Dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-115/2012

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.5; 75.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. T. ieškinį atsakovei I. T. ir jos priešieškinį ieškovui, dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui, G. R., L. B., E. V., J. R., G. H., dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo nutraukti su atsakove 1992 m. gegužės 15 d. sudarytą santuoką dėl jos kaltės; vaikų E. T. ir E. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu ir išspręsti kitus reikalavimus, tarp kurių yra kasaciniame teisme ginčijamas turto padalijimo klausimas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu iš dalies tenkino abiejų šalių pareikštus reikalavimus: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovei paliko santuokinę T. pavardę, nustatė vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo sūnui ir dukteriai po 500 Lt per mėnesį kiekvienam iki jų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; nustatė bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką, ieškovo bendravimo su dukterimi tvarką.

Santuokoje įgytą turtą teismas padalijo taip:

atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė:

negyvenamąją patalpą–garažą (boksas), (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 9440 Lt); negyvenamąją patalpą–garažą (boksas), (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 9420 Lt); ½ dalį žemės sklypo,. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 250 500 Lt), automobilį „Ford mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė – 10 000 Lt), „Sudaruška“ vardą (patentas, liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 25 000 Lt), draudimo išmoką pagal „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“ liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.. (duomenys neskelbtini), baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus, iš viso turto – už 19 050 Lt, taip pat priteisė 100 000 Lt kompensaciją už 100 vienetų UAB „Eurokornus“ akcijų, kuri įskaičiuota į turto balansą, 25 000 Lt kompensaciją už parduotą automobilį „Lexus“, kuri įskaičiuota į turto balansą; iš viso atsakovei turto teismas priteisė už 448 410 Lt;

ieškovui asmeninės nuosavybės teise teismas priteisė:

½ dalį negyvenamosios patalpos – kulinarijos–konditerijos cecho (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 21 200 Lt), ½ 600,06 kv. m negyvenamosios patalpos – gamybinių patalpų (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 229 000 Lt), ½ dalį negyvenamosios patalpos–sandėliavimo patalpų (R-28, nuo l-23 iki 1-25, 1-31, 1-32, 1-36, 1-37, 1-81, 1-82, nuo 1-87 iki 1-94) (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 164 074 Lt); ½ dalį pastato – sandėlio – ir kitų statinių (inžineriniai)–kiemo statinių (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 163 500 Lt), negyvenamąsias–administracines patalpas (nuo 1-1 iki 1-6) (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 165 000 Lt), UAB „Eurokornus“ 200 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų (vertė – 200 000 Lt), draudimo išmokas pagal „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“ liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus, rankinę žoliapjovę „Huqsvarna“, žoliapjovę–traktorių „Huqsvarna“, šaunamąjį ginklą „Beretta“ 84F, iš viso turto – už 30 500 Lt; 25 000 Lt už parduotą automobilį „Lexus“; iš viso ieškovui turto teismas priteisė už 898 274 Lt.

Teismas priskyrė ieškovui 1 000 000 Lt prievolę kreditoriams E. V., L. B., G. R. ir J. R..

Teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 1320 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 12 483 Lt, iš abiejų šalių – po 58 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad gyvendamos santuokoje šalys sudarė paskolos sutartis su R. R.: 2005 m. liepos 13 d. – dėl 350 000 Lt, 2006 m. birželio 11 d. – dėl 300 000 Lt, 2007 m. rugpjūčio 6 d. – dėl 500 000 Lt. Ieškovas pateikė 2009 m. spalio 16 d. pinigų grąžinimo sutartį, pagal kurią ieškovas atsiskaitė su R. R.; 2009 m. spalio 13 d. paskolos sutartį, pagal kurią iš J. R. pasiskolino 250 000 Lt, 2009 m. spalio 14 d. paskolos sutartį, pagal kurią iš E. V. pasiskolino 250 000 Lt, 2009 m. spalio 14 d. paskolos sutartį, pagal kurią iš L. B. pasiskolino 250 000 Lt, 2009 m. spalio 15 d. paskolos sutartį, pagal kurią iš G. R. pasiskolino 250 000 Lt, bendra paskolų suma – 1 000 000 Lt.

Teismas konstatavo, kad paskolos iš R. R. gautos šalims gyvenant santuokoje ir plėtojant bendrą verslą. Apie paskolas atsakovei buvo žinoma. Byloje nėra duomenų, kad paskolos sutartys sudarytos asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti. Pinigai buvo pasiskolinti šeimos interesams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Paskola, panaudota šeimos poreikiams tenkinti ir šeimos verslui, pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį sukuria solidariąją prievolę. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas grąžino R. R. skolą, sudarydamas paskolos sutartis su naujais kreditoriais. Ieškovas, privalėdamas grąžinti pinigus R. R., turėjo skolintis iš trečiųjų asmenų. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 straipsnį turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidariosios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (CK 3.109 straipsnis, 6.6, 6.8 straipsniai), išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Teismui pripažinus, kad 1 000 000 Lt – abiejų sutuoktinių skola, tačiau kreditoriams neprieštaraujant dėl skolos perkėlimo ieškovui, ieškinio reikalavimas priskirti ieškovui finansinius įsipareigojimus tenkintinas, o atsakovės reikalavimas pripažinti skolą asmenine ieškovo skola atmestinas. Pripažinus, kad skolas pagal pateiktas byloje paskolos sutartis grąžina ieškovas, ieškovui didintina priteistino santuokoje įgyto turto dalis (CK 3.126 straipsnis).

Teismas nustatė, kad automobilį ieškovas pardavė 2008 m. gegužės 14 d., t. y. šalims dar esant santuokoje, tačiau jau negyvenant kartu (šalys pripažino, kad nuo 2008 m. vasario mėnesio pabaigos kartu negyvena). Taigi ieškovas pardavė turtą, kuris šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl gautos pajamos šalims dalijamos lygiomis dalimis po 25 000 Lt, sumažinant ieškovui priteistino turto vertę. Byloje atsakovė neapteikė įrodymų, kad iš ginčo turto, kurį šalys įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nuomos ieškovas gavo pajamų (CPK 177, 185 straipsniai). Teismas atmetė atsakovės prašymą padalyti įmonę UAB „Eurokornus“, jai paskiriant 100 vienetų įmonės paprastųjų vardinių akcijų, nes ji nedalyvavo įmonės veikloje, visais įmonės reikalais rūpinosi ieškovas. Atsakovei paskyrus 100 vienetų įmonės paprastųjų vardinių akcijų būtų sužlugdyta įmonės veikla, nes šalių santykiai yra konfliktiški. Dėl to ieškovui paliktinos įmonės akcijos, atsakovei priteistina 100 000 Lt akcijų rinkos vertės kompensacija, kuri įtrauktina į dalytino turto vertės balansą.

Teismas atmetė atsakovės prašymą pripažinti jai teisę į 175 000 Lt UAB „Eurokornus“ skolą pagal ieškovo ir bendrovės sudarytas paskolos sutartis. Byloje nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje 2006 m. gruodžio 22 d. UAB „Eurokornus“ ir AB bankas „Snoras“ sudarė paskolos sutartis dėl 380 000 Lt paskolos įmonės apyvartinėms lėšoms. Ieškovas byloje pateikė pažymą, kad UAB „Eurokornus“ skolą bankui grąžino 2009 m. gruodžio 18 d. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kad atsakovė prisidėjo prie skolos grąžinimo; pinigai, kuriuos ieškovas paskolino UAB „Eurokornus“, gauti paskolos sutarties, sudarytos su R. R., pagrindu, todėl toks ieškovės reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 177, 185 straipsniai). Draudimo liudijimai dalytini pagal šalių 2010 m. sausio 14 d. parengiamojo posėdžio metu pasiektą susitarimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nusprendė:

pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą – panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatyta sūnaus E. T. gyvenamoji vieta, priteista iš ieškovo sūnui po 500 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką ir dėl šių dalių bylą nutraukti;

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko „Sudaruška“ vardas patentas, liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios dalies bylą nutraukti;

pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka negyvenamoji patalpa-garažas (boksas) (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 9420 Lt);

ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka negyvenamoji patalpa-garažas (boksas) (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 9440 Lt);

šalims atitenka po:

¼ dalį 600,06 kv. m negyvenamosios patalpos–gamybinių patalpų (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 229 000 Lt); ¼ dalį negyvenamosios patalpos-sandėliavimo patalpos (R-28, nuo l-23 iki 1-25, 1-31, 1-32, 1-36, 1-37, 1-81, 1-82, nuo 1-87 iki 1-94) (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 164 074 Lt); ¼ dalį pastato–sandėlio – ir kitų statinių (inžineriniai)–kiemo statinių (aikštelės–bl, b2, tvora–tl, t2) (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 163 500 Lt); ½ dalį negyvenamosios patalpos–administracinės patalpos (nuo 1-1 iki 1-6) (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 165000 Lt); ¼ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 250 500 Lt); ¼ dalis negyvenamosios patalpos–kulinarijos–konditerijos cecho (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 21 200 Lt);

pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad ieškovui lieka 1 000 000 Lt prievolė kreditoriams E. V., L. B., G. R. ir J. R., ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

pripažinti, kad prievolės, kylančios iš ieškovo sudarytų paskolos sutarčių su kreditoriais E. V., L. B., G. R. ir J. R., yra asmeninės ieškovo prievolės;

pripažinti atsakovės reikalavimo teisę į ½ dalį suteiktos paskolos UAB „Eurokornus“, t. y. 175 000 Lt sumą.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas nusprendė palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo atsakovei 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 4950 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei, taip pat priteisti iš šalių po 16,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad paskolos sutarčių, kurių bendra suma 1 000 000 Lt, sudarymas be atsakovės sutikimo leidžia spręsti, jog ieškovo paimtų paskolų suma yra aiškiai per didelė ir neprotinga, kad jas būtų galima priskirti šeimos poreikių tenkinimui (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Paskolos sutartis su kreditoriais E. V., L. B., G. R. ir J. R. ieškovas sudarė 2009 m., t. y. jau vykstant santuokos nutraukimo procesui teisme. Tai, kad imant šias paskolas buvo grąžintos ankstesnės paskolos, sudarytos 2005–2006 m., kai šalys gyveno santuokoje, nereiškia, kad 2009 m. paimtos paskolos gali būti laikomos skirtomis šeimos poreikiams tenkinti, nes jau vyko santuokos nutraukimo procesas. Patys kreditoriai neprieštarauja ir sutinka, kad paskolas jiems grąžintų asmeniškai ieškovas. Taigi pirmosios instancijos teismas ieškovo 2009 m. sudarytas paskolos sutartis nepagrįstai pripažino sutuoktinių solidariosiomis prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis); šios paskolos sutartys pripažintinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis. Tai pripažinus nėra teisinio pagrindo dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę nukrypti nuo lygių dalių principo. Net ir prievoles, kylančias iš paskolos sutarčių, pripažinus sutuoktinių solidariosiomis prievolėmis, tačiau patiems kreditoriams atsisakius prievolių solidarumo ir sutikus, kad paskolas grąžintų asmeniškai ieškovas, teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškovui priteisti didesnę bendro turto dalį, motyvuodamas kreditorių interesais. Šalys turi tik vieną bendrą nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui iš ieškovo priteista pakankama kas mėnesį mokama periodinė išmoka (500 Lt), o dalijamas sutuoktinių bendras turtas yra didelės vertės, todėl pripažintina, kad nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nėra būtinas ir akivaizdžiai neatitiktų įstatymo tikslų bei šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; kt.). Šalių nekilnojamasis turtas, kuris turi nemažą ekonominę vertę bei racionaliai naudojant gali duoti ekonominės naudos (nuomojant, naudojant ūkinėje veikloje ir pan.), todėl tarp šalių gali būti padalytas natūra. Tik du garažai (boksai) (duomenys neskelbtini), kurių vertė iš esmės yra vienoda, kiekvienam iš šalių priteistina po vieną, kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą, nes taip jais bus racionaliau naudotis. Turtą tarp sutuoktinių padalijus natūra, išvengiama turto rinkos vertės ir kompensacijos dydžio nustatyto klausimų sprendimo, kurie, esant nepastoviai ekonominei situacijai, priklauso nuo daugelio subjektyvių veiksnių. Vienam iš sutuoktinių priteisus turtą natūra, o kitam – kompensaciją pinigais, ją gavęs asmuo galėtų patirti infliacijos padarinių, be to, netektų galimybės gauti ekonominės naudos iš racionalaus nekilnojamojo turto naudojimo.

Dėl UAB „Eurokornus“ skolos apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad akcininkui E. Trumpai iki šiol UAB „Eurokornus“ nėra grąžinusi 350 000 Lt paskolos. Ieškovo argumentai, kad jis paskolas UAB „Eurokornus“ suteikė iš pasiskolintų pinigų, nepaneigia, kad jie yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nes pagal CK 6.780 straipsnio 1 dalį pinigai perduodami paskolos gavėjo nuosavybėn. Tai reiškia, kad jeigu paskolintus UAB „Eurokornus“ pinigus ieškovas buvo pasiskolinęs iš kitų asmenų, šie pinigai nuo to momento, kai juos ieškovas pasiskolino, tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to santuokos nutraukimo byloje lygiomis dalimis dalijant sutuoktinių turtą, į kurio masę įeina ir teisės, kylančios iš UAB „Eurokornus“ suteiktų paskolų, atsakovei pripažintina teisė į ½ dalį UAB „Eurokornus“ suteiktos paskolos, t. y. į 175 000 Lt.

Tenkinant dalį apeliacinio skundo iš ieškovo atsakovei priteistina dalis advokato pagalbos išlaidų – 2000 Lt, valstybei iš ieškovo – 4950 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas atsakovei buvo atidėtas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo:

panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis prievolę grąžinti 1 000 000 Lt pagal paskolos sutartis pripažinti ieškovo asmenine prievole, padalyti sutuoktinių bendrą turtą pagal lygių dalių principą natūra, pripažinti atsakovei reikalavimo teisę į pusę UAB „Eurokornus“ skolos, t. y. 175 000 Lt;

panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atsakovei priteisti 100 000 Lt kompensaciją už 100 vienetų UAB „Eurokornus“ akcijų ir 25 000 Lt kompensacija už parduotą automobilį „Lexus“.

Priimti naują sprendimą ir santuokoje įgytą turtą padalyti taip:

atsakovės asmeninėn nuosavybėn priteisti:

negyvenamąją patalpą–garažą (boksas) (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 9440 Lt); negyvenamąją patalpą–garažą (boksas) (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 9420 Lt); ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 250 500 Lt); automobilį „Ford mondeo“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė – 10 000 Lt); „Sudaruška“ vardo patentą, liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 25 000 Lt); ½ dalį 600,06 kv. m negyvenamosios patalpos – gamybinių patalpų – (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 229 000 Lt); ½ dalį negyvenamosios patalpos – kulinarijos – konditerijos cecho (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 21 200 Lt);

ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: negyvenamąsias–administracines patalpas (nuo 1-1 iki 1-6) (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 165 000 Lt); ½ dalį negyvenamosios–sandėliavimo patalpos (R-28, nuo 1-23 iki 1-25, 1-31, 1-32, 1-36, 1-37, 1-81, 1-82, 1-87 iki 1-94) (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 164 074 Lt); ½ dalį pastato–sandėlio ir kitų statinių (inžinieriniai)–kiemo statinių (aikštelės–bl, b2, tvora–tl, t2) (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 163 500 Lt); UAB „Eurokornus“ 200 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų (vertė – 200 000 Lt); 50 000 Lt už parduotą automobilį „Lexus“;

palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad prievolės, kylančios iš ieškovo sudarytų sutarčių su kreditoriais E. V., L. B., G. R. ir J. R., yra bendra sutuoktinių prievolė, paliekant skolą grąžinti ieškovui; pripažinti ieškovo reikalavimo teisę į UAB „Eurokornus“ suteiktą paskolą, t. y. 350 000 Lt;

panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis paskirstytas žyminis mokestis, ir priimti naują sprendimą. Kitas teismų procesinių sprendimų dalis palikti nepakeistas ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme.

Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl 1 000 000 Lt paskolos nepagrįsto pripažinimo asmenine sutuoktinio prievole (CK 3.92, 3.109 straipsniai). CK asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis pripažįstamos prievolės, atsirandančios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikia, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Teismų praktikoje šeimos interesų sričiai priskiriamas veikimas šeimos normaliam gyvenimui užtikrinti, jos gerovei pakelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio R. V. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-333/2011). Ieškovas, siekdamas gerinti šeimos buitį, turimą turtą ir investuoti į šeimos verslą, t. y. veikdamas šeimos interesais, 2005 m. liepos 13 d., 2006 m. birželio 11 d. ir 2007 m. rugpjūčio 6 d. sudarė sutartis dėl 1 150 000 Lt paskolos. Šiomis sutartimis buvo sukurta bendroji sutuoktinių prievolė. Ieškovas, siekdamas veikti sąžiningai ir tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, reikiamą grąžinti sumą buvo priverstas pasiskolinti iš kitų asmenų. Tuo tikslu ieškovas sudarė paskolos sutartis su trečiaisiais asmenimis: 2009 m. spalio 14 d. – su J. R. ir E. V., 2009 m. spalio 15 d. – su L. B. ir G. R.. Pažymėtina, kad R. R. visi pinigai buvo grąžinti 2009 m. spalio 16 d., t. y. jau kitą dieną po paskutinės paskolos sutarties sudarymo. Taigi ieškovas pinigus skolinosi būtent skolos R. R. grąžinimui, t. y. bendros prievolės įvykdymui, o ne asmeniniams tikslams. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, jog dalis paskolos lėšų – 500 000 Lt – buvo investuota į patalpas (duomenys neskelbtini) ir 30 000 Lt – į patalpas (duomenys neskelbtini).

Ieškovo teigimu, jis laikėsi CK 3.109 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, nes ėmė paskolas, būtinas šeimos poreikiams tenkinti. Įstatyme nenustatyta reikalavimo turėti rašytinį sutuoktinio sutikimą imant paskolą (CK 3.92 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju galioja įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kurią paneigti turi atsakovė. Ieškovo teigimu, atsakovės sutikimas buvo duotas, ir tai įrodo, kad ji neginčijo sudarytų sandorių (CK 3.96 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad sutartys su R. R. sudarytos 2005–2006 m., nes paskutinė paskolos sutartis sudaryta 2007 m. rugpjūčio 6 d. Vien ta aplinkybė, kad paskolų sutartys sudarytos jau vykstant santuokos nutraukimo procesui, neįrodo, jog jos yra asmeninės ieškovo prievolės, nes iš R. R. gauta paskola buvo panaudota šalių verslui – nekilnojamajam turtui remontuoti, UAB „Eurokornus“ veiklai plėtoti. Kreditorių sutikimas, kad jiems skolas pagal paskolų sutartis grąžintų ieškovas, nesusijęs su prievolių vertinimu kaip asmeninių ar kaip šalių bendrų prievolių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nutraukus santuoką, sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsniai, 6.116 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, norėdamas turtą pasidalyti racionaliausiu ir abiem šalims, vaikų interesams palankiausiu būdu, patikslintu ieškiniu prašė jam priskirti kreditorių reikalavimus, padidinant ieškovo turto dalį, kas užtikrintų normalią šeimos verslo veiklą. Taigi kreditorių sutikimas, kad skolą jiems grąžintų ieškovas, neleidžia solidariosios sutuoktinių prievolės perkvalifikuoti į asmeninę ieškovo prievolę.

2. Dėl nepagrįsto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo taikymo (CK 3.123 straipsnis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis atvejų, kada leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas. Teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias aplinkybes, kurios turi egzistuoti dalijant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011; kt.). Pirmosios instancijos teismas tokiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad turto padalijimo metu egzistuoja sutuoktinių bendra skola ir ieškovas pats apsiėmė kreditoriams grąžinti visą sumą.

3. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų pažeidimo (CPK 177, 185 straipsniai). UAB „Eurokornus“ suteikta paskola buvo iš fizinių asmenų paskolintų pinigų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas reikalavimo teisei į 350 000 Lt taikė sutuoktinių bendro turto prezumpciją, tai turėjo ir 1 000 000 Lt skolą taip pat laikyti bendra sutuoktinių prievole. Atsakovė, reikalaudama pripažinti jai teisę į pusę sumos, paskolintos UAB „Eurokornus“, paneigia savo reikalavimą pripažinti asmenine ieškovo prievole grąžinti 1 000 000 Lt skolas pagal paskolos sutartis.

4. Dėl turto padalijimo natūra principo nepagrįsto taikymo (CK 3.123 straipsnis). Teismas natūra padalijo patalpas: kulinarijos–konditerijos cechą, gamybines patalpas, sandėliavimo patalpas, sandėlį, būtinas verslui plėtoti. Įvertinus turto paskirtį ir šalių santykius, akivaizdu, kad bendras naudojimasis išvardytu turtu keltų nuolatinių sunkumų ar net būtų neįmanomas, ieškovo verslui iškiltų grėsmė. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 1.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Be to, gali nukentėti vaikų interesai, tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Teismas privalo atsižvelgti tiek į vaikų, tiek į kreditorių, iš kurių buvo paimtos paskolos, interesus ir nežlugdyti ieškovo verslo, todėl prašoma teismo priteisti UAB „Eurokornus“ akcijas ir su verslu susijusias patalpas (duomenys neskelbtini). Ieškovas UAB „Eurokornus“ veikloje dalyvavo nuo įmonės įsteigimo, nuo 2004 m. spalio 15 d. yra bendrovės generalinis direktorius, atsakovė bendrovės veikloje niekada nedalyvavo. Pažymėtina, kad ieškovas prašo priteisti jam nurodytas patalpas, kurios jo vardu yra registruotos šiuo metu VĮ Registrų centre kartu su kitais savininkais, su kuriais buvo pirktos patalpos, planuotas verslas, todėl būtų pažeisti šių asmenų interesai, jei nurodytas patalpas valdytų atsakovė. Ieškovas sutinka, kas patalpos (duomenys neskelbtini), kurias atsakovė valdo su N. N. ir E. N., būtų priteistos atsakovei. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl UAB „Eurokornus“ akcijų ir pinigų, gautų pardavus automobilį „Leksus“. Pinigai už automobilį buvo panaudoti skolai R. R. grąžinti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 25 000 Lt atsakovei.

5. Teisės į figūrinį prekės ženklą „Sudaruška“. Pagal kasacinio teismo praktiką padalijamas turi būti visas sutuoktinių turtas – tiek turto aktyvas, tiek pasyvas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 dalis, 3.118 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. J. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-291/2011). Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo verslui plėtoti būtinas nekilnojamasis turtas, o teisės į prekės ženklą, kurio vertė yra 25 000 Lt, turi būti perduotos atsakovei kaip atitinkama dalytino turto dalis tam, kad turtas tarp sutuoktinių būtų paskirstytas pagal sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Teismas neįvertino prekės ženklo vertės, kuria galima protingai ir proporcingai padidinti atsakovei tenkantį turtą. Pažymėtina, kad atsakovei priklausančių negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomininkas UAB „Uosa“ naudojo atsakovei priklausantį prekės ženklą „Sudaruška“ kaip restorano šiose patalpose pavadinimą. Taigi akivaizdu, kad prekės ženklas „Sudaruška“ net ir po patento galiojimo pasibaigimo bus naudojamas komerciniais tikslais.

6. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo nutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai (Hirvisaari v. Finland no. 49684/99, 25 December 2001; Suominen v. Finland no. 37801/97, 24 July 2003; Pronina v. Ukraine no. 62566/00, 18 June 2006; kt.). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad skola R. R. buvo grąžinta 2009 m. spalio 16 d., iš karto po to, kai ieškovas sudarė paskolos sutartis su J. R., E. V., L. B. ir G. R. Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų neįvertino ir atmetė vien tuo pagrindu, kad paimtų paskolų suma yra aiškiai per didelė ir neprotinga, jog jas būtų galima priskirti šeimos poreikių tenkinimui. Be to, teismo argumentas, kad ir patys kreditoriai sutinka, jog paskolas jiems grąžintų asmeniškai ieškovas, nėra pakankamas argumentas ir pagrindas netaikyti nukrypimo nuo lygių dalių principo. Vien tai, kad teismas nepasisakė dėl šalių santuokoje įgytų UAB „Eurokornus“ 200 akcijų bei pinigų už automobilį „Lexus“ padalijimo ar priteisimo vienai iš šalių, sudaro pagrindą pripažinti, kad nutartis yra negaliojanti, nes ginčas neišspręstas.

7. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismai, spręsdami bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nesivadovavo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu, nes priteisė didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų vien tik iš ieškovo.

Tretieji asmenys E. V., L. B., G. R., J. R., G. H., sutikdami su kasaciniame skunde išdėstytais motyvais, prašo kasacinį skundą patenkinti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl 1000 000 Lt skolos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, konstatavo, kad procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis) turi tas sutuoktinis, kuris siekia pripažinti, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių. Šioje byloje atsakovas, siekdamas įrodyti, kad pagal paskolos sutartis gautus 1 150 000 Lt panaudojo šeimos interesais, pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog pinigus, paskolintus iš R. R., išleido patalpų (duomenys neskelbtini) remontui. Tačiau 2010 m. sausio 14 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas jau nurodė, kad šiuos pinigus panaudojo įmonės apyvartinėms lėšoms, o 500 000 Lt – patalpoms pagerinti. Kasaciniame skunde taip pat nurodomi prieštaringi argumentai. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jei vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas nei ieškinyje, nei patikslintuose ieškiniuose nenurodė paskolintos iš R. R. pinigų sumos, o paskolos sutartis pateikė tik 2009 m. birželio 16 d. patikslinęs ieškinį. Ieškovas negalėjo pateikti jokių įrodymų, kad paskolos sutartis sudarė šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar kad paskolintus pinigus panaudojo šeimos namų ūkiui išlaikyti (CK 3.109 straipsnio l dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimu nenustatytas faktas, kad dalis paskolintų lėšų – 500 000 Lt – buvo investuota į patalpas (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, šalys neturėjo šeimos verslo, nes pateikti į bylą dokumentai patvirtina jas dirbus skirtingose srityse ir įmonėse. Ieškovas, pasisakydamas dėl šeimos interesų, nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje V. B. v. K. B., byloje Nr. 3K-3-127/2011, ir 2011 m. liepos 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal antstolio R. V. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-333/2011, kuriose buvo nagrinėti kitokio pobūdžio, nei šioje byloje, ginčai. Kita vertus, neįtikėtina, kad 1 000 000 Lt sumą reikėjo pasiskolinti, kad būtų užtikrintas normalus šeimos gyvenimas. Ieškovui neįrodžius, kad 2005–2007 m. paimtos iš R. R. paskolos buvo panaudotos šeimos interesams tenkinti, nebelieka pagrindo teigti, kad 2009 m. sudarytos paskolos sutartys taip pat skirtos tam pačiam tikslui. Be to, atkreiptinas dėmesys į apeliacinės instancijos teismo nustatytą faktinę aplinkybę (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kurią byloje pripažino abi šalys, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko 2006 m. Kreditoriai E. V., L. B., G. R. ir J. R. (kaip ir buvęs kreditorius R. R.) byloje nereiškė reikalavimų, tai patvirtina kilusį ginčą dėl prievolės bendrumo tik tarp sutuoktinių.

2. Dėl CK 3.123 straipsnio taikymo. Nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Jeigu jų yra keletas ir jos pasiskirsto taip, kad vienos vertinamos vieno, o kitos – kito sutuoktinio naudai ir savo reikšme yra lygiavertės, tai nukrypimas nuo lygių dalių gali būti netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008). Ieškovas tokiomis svarbiomis aplinkybėmis nurodo tikslą pelningai plėtoti verslą, gauti pajamų, reikalingų vaikų išlaikymui mokėti bei paskoloms grąžinti. Pažymėtina, kad ieškovas nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio dukteriai nebeteikia išlaikymo. Be to, ieškovas klaidina teismą, nes komercinės paskirties patalpas (duomenys neskelbtini) yra išnuomojęs. Atsakovės nuomone, nei nepilnametės dukters interesai, nei ieškovo asmeninė 1 000 000 Lt prievolė kreditoriams, nei jo pelningas verslas nepripažintinos svarbiomis aplinkybėmis, leidžiančiomis nukrypti nuo lygių dalių principo, nes toks nukrypimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), šiurkščiai pažeistų nepilnametės dukters (viešasis interesas), kurios gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, interesus, o bendraturčių interesų pusiausvyra būtų neproporcingai pažeista.

3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo (CPK 177, 185 straipsniai). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, pasiskolinęs pinigų iš R. R., perskolino juos UAB „Eurokornus“. Akivaizdu, kad, įvertinus ieškovo suteiktų paskolų UAB „Eurokornus“ datas bei datas paskolų, ieškovo neva gautų iš R. R., ieškovo teiginys, jog gautus iš kreditoriaus R. R. pinigus jis perskolino bendrovei, atmestinas. Be to, ieškovo prašymas pakeisti nutartį, pripažįstant jam reikalavimo teisę į 350 000 Lt paskolą, suteiktą UAB „Eurokornus“, neteisėtas, nes tokio reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs kreipdamasis į teismą.

4. Dėl CK 127 straipsnio 3 dalies taikymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiti ne natūra turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008, nurodyta, kad, bendrai valdant, komerciniai objektai gali būti tvarkomi per kitus asmenis (atstovus, samdomus darbuotojus pagal darbo ar civilines sutartis ir kitaip). Ieškovo kasaciniame skunde nurodomo turto: negyvenamųjų patalpų (nuomininkas UAB „Uosa“ bankrutuoja, todėl nevykdo veikos) ir automobilio, kuriuo naudojasi ieškovas, ir prekės ženklo „Sudaruška“, kurio registracija panaikinta, priteisimas atsakovei, su kuria gyvena šalių vaikai, neatitinka konkrečių šiam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Aplinkybė, kad šalims priklausančios komercinės paskirties patalpos (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centre įregistruotos su bendraturčiais V. Š. ir P. K., nedaro šių patalpų nedalių ir neužkerta galimybės šiuos objektus bendrai valdyti ir naudoti.

Apeliacinės instancijos teismas priėmė atsakovės atsisakymą priteisti ieškovui figūrinį prekės ženklą „SUDARUSHKA“, registruotą tarptautinei prekių ir paslaugų 42 klasei (Valstybinio Patentų biuro 2002 m. lapkričio 4 d. liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), nes bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu – 2011 m. gegužės 9 d. baigėsi jo galiojimas ir priėmė atsisakymą priteisti atsakovei figūrinį prekės ženklą „SUDARUŠKA“, registruotą tarptautinei prekių ir paslaugų 42 klasei (Valstybinio patentų biuro 2002 m. lapkričio 4 d. liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio galiojimo laikas pasibaigė 2011 m. rugsėjo 20 d. Ženklų galiojimo terminas nepratęstas pagal 2011 m. spalio 10 d. atsakovės prašymą Valstybiniam patentų biurui panaikinti nurodytų ženklų registraciją. Be to, teismui buvo pateikti įrodymai, kad šio ženklo naudotojui UAB „Uosa“ iškelta bankroto byla, t. y. neliko ženklo naudotojo bei poreikio naudoti šį ženklą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas neprieštaravo dėl dalies reikalavimų atsisakymo.

Pirmosios instancijos teismas atsakovei priteisė kompensaciją už 100 vienetų UAB „Eurokornus“ akcijas bei 25 000 Lt kompensaciją už parduotą automobilį „Lexus“ ir šios sprendimo dalys apeliacine tvarka neskųstos. Dėl to ieškovo prašymas panaikinti nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir jam pripažinti nuosavybės teisę į 50 000 Lt už jo paties parduotą automobilį „Lexus“ neteisėtas ir nenagrinėtinas (CPK 341 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-378/2011). Dėl tos pačios priežasties nenagrinėtinas ir klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistas žyminis mokestis. Atsakovės nuomone, abiejų instancijų teismai priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Įvertinusi kasacinio skundo argumentaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl 1 000 000 Lt skolos pripažinimo asmenine kasatoriaus (ieškovo) prievole, atsakovės teisės į 175 000 Lt UAB „Eurokornus“ skolos pripažinimo, keliami nepagrįsto bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo ir bendro sutuoktinių nekilnojamojo turto padalijimo natūra principo taikymo, nepagrįsto bylos dalies dėl prekės ženklo „Sudaruška“ padalijimo nutraukimo, netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamai motyvuotos apeliacinės instancijos teismo nutarties klausimai. Kadangi kasatorius apibrėžė kasacinio nagrinėjimo ribas ir šioje byloje nenustatytas viešasis interesas, teikiantis pagrindą peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), tai teisėjų kolegija pasisako dėl teisės normų taikymo kasaciniame skunde iškeltais klausimais dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties konkrečių dalių teisėtumo.

Dėl 1 000 000 Lt skolos pripažinimo asmenine kasatoriaus prievole

Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 1 000 000 Lt skola tretiesiems asmenims J. R., E. V., L. B. ir G. R. yra jo asmeninė, o ne solidarioji šalių, kaip sutuoktinių, prievolė, kasaciniame skunde nurodo, kad paskolos sutartys su šias asmenimis buvo sudarytos šeimos interesams tenkinti, be to, šiuo atveju turėjo būti taikoma sutuoktinio sutikimo sudaryti paskolos sutartis įstatyme įtvirtinta prezumpciją, kurią turėjo paneigti atsakovė (CK 3.92 straipsnio 3 dalis, 3.109 straipsnio 3, 4 dalys). Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

Bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu.

Bendrąsias sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi paskolos sutartis gali būti priskirta prie nurodytų antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1992 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta šalių santuoka. Santuokos metu, t. y. 2005 m. liepos 13 d., kasatorius pasiskolino iš R. R. 350 000 Lt, 2006 m. birželio 1 d. – 300 000 Lt, 2007 m. rugpjūčio 6 d. – 500 000 Lt. 2008 m. liepos 11 d. ieškovas grąžino R. R. 150 000 Lt sumą. Taigi kasatorius pagal nurodytas sutartis R. R. buvo skolingas 1 000 000 Lt. 2009 m. spalio 16 d. kasatoriaus su R. R. sudaryta sutartimi šalys patvirtino skolos grąžinimo faktą. Kasatoriaus teigimu, siekdamas grąžinti skolą, jis sudarė naujas paskolos sutartis su trečiaisiais asmenimis: 2009 m. spalio 13 d. kasatorius pasiskolino iš J. R. 250 000 Lt, 2009 m. spalio 14 d. – iš E. V. ir L. B. po 250 000 Lt, 2009 m. spalio 15 d. – 250 000 Lt iš G. R., iš viso – 1 000 000 Lt. Bylos nagrinėjimo metu kasatorius įrodinėjo, kad paskola, gauta iš R. R., buvo panaudota šeimos interesams tenkinti – bendrosios nuosavybės teise valdomoms patalpoms (duomenys neskelbtini) remontuoti; nurodė, kad atsakovė apie paskolos sutartis su R. R. buvo informuota. Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad paskola, gauta iš R. R., buvo panaudota nurodytoms patalpoms remontuoti, UAB „Eurokornus“ veiklai plėtoti, iš skolintų pinigų bendrovei buvo suteikta paskola, t. y. iš R. R. pasiskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos interesams tenkinti. Atsakovė neigė davusi sutikimą kasatoriui sudaryti nurodytas paskolos sutartis, skolintų lėšų panaudojimo šeimos interesams tenkinti faktą.

Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju prievolės pagal kasatoriaus sudarytas su R. R. paskolos sutartis galėtų būti priskirtos prie prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, kaip atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jos būtų sudarytos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi kasatorius, siekdamas, kad jo prisiimtos prievolės būtų pripažintos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis ir padalytos tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog šios paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje kasatoriaus neįrodyta, jog 2005 m. liepos 13 d., 2006 m. birželio 1 d., 2007 m. rugpjūčio 6 d. paskolos sutartys, sudarytos su R. R., buvo sudarytos šeimos interesais, t. y. kad lėšos buvo panaudotos kasatoriaus nurodytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove valdomų patalpų remontui, UAB „Eurokornus“ veiklai plėtoti, kad panaudojant iš R. R. pasiskolintus pinigus UAB „Eurokornus“ buvo suteikta paskola. Dėl to nėra pagrindo prievoles, kylančias iš šių paskolos sutarčių, ir atitinkamai prievoles pagal 2009 m. spalio 13 d., 2009 m. spalio 14 d., 2009 m. spalio 15 d. paskolos sutartis, sudarytas kasatoriaus su trečiaisiais asmenimis J. R., E. V., L. B. ir G. R., siekiant grąžinti R. R. 1 000 000 Lt skolą, pripažinti bendrosiomis šalių prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino 1 000 000 Lt skolą asmenine kasatoriaus prievole, nors šiuo atveju turėjo būti taikomos ne CK 3.109 straipsnio 2 dalies, o CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos. Tačiau kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tik netinkamas teisės normos nurodymas, kai tai neturėjo įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą formaliais pagrindais. Teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo panaikinimas formaliais pagrindais prieštarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-105/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Vaivorykštė“ v. UAB,,Revinė“, bylos Nr. 3K-7-152/2010; kt.). Taigi, ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas ginčo santykiams taikė ne tą CK normą, nesudaro pagrindo teismo nutarčiai panaikinti, nes sprendimas pripažinti 1 000 000 Lt skolą kasatoriaus asmenine prievole iš esmės yra teisingas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, leidžiančių teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

Šioje byloje nustatyta, kad šalys turi didelės vertės nekilnojamojo turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi aplinkybė, kad su atsakove lieka gyventi šalių nepilnametė duktė, kuriai priteistas išlaikymas kas mėnesį po 500 Lt, nėra pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo (CPK 376 straipsnis). Kasatoriaus nuomone, teismui buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę šalių nuosavybę dėl to, kad kasatorius sutiko prisiimti, jo teigimu, šalių prievolę grąžinti 1 000 000 Lt skolą tretiesiems asmenims J. R., E. V., L. B. ir G. R. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pripažinus, jog iš su trečiaisiais asmenimis sudarytų paskolos sutarčių kylančios prievolės yra kasatoriaus asmeninės prievolės, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto dalijimo natūra

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.).

Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-82/2011; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to šeimos santykių pasibaigimo santuoką nutraukus atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008). Dalijant bendrą sutuoktinių turtą teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes bei prašomus turto padalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-82/2011; kt.).

Bylos duomenimis, abi šalys pateikė atitinkamus bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto padalijimo variantus. Kasatorius prašė teismo paskirti jam didžiausią nekilnojamojo turto dalį, neskiriant atsakovei kompensacijos, bet, minėta, jam priskiriant, jo teigimu, šalių prievolę grąžinti 1 000 000 Lt skolą tretiesiems asmenims J. R., E. V., L. B. ir G. R. pagal sudarytas paskolos sutartis. Atsakovė iš esmės prašė teismo šalių nekilnojamąjį turtą dalyti natūra. Šioje nutartyje jau buvo minėta, kad nenustatyta pagrindo pripažinti prievolę grąžinti J. R., E. V., L. B. ir G. R. 1 000 000 Lt skolą bendrąja sutuoktinių prievole ir nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl byloje nėra pagrindo tenkinti ir kasatoriaus prašymo priskirti jam natūra didžiąją dalį bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo taikymo (iš esmės atsižvelgė į atsakovės pageidavimą, kad bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas būtų dalijamas natūra), ir teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada.

Bylos duomenimis, negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), taip pat kasatoriaus vardu registruotos patalpos (duomenys neskelbtini) yra išnuomotos, todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad, negyvenamąsias patalpas natūra po ½ dalį priteisus abiem šalims, nukentės kasatoriaus verslas, kuriam šios patalpos būtinos. Pažymėtina, kad dalijamos ginčo patalpos nėra pripažintos verslu kaip turto kompleksas, naudojamas išskirtinai įteisinus ūkinę–komercinę veiklą, o yra nekilnojamasis turtas, iš kurio gaunama nuomos mokesčio pajamų, kurių šalys byloje neįrodinėjo. Dalis patalpų (duomenys neskelbtini) yra išnuomotos UAB „Eurokornus“, jose yra įregistruota šios bendrovės buveinė, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad 61,89 kv. m administracinės patalpos nedalomos, to neteigiama ir kasaciniame skunde. Kasatorius kasaciniame skunde nepagrindė savo argumento, kaip gali nukentėti šalių vaikų interesai, šalių nekilnojamąjį turtą padalijus natūra. Dėl šalių santykių, minėta, santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Taigi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas tarp šalių padalytas tinkamai, pagrįstai nenukrypstant nuo prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra principo.

Dėl lėšų, gautų ieškovui pardavus automobilį „Lexus“, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu šalims paskirta po ½ dalį sumos, gautos pardavus automobilį „Lexus“, t. y. po 25 000 Lt. Apeliaciniu skundu atsakovė skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos reikalavimas priteisti visą sumą, gautą kasatoriui be jos, kaip sutuoktinės, žinios pardavus automobilį „Lexus“ (CK 3.123 straipsnio 3 dalis). Taigi apeliacine tvarka buvo skundžiama pirmosios instancijos teismo dalis dėl atmesto reikalavimo priteisti atsakovei 25 000 Lt. Kasatorius, kasaciniame skunde teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pinigų, gautų pardavus automobilį „Lexus“, nurodo, kad pinigai už automobilį buvo panaudoti skolai R. R. grąžinti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 25 000 Lt. Taigi kasaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria yra pripažinta atsakovei teisė į 25 000 Lt, gautų pardavus automobilį „Lexus“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuri nebuvo skundžiama apeliacine tvarka, todėl dėl šios teismo sprendimo dalies kasacija negalima ir teisėjų kolegija dėl jos nepasisako (CPK 341 straipsnis).

Dėl UAB „Eurokornus“ akcijų teisėjų kolegija pažymi, kad jos pirmosios instancijos teismo sprendimu yra priteistos kasatoriui, atsakovei skiriant piniginę kompensaciją. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis taip pat nebuvo skundžiama apeliacine tvarka, todėl ir dėl šios teismo sprendimo dalies kasacija negalima, teisėjų kolegija dėl jos nepasisako (CPK 341 straipsnis).

Dėl figūrinio prekių ženklo „SUDARUŠKA“

Atsakant į kasacinio skundo argumentus, susijusius su prekių ženklu „SUDARUŠKA“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtina keletas aspektų. Intelektinės nuosavybės objektų, kaip ir kito turto, padalijimo klausimai turi būti sprendžiami, kai sprendžiama dėl santuokinio turto padalijimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės į prekių ženklą įgyjamos registracijos pagrindu (2000 m. Prekių ženklų įstatymo 1, 3, 11 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad prekių ženklas „SUDARUŠKA“ (reg. Nr. duomenys neskelbtini) yra išregistruotas, pasibaigus jo galiojimo laikui (taip pat kaip ir prekių ženklas „SUDARUSHKA“ (reg. Nr. duomenys neskelbtini). Ginčo tarp šalių dėl to nėra. Taigi prekių ženklų teisės prasme žymuo „SUDARUŠKA“ nėra teisinės apsaugos objektas. Antra vertus, kasatorius, kasaciniame skunde pateikdamas argumentus dėl to, kad net ir po ženklo registracijos galiojimo termino pasibaigimo žymuo „SUDARUŠKA“ bus naudojamas komerciniais tikslias, taip pat dėl žymens vertės (25 000 Lt), nepateikė teisinių argumentų (nei dėl tolesnio žymens naudojimo komerciniais tikslais, nei dėl jo vertės), kurie galėtų būti kasacinio nagrinėjimo dalykas. Bylos nagrinėjimo metu kasatorius taip pat neteikė jokių įrodymų dėl ženklo vertės (kurią jis įvardijo) (CPK 178 straipsnis), ir, kaip pagrįstai nurodo atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą, neprieštaravo jos pareiškimui, pateiktam apeliacinės instancijos teisme dėl dalies reikalavimų atsisakymo, t. y. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ginčo dėl to nebuvo (nei dėl procesinės bylos baigties dėl šios dalies (nutraukimo), nei dėl tolesnio žymens naudojimo komerciniais tikslais ar jo vertės). CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė atsisakyti ieškinio (atitinkamai priešieškinio) reikalavimų bet kurioje proceso stadijoje, ir šia teise atsakovė pasinaudojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas atsakovės pareiškimą dėl atsisakymo dalies priešieškinio reikalavimų, susijusių su žymeniu „SUDARUŠKA“, ir nutraukdamas šią bylos dalį, CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatų, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

Dėl įrodymų vertinimo

Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Baltasis pyragas“ v. UAB,,Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-59/2012; kt.).

Kasatorius, argumentuodamas kasaciniame skunde netinkamą įrodymų vertinimą byloje, iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu pripažinti atsakovei teisę į 175 000 Lt skolą, suteiktą UAB „Eurokornus“ šalių santuokos metu, nurodydamas, kad tokiu atveju teismas turėjo pripažinti ir šalių solidariąją prievolę grąžinti 1 000 000 Lt skolą tretiesiems asmenims J. R., E. V., L. B. ir G. R. pagal sudarytas paskolos sutartis. Dėl pastarosios prievolės pripažinimo kasatoriaus asmenine prievole teisėtumo šioje nutartyje jau pasisakyta. Dėl 350 000 Lt paskolos, suteiktos UAB „Eurokornus“, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus nurodomą aplinkybę, jog ši paskola buvo suteikta iš R. R. pasiskolintų lėšų (CPK 175 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti UAB „Eurokornus“ skolą kasatoriaus asmenine nuosavybe ir atmesti atsakovės reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį, t. y. 175 000 Lt, bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiusių lėšų, paskolintų UAB „Eurokornus“.

Kasatoriui kasaciniame skunde nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, netinkamo aiškinimo ir taikymo klausimų, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 183, 185, 263 straipsniai).

Dėl pareigos motyvuoti teismo procesinį sprendimą

Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatyme įtvirtinta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, motyvų faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Minestas“ v. UAB „ Rialsta“, bylos Nr. 3K-3-317/2009; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovės reikalavimo priteisti jai papildomai 25 000 Lt, gautų kasatoriui pardavus automobilį „Lexus“, t. y. visą gautą už parduotą automobilį sumą. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimą. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė kasaciniu skundu neskundžia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies dėl atmesto nurodyto apeliacinio skundo reikalavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis pažeidimas laikytinas formaliu, neturinčiu reikšmės galutiniam bylos išsprendimo teisniam rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

Kasatorius kasaciniame skunde nurodo CPK 93 straipsnio 2 dalies pažeidimą, motyvuodamas tuo, kad bylą nagrinėję teismai didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų priteisė vien tik iš jo.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kaip to reikalaujama pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti valstybei iš ieškovo 12 483 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovės žyminio mokesčio nepriteista. Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės naudai iš atsakovės priteistina 4539 Lt žyminio mokesčio, o iš kasatoriaus – 9 078 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, tik iš dalies tenkindamas atsakovės apeliacinį skundą, nepagrįstai nepriteisė iš jos dalies žyminio mokesčio, kurio mokėjimas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos. Iš kasatoriaus apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, priteisė valstybei 4950 Lt žyminį mokestį. Taigi iš atsakovės priteistinas 3000 Lt žyminis mokestis, apskaičiuotas atsižvelgiant į jos apeliacinės instancijos teisme atsisakytų reikalavimų dalį ir sumokėtą 300 Lt žyminio mokesčio dalį paduodant apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 87 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 135,03 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas, tai šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Atsakovė prašo priteisti iš kasatoriaus 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R1-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punktu ir 8.14 papunkčiu šis atsakovės prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660) iš kasatoriaus E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9078 (devynis tūkstančius septyniasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio ir iš atsakovės I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4539 (keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt devynis) Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660) iš atsakovės I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3000 (tris tūkstančius) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660) iš kasatoriaus E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 135,03 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis Lt 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Priteisti atsakovei I. T. iš kasatoriaus E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Zigmas Levickis