Dėl skolininko turto dalies nustatymo

Civilinė byla Nr. e2VP-6636-1176/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01760-2026-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolis Darius Bliznikas, L. E. (skolininkė), P. E..

Teismas

n u s t a t ė :

1. pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir išieškotoja) prašo nustatyti, kad skolininkei L. E. nuosavybės teise priklauso ½ dalis kelių transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis piniginių lėšų, esančių sutuoktinio P. E. vardu atidarytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir ½ dalis kito sutuoktinio turimo turto, pajamų, gaunamų iš darbinės ir intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja gavo antstolio Dariaus Blizniko patvarkymą, kuriuo pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininkės L. E. turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

3. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas iš esmės tenkinamas.

5. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

6. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

7. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

9. Iš vykdomųjų bylų medžiagos (Nr. 0035/22/01771, 0035/23/01203) matyti, jog antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomuosius raštus Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItODk3Mi04NDUvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-8972-845/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-8972-845/2022">e2-8972-845/2022</a>, e2-1742-465/2023.

10. Antstolio 2025-10-27 turto arešto aktu Nr. S-25-35-43428 areštuotas turtas: kitas neidentifikuojamas turtas, skolininkės L. E. sutuoktiniui P. E. priklausančios darbo užmokesčio ir kitos jam prilygintos išmokos sumos; kelių transporto priemonė, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

11. Antstolis 2025-10-27 patvarkymu Nr. S-25-35-43448 dėl skolininko turto dalies nustatymo informavo skolininkę ir jos sutuoktinį, kad jie, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo.

12. Atsižvelgiant į CPK 604 straipsnio teisinį reguliavimą, antstolio procesiniai dokumentai, vykdymo proceso dalyviams išsiųsti šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje nustatytus atvejus. Pagal CPK 605 straipsnio 1 dalį, antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Pagal CPK 605 straipsnio 2 ir 3 dalis, vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 eurų pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus šiame Kodekse nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

13. Nagrinėjamu atveju skolininkei ir jos sutuoktiniui procesiniai dokumentai įteikti elektroninių ryšių priemonėmis (elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)) Minėtu elektroninio pašto adresu skolininkė teikė antstoliui 2025-11-11, 2025-11-14 prašymus. Taigi, 2025-10-27 patvarkymas Nr. S-25-35-43448 yra tinkamai įteiktas.

14. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkei pačiai nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkė šia teise nepasinaudojo. 2025-11-25 patvarkymu dėl pasiūlymo išieškotojams kreiptis į teismą dėl turto įregistravimo Nr. S-25-35-47763 (kuris patikslintas 2025-12-03 Nr. S-25-35-49023) antstolis pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

15. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pasekmė yra ta, kad toks turtas, kaip sutuoktinių pajamos, tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo momento arba nuo reikalavimo teisės į šias pajamas atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM0LTk2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-334-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-334-969/2018">e3K-3-334-969/2018</a>).

16. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).

17. CK 3.100 straipsnyje yra numatyti atvejai, kada pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

18. Nustatyta, kad skolininkė susituokusi su P. E. Vedybų sutarčių registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad santuoka yra nutraukta, kad skolininkės ir jos sutuoktinio bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė kitais įstatyme numatytais pagrindais. Nesant sudarytos vedybų sutarties, nesant nutrauktai santuokai, nesant teismo sprendimo padalinti bendrą turtą, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

19. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

20. Paneigti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ir įrodyti pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo egzistavimą tenka sutuoktiniams.

21. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

22. Byloje nėra duomenų apie skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, skolininkė turi transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra areštuota antstolio. Nagrinėjamu atveju teismas savo iniciatyva patikrino Sodros duomenis apie skolininkės esamas bei buvusias darbovietes. Sodros duomenimis nustatyta, kad skolininkė užsiima individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, tačiau kokios yra pajamos teismui nėra žinoma. Byloje nėra duomenų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

23. Dėl nustatytų aplinkybių pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, tačiau atsižvelgus į CK 3.88 straipsnio teisinį reguliavimą, nustatoma, kad skolininkei L. E. nuosavybės teise priklauso: ½ dalis kelių transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis po santuokos sudarymo įgytų piniginių lėšų, esančių sutuoktinio P. E. vardu atidarytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ir ½ dalis sutuoktinio po santuokos sudarymo: įgyto kito turto; gautų pajamų iš darbinės ir intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ pareiškimą iš esmės tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei L. E., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis kelių transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalis po santuokos sudarymo įgytų piniginių lėšų, esančių sutuoktinio P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ir ½ dalis sutuoktinio P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos sudarymo: įgyto kito turto; gautų pajamų iš darbinės ir intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Ražanauskienė