Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-94/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-18460-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 45.1; 114.5; 114.11; 121.1; 121.13; 121.21 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Senukų prekybos centras“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl pardavėjo atsakomybės už nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės prekių pardavimo.

2010 m. balandžio 22 d. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Vėsa ir partneriai“ nusipirko iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senukų prekybos centras“ 744 m juodų plieninių virintų vamzdžių D88(88,9)×3,5. Pristačius vamzdžius į ieškovo buveinę, pastebėta, kad vamzdžiai surūdiję, ir apie tai pranešta atsakovui. Nuvalęs rūdis ir vamzdžius nugruntavęs, ieškovas sumontavo juos statomame objekte. Vamzdžiai buvo montuojami atkarpomis, montavimo datos ir atkarpos žymimos statybos darbų žurnale.

2010 m. liepos 12 d. atlikus sumontuotų priešgaisrinės apsaugos sistemos vamzdynų hidraulinius bandymus užpilant juos vandeniu iki 16 atmosferų spaudimu, pastebėtas nutekėjimas per gamyklines suvirinimo siūles ir dėl to 2010 m. liepos 13, 15 d. ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, prašė atsiųsti atstovą defektams nustatyti. Atsakovas 2010 m. liepos 13 d. pateikė ieškovui 2010 m. birželio 18 d. išrašytą atitikties deklaraciją Nr. 3M010, kuria patvirtino, kad ieškovui buvo parduoti plieniniai elektra virinti vamzdžiai, pagaminti iš 3PS plieno markės, ir kokybės sertifikatą Nr. 11830-2, kuriuo patvirtino, kad vamzdžių gamintojas deklaravo 100 proc. siūlių patikrą. Atsakovui neatsiuntus atstovo defektams nustatyti, siekdamas nepažeisti statybos terminų, ieškovas dalį nekokybiškų vamzdžių pakeitė kitais, likvidavo nutekėjimo vietas, atliko keletą papildomų hidraulinių tyrimų, informavo apie tai atsakovą, tačiau šis atsisakė atlyginti su nekokybiškų vamzdžių keitimu susijusius nuostolius, nurodęs, kad ant jų nėra identifikavimo ženklų, todėl neaišku, ar jie tikrai pirkti iš atsakovo. Atsakovui nesutikus padengti nuostolių dėl nekokybiškų vamzdžių, ieškovas pateikė nekokybišką vamzdį ištirti AB „Montuotojas“ suvirinimo ir kokybės kontrolės tarnybai, kuri 2010 m. liepos 29 d. nustatė, kad vamzdžiai pagaminti iš plieno 08kp, jų kontaktinio suvirinimo siūlėse yra nesulydymo defektų, siūlės yra nesandarios, padarė išvadą, jog vamzdžiai netinkamai suvirinti, todėl neatitinka gaminio standarto GOST 3262-75 kokybės reikalavimų. Ieškovas, remdamasis CK 6.249, 6.263, 6.333 straipsniais, prašė priteisti 65 258,27 Lt nuostolių, kuriuos sudaro šalinant defektus sunaudotos medžiagos ir išlaidos remonto darbams, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad statybos objekte, esančiame Vilniuje, Balčikonio g. 3, iš viso priešgaisrinės apsaugos sistemoje buvo sumontuota 1730 m plieninių vamzdžių D80(88,9)×3,5, kurių dalis (744 m) buvo įsigyta iš atsakovo, o kita dalis – iš kitų tiekėjų. Vertindamas AB „Montuotojas“ atlikto tyrimo išvadą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ji padaryta remiantis Technikos priežiūros tarnybos bandymų ir tyrimų laboratorijos atliktu metalo elementinės sudėties tyrimu, kurio protokole nurodyta, jog laboratorijai buvo pateiktas ištirti vamzdis, kurio matmenys 89×4 mm, ir jį ištyrus nustatyta, kad šis vamzdis atitinka plieno markę 08kp, standartas GOST 9045. Teismas pažymėjo, kad liudytojų ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“ darbų vadovo A. V. ir direktoriaus pavaduotojo V. S. parodymai, jog nekokybiškų vamzdžių atkarpoje buvo sumontuoti būtent iš atsakovo įsigyti vamzdžiai, prieštarauja rašytiniams įrodymams – ieškovo pateiktuose statybos žurnalo, kuris yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, ištraukose padaryti įrašai nepatvirtina, kad sumontuoti nekokybiški vamzdžiai buvo įsigyti iš atsakovo, nes žurnalų įrašuose nurodyti duomenys apie vamzdžių montavimą visiškai kitokiais atitikties deklaracijų numeriais (F54-10, F54-18), kitokio skersmens (89 mm), nei įsigyti iš atsakovo, todėl sprendė, kad ieškovas tose atkarpose sumontavo ne atsakovo parduotus vamzdžius. Ieškovo teiginį, kad atsakovas pardavė jam ne tuos vamzdžius, kurie nurodyti pirkimo dokumentuose, t. y. kitokios plieno markės, teismas vertino kaip neparemtą jokiomis faktinėmis aplinkybėmis prielaidą. Nustatęs prieštaravimus ištirtuose įrodymuose (vamzdžių įsigijimo dokumentuose – sąskaitoje–faktūroje Nr. 1502002130 ir atitikties deklaracijoje Nr. 3M0010 nurodyti vamzdžių matmenys D80(88.9)×3,50, plieno rūšis 3PS ir standartas GOST 380-2005 nesutapo su Technikos priežiūros tarnybos bandymų ir tyrimų laboratorijai pateikto ištirti vamzdžio matmenimis 89×4 mm, plieno marke 08kp ir standartu GOST 9045, taip pat su ieškovo statybos žurnaluose užfiksuotais montuojamų vamzdžių deklaracijų duomenimis), teismas padarė išvadą, kad pateiktų įrodymų nepakanka nustatyti faktinei aplinkybei, jog ieškovo sumontuoti nekokybiški vamzdžiai buvo įsigyti iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 17 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, nors ieškovas nurodė vamzdžius sumontavęs 2010 m. gegužės mėnesį, į bylą pateiktas atliktų darbų aktas už 2010 m. birželio mėnesį, kuriame tokio skersmens vamzdžių, kokie buvo pirkti iš atsakovo, nenurodyta; šis dokumentas patvirtina didesnio kiekio konkretaus skersmens vamzdžių sumontavimo faktą, tai arba paneigia ieškovo argumentą, jog objekte buvo sumontuota ne daugiau kaip 744 m tokio skersmens vamzdžių, kokie buvo įsigyti iš atsakovo, arba šio rašytinio įrodymo turinio neatitiktį faktinei situacijai. Kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad akte nurodyta, jog birželio mėnesį buvo sumontuota 250 m tokių vamzdžių, o statybos žurnalo lape Nr. 30 nurodytas 76 m atitinkamų vamzdžių montavimo faktas; ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių kitų vamzdžių įsigijimo aplinkybes. Abejonių teismui sukėlė ir į bylą pateiktų atskirų statybos žurnalo lapų turinys, pvz., 2010 m. birželio 18 d. atitikties deklaracija ir jos registracijos eilės numeris įvardyti tiek gegužės mėnesio, tiek ir birželio mėnesio pradžios statybų žurnalo įrašuose, padarytuose iki deklaracijos gavimo; bendras sumontuotų vamzdžių kiekis su nuoroda į atsakovo pateiktą atitikties deklaraciją yra ne mažiau kaip 908 m, t. y. daugiau, nei ieškovas įsigijo iš atsakovo. Kolegija sprendė, kad ieškovas, su skirtingais procesiniais dokumentais pateikęs atrinktus skirtingus statybos žurnalo lapus, galbūt siekė suklaidinti teismą dėl sumontuotų vamzdžių kiekio. Teisėjų kolegijos abejones dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo patvirtino ir faktas, kad demontuotų ir ekspertams vertinti pateiktų vamzdžių parametrai neatitiko nurodytųjų įsigijimo dokumentuose ir atitikties deklaracijoje; kolegija atmetė ieškovo argumentus dėl atsakovo internetinėje svetainėje pateikiamų duomenų apie parduodamų vamzdžių plieno markę, nes viešoje erdvėje (internete) pateikti prekių aprašymai patys savaime neleidžia daryti jokių išvadų dėl konkretaus pirkimo metu įsigytų prekių, juolab kad prekės buvo įsigytos ne internetinės prekybos kanalu. Įvertinusi į bylą pateiktą važtaraštį, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šis dokumentas neatitinka Kelių transporto kodekso 29 straipsnio 2 dalies tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, be to, dėl duomenų, jog vamzdžiai buvo priimti objekte, nebuvimo nepatvirtina realaus krovinio pristatymo fakto. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad bet kokias vamzdžių identifikavimo žymas panaikino ieškovas, šveisdamas, gruntuodamas, dažydamas vamzdžius, teismui pateikti prieštaringo turinio dokumentai parengti ieškovo darbuotojų, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad netinkamos kokybės vamzdžiai buvo įsigyti būtent iš atsakovo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Vėsa ir partneriai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neanalizavo visų ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų ir dėl jų iš esmės nepasisakė, vertino visiškai kitas aplinkybes, kurios nebuvo apeliacinio skundo pagrindas, taip pažeidė CPK 320, 331 straipsnius. Apeliaciniame skunde kasatorius ginčijo teismo motyvą dėl statybos žurnale nurodytų atitikties deklaracijos numerio nesutapimo su atsakovo parduotų vamzdžių atitikties deklaracijos numeriais tuo pagrindu, jog teismas neteisingai tokį įrodymą vertino (įrašas statybos žurnale dėl sumontuotų vamzdžių atitikties deklaracijos nėra savarankiškas sertifikatas ar jo numeris, tačiau duoda nuorodą į statybos žurnalo F54 formos 18 poziciją (F54-18), kurioje nurodyta, kad plieninių juodų vamzdžių, kurie yra pirkti iš atsakovo, atitikties deklaracijos numeris yra 3M0010), tačiau apeliacinės instancijos teismas apie tai nepasisakė, nors toks pirmosios instancijos teismo neteisingas įrodymų vertinimas yra pagrindinis motyvas, kuriuo atmestas ieškinys. Ginčydamas teismo argumentą dėl vamzdžių plieno markės ir skersmens neatitikties, kasatorius nurodė, kad AB „Montuotojas“ išvadose (1 ir 2 išvados) vamzdžio išmatavimai yra nurodomi teisingai (88,9×3,5), šiomis išvadomis konstatuotas vamzdžio brokas; Technikos priežiūros tarnybos bandymų ir tyrimų laboratorijos nurodyti duomenys apie vamzdžio skersmenį 89×4 mm, traktuotina kaip techninė klaida ar tiesiog lapsus linguae. Tačiau teismas tokią neatitiktį dokumente išplėtė iki visos ekspertizės išvadų neatitikties ir laikė esmine, neva patvirtinančia visos ekspertizės duomenų apie vamzdžių parametrus prieštaravimą prekių įsigijimo dokumentams. Šio apeliacinio skundo argumento dėl vamzdžių parametrų vertinimo skundžiamoje teismo nutartyje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, užuot vertinęs apeliacinio skundo argumentus, ėmė pagal atskirus įrodymus (ar jų dalis) vertinti kitas bylos aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nebuvo nustatęs ir nurodęs kaip ieškinio atmetimo pagrindo, kurios net nėra esminės ir susijusios su ginčo dalyku (pvz., dėl neva neteisingai užpildyto važtaraščio ar statybos žurnale nurodyto sumontuotų vamzdžių kiekio, nors ginčas kilo dėl netinkamos medžiagų kokybės). CPK 320 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas išreiškia ir įtvirtina visuotinai pripažintą civilinio proceso teisės principą tantum devolutum quantum appellatum. Šis principas reiškia inter alia tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurių apeliaciniame skunde nenurodyta. Dėl to toks bylos išnagrinėjimas apeliacine tvarka negali būti laikomas tinkamu.

2. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimo. Teismai netinkamai atskleidė bylos esmę, netinkamos kokybės daiktų fakto apskritai nenustatinėjo ir nesiaiškino, o ieškinį atmetė formaliai vertindami tik tą dalį įrodymų, kuriuose nustatė tam tikrų neatitikimų, kurie iš esmės neturi jokios įtakos parduotų daiktų kokybės reikalavimams – vertino ne ieškinio pagrindą, o ekspertų bendrovės pasamdytos Technikos priežiūros tarnybos bandymų ir tyrimų laboratorijos išvadą, kuri yra tik atskira dalis visos ekspertizės išvadų, t. y. dalis dėl metalo elementinės sudėties, kurioje vamzdžio išmatavimai nurodomi klaidingai (suapvalinti iki sveikų skaičių), nors vamzdžio elementinė sudėtis net nebuvo ieškinio pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas defektų fakto nenagrinėjo, o savo nutartį grindė trimis ieškinio atmetimo pagrindais, kurie nepagrįsti, padaryti neteisingai įvertinus bylos įrodymus.

Pirma, teismo nurodomoje Kelių transporto kodekso normoje nenumatyta, kad neteisingai užpildytas važtaraštis negalioja, kita vertus, kasatoriaus teismui kaip įrodymo pateikto važtaraščio forma visiškai atitinka jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, nustatytus Susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300 patvirtintų Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių 19.2 punkte. Teismas, neteisingai aiškinęs ir taikęs važtaraščiui keliamus reikalavimus nustatančias normas, neteisingai konstatavo, kad duomenų apie tai, jog vamzdžiai buvo pristatyti į objektą, nėra. Be to, neaišku, apie kokias sunaikintas vamzdžių identifikavimo žymas nurodyta nutartyje, nes vamzdžiai jokių identifikavimo žymų neturi.

Antra, teismui pateikti du atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai, ne tik už birželio, bet ir už gegužės mėnesius, iš kurių matyti, kad gegužės mėnesį DN 80 mm vamzdžių sumontuota 700 m, tai yra būtent tie vamzdžiai ir jų kiekis, kurį atsakovas pardavė kasatoriui. Teismo nurodomas 80 mm skersmuo yra techninis duomuo – sąlyginis skersmuo, kuriuo žymimi visi vamzdžiai nuo 80,00 mm iki 89,90 mm, pagal praktiką taip nurodoma ir atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose, taip nurodyta ir atsakovo PVM sąskaitoje faktūroje. Taigi teismas netinkamai vertino šį byloje esantį įrodymą.

Trečia, teismui abejonių sukėlė faktas, kad demontuotų ir ekspertams pateiktų vamzdžių parametrai neatitiko nurodytųjų įsigijimo dokumentuose ir atitikties deklaracijoje, tai akivaizdžiai patvirtina, kad teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir neatskleidė bylos esmės, o pasisakė tik dėl vieno – fakultatyvinio ir neesminio – argumento.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Senukų prekybos centras“ prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde iškėlus klausimus ir pateikus konkrečius argumentus dėl statybos žurnale nurodytų duomenų, vamzdžių plieno markės ir skersmens neatitikimų su atitikties deklaracijos duomenimis ir apeliacinės instancijos teismui nenustačius materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimų ar netinkamo taikymo, nebuvo teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Apeliacinės instancijos teismas atskleidė bylos esmę, įvertino byloje esančius įrodymus, išdėstė priimamos nutarties motyvus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai nutartis yra visiškai be motyvų. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinio skundo argumentus, nelaikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Refosa“ v. UAB „Veho“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2010).

2. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimo. Teismai, vertindami byloje pateiktus įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir tarpusavio sąsajumą, turi vadovautis CPK 176–185 straipsniuose išdėstytomis taisyklėmis. Kasatoriaus pateiktas krovinio važtaraštis nelaikytinas įrodymu, kad vamzdžiai įsigyti iš atsakovės; jame nėra duomenų, kad vamzdžiai buvo pristatyti į objektą. Jie buvo ten pristatyti nugruntuoti ir nudažyti, t. y. paruošti montuoti, be to, buvo nustatyta (kasatorius neginčijo), kad objekte buvo sumontuota daugiau vamzdžių negu įsigyta iš atsakovo, t. y. esant kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, teismas pagrįstai konstatavo, jog kasatoriaus į bylą pateiktas važtaraštis neįrodo, kad vamzdžiai yra įsigyti iš atsakovo. Teismai atsižvelgė į kiekvieną ieškovo nurodytą argumentą, vertino ne tik kiekvieną į bylą pateiktą įrodymą, jo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, jų tarpusavio santykį, rėmėsi logikos dėsniais, ir pagal vidinį įsitikimą padarė išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo visų apeliacinio skundo argumentų, vertino aplinkybes, kurios nebuvo skundo pagrindas, neteisingai vertino įrodymus ir neatskleidė bylos esmės. Taigi kasacinio skundo argumentai yra dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo.

Dėl įrodinėjimo dalyko ir įrodymų vertinimo byloje dėl pardavėjo atsakomybės už nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės prekių pardavimo, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

Byloje nustatyta, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Kasatorius (pirkėjas), remdamasis CK 6.333 straipsniu, prašė priteisti iš atsakovo (pardavėjo) nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos parduotų prekių kokybės. CK 6.333 straipsnyje nustatyta pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui kokybės reikalavimus atitinkančius daiktus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Taigi, kasatorius nagrinėjamoje byloje reiškė reikalavimą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę. Šios civilinės atsakomybės rūšies esmė yra ta, kad ji atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, patvirtinančios atsakomybės sąlygų buvimą. Viena iš sutartinės atsakomybės sąlygų yra sutarties šalies veiksmų neteisėtumas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kasatorius statomame objekte montavo ne tik iš atsakovo, bet ir iš kitų tiekėjų pirktus vamzdžius, kasatoriui teko pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad būtent atsakovas pardavė jam nekokybiškus vamzdžius (t. y. atliko neteisėtus veiksmus sutartinės civilinės atsakomybės prasme). Nenustačius tokio fakto, kitos aplinkybės (vamzdžių neatitiktis kokybės reikalavimams, kasatoriaus patirtų nuostolių dydis) tampa teisiškai nereikšmingos šalių ginčui išspręsti, todėl nenustatinėtinos.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog netinkamos kokybės vamzdžiai įsigyti būtent iš atsakovo. Taigi įrodinėjimo dalykas šioje byloje buvo faktinės aplinkybės, susijusios su nekokybiškų vamzdžių įsigijimo šaltiniu, t. y. ar jie buvo įsigyti iš atsakovo. Ieškovo apeliaciniame skunde buvo keliamas netinkamo įrodymų vertinimo klausimas. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo visų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, vertino aplinkybes, kurios nebuvo apeliacinio skundo pagrindas, taip pažeidė CPK 320, 331 straipsnius. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius bylos aspektus, t. y. apeliacinės instancijos teismas privalo tirti visus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus, į visus juos motyvuotai atsakyti. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida – ir pareigą iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Rimi Lietuva“ v. UAB „Atvanora“, bylos Nr. 3K-3-418/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje R. S. v. R. L., Nr. 3K-3-112/2009). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinį skundą, nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje AB „Rimeda“ v. Arvydo Martinkėno individuali įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2001; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje BUAB „Vakarų prekyba“ v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-454/2006). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo, motyvuojant tuo, jog apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl važtaraščio turinio, statybos žurnale nurodyto sumontuotų vamzdžių kiekio, nors tai nebuvo apeliacinio skundo argumentas, yra nepagrįsti, nurodytomis aplinkybėmis buvo grindžiamas atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, be to, ieškovui dėl neva netinkamo įrodymų vertinimo apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas nenustačius vienos būtinos jam tenkinti faktinės aplinkybės – vamzdžių įsigijimo šaltinio, apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą analizuoti ne atskirus byloje esančius įrodymus, o jų visumą, siekdamas patikrinti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus (važtaraštį, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, atitikties deklaraciją ir AB „Montuotojas“ išvadą). Aiškindamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad įrodinėjimo procese teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą; įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, įsitikinęs, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; 2011 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas vertino tiek kasaciniame skunde nurodytus, tiek kitus bylos įrodymus, taigi atsižvelgė į jų visetą ir padarė motyvuotas išvadas, kad bylai reikšmingos aplinkybės – vamzdžių įsigijimo iš atsakovo – kasatorius neįrodė. Nesutikdamas su teismų išvadomis, kasatorius kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau kitokia kasatoriaus nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismų išvadomis, pagrįstomis ne tik kasatoriaus nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga, todėl kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatinėjęs vamzdžių kokybės trūkumų fakto, neatskleidė bylos esmės, nes, kaip minėta, nenustačius vamzdžių įsigijimo šaltinio, kitos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės tapo teisiškai nereikšmingos.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų – nevertino įrašų statybos žurnale apie atitikties deklaraciją, vamzdžių parametrų AB „Montuotojas“ išvadose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys paneigia šiuos argumentus – nutartyje konstatuota, kad bendras sumontuotų vamzdžių kiekis su nuoroda į atsakovo pateiktą atitikties deklaraciją yra ne mažiau kaip 908 m, t. y. daugiau, nei ieškovas įsigijo iš atsakovo; demontuotų ir AB „Montuotojas“ ekspertams vertinti pateiktų vamzdžių parametrai neatitiko nurodytųjų įsigijimo dokumentuose ir atitikties deklaracijoje. Nustatęs ieškovo pateiktų dokumentų turinio prieštaravimus, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad netinkamos kokybės vamzdžiai buvo įsigyti būtent iš atsakovo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutartį kasacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasaciniame teisme patirta 28,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteisiamos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Senukų prekybos centras“ pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 1600 Lt. Ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatytosios, yra adekvati bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina atsakovui iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“ (kodas 124926559) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidoms advokato pagalbai surašant atsiliepimą į kasacinį skundą atlyginti uždarajai akcinei bendrovei „Senukų prekybos centras“ (kodas 234376520).

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“ (kodas 124926559) 28,30 Lt (dvidešimt aštuonis litus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Zigmas Levickis

Antanas Simniškis