškėjo finansinę padėtį, pajamas, turimą turtą, darbingumą, realų poreikį išlaikymui. Šiuo klausimu suinteresuotas asmuo pozicijos dėl faktinio pagrįstumo iš esmės nereiškia ir klausimą palieka teismo nuožiūrai. Papildomai pateikia informaciją, kad pareiškėjas E. G. vykdė verslą 2012–2016 m., buvo viešosios įstaigos „Ž. V.“ vadovu. Nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes ši byla nagrinėjama pareiškimo (ypatingosios teisenos) tvarka, o A. V. joje dalyvauja kaip suinteresuotas asmuo, t. y. nėra proceso iniciatorė ir nėra atsakovė. Taip pat ji neatliko veiksmų, kurie sudarytų pagrindą bylinėjimosi išlaidas perkelti jai. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalimi, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos paprastai neatlyginamos. Šioje byloje nėra pagrindo taikyti minėtos nuostatos išimties, kadangi A. V. iš esmės nereiškia priešingos pareiškėjui pozicijos dėl pareiškimo esmės ir prašymus palieka teismo nuožiūrai.
8. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkinamas.
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas E. G. yra J. G. sūnus; J. G. mirė 2025 m. rugsėjo 7 d. (žr. E. G. gimimo liudijimas; J. G. 2025 m. rugsėjo 8 d. mirties įrašas Nr. 4375). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjas J. G. 2014 m. rugpjūčio 2 d. sudarė oficialųjį testamentą, kurį patvirtino Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė Rasa Birutienė, notarinio registro Nr. 14-4686. Iš notarės į bylą pateikto testamento turinio matyti, kad testatorius J. G. visą savo turtą paliko dukrai A. V. (suinteresuotam asmeniui).
10. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pirmus sveikatos pablogėjimo požymius pradėjo justi 2019 m., 2020 m. vasario mėn. jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Byloje esančios 2024–2025 m. epikrizės patvirtina sunkią pareiškėjo sveikatos būklę:
10.1. 2024 m. balandžio 22 d. Stacionaro epikrizėje nurodyta: dėl ligos kontaktas su pacientu apsunkintas. Bendrauta su artimaisiais (žmona). Progresuoja rijimo sutrikimai, pasitaiko springimai. Ryškėja kvėpavimo nepakankamumas. Ligos anamnezė: 2019 m. birželio mėnesį pacientas pastebėjo, kad atsiranda jėgos sutrikimas dešine ranka, atsirado plaštakų tremoras. Neurologinis deficitas lėtai progresuoja. Susiformavo nuolatinis labai ryškus judėjimo sutrikimas, pacientas praktiškai nejudrus, visiškai priklausomas. Progresuoja rijimo sutrikimai, pasitaiko springimai. Ryškėja kvėpavimo nepakankamumas.
10.2. 2025 m. sausio 30 d. Stacionaro epikrizėje nurodyta: pacientas serga (duomenys neskelbtini). Bendrauja akių pagalba su ekranu, apie būseną pasakoja žmona. Diagnozuojama (duomenys neskelbtini). Nakties miegas pakankamas, tik kartais žadina žmoną išsikosėjimui.
10.3. 2025 m. liepos 30 d. Stacionaro epikrizėje papildomai, be kita ko, nurodyta: tęsti dirbtinę plaučių ventiliaciją per tracheostominį vamzdelį namuose. Geriausias palaikomasis gydymas ir slauga.
10.4. 2025 m. rugsėjo 29 d. Stacionaro epikrizėje nurodyta, kad: nustatyta (duomenys neskelbtini) nuolatinės slaugos poreikis. Nuolatos naudoja deguonies aparatą, maitinamas per gastrostomą. Ligos anamnezė: susirgo staiga, nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. vasario 14 d. tirtas ir gydytas VULSK neurologijos centre, dgn. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) liga: tetraparezė, vyraujant rankose. Nemiga (duomenys neskelbtini). Vartoja antioksidantus. Konsultuotas genetiko, patologijos nerasta. Neurologinis deficitas lėtai progresuoja, susiformavo nuolatinis labai ryškus judėjimo sutrikimas, pacientas nejudrus, visiškai priklausomas.
11. Pateikti duomenys rodo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyrius 2022 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą dėl atlikto darbingumo vertinimo Nr. R-3607, sprendimais Nr. STS-2504, STS-2503, darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 1844 pareiškėjui E. G. nustatytas nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2039 m. birželio 21 d. netektas darbingumas 100 procentų, darbingumo priežastis – (duomenys neskelbtini) ligos arba būklės, diagnozės kodas – (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pagal Bartelio (Barthel) indeksą – visiškai priklausomas; Išvada dėl teritorinio darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-937 – nustatytas 0 proc. darbingumo lygis; Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-1845 – nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis; Rekomendacija dėl specialiosios pagalbos priemonių – specialusis poreikis nustatytas – neterminuotai; 2025 m. balandžio 14 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytas 0 procentų netekto dalyvumo lygis. Pareiškėjui E. G. neterminuotai išduotas asmens su negalia pažymėjimas AP Nr. 0156408.
12. Nustatyta, kad pareiškėjas E. G. yra susituokęs su V. G. (žr. Santuokos liudijimą AA Nr. 011082); turi dukrą B. G. (žr. B. G. gimimo liudijimą). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjas neturi savo vardu registruoto turto; turtas kuriame gyvena pareiškėjas priklauso sutuoktinei, dovanojimo sutarties pagrindu. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų ir pareiškėjo banko sąskaitų išrašų matyti, kad pareiškėjo netekto darbingumo / negalios pensija siekia vidutiniškai 667,74 Eur, o Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija vidutiniškai siekia 540,80 Eur. Pareiškėjo sutuoktinės V. G. pajamos vidutiniškai siekia 700 Eur. Pareiškime nurodoma, kad būtent ji prižiūri sutuoktinį ir jį slaugo.
13. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai patvirtina, kad pareiškėjo poreikiams patenkinti įsigyta įranga, specialus čiužinys ir kitas inventorius. Pareiškėjui nuolatos reikalingi medikamentai, specialus maistas, pritaikytas jį leisti per maitinimo sistemą; masažai; higienos priemonės ir kita.
Dėl pareiškėjo išlaikymo poreikio
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 straipsnio 1 dalį kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTgtMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-258-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-258-219/2016">3K-3-258-219/2016</a>, 15 punktas).
16. Kasacinio teismo praktikoje aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTgtMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-258-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-258-219/2016">3K-3-258-219/2016</a>; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDktNDIxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-149-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-149-421/2019">3K-3-149-421/2019</a>).
17. Kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant dėl tokios teisės įgijimo. Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį vertinant nagrinėjamos bylos kontekste testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDktNDIxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-149-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-149-421/2019">3K-3-149-421/2019</a>, 20 punktas).
18. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTgtMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-258-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-258-219/2016">3K-3-258-219/2016</a>, 17 punktas, 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDktNDIxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-149-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-149-421/2019">3K-3-149-421/2019</a>).
19. Nagrinėjamu byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas E. G. yra J. G. sūnus, t. y. pirmosios eilės mirusiojo įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuriam J. G. testamentu neskyrė jokios turto dalies.
20. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, išlaikymo reikalingumas nėra preziumuojamas. Išlaikymo reikalingumo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį. Asmenims, nesutinkantiems su tuo, kad asmuo yra reikalingas išlaikymo, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo.
21. Minėta, kad pareiškėjo tėvas J. G. mirė 2025 m. rugsėjo 7 d., jo mirties dieną, t. y. palikimo atsiradimo dieną, pareiškėjas negyveno palikėjui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; pareiškėjas deklaravęs gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini); pareiškėjas neturi jam priklausančio nekilnojamojo turto; turtas, kuriame gyvena, priklauso sutuoktinei. Palikimo atsiradimo dieną pareiškėjo pajamas sudarė gaunama netekto darbingumo / negalios pensija, kuri vidutiniškai siekia 667,74 Eur ir Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, kuri vidutiniškai siekia 540,80 Eur; byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo dieną turėjo galimybę gauti didesnes pajamas ar turėjo objektyvias galimybes gauti daugiau lėšų būtinosioms gyvenimo reikmėms ir konkretiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjo sveikatos būklė sunki, pareiškėjas visiškai nejuda, yra visuomet slaugomas, pats negali pavalgyti – maitinamas per gastrostomą, savarankiškai kvėpuoti – taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija per tracheostominį vamzdelį namuose ir nuolatos naudojamas deguonies aparatas. Pareiškėjui nustatytas 0 proc. darbingumo lygis, neterminuotai išduotas neįgalumas, nuolatinis slaugos poreikis. Pareiškėjas gali bendrauti tik akių pagalba su ekranu. Dėl sunkios sveikatos būklės vienintelės gaunamos pajamos yra netekto darbingumo / negalios pensija ir kitokia parama, kuri susijusi su pareiškėjo slauga, byloje nėra duomenų, kad ateityje pareiškėjo socialinis statusas gali pasikeisti.
22. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo A. V. nors ir neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, nurodo, kad pareiškėjas E. G. vykdė verslą 2012–2016 m., buvo viešosios įstaigos „Ž.V.“ vadovu, todėl sprendžiant pareiškimo tenkinimo klausimą teismas turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie pareiškėjo ir sutuoktinės gaunamas pajamas, teismo vertinimu, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad E. G. 2012–2016 m. vykdytas verslas turi esminę reikšmę vertinant pareiškėjo išlaikymo reikalingumą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dabar gautų pajamas iš minėto verslo ar, kad jo sutuoktinės gaunamos pajamos iš šio verslo būtų ženklios. Be to, suinteresuotas asmuo nurodo laikotarpį, buvusį prieš 10 metų, t. y. praradusį aktualumą atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo esmę.
23. Įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką bei nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjo dėstomais argumentais, kad jam palikimo atsiradimo dieną buvo reikalingas išlaikymas, kaip minėta, suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo E. G. pareiškimas tenkinamas nustatant, kad pareiškėjui E. G. palikėjo J. G. mirties dieną, 2025 m. rugsėjo 7 d., buvo reikalingas išlaikymas.
24. Juridinę reikšmę turintis nustatomas tikslu paveldėti privalomąją palikimo dalį.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
25. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad terminą palikimui priimti po tėvo J. G. mirties (2025 m. rugsėjo 7 d.), pareiškėjas E. G. praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
26. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).
27. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2006">3K-3-46/2006</a>; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-258/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-258/2007">3K-3-258/2007</a>; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2011">3K-3-91/2011</a>; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115/2010">3K-3-115/2010</a>; kt.).
29. Kaip jau minėta teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju, teismui šiuo sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą – kad pareiškėjui E. G. palikėjo J. G. mirties dieną, 2025 m. rugsėjo 7 d., buvo reikalingas išlaikymas – pareiškėjas įgijo subjektinę teisę įgyvendinti jo kaip įpėdinio teises ir pareigas. Atitinkamai iki tol pareiškėjas neturėjo teisės ir galimybės šios teisės realizuoti per įstatyme nustatytą terminą. Be to, pareiškėjo kreipimosi į teismą metu, terminas nebuvo praleistas. Taigi, pareiškėjo elgesys neteikia pagrindo išvadai dėl nerūpestingo savo teisių įgyvendinimo. Terminas praleistas nežymiai. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties paduoti dėl svarbių priežasčių.
30. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pateikę. Teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės, kuriomis buvo uždrausta Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarei Svajonei Šaltauskienei išduoti A. V., mirusiojo J. G. testamentinei įpėdinei, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo. Taigi, J. G. palikimas dar nėra priimtas. Termino atnaujinimas pareiškėjui leis paveldėti jo tėvo turto privalomąją palikimo dalį, kuomet palikimo atsiradimo dieną palikėjo šeimos nariui (sūnui) buvo reikalingas išlaikymas.
31. Esant nustatytoms aplinkybėms, aptartam teisiniam reglamentavimui ir jį aiškinančiai kasacinio teismo praktikai, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui pagal įstatymą priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo prašymas tenkinamas pareiškėjui atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą, dėl privalomosios palikimo dalies, po jo tėvo J. G., mirusio 2025 m. rugsėjo 9 d., mirties (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjui išaiškinama, kad trijų mėnesių termino kreiptis į notarą eiga pradedama skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš suinteresuoto asmens A. V.. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas už pareiškimą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumokėjo 114 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjas nepateikė bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą patvirtinančių įrodymų.
34. Suinteresuotas asmuo A. V. nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, o A. V. joje dalyvauja kaip suinteresuotas asmuo, t. y. nėra proceso iniciatorė ir nėra atsakovė. A. V. iš esmės nereiškia priešingos pareiškėjui pozicijos dėl pareiškimo esmės ir prašymus palieka teismo nuožiūrai.
35. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atkreipia dėmesį kad suinteresuotas asmuo A. V. iš esmės neatliko jokių nesąžiningų ar juolab neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, ne dėl jos veiksmų pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo nereiškė priešingos pareiškėjui pozicijos, todėl bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui iš suinteresuoto asmens A. V. nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, 576 straipsnio 1 dalimi, 578 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikėjo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties dieną, 2025 m. rugsėjo 7 d., buvo reikalingas išlaikymas.
Atnaujinti pareiškėjui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2025 m. rugsėjo 7 d., palikimui priimti.
Išaiškinti pareiškėjui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad trijų mėnesių terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2025 m. rugsėjo 7 d., paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą pradedamas skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Mazaliauskienė
