Baudžiamoji byla Nr. 1-1149-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36174-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12;
1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 1.1.7.2.2; 2.1.8;
2.1.16.3.12; 2.1.16.1.10; 2.1.16.2.7;
2.1.16.1.8; 1.1.6.7
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 18 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui,
kaltinamajai L. Ž. ir jos gynėjui advokatui Arūnui Justeikui,
galimai laiduotojai K. Ž.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), išsituokusi, įgijusi vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. Ž. 2025 m. spalio 12 d., apie 11.22 val., Birštono mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo nuosavybės teise priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – keleivinį automobilį Porsche Macan GTS, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,54 promilės neblaivumas.
Šiais veiksmais L. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji L. Ž. savo kaltę pilnai pripažino, nurodė, kad dieną prieš įvykį atvažiavo į Birštoną pailsėti, tuo pačiu turėjo apžiūrėti nekilnojamąjį turtą. Birštone užsisakė viešbutį. Tą dieną buvo susitikime kavinėje, išgėrė alkoholinių gėrimų, grįžo į viešbutį, ten dar išgėrė šampano „Prosecco“. Išgėrė 5 buteliukus po 200 ml. Alkoholį nustojo vartoti apie 23.30 val. ir nuėjo miegoti. Atsikėlusi jautėsi blaivi ir nusprendė važiuoti namo. Važiavo namo ir buvo sulaikyta pačiame Birštone, netoli nuo viešbučio. Pamatė stovinčius policijos pareigūnus ir sustojo. Nesijautė apsvaigusi, tačiau suabejojo savimi, ar tikrai gali važiuoti, nes vakare vartojo alkoholį, o alkoholio ji vartoja labai mažai, todėl tiesiog neįsivertino ir taip atsitiko. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Blogai vertina savo elgesį, labai gailisi ir dėl to jaučiasi blogai. Vairuotojo pažymėjimą turi virš (duomenys neskelbtini) metų. Anksčiau jai nebuvo atimta teisė vairuoti. Yra bausta už parkavimus, baudos sumokėtos. Nemano, kad šie administraciniai nusižengimai yra esminiai. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti laiduotoja jos dukrą. Jos visada gyveno kartu, bet dabar dukra gyvena šalia. Dukra jai daro labai didelę įtaką, jos labai daug bendrauja, per dieną daug kartų susiskambina ir ateina, pasišneka kaip praėjo diena. Jos su dukra santykiai yra labai geri, yra pagarba viena kitai, jai dukros nuomonė labai svarbi, nori būti dukrai pavyzdys, nenori jos pavesti. Apie įvykį dukrai papasakojo iš karto, kai tik buvo sustabdyta, dukra ją ir pasiėmė iš įvykio vietos. Dukra ją barė, sakė, kad labai blogai pasielgė. Aišku ji labai gailėjosi, atsiprašė.
Galima laiduotoja K. Ž., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra kaltinamosios dukra, prašė atleisti jos motiną nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti ją laiduotoja. Nurodė, kad mano, jog yra tinkamas asmuo laiduoti, nes jos su mama gyvena šalia, kasdien ne tik susiskambina, bet ir lankosi viena pas kitą. Ji buvo tas pirmas žmogus, kuriam mama paskambino įvykio vietoje. Ji atvažiavo mamos pasiimti, mama gailėjosi, nervinosi. Nemano, kad nusikalstamos veikos pasikartos, nes jai išvis buvo labai didelis šokas, kad taip atsitiko. Mama yra žmogus, kuris visiškai nevartoja alkoholio, gali tai garantuoti 100 proc. Jos mama nėra nusikaltėlė. Mano, kad daugiau laiko, daugiau pokalbių įtakotų mamos elgesį. Mama neturi priklausomybių, tai buvo visiškai atsitiktinis atvejis. Mama dėl darbo reikalų, dėl tam tikrų projektų daug ką tariasi su ja. Vakare mama pas ją ateina, pasikalba kaip praėjo darbo diena, kas buvo gero, kas blogo. Ji pati vairuoja kiekvieną dieną. Nesenai pradėjo dirbti, darbe sekasi gerai. Žino, kad mama yra bausta administracine tvarka, mama taip pat žino, kad ji bausta. Tas pasikartojantis įvažiavimas į senamiestį analogiškai kaip ir mamos. Tiesiog stengiesi nevažiuoti per tą vietą, bet ten yra labai patogus įvažiavimas ir skubėdama užsimiršta.
Kadangi kaltinamoji L. Ž. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji sutiko duoti ir davė teisme parodymus, kaltinamoji, jos gynėjas ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji L. Ž. savo kaltę pripažino. Parodė, jog jai priklauso automobilis Porsche Macan GTS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. spalio 11 d. vakare viešbutyje "(duomenys neskelbtini)" vartojo alkoholinius gėrimus ("Proseco"). 2025 m. spalio 12 d., apie 11:00 val., važiuojant į (duomenys neskelbtini), Birštono mieste pastebėjo sustojusius policijos pareigūnus. Kadangi suabejojo savo blaivumu, sustabdė vairuojamą automobilį šalikelėje. Netrukus prie jos privažiavo policijos automobilis, prie jos priėjo policijos pareigūnas, kuris jai nustatė 1,54 promilių neblaivumą (b. l. 84-87).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Birštono policijos komisariato tyrėjo V. L. tarnybiniame pranešime dėl vairavimo esant neblaiviam nurodyta, kad 2025 m. spalio 12 d., vykdant paskirtą vairuotojų blaivumo kontrolės užduotį, (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančioje Birštone, kartu su Alytaus AVPK Birštono policijos komisariato vyriausiuoju patruliu R. T. pastebėjo juodos spalvos Porche markės automobilį. Automobilio vairuotojas neprivažiavęs patikros posto sustojo šalikelėje esančioje automobilių sustojimo vietoje. Privažiavus prie automobilio, automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo L. Ž., kuri pripažino vairavusi automobilį, teigė alkoholio ryte nevartojusi, tačiau vakare vartojo alkoholinius gėrimus. L. Ž. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, ARKL-0753, patikros sertifikato Nr. 2360063, pirmuoju tikrinimu 11.32 val. nustatytas 1,61 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 11.59 val. nustatytas 1,54 promilės neblaivumas. Automobilyje L. Ž. važiavo viena, kitų asmenų nebuvo, iki pareigūnams privažiuojant prie sustojusio automobilio į jį niekas neįlipo ir niekas iš jo neišlipo. Automobilis nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę (1 t., b. l. 6–9).
Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu su fotonuotraukomis apžiūrėta įvykio vieta – automobilių sustojimo vieta, esanti (duomenys neskelbtini), priešais 35 numeriu pažymėtą namą bei lengvasis automobilis Porsche Macan GTS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus transporto priemonės vidų, jos stovėjimo vietą, prieigas, daugiau objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ar draudžiamų daiktų, medžiagų – nerasta (1 t., b. l. 10–12, 13–20).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti pareigūnų „Body“ vaizdo kamerų įrašai. Pirmas vaizdo įrašas, failo pavadinimas „export-a19oo“, prasideda 2025 m. spalio 12 d., 11.29.45 val., baigiasi 11.32.26 val., trunka 2.51 min. Vaido įraše matomas juodos spalvos automobilis ir jame prie vairo sėdinti L. Ž., kuri kalbasi su pareigūnu. 11.30 val. L. Ž. pasitikrina alkoholio kiekio matuokliu blaivumą, pareigūnas jai parodo rodmenis ir pasako, kad nustatytas 1,61 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuoklio rodmenys yra matomi „Body“ filmavimo zonoje. Pareigūnas vairuotojai L. Ž. pasako, kad reikės laukti antro pūtimo, tada informaciją perduoda budėtojui. 11.32 val. vaizdo įrašas baigiasi. Antras vaizdo įrašas, failo pavadinimas „export-ah6pw“, prasideda 2025 m. spalio 12 d., 11.55.59 val., baigiasi 11.59.39 val., trunka 03.49 min. Vaizdo įraše matoma L. Ž. sėdinti automobilyje prie vairo. 11.57 val. pareigūnas alkoholio kiekio matuokliu vairuotojai tikrina antrą kartą neblaivumą, tačiau pirmas bandymas nepavyksta. 11.58 val. L. Ž. antrą kartą nustatytas 1,54 promilių neblaivumas. Prietaiso rodmenys yra matomi vaizdo įraše, juos parodo L. Ž. 11.59 val. vaizdo įrašas baigiasi. Trečias vaizdo įrašas, failo pavadinimas „export-sqk7s“, prasideda 2025 m. spalio 12 d., 12.05.58 val., baigiasi 12.07.48 val., trunka 2 min. Vaizdo įraše matoma prie automobilio stovinti L. Ž. ir girdisi kaip pareigūnas paaiškina situaciją, paprašo jos atlikti testą, praeiti tiesia linija ir pirštu pataikyti į nosies galą, ką L. Ž. atlieka. Toliau pareigūnas paaiškina, kad automobilis saugojimui bus nuvežtas į saugojimo aikštelę Alytuje, o jai išduotas šaukimas atvykti į policijos komisariatą apklausai. 12.07.48 val. vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 30–32).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti du Birštono miesto vaizdo kamera užfiksuoti vaizdo įrašai. Pirmas vaizdo įrašas „D04_20251012112200“ prasideda 11.22.00 val., trunka 1.48 min. Jame matomas (duomenys neskelbtini) gatvės, link (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini), vaizdas, Birštone, kur (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje matomas vienas dirbantis policijos pareigūnas, jis stovi prie automobilio, tada nueina atsistoja (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, stebi automobilius, atvažiuojančius nuo Birštono miesto pusės. Tarnybinis automobilis stovi kairėje pusėje, (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje. 11.22.55 val. vaizdo įraše pasirodo juodos spalvos automobilis Porsche, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantis nuo Birštono miesto pusės link miesto išvažiavimo sankryžos, kuris važiuodamas pristabdo ir pasuka į dešinę, į sustojimo vietą ir ten sustoja. Stovintis pareigūnas pastebi minėtą automobilį, eina link tarnybinio automobilio, įsėda ir juo privažiuoja prie sustojusio automobilio Porsche, sustoja 11.23.35 val. kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje. Policijos pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio, eina link Porsche markės automobilio. 11.23.49 val. vaizdo įrašas baigiasi. Antras vaizdo įrašas „D04_20251012112349“ prasideda 11.23.49 val., trunka 7.11 min., tai pirmo vaizdo įrašo tęsinys. Matomas prie automobilio Porsche priėjęs policijos pareigūnas, kuris jo vairuotojui bekontakčiu alkoholio kiekio matuoklio prietaisu tikrina neblaivumą. 11.25.40 val. pareigūnas patikrinęs vairuotojo neblaivumą, eina link tarnybinio automobilio, pasiima kontaktinį alkoholio kiekio matuoklį, grįžta prie Porsche automobilio vairuotojo, kalbasi. 11.30.27 val. yra nustatomas vairuotojo neblaivumas, kuris 11.30.51 val. parodomas vairuotojui. 11.31.00 val. vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 35–37).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotas L. Ž. neblaivumo nustatymo faktas – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510”, ARKL-0753, patikros Nr. 2360063, 11.32 val. nustatytas 1,61 promilės neblaivumas, 11.59 val. nustatytas 1,54 promilės neblaivumas, asmuo su tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b. l. 21–22).
Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad transporto priemonės Porsche Macan GTS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė–valdytoja yra L. Ž. (1 t., b. l. 26).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio Porsche Macan GTS, 2016 m., vidutinė rinkos kaina su PVM yra 34 390,00 Eur (1 t., b. l. 29).
Iš lengvojo automobilio nuomos sutarties matyti, kad L. Ž. išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Porsche Macan GT5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 164).
Iš UAB „Claimspro“ kilnojamo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad transporto priemonės Porsche Macan GTS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (su PVM) yra 17 920 Eur (2 t., b. l. 9-40).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą. Teismo vertinimu, L. Ž. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal požymį – vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamoji L. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. Ž. paaiškino, kad dieną prieš įvykį atvažiavo į Birštoną, ten užsisakė viešbutį. Buvo susitikime kavinėje, kur, išgėrusi alkoholinių gėrimų, grįžo atgal į viešbutį, ten dar išgėrė šampano – 5 buteliukus po 200 ml. Alkoholį nustojo vartoti 23.30 val. ir nuėjo miegoti. Atsikėlusi ryte jautėsi blaivi ir nusprendė važiuoti namo. Netoli viešbučio, pačiame Birštone pamatė stovinčius policijos pareigūnus ir sustojo, nes suabejojo savimi, ar tikrai gali vairuoti dėl iš vakaro vartoto alkoholio. Tokie kaltinamosios L. Ž. parodymai dėl esminių, veikos kvalifikavimui reikšmingų, aplinkybių yra nuoseklūs ir atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. L. Ž. kaltę patvirtina ne tik jos prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti bylos duomenys, kurie atitinka įrodymams keliamus reikalavimus: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir apžiūros protokolai.
Kaltinamosios parodymais nustatyta, kad 2025 m. spalio 12 d., apie 11 val. 22 min., ji Birštono mieste vairavo transporto priemonę Porsche Macan GTS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus – viso išgėrė 1000 ml alkoholinio gėrimo „Prosseco“. Kaltinamoji patvirtino, kad abejojo savo blaivumu, dėl ko, pamačiusi policijos pareigūnus, iki jų neprivažiavo, o sustojo stovėjimo vietoje. Tai, kad transporto priemonę L. Ž. vairavo neblaivi įrodyta ir neblaivumo nustatymo aktu, kuris patvirtina, kad 2025 m. spalio 12 d. antrojo tikrinimo metu 11 val. 59 min. L. Ž. nustatytas 1,54 promilės neblaivumas. Šio aplinkybės dėl neblaivumo nustatymo užfiksuotos ir apžiūros protokoluose, kuriuose apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas taip pat patvirtina, kad L. Ž. vairavo automobilį, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kurie numato draudimą vairuoti neblaiviems asmenims.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad L. Ž. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.
IV. Dėl (ne)atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos – dukros K. Ž. atsakomybėn. Teismo posėdžio metu galima laiduotoja K. Ž. prašymą palaikė.
BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTItNjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-52-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-52-648/2017">2K-52-648/2017</a>, Nr. 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamoji formaliai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas, kurioms esant būtų galima taikyti šio straipsnio nuostatas ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – L. Ž. visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė besigailinti dėl nusikalstamos veikos padarymo, šia nusikalstama veika nebuvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala tretiesiems asmenims. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamoji teisiama pirmą kartą, tačiau ji per paskutinių trejų metų laikotarpį administracine tvarka yra bausta 35 kartus, turi galiojančių nuobaudų, paskirtas baudas yra sumokėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios padaryti administraciniai nusižengimai laikytini sistemingais ir iš esmės yra susiję ne tik su KET, bet ir su kitų teisės aktų pažeidimais, pripažintina, kad toks kaltinamosios elgesys nebuvo atsitiktinis, ji yra linkusi nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio normų bei įstatymų. Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pabrėžė, kad minėti administraciniai nusižengimai nėra esminiai, kadangi buvo padaryti nežinant apie priimtą naują įstatymą, jie padaryti nepiktybiškai, tačiau tokie kaltinamosios argumentai laikytini gynybine jos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Teismo nuomone, kaltinamoji kritiškai nevertina savo priešingo teisei elgesio, todėl teismas neturi pagrindo manyti, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. laikytina, kad kaltinamoji neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos, kuriai esant būtų galima taikyti šio straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Be to, teismo nuomone kaltinamosios L. Ž. dukra K. Ž. nėra tinkama laiduotoja, kadangi ji neturi akivaizdžios bei realios galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, tokios įtakos ji nepadarė ir anksčiau. Todėl kaltinamoji L. Ž. negali būti perduota pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn. Kaltinamosios gynėjas nurodė, kad kitų asmenų, galinčių būti kaltinamosios laiduotoju, nėra.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-160/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-160/2010">2K-160/2010</a>, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-312/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-312/2011">2K-312/2011</a>, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjctOTQyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-67-942/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-67-942/2019">2K-67-942/2019</a>).
Nagrinėjamu atveju laiduotoja prašoma paskirti kaltinamosios dukrą K. Ž. Galima laiduotoja apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra tinkama būti laiduotoja, kadangi jos su mama gyvena šalia, kasdien bendrauja tiek telefonu, tiek susitikusios gyvai, ji buvo pirmas žmogus, kuriam mama paskambino iš įvykio vietos. Mama su ja tariasi dėl darbo reikalų, projektų, mano, kad skyrus mamai daugiau laiko, su ja daugiau kalbantis, gal taip įtakotų mamos elgesį. Teismo vertinimu, deklaratyvus galimos laiduotojos įsitikinimas, jog ji galės daryti savo motinai įtaką, nenurodant jokių konkrečių veiksmų jos elgesiui koreguoti, yra nepakankamas spręsti apie jaunesnės ir turinčios mažesnę gyvenimo patirtį K. Ž. realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Pažymėtina, kad L. Ž. yra susiformavusi ir brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį, savo darbovietėje užimanti aukštas vadovaujančias pareigas, ji geba savarankiškai priimti sprendimus ir kontroliuoti savo veiksmus, todėl papildoma jos elgesio korekcija su laiduotojos (dukters) priežiūra, nebūtų rezultatyvi. Teismo posėdžio metu galima laiduotoja nenurodė, kodėl šiuo atveju ji yra objektyviai pajėgi imtis priemonių, kad motinai darytų teigiamą įtaką ir būtų jai autoritetas. Vien tai, kad kaltininkę ir galimą laiduotoją sieja artimi ryšiai, jos šiuo metu gyvena šalia viena kitos ir kasdien bendrauja tiek telefonu, tiek susitikusios gyvai, nesudaro pagrindo teigti, kad K. Ž. savo motinai gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, juolab, kad ankstesnis jų bendravimas L. Ž. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Pažymėtina ir tai, kad, nors galima laiduotoja K. Ž. yra neteista, tačiau per paskutinių penkerių metų laikotarpį bausta administracine tvarka 7 kartus, turi galiojančių nuobaudų, o tai taip pat sudaro prielaidą nevertinti šio asmens kaip verto teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad K. Ž. asmeninės savybės, tarpusavio santykiai su kaltininke, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo manyti, kad šis asmuo galės daryti realią teigiamą įtaką L. Ž. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra tenkinama būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, t. y. byloje nėra tinkamo laiduotojo, galinčio daryti L. Ž. teigiamą įtaką, todėl laidavimo institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.
V. Bausmės skyrimas
Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji L. Ž. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Ji sekmadienio vidurdienį kurortiniame miestelyje – Birštone, kur savaitgaliais miestelio svečių ir poilsiautojų skaičius yra didesnis nei įprastai, vairavo automobilį, būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis – 1,54 promilės neblaivumas. Kaltinamoji prisipažino, jog alkoholį vartojo vakare prieš įvykį. Šiais savo veiksmais kaltinamoji neabejotinai sukėlė realų pavojų tiek jos pačios, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, kurių tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti. L. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog ji prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant kaltinamosios asmenybę, nustatyta, jog L. Ž. yra darbingo amžiaus, dirba (1 t., b. l. 46–48), turi nuolatinę gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 39–40), yra anksčiau neteista (1 t., b. l. 73–74), per paskutinius trejus metus administracine tvarka bausta 35 kartus, paskirtas baudas sumokėjusi (1 t., b. l. 49–71), psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašyta (1 t., b. l. 44).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta L. Ž. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 60 MGL (3 000 Eur). Teismo vertinimu, skirtina turtinio pobūdžio bausmė – bauda yra adekvati ir proporcinga padarytos veikos bei kaltinamosios asmenybės pavojingumui, neprieštarauja teisingumo principui.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, L. Ž. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajai L. Ž. skirtina galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) bauda.
VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Kaltinamoji L. Ž., vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji vairavo transporto priemonę sekmadienio vidurdienį kurortiniame miestelyje, kai eismas yra pakankamai intensyvus. Tokie kaltinamosios veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos pačios, tiek ir kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji anksčiau būtų bausta ir (arba) teista už šiurkščius KET pažeidimus ar transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jai paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 16 d. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Kaltinamosios ir jos gynėjo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbinėje ir asmeninėje veikloje, nepaneigia būtinybės jos atžvilgiu taikyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamosios interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai, nes, kaip minėta, L. Ž., būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumas, sąmoningai elgėsi neatsakingai. Kartu pažymėtina, kad už panašaus pobūdžio, tačiau mažesnio pavojingumo teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. už transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmuo, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę reguliuojantys teisės aktai turi būti vertinami sistemiškai, ir, nesant išskirtinių aplinkybių, už nusikaltimus skirti švelnesnes poveikio priemones, nei skiriamos už administracinius nusižengimus, nėra pagrindo. Taigi, dar labiau sumažinti ir skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą ar jos apskritai neskirti šiuo atveju nėra pagrindo.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). L. Ž. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu Porsche Macan GTS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios L. Ž. nebūtų turėjusi galimybės padaryti jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Automobilis, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso L. Ž. (1 t., b. l. 26–28).
Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį už šio nusikaltimo padarymą, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018). BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais ir tai nepriklauso nuo teismo nuožiūros. Pažymėtina, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, motyvuotina, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021). Vadinasi, išimtimi iš BK 72 straipsnio 3 dalies taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas advokatas Arūnas Justeikas prašė nekonfiskuoti kaltinamajai priklausančios transporto priemonės Porsche Macan GTS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau konfiskuoti jos vertę atitinkančią sumą. VšĮ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 34 390 Eur (1 t., b. l. 29). Siekiant įrodyti realią minėto automobilio vertę, kaltinamosios gynėjas į bylą pateikė kilnojamojo turto vertės ataskaitą, iš kurios matyti, kad L. Ž. priklausančio automobilio Porsche Macan GTS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 17 920 Eur (2 t., b. l. 9–40). Pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad priežastis, dėl kurios prašoma nekonfiskuoti jai priklausančios transporto priemonės, yra tai, kad ji yra prie automobilio pripratusi, su jos darboviete yra sudaryta automobilio nuomos sutartis, būtent ši transporto priemonė ir jos išskirtinis valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra tarsi įmonės vizitinė kortelė, už automobilio nuomą ji gauna pajamas. Transporto priemonė jai reikalinga kiekvieną dieną darbo funkcijoms atlikti – jos darbe reikia labai daug važinėti, susitikti su klientais bei tiekėjais, architektais, jos visas darbas yra susijęs su vairavimu. Transporto priemonė priklauso jai, automobilį pirko ją maždaug prieš dvejus metus, neatsimena kiek už jį mokėjo. Jos pajamos yra atlyginimas, t. y. 2 000 Eur į rankas. Turi bankinių įsipareigojimų apie 300 Eur per mėnesį, turi savo būstą. Kaltinamosios gynėjas pabrėžė, kad minėtu automobiliu naudojasi ne tik pati kaltinamoji, bet ir kitas jos darbovietės darbuotojas. Be to, kaltinamosios gynėjas prašė konfiskuoti mažesnę nei nustatyta vidutinė automobilio rinkos vertė – iki 10 000 Eur sumą.
Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje nurodoma, jog automobilio vertė neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai siekiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų (atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims), sprendžiama, ar kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotinas automobilis, ar išieškotina tik dalis jo vertės. Priešingu atveju galima situacija, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs vairuodamas didesnės vertės automobilį ir dėl to išvengęs jo konfiskavimo, atsidurtų kitokioje padėtyje nei analogiškai mažesnės vertės automobilį vairavęs asmuo, kurio automobilis būtų konfiskuotas. Tai neleistų vienodai užtikrinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės pirmiau minėtų prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024).
Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su kaltinamo asmens interesais ir pageidavimais, nes tai neatitiktų baudžiamojo poveikio priemonių paskirties. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji prašymą nekonfiskuoti transporto priemonės iš esmės motyvuoja tuo, kad ji prie automobilio yra pripratusi, be to, su jos darboviete yra sudaryta automobilio nuomos sutartis, kuri neša jai pajamas, automobilis ir jo išskirtinis valstybinis numeris yra įmonės vizitinė kortelė. Teismo nuomone, tokie argumentai nėra laikytini išskirtinėmis ar ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo imperatyvios įstatymo normos ir nekonfiskuoti kaltininkei priklausančios transporto priemonės, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika. Pabrėžtina tai, kad konfiskuotinas turtas yra asmeninė kaltinamosios nuosavybė ir jį konfiskavus esminės pasekmės kils tik kaltinamajai, t. y. ji neteks transporto priemonės ir už ją gaunamų nuomos pajamų. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtą teismų praktiką bei į tai, kad transporto priemonė priklauso kaltinamajai L. Ž., į transporto priemonės rinkos vertę, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra perteklinis ar neproporcingas. Atsižvelgiant į tai, kad nekonfiskuojant transporto priemonės, o išieškant tik dalį konfiskuotino turto vertės, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, teismas sprendžia, kad L. Ž. priklausantis automobilis Porsche Macan GTS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.
VII. Kiti klausimai
Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (1 t., b. l. 88–101).
Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (nuo 2025 m. spalio 16 d. iki 2026 m. balandžio 16 d.) apribota L. Ž. nuosavybės teisė į jai priklausantį automobilį Porsche Macan GTS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Porsche Macan GTS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas L. Ž. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- automobilis Porsche Macan GTS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomas aikštelėje, adresu Santaikos g. 31D, Alytus, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
- vokas su kompaktiniu disku (1 vnt.), saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
- L. Ž. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2022 m. lapkričio 15 d., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugojimui AB „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
L. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. Ž. paskirti 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti L. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 16 d., apie priimtą sprendimą pranešant AB „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti L. Ž. nuosavybės teise priklausantį automobilį Porsche Macan GTS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikiną L. Ž. nuosavybės teisės į jai priklausantį automobilį Porsche Macan GTS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- automobilį Porsche Macan GTS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą aikštelėje, adresu Santaikos g. 31D, Alytus, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;
- voką su kompaktiniu disku (1 vnt.), saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos;
- L. Ž. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2022 m. lapkričio 15 d., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugojimui AB „Regitra“.
Išaiškinti L. Ž., kad paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjusi paskirtą baudą, ji privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų raštinės tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu [email protected]. Savanoriškai nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
