Dėl skolos ir netesybų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-97/2012

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10782-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija 36.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovams V. S. ir Z. Š. dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl garanto civilinės atsakomybės pagal paskolos sutartį.

2008 m. balandžio 25 d. paskolos sutartimi ieškovas T. K. paskolino atsakovui V. S. 50 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2008 m. birželio 25 d., laiku negrąžinus skolos – mokėti 0,3 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Paskolos grąžinimą garantavo atsakovė Z. Š. Atsakovas paskolos nustatytu terminu negrąžino, todėl ieškovas prašė priteisti iš jo ir subsidiariai iš atsakovės Z. Š. 50 000 Lt skolos, 27 300 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo V. S. ieškovui 50 000 Lt skolos, 27 300 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškinį atsakovei Z. Š. atmetė.

Teismas, nustatęs, kad ieškovą ir atsakovą sieja paskolos teisiniai santykiai, kad atsakovas pripažįsta skolą ir neginčija jos ir delspinigių dydžio, ieškinį šiam atsakovui patenkino. Dėl ieškinio atsakovei Z. Š. teismas nurodė, kad CK 6.90, 6.91 straipsniuose nustatyti privalomi garantijos turinio rekvizitai: garantijos suma, terminas, išdavimo data, kreditorius ir skolininkas. Garantijos suma nebūtinai turi būti užtikrintos prievolės dydžio, todėl ji turi būti aiškiai išreikšta. Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovei, kaip garantui, tiek dėl paskolos, tiek dėl delspinigių. Teismo nuomone, paskolos sutartyje atsakovės padarytas prierašas „garantuoju paskolos grąžinimą“ sudaro tik prielaidą numanyti, kad garantijos suma galėtų atitikti paskolos sumą. Jame aiškiai neišreikšta garantijos suma, taip pat nenurodytas garantijos terminas ir kreditorius, kuriam atsakovė įsipareigoja. Teismas konstatavo, kad paskolos sutartyje atsakovės padarytas prierašas neatitinka garantijos formai įstatymo keliamų reikalavimų, todėl garantija negalioja (CK 1.73, 6.91 straipsniai). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog pirmiausia pareikalavo įvykdyti prievolę iš pagrindinio skolininko, todėl jam neatsirado teisės reikalauti garanto įvykdyti prievolę (CK 6.245 straipsnio 5, 6 dalys).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovės Z. Š., ir šią ieškinio dalį patenkino – priteisė subsidiariai iš atsakovės Z. Š. ieškovui 50 000 Lt skolos, 27 300 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovės garantija yra rašytinės formos (išdėstyta raštu, įrašas padarytas atsakovės ir išdėstytas po paskolos tekstu), tai atitinka CK 6.91 straipsnio reikalavimus. Paskolos sutartyje nurodytas paskolos dydis, jos grąžinimo terminas, kreditorius (ieškovas) bei atsakomybė už sutarties termino pažeidimą. Atsakovės garantija dėl paskolos grąžinimo patvirtina, kad ji garantuoja už tinkamą sutarties įvykdymą, t. y. kad atsako paskolos davėjui ir kaip paskolos gavėjas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad paskolos sutartyje atsakovės atliktuose įrašuose yra nurodyta garantijos suma (t. y. paskolos suma), garantijos kreditorius (ieškovas) ir galimi jo nuostoliai, todėl garantija atitinka CK 6.90, 6.91 straipsnių reikalavimus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė Z. Š. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias garantiją ir sutarčių aiškinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorės atlikti įrašai paskolos sutartyje atitinka garantiją. Garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai (CK 6.90 straipsnis). Garantija yra savarankiška, o ne papildoma prievolė, todėl turi būti aiškinama kaip savarankiška prievolė, o ne besąlygiškai ieškovo ir atsakovo sudarytos paskolos sutarties kontekste. Privalomi garantijos turinio rekvizitai: garantijos suma, garantijos terminas, išdavimo data, kreditorius ir skolininkas. Garantija yra vienašalis sandoris, sukuriantis ją sudariusiam asmeniui terminuotą prievolę su naikinamuoju terminu. Paskolos sutartyje kasatorės prieraše „Aš Z. Š. garantuoju paskolos grąžinimą“ garantijos suma aiškiai neišreikšta, nepasisakyta dėl delspinigių, nenurodytas garantijos terminas ir kam ji įsipareigoja, todėl prierašas dėl garantijos neatitinka CK 6.90 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Prierašas paskolos sutartyje patvirtina tik tai, kad kasatorė garantuoja, jog atsakovas grąžins paskolą ieškovui, o ne tai, kad prisiima prievolę sau, todėl ji turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, kai jis neatitinka garantijos sąlygų arba pateiktas pasibaigus garantijos terminui (CK 6.92 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, susijusias su prierašo padarymu, t. y. kad ieškovas nedalyvavo nei sudarant paskolos sutartį, nei kasatorei padarant prierašą dėl garantijos, nevedė su ja derybų dėl garantijos sudarymo, todėl aplinkybės, susijusios su neaiškiomis garantijos sąlygomis, turi būti aiškinamos ieškovo nenaudai (CK 6.193 straipsnis).

Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovas V. S. palaiko kasacinio skundo argumentus ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad CK 6.91 straipsnyje nenustatyta, jog garantija turi būti įforminta atskiru dokumentu. Kasatorės padarytas prierašas paskolos sutartyje visiškai atitinka garantijos esmę, turinį ir sukelia jai iš garantijos kylančią atsakomybę. Kasatorė, būdama pakankamai jauno amžiaus ir išsilavinusi, negalėjo nesuprasti, kokį dokumentą ji pasirašo, kokiai sumai ir kokiam kreditoriui garantuoja skolos grąžinimą. Ji neginčijo sutarties dalies dėl garantijos, taip pat nepateikė priešieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja neišeidama už CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų.

Dėl garantijos sampratos ir garanto civilinės atsakomybės prieš kreditorių

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė yra ta, kad, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kuris prisiėmė sutartinę prievolę atsakyti už pagrindinį skolininką, kad jis įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti skolininkas pagal įstatymą ar sutartį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, tai reiškia, kad sutarties šalims palikta teisė susitarti dėl nurodytų ir kitų užtikrinimo būdų, tarp jų ir susitarti dėl ne vieno, o kelių prievolės užtikrinimo būdų ir juos taikyti užtikrinant prievolę.

Vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių užtikrinimo būdų yra garantija. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garantijos institutas pagal savo sampratą yra artimas laidavimo institutui, tačiau, skirtingai nei šis, garantija yra savarankiška prievolė, palyginti su užtikrinta prievole (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), ir atsako garantas ne solidariai su skolininku, o subsidiariai (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės. Taigi garanto civilinė atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento, o nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. Skolininko prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos įvykdymas yra tas juridinis faktas, kuris sukelia prievolinius santykius tarp kreditoriaus ir garanto. Garanto įsipareigojimas atsakyti garantijoje nustatyta suma reiškia, kad jis gali garantuoti tiek už visos pagrindinės prievolės įvykdymą, tiek už jos dalį. Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui (CK 6.90 straipsnio 3 dalis). Taigi garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas V. S. 2008 m. balandžio 25 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas pasiskolino iš ieškovo 50 000 Lt, paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. birželio 25 d. Sutartį pasirašė ieškovas (kreditorius) ir atsakovas (skolininkas). Skolininkas taip pat pasirašė, kad pinigus gavo. Sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad laiku negrąžinus paskolos skolininkas įsipareigoja mokėti kreditoriui delspinigius. Šioje sutartyje po paskolos tekstu kasatorė atliko įrašą, kad ji garantuoja paskolos grąžinimą. Taip kreditorius (ieškovas), suteikdamas paskolą, jos grąžinimą užtikrino dviem būdais: netesybomis, t. y. užtikrinamosios prievolės sumos procentu, kuris kompensuoja kreditoriaus nuostolius, jeigu skolininkas sutartu terminu negrąžins paskolos (CK 6.71 straipsnis), ir garantija, kuri užtikrina, kad paskolą grąžins kitas asmuo, jeigu jos negrąžins skolininkas. Taigi ieškovas, sudarydamas paskolos sutartį, užtikrino tiek galimų nuostolių, kurių dydžio sutarties pažeidimo atveju nereikia įrodinėti, atlyginimą, tiek paskolos grąžinimą kito asmens, jeigu skolininkas nepajėgs jos grąžinti. Minėta, kad įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl kelių prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų.

Teisėjų kolegija atmeta kasatorės argumentą, kad, atlikdama įrašą, ji prisiėmė ne teisinę, o moralinę atsakomybę už paskolos grąžinimą. Kasatorė įstatymo reikalaujama rašytine forma (CK 6.91 straipsnis) garantavo, kad atsakovas (skolininkas) grąžins ieškovui gautą paskolą. Tai reiškia, kad ji laisvo apsisprendimo teise vienašališkai įsipareigojo, t. y. prisiėmė teisinę atsakomybę už paskolos grąžinimą, jeigu skolininkas neįvykdys paskolos sutartimi prisiimtos prievolės (CK 6.90 straipsnio 1 dalis). Kasatorės įrašas paskolos sutartyje atitinka paprastos garantijos sampratą ir sukūrė jai teisinę pareigą atsakyti už skolininką, kitaip toks įrašas, kaip nesukuriantis teisinių padarinių, nebūtų buvęs atliktas. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino įrašo teisinę reikšmę ir kvalifikavo jį kaip sukūrusį garantijos sutartinius teisinius santykius.

Kasatorė nurodo, kad jos atliktas įrašas neatitinka garantijos nuostatų, nes yra neaiškus: neapibrėžta garantijos suma, nepasisakyta dėl delspinigių, nenurodytas garantijos terminas ir prieš kokį kreditorių ji įsipareigoja. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos argumentus, pažymi, kad kasatorė įrašą dėl garantijos padarė po paskolos sutarties tekstu. Tai reiškia, kad paskolos turinys jai buvo žinomas, t. y. jai buvo žinoma paskolos suma, grąžinimo terminas, netesybų dydis už paskolos grąžinimą pažeidus terminą ir kokiam kreditoriui ji turės atsakyti, jeigu skolininkas neįvykdys paskolos sąlygų. Su visomis paskolos sutarties sąlygomis, įskaitant paskolos terminą, netesybas, jų dydį, kasatorė sutiko, nes garantija įsipareigojo už visos skolininko prievolės, pagrindinės ir papildomos (netesybų), įvykdymą ir įraše nenurodė jokių išlygų, todėl, skolininkui sutartyje nustatytu terminu negrąžinus paskolos, privalo už šį įvykdyti prievolę pagal visas paskolos sutarties sąlygas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priteisė negrąžintą paskolą bei netesybas iš atsakovo V. S. ir subsidiariai iš kasatorės. Subsidiarios atsakomybės principas reiškia, kad, vykdant teismo sprendimą, pirmiausia priteistų sumų išieškojimas bus vykdomas iš atsakovo V. S. turto, o jo neturint, – iš kasatorės turto. Taigi priteistų teismo sprendimu pagal paskolos sutarties sąlygas sumų išieškojimas iš kasatorės bus vykdomas tik tada, jeigu jų nebus galima išieškoti iš skolininko. Šiuo atveju kasatorė įgys teisę reikalauti, kad atsakovas V. S. grąžintų jai ieškovui sumokėtas sumas (CK 6.90 straipsnio 3 dalis)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus kasacinį skundą, iš kasatorės į valstybės biudžetą priteisiama žyminio mokesčio už kasacinį skundą nesumokėta dalis (1119 Lt), kurios sumokėjimas buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka, ir 52,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Z. Š. į valstybės biudžetą 1119 (vieną tūkstantį šimtas devyniolika) Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 52,15 Lt (penkiasdešimt du litus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Egidijus Laužikas

Vincas Verseckas