Dėl skolos išieškojimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-95/2012

Teisminio proceso Nr. 22-57-3-00106-2009-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.4; 22.3.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovei D. M., tretieji asmenys O. S. ir P. S., dėl skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių sandorio pripažinimą niekiniu ex officio ir civilinės bylos sustabdymą, aiškinimo bei taikymo klausimai.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 200 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad atsakovė pagal 2008 m. balandžio 28 d. vekselį turėjo iki 2008 m. gegužės 28 d. sumokėti 100 000 Lt, pagal 2008 m. birželio 28 d. vekselį – iki 2008 m. rugsėjo 15 d. sumokėti 100 000 Lt, tačiau pinigų sutartu laiku negrąžino.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 200 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. balandžio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2500 Lt žyminio mokesčio bei 1000 Lt advokato išlaidų, taip pat pareikalavo, kad atsakovė per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdytų sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateiktų motyvuotus prieštaravimus.

Atsakovė pateikė prieštaravimus, prašė panaikinti 2009 m. balandžio 10 d. preliminarų sprendimą. Prieštaravimuose ji nurodė, kad ieškovės nepažįsta, pinigų nesiskolino, 2008 m. balandžio 28 d. vekselio nepasirašė, todėl reikalavimas pagal šį vekselį yra neteisėtas, o 2008 m. birželio 28 d. vekselis pasirašytas dviem skirtingais parašais, todėl nesukelia jokių padarinių. Be to, atsakovė nurodė, kad turėjo įgaliojimą veikti trečiųjų asmenų vardu ir pavedimu, todėl, jei ir būtų pasiskolinusi pinigų, būtų tai padariusi jų pavedimu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. galutiniu sprendimu 2009 m. balandžio 10 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad atsakovė, įgaliota trečiųjų asmenų, pagal 2008 m. balandžio 28 d. paprastąjį vekselį įsipareigojo iki 2008 m. gegužės 28 d. besąlygiškai sumokėti ieškovei 100 000 Lt, pagal 2008 m. birželio 28 d. paprastąjį vekselį – iki 2008 m. rugsėjo 15 d. besąlygiškai sumokėti ieškovei 100 000 Lt. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš 2008 m. balandžio 7 d. įgaliojimo matyti, jog atsakovė neturėjo teisės išduoti ir pasirašyti paprastųjų vekselių trečiųjų asmenų vardu, nes tokios teisės įgaliojimu nesuteikta. Kadangi atsakovė pasirašė vekselius kaip trečiųjų asmenų įgaliotinė, tačiau neturėdama tam teisės, tai ji pati įsipareigojo pagal išduotus vekselius grąžinti ieškovei vekseliuose nurodytas pinigų sumas (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad vekselio turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas teisėtu jo savininku ir šiame dokumente įtvirtintos reikalavimo teisės turėtoju, todėl ne jis turi įrodinėti savo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės teiginius, kad vekselių ji nepasirašė, pinigų iš ieškovės negavo, vekseliai yra niekiniai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2011 m. kovo 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgusi į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė akcentavo, jog ant pirmojo vekselio (2008 m. balandžio 28 d.) yra ne jos parašas, todėl reikalavimas pagal šį vekselį yra neteisėtas, o apeliaciniame skunde nurodo priešingai – kad 2008 m. birželio 28 d. vekselis yra apsimestinis sandoris, kuriuo šalys siekė pratęsti 2008 m. balandžio 28 d. vekselio terminą, kolegija padarė išvadą, kad atsakovė patvirtina, jog pasirašė abu vekselius. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl 2008 m. birželio 28 d. vekselio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi tik 2011 m. sausio 6 d., sprendimas toje byloje dar nepriimtas, taigi abu vekseliai yra galiojantys. Pažymėjusi, kad aplinkybę, jog 2008 m. birželio 28 d. vekselis buvo pasirašytas siekiant pratęsti 2008 m. balandžio 28 d. vekselio terminą, atsakovė nurodė tik apeliaciniame skunde, kolegija, vadovaudamasi CPK 312 straipsniu, 306 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad ši naujai nurodyta aplinkybė negali būti apeliacijos dalykas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reguliuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 181, 185 straipsniai) bei šalių teises (teisę dalyvauti teismo posėdyje, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus).

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nurodydama, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-2409-642/2011 dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu kaip apsimestinio sandorio. Šios civilinės bylos dalykas susijęs su reikalavimo priteisti ieškovei G. J. skolą pagrindo patikrinimu, o Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje tokio reikalavimo pagrindas gali būti pripažintas negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs prejudicinį ryšį tarp bylų, tačiau nesustabdęs šios bylos, pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. S. S. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-942/2000; 2002 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-248/2002; 2006 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006, 2005 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Geonafta“ v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-268/2005).

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad apsimestinis sandorio pobūdis yra akivaizdus: vekselių numeriai ir sumos sutampa, terminai nurodyti paliekant tas pačias kalendorines dienas, pakeičiant tik mėnesius (2008 m. balandžio 28 d. vekselio Nr. 1 mokėjimo terminas – 2008 m. gegužės 28 d.; 2008 m. birželio 28 d. vekselis Nr. 1 išrašytas lygiai po vieno mėnesio suėjus 2008 m. gegužės 28 d. terminui). 2008 m. birželio 28 d. vekselyje esantis sakinys „Šiuo metu neturiu galimybės atiduoti pinigų“ rodo, kad 2008 m. birželio 28 d. vekselis Nr. 1 išrašytas pratęsiant 2008 m. balandžio 28 d. vekselio Nr. 1 terminą ir užfiksuojant negrąžintą sumos dalį (100 000 Lt), t. y. 2008 m. birželio 28 d. vekselis Nr. 1 išrašytas pakeičiant (dubliuojant) 2008 m. balandžio 28 d. vekselį Nr. 1. Remiantis kasacinio teismo praktika, esant akivaizdžiam pagrindui pripažinti sandorį ar aktą niekiniu, teismas gali tai padaryti ex officio (savo iniciatyva) nesant ginčo šalies reikalavimo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, neanalizuodamas nurodytų aplinkybių dėl apsimestinio sandorio, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo ribas (CPK 306 straipsnis), nes nepagrįstai šias ribas susiaurino ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl atvejų, kai teismas privalo veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. v. E. M. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1319/2001; 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB DK „Hermis-draudimas" v. AB „Šlifavimo staklės", bylos Nr. 3K-3-1107/2002).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Kasacinis procesas šioje byloje negalimas, todėl nutrauktinas (CPK 347 straipsnio 3 dalis, 350 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Iš atsakovės kasacinio skundo matyti, kad jį pasirašė tik kasacinį skundą surašęs asmuo. Atsakovė skundo nėra pasirašiusi, kaip ir atstovavimo sutarties.

Atsakovė netinkamai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nes kasaciniame skunde nurodytos nutartys yra priimtos savo faktinėmis aplinkybėmis nepanašiose bylose, kurios buvo išnagrinėtos ne dokumentinio proceso tvarka ir ne dėl teisių ir pareigų pagal vekselį.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas neva pažeidė CPK 176, 181, 185 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą, tačiau nepateikia tai patvirtinančių argumentų.

Teismų praktikoje pripažinta, kad teismas savo iniciatyva pripažinti sandorį niekiniu gali tik tais atvejais, kai šis yra akivaizdžiai negaliojantis. Atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad 2008 m. birželio 28 d. paprastasis vekselis yra niekinis, t. y. akivaizdžiai negaliojantis. Atsakovės versija, kad nurodytas vekselis yra apsimestinis, nes atsakovė jį išduodama vienašališkai pratęsė kito vekselio vykdymo terminą, nėra pagrindo tikėti, nes ji nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme, preliminariam teismo sprendimui atsakovė prieštaravo visai kitais pagrindais. Apsimestinio sandorio fakto atsakovė nenurodė pirmosios instancijos teisme, todėl juo negali remtis ir Aukščiausiajame Teisme – kasacinės instancijos teismas fakto klausimų nesprendžia.

Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė apsimestinio sandorio faktą nurodė tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kad vekselis nėra akivaizdžiai niekinis, kad ji ilgą laiką negrąžina gana didelės sumos, vilkina procesą ir klaidina teismą nurodydama vis naujas aplinkybes, kad byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą jos nestabdydamas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų dėl kasacinio proceso nutraukimo

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad iš atsakovės kasacinio skundo matyti, jog jį pasirašė tik kasacinį skundą surašęs asmuo, o atsakovė skundo nėra pasirašiusi, kaip ir atstovavimo sutarties. Dėl to, ieškovės nuomone, kasacinis procesas šioje byloje negalimas ir nutrauktinas (CPK 347 straipsnio 3 dalis, 350 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą teisingai nurodytos aplinkybės dėl D. M. kasacinio skundo, priimto nagrinėti kasacine tvarka, bei prie jo pridėtos atstovavimo sutarties pasirašymo, t. y. kad kasacinis skundas yra pasirašytas tik jį surašiusio advokato E. J. Š., o D. M. – nepasirašytas, D. M. ir advokato E. J. Š. atstovavimo sutartis yra pasirašyta tik advokato, o D. M. – nepasirašyta. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad turima medžiaga teikia pagrindą išvadai, jog nurodytos aplinkybės buvo kartu su kitais dokumentais bei aplinkybėmis įvertintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos, sprendžiant dėl kasacinio skundo priėmimo. Iš turimos medžiagos matyti, kad šioje byloje atsakovė D. M. kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pirmą kartą pateikė 2011 m. birželio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2011 m. birželio 30 d. nutartimi jį buvo atsisakyta priimti motyvuojant tuo, kad kasacinis skundas pasirašytas tik atsakovės, o eilutėje, kurioje nurodoma, jog kasacinį skundą surašė advokatas, nėra šio parašo, dėl to neaišku, kas surašė kasacinį skundą ir ar atsakovė turi įstatymo nustatytą teisinę kvalifikaciją kasaciniam skundui surašyti, nes nepridėta jos teisinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. 2011 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teisme vėl buvo gautas atsakovės D. M. kasacinis skundas. Kartu su juo pateiktas D. M. pasirašytas prašymas atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti. Jame, be kita ko, išreikšta jos valia dėl kasacinio skundo padavimo, taip pat nurodoma, kad advokatas E. J. Š. yra jos atstovas, parengęs kasacinį skundą. Palyginus atsakovės D. M. kasacinių skundus, gautus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2011 m. birželio 27 d. ir 2011 m. rugsėjo 19 d., matyti, kad jų turinys yra iš esmės tapatus (antrasis iš skundų yra labai nedaug papildytas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, spręsdama atsakovės D. M. kasacinio skundo, gauto Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2011 m. rugsėjo 19 d., priėmimo kausimą, disponavo nurodytais duomenimis, juos įvertino ir 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama, nutarė kasacinį skundą priimti. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija šioje byloje sprendžia, kad nutraukti kasacinį procesą dėl ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodytų formalių kasacinio skundo ir jo priedo trūkumų nėra teisinio pagrindo.

Dėl kasacinio nagrinėjimo šioje byloje dalyko

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama kasatorės D. M. kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnis). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kasatorės D. M. kasaciniame skunde teigiant, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reguliuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 181, 185 straipsniai), nenurodyti tai patvirtinantys teisiniai argumentai, o teigiant, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reguliuojančias šalių teises (teisę dalyvauti teismo posėdyje, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus) – kasacijos pagrindas bei jį patvirtinantys teisiniai argumentai, todėl šie neargumentuoti kasacinio skundo teiginiai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Dėl sandorio pripažinimo niekiniu ex officio ir CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nenurodytos pirmosios instancijos teisme

CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. VšĮ,,Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2011).

Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog 2008 m. balandžio 28 d. ir 2008 m. birželio 28 d. paskolino kasatorei po 100 000 Lt, t. y. iš viso 200 000 Lt, ši pasirašė vekselius, skolos negrąžino. Ieškovės nurodytas aplinkybes apie du paskolų atvejus, paskolų sumas, vekselių išdavimą ir pasirašymą patvirtina liudytojos J. P. parodymai. Kasatorė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad vekselių ji nepasirašė ir pinigų iš ieškovės negavo, vekseliai yra niekiniai, nes ji neturėjo įgaliojimų juos pasirašyti. Įrodymų, kuriuose būtų duomenų pakankamai pagrįstai išvadai, kad yra akivaizdus pagrindas ginčo vekselius ar kurį nors vieną jų, kaip sandorius, pripažinti niekiniais (niekiniu), pirmosios instancijos teisme šioje byloje nebuvo pateikta. Apeliaciniame skunde kasatorė nurodė naują aplinkybę – kad 2008 m. birželio 28 d. vekselis yra apsimestinis sandoris, kuriuo šalys siekė pratęsti 2008 m. balandžio 28 d. vekselio terminą. Ja kasatorė grindė apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje teisingai sprendė, kad tokiai kasatorės naujai apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir ji negali būti apeliacijos dalykas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentų, kuriais apeliuojama į tai, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 306 straipsnį, nes jie nėra išsamūs ir nepatvirtina nurodomos proceso teisės normos pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje taikė CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o kasaciniame skunde nėra pateikta argumentų dėl netinkamo nurodytos nuostatos taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, nėra galimybės padaryti pagrįstą išvadą, kad pagrindas pripažinti 2008 m. birželio 28 d. vekselį niekiniu yra akivaizdus. Dėl to nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ir kasacinio skundo argumentų, kuriais apeliuojama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva (ex officio) nekonstatavęs sandorio niekiniu, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Neo Group“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011; kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. R. N., bylos Nr. 3K-3-8/2010; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SIA,,Parekss lizings” v. UAB,,Parex lizingas”, bylos Nr. 3K-7-260/2005). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44; kt.).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad kasatorė 2011 m. sausio 20 d. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. birželio 28 d. vekselį kaip apsimestinį sandorį, ir šiame teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-2409-642/2011. Joje buvo ginčijamas vekselis, kurio pagrindu nagrinėjamoje byloje ieškovė G. J. reiškė dalį reikalavimų ir jie buvo patenkinti. Tuo remdamasi kasatorė apeliacinės instancijos teismo prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas prašymo netenkino. Atsižvelgdama į tai bei remdamasi pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl tiesioginio nagrinėjamą civilinę bylą ir teisinį rezultatą kitoje neišnagrinėtoje byloje siejančio prejudicinio ryšio, kaip pagrindo CPK 163 straipsnio 3 punktui taikyti, teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste sprendžia, kad civilinės bylos Nr. 2-2409-642/2011 ir šios bylos prejudicinė sąsaja teikė pagrindą apeliacinės instancijos teismui pripažinti, jog negalima išnagrinėti šios civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2409-642/2011, o šią privalu sustabdyti taikant CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą privalomojo bylos sustabdymo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas kitokias išvadas, netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad civilinė byla Nr. 2-2409-642/2011 Klaipėdos miesto apylinkės teisme jau yra išnagrinėta, 2011 m. rugsėjo 9 d. teismo sprendimu ieškinys atmestas. Esant tokiai aplinkybei teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti apeliacinės instancijos teismo procesinės veiklos sprendžiant bylos sustabdymo klausimą trūkumai – ne pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jeigu kitoje byloje vis dėlto būtų nustatyta, kad kasatorės ginčijamas 2008 m. birželio 28 d. vekselis yra niekinis sandoris, tai proceso atnaujinimas šioje byloje būtų galimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi kasatorei atidėtas 3000 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Kasacinio skundo netenkinant, šis žyminis mokestis (bylinėjimosi išlaidos) valstybės naudai priteistinas iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Kasaciniame teisme patirta 53,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasacinio skundo netenkinant, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai taip pat priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Iš kasatorės iš viso priteistina 3053,45 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti iš kasatorės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3053,45 Lt (tris tūkstančius penkiasdešimt tris litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Zigmas Levickis

Antanas Simniškis