Pareiškimo Nr. DOK-1457/2021
Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00709-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
išnagrinėjo nuteistosios L. V. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu L. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio (3012,80 Eur) bauda. Priteista iš L. V. 1635,68 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtoms išlaidoms už advokato darbą apmokėti.
2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi nuteistosios L. V. apeliacinis skundas atmestas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu panaikintas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: L. V. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartimi panaikintas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendis ir paliktas galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendis be pakeitimų.
6. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu L. V. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama valstybės pareigūnė – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. P-116 nuo 2014 m. gegužės 6 d. laikinai perkelta į (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigas, būdama 2013 m. gegužės 6 d. pasirašytinai supažindinta su šiuo įsakymu, taip pat 2013 m. gegužės 6 d. pasirašytinai supažindinta su 2014 m. balandžio 28 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-69 patvirtintais Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuostatais ir tuo pačiu įsakymu patvirtintu Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybės aprašymu, neatliko savo, kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkės ir ikiteisminio tyrimo pareigūnės, pareigų: 2014 m. liepos 4 d. nuo 10.19 iki 11.33 val., būdama darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), eidama savo pareigas, (duomenys neskelbtini) Psichologinės grupės specialistei A. K. ją informavus, kad į pastarąją kreipėsi nuteistasis M. K. ir pranešė apie galimai jam padarytą sunkų nusikaltimą – seksualinį prievartavimą bendrininkų grupe, t. y. nusikalstamą veiką, nurodytą BK 150 straipsnio 2 dalyje, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose pabendravusi su nuteistuoju M. K. ir įsitikinusi, kad jis iš tikrųjų praneša apie prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, neatliko jokių veiksmų M. K. pranešimui apie jam padarytą sunkų nusikaltimą įforminti, jam ištirti ir kaltiems asmenims patraukti baudžiamojon atsakomybėn – nepriėmė iš M. K. pareiškimo-protokolo, nesurašė tarnybinio pranešimo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų vadovybei dėl M. K. pranešimo apie nusikalstamą veiką, neįregistravo pranešimo apie nusikalstamą veiką nustatyta tvarka į Informacijos apie nusikalstamas veikas registrą Nr. 29 ir į jokį kitą registrą, taip neinicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimo procedūros, ikiteisminio tyrimo neatliko ir niekam nepavedė jo atlikti, neužtikrino įvykio vietos išsaugojimo ir apžiūros, nesurinko daiktinių įrodymų ir nusikaltimo pėdsakų, nepaėmė M. K. drabužių, neatliko kitų būtinų proceso veiksmų, nenustatė nusikaltimą padariusių asmenų ir nepatraukė jų baudžiamojon atsakomybėn, šiais veiksmais pažeidė: Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuostatų 6.1 punktą, įpareigojantį organizuoti ir vykdyti kriminalinės žvalgybos veiklą Nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose išaiškinant, užkardant ir nutraukiant suimtųjų, nuteistųjų ir kitų asmenų nusikalstamas veikas; 7.1 punktą, įpareigojantį rinkti kriminalinės žvalgybos informaciją apie Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų suimtųjų ir nuteistųjų rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas; 7.2 punktą, įpareigojantį atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus nustatyta tvarka; 7.3 punktą, įpareigojantį atskleisti ir tirti rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose; 10.2 punktą, įtvirtinantį jos asmeninę atsakomybę už skyriaus uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą; 10.4 punktą, įpareigojantį organizuoti ir kontroliuoti skyriui pavestų užduočių vykdymą; 10.5 punktą, įpareigojantį užtikrinti, kad skyriuje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų norminių aktų, tarp jų – Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų; Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 7.1 punktą, įpareigojantį organizuoti, planuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą ir veiklą; 7.3 punktą, įpareigojantį užtikrinti norminių aktų laikymąsi skyriaus veikloje; 7.4 punktą, įpareigojantį atlikti, organizuoti ir kontroliuoti kriminalinės žvalgybos tyrimus, susijusius su nuteistųjų, suimtųjų padarytų nusikaltimų prevencija; 7.8 punktą, įpareigojantį atlikti nusikalstamų veikų ikiteisminius tyrimus, kontroliuoti ir organizuoti nusikalstamų veikų tyrimą; Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2013 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1-102 patvirtintos redakcijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų darbo reglamento 65 punktą, nustatantį padalinio vadovo atsakomybę už padalinyje sudaromų bylų tinkamą tvarkymą pagal dokumentacijos planą; Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 24-7 patvirtinto 2014 metų dokumentacijos plano 10 skyriaus 10.7 punktą, nustatantį pareigą vesti Informacijos apie nusikalstamas veikas registrą Nr. 29; Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – ir Kauno NTI-PN) direktoriaus 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 24-8 patvirtinto Dokumentų registrų sąrašo 17 punktą, nustatantį pareigą vesti Informacijos apie nusikalstamas veikas registrą Nr. 29; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 57 punktą, įpareigojantį, gavus informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, ją registruoti ir atlikti tokios informacijos patikrinimą; 58 punktą, įpareigojantį patikrinti informaciją apie galimą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas; 2 straipsnį, įpareigojantį ikiteisminio tyrimo įstaigą kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika; 171 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūną, nustačiusį nusikalstamos veikos požymius, tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai pranešti prokurorui. Dėl šių L. V. veiksmų buvo padaryta didelė žala valstybės ir nuteistojo M. K. interesams – nebuvo atskleistas ir ištirtas sunkus nusikaltimas, neapgintos nuteistojo M. K. teisės ir visuomenės bei valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
7. Pareiškimu nuteistosios L. V. gynėjas advokatas M. Vagonis prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą L. V. nutraukti. Pareiškėjas nurodo:
7.1. Tiek pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendyje, tiek ir kasacinės instancijos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartyje nurodė, kad L. V. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Darydami tokią išvadą teismai netinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą – BK 228 straipsnio 1 dalies nuostatas.
7.2. Kauno apylinkės teismas, nuosprendyje konstatuodamas L. V. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, neatskleidė, kuo jos veiksmuose pasireiškė nusikalstamos veikos požymiai, nesiaiškino, kokias teises ir pareigas L. V., kaip laikinai ėjusiai (duomenys neskelbtini) viršininko pareigas, nustatė įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai. Šis teismas tik formaliai perrašė kaltinamajame akte nurodytus teisės aktus į priimtą nuosprendį, tačiau nepasisakė, ar nuteistoji turėjo teisinį ir faktinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, jį pavesti kitam atlikti, nustatyti prieš M. K. tariamai nusikalstamą veiką padariusius asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, ir kt. Tuo tarpu bylą nagrinėjęs kasacinės instancijos teismas plečiamai aiškino teisės normas, reglamentavusias L. V., kaip pareigūnės, įgaliojimus. Taigi bylą nagrinėję teismai nenustatė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymio.
7.3. L. V. inkriminuotų veiksmų negalėjo atlikti, nes neturėjo tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ji neturėjo teisės nei pradėti ikiteisminį tyrimą, nei pavesti jį kitam atlikti. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 7.6, 7.8 punktai, Kauno NTI-PN 2014 m. gruodžio 4 d. pažyma Nr. 9-5023). Pagal BPK 165 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo subjektas yra pataisos įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas. L. V. veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta funkcija yra bendrojo pobūdžio, suteikianti jai teisę ikiteisminius tyrimus atlikti, o ne juos pradėti ar pavesti juos kam nors atlikti. Kiekvienu ikiteisminio tyrimo pradžios atveju įstaigos direktorius įgalioja tam tikrą pareigūną atlikti konkretų, o ne bet kokį ikiteisminį tyrimą. Įgaliojimai atlikti bet kokius ikiteisminius tyrimus yra suteikti kitų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų pareigūnams. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose tokia teisė yra suteikta tik šios įstaigos direktoriui.
7.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 27 d. kasacinėje nutartyje nepagrįstai pažymėjo, kad ikiteisminį tyrimą ar aplinkybių patikrinimą L. V. turėjo atlikti BPK 171 straipsnio 1 dalies, 168 straipsnio 1 dalies pagrindu. Minėtų BPK straipsnių nuostatos L. V. veiklą reglamentavusiems poįstatyminiams teisės aktams neprieštarauja, tačiau įtvirtina tik bendrojo pobūdžio taisyklę. BPK 165 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kas yra įgaliotas pradėti ikiteisminį tyrimą ir (ar) atlikti konkrečius tyrimo ar patikrinimo veiksmus, iš šios dalies turinio akivaizdu, kad įstatymų leidėjas aiškiai įtvirtino, jog minėtų proceso veiksmų iniciatyvos teisė yra suteikta įkalinimo įstaigų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims. Tad ginčijamoje kasacinėje nutartyje padaryta išvada, kad bet kuris ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs informaciją, turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą ar pagal BPK 168 straipsnį atlikti patikrinimo veiksmus, yra aiškiai nepagrįsta. Šio teismo pateiktas plečiamasis teisės normos aiškinimas yra aiškiai nepagrįstas. Be to, bet kurioje ikiteisminio tyrimo įstaigoje santykiai tarp darbuotojų yra grindžiami subordinacijos principu, remiantis šiuo principu formuojami ir skirtingi įgaliojimai skirtingas pareigas einantiems pareigūnams. Tačiau pagal kasacinėje nutartyje nurodytus argumentus galima konstatuoti, kad teismas nusprendė, jog visiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams yra suteikiamos vienodos pareigos ir įgaliojimai, neatsižvelgiant į jų pareigybę ir subordinaciją. L. V. veiklą reglamentavę poįstatyminiai teisės aktai niekaip neprieštaravo BPK nuostatoms, o jas detalizavo. Paprastai įstatymai įtvirtina tik bendrojo pobūdžio taisykles, o konkrečias asmenų pareigas ar įgaliojimus įtvirtina poįstatyminiai teisės aktai, šiuo atveju pareiginiai nuostatai. Sistemiškai vertinant BPK nuostatas bei nuteistosios veiklą reglamentavusius poįstatyminius teisės aktus akivaizdu, kad šie teisės aktai tarpusavyje nei konkuruoja, nei prieštarauja vieni kitiems, bet nesuteikia jai teisės pradėti ikiteisminio tyrimo ar pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimo be atskiro įstaigos vadovo pavedimo. Tad atlikti šiuos veiksmus L. V. neturėjo ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo.
7.5. Nesant pradėto ikiteisminio tyrimo arba bent jau vados jį pradėti, ji neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų – priimti iš M. K. pareiškimo-protokolo, nes pastarasis žodžiu nenurodė jokių duomenų apie prieš jį galimai padarytą nusikalstamą veiką, registruoti pranešimo apie nusikalstamą veiką nustatyta tvarka į Informacijos apie nusikalstamas veikas registrą, inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimo procedūros, užtikrinti įvykio vietos išsaugojimą ir apžiūrą, surinkti daiktinius įrodymus ir nusikaltimo pėdsakus, paimti M. K. drabužius, atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus.
7.6. Tiek pagal šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu galiojusius, tiek ir pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nėra nustatyta pareigūnų atsakomybė už nusikalstamų veikų neužkardymą ar nusikalstamą veiką padariusio asmens nenustatymą. Priešingu atveju bet kuris nusikalstamos veikos neištyręs ar nusikaltimą padariusio asmens nenustatęs pareigūnas turėtų būti teisiamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ar 229 straipsnio 1 dalį.
7.7. L. V. pripažinta kalta ir dėl išimtinai tik teismui priskirtų funkcijų vykdymo – asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. BPK 307 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu asmuo pripažįstamas kaltu. Tik kaltu pripažintas asmuo laikomas patrauktu baudžiamojon atsakomybėn, tik kaltam asmeniui teismas gali skirti bausmę. Nuo asmens pripažinimo kaltu momento pradedama realizuoti baudžiamoji atsakomybė. Tačiau, nepaisydami to, tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tiek bylą kasacine tvarka nagrinėjęs teismas vienareikšmiškai nustatė, kad L. V. nevykdė pareigos patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn ir taip tyčia piktnaudžiavo tarnyba. Tai dar kartą patvirtina, jog bylą nagrinėję teismai visiškai netyrė, kokias pareigas L. V. nustatė teisės aktai.
7.8. Bylą nagrinėję teismai visiškai nesigilino į L. V. veiklą reglamentavusius teisės aktus, juos tik formaliai perrašė. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konkrečiai nenurodyta, koks teisės aktas nustatė pareigą atlikti kiekvieną iš tarnybinių pareigų, dėl kurių nevykdymo ji buvo nuteista. L. V. buvo nuteista pagal iš kaltinamojo akto perrašytą nesuprantamą ir nelogišką kaltinimo formuluotę, t. y. kad „būdama 2013 m. gegužės 6 d. pasirašytinai supažindinta su 2014 m. balandžio 28 d. Kauno NTI-PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-69 patvirtintais Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuostatais bei tuo pačiu įsakymu patvirtintu Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybės aprašymu“. Tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės prieštarauja elementariai logikai, nes pagal kaltinime nurodytas aplinkybes nuteistoji buvo supažindinta su teisės aktais, kurie tuo metu dar nebuvo priimti. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ginčijamoje kasacinėje nutartyje tai įvardijo kaip pirmosios instancijos teismo rašymo apsirikimą, tačiau su tuo negalima sutikti. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, o šiuo atveju net kaltinamajame akte yra minėtas neatitikimas. Nagrinėjant bylą šis neatitikimas buvo bandomas aiškintis kelis kartus, tačiau byloje kaltinimą palaikęs prokuroras, vadovaudamasis BPK nuostatomis, suformuoto kaltinimo netikslino. Šių aplinkybių netikslino ir nesiaiškino ir pirmosios instancijos teismas, tad byla buvo išnagrinėta pagal kaltinimo ribas, o L. V. nuteista už tai, kad neatliko tarnybinių pareigų, nustatytų poįstatyminiuose teisės aktuose, kurie nuteistosios supažindinimo su jais metu dar nebuvo priimti.
7.9. L. V., pabendravusi su M. K. ir psichologe A. K., neturėjo ir faktinio pagrindo surašyti tarnybinį pranešimą įstaigos vadovui (tai patvirtino vaizdo kamerų įrašai). 2014 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 10.19 val. iki 11.33 val., iš A. K. nuteistoji negavo jokios konkrečios informacijos, kad prieš M. K. būtų buvusi padaryta kokia nors nusikalstama veika, tik sužinojo, kad pas psichologę buvo atėjęs nuteistasis, iš kurio galimai buvo pasityčiota, tačiau nesakė, kaip konkrečiai. Taip pat psichologė nurodė, kad nuteistąjį reikia izoliuoti, tačiau nenurodė, kodėl taip reikia daryti. Bendraudama su M. K. L. V. dėjo pastangas sužinoti, kaip galimai iš jo buvo pasityčiota, tačiau jis jai nenurodė jokių aplinkybių, kurios bent leistų įtarti, kad prieš jį buvo padaryta nusikalstama veika ar kitas teisės pažeidimas. M. K. taip pat neprašė jo izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, dėl to L. V. neturėjo faktinio pagrindo surašyti tarnybinį pranešimą. Taigi dėl nesurašyto tarnybinio pranešimo L. V. buvo pripažinta kalta visiškai nepagrįstai, kadangi tarnybinis pranešimas įstaigos vadovui nėra rašomas dėl kiekvieno nuteistojo apsilankymo. Nepagrįstai L. V. buvo nuteista ir dėl to, kad nepriėmė iš M. K. pareiškimo. L. V. pati jam siūlė raštu išdėstyti savo problemas, tačiau jis nieko nerašė. Nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacinės instancijos teisme M. K. patvirtino, kad L. V. jokios informacijos apie prieš jį tariamai padarytą nusikalstamą veiką nenurodė, jis taip pat nenurodė, kad L. V. būtų atsisakiusi iš jo priimti pareiškimą, kurį jis norėjo parašyti.
7.10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes akivaizdu, kad nuteistosios veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyto sudėties požymio – pavojingų veiksmų, nes ji neturėjo nei teisinio (to nenustatė jos tarnybines pareigas reglamentavę teisės aktai), nei faktinio pagrindo (neturėjo informacijos apie prieš M. K. galimai padarytą nusikalstamą veiką) atlikti jai inkriminuotus veiksmus. Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kokias iš teisės aktų nuteistajai kylančias pareigas ji pažeidė ar kokių sąmoningai nevykdė, turėjo išsiaiškinti, kiek ir kokių pareigų ji turėjo ir galėjo pati tiesiogiai vykdyti remdamasi tuo metu galiojusiais jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tačiau to nepadarė. Teismų išvados dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio l dalį neparemtos byloje ištirtais įrodymais ir padarytos netinkamai bei plečiamai aiškinant L. V. veiklą reglamentavusius teisės aktus.
7.11. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Didelės žalos požymis, rodantis didesnį piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012). Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai net neanalizavo L. V. veiksmų pavojingumo ir neįvertino kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Jei bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad L. V. pažeidė jos tarnybą reglamentavusius teisės aktus, tai jos veiksmai pagal savo pavojingumą galėjo būti vertinami nebent kaip tarnybinis nusižengimas. Ikiteisminio tyrimo pradėti L. V. negalėjo, nes to jai nebuvo nustatyta įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais, o vien tai, kad ji nesurašė tarnybinio pranešimo ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovui, kas galėjo būti vada pradėti ikiteisminį tyrimą, aplinkybių patikslinimą pagal BPK 168 straipsnį ar vidinį patikrinimą, gavusi iš įstaigos darbuotojos psichologės ir nuteistojo (nukentėjusiojo) nekonkrečią informaciją, iš kurios turinio net negalima buvo įtarti, kad buvo galimai padaryta nusikalstama veika ar vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, negali būti pagrindas pripažinti, jog L. V. veiksmai pagal savo pavojingumo pobūdį ir laipsnį buvo pakankamai pavojingi, kad užtrauktų jai baudžiamąją atsakomybę.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistosios L. V. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
9. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
10. Pareiškimas paduotas BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu prašant panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti.
11. Pareiškėjas nurodo, kad nuteistosios veikoje nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamos veikos požymių. Visų pirma, pavojingų veiksmų, nes L. V. neturėjo nei teisinio (to nenustatė jos tarnybines pareigas reglamentavę teisės aktai), nei faktinio pagrindo (neturėjo informacijos apie prieš M. K. galimai padarytą nusikalstamą veiką) atlikti jai inkriminuotus veiksmus. Antra, pareiškime teigiama, kad teismai nenustatė būtino – didelės žalos – požymio.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinio pobūdžio argumentai, t. y. pareiškėjo prašymas kitaip vertinti faktines aplinkybes, kurias nustatė teismai, etape, kai teisėjų kolegija sprendžia dėl baudžiamosios bylos dėl akivaizdžiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo atnaujinimo (BPK 451 straipsnio 1 punktas), nenagrinėjami. Taigi, teisėjų kolegija nepasisakys dėl argumentų, kuriais pareiškėjas ginčija faktinę teismų nustatytą aplinkybę, kad L. V. turėjo informacijos, kurią gavo iš įstaigos psichologės ir paties M. K., apie M. K. galimai padarytą sunkų nusikaltimą – seksualinį prievartavimą bendrininkų grupe, t. y. nusikalstamą veiką, nurodytą BK 150 straipsnio 2 dalyje.
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo gali būti priimamas, jei pagal aplinkybes, kurias nustatė bylą nagrinėję teismai, gali būti daroma išvada, jog baudžiamasis įstatymas, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, buvo pritaikytas aiškiai netinkamai. Nuteistosios L. V. gynėjo advokato M. Vagonio paduotame pareiškime nėra argumentų, kurie leistų daryti tokią išvadą.
14. L. V. nuteista už tai, kad, būdama valstybės pareigūnė, neatliko savo, kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkės ir ikiteisminio tyrimo pareigūnės, pareigų: 2014 m. liepos 4 d., būdama darbo vietoje, eidama savo pareigas, Psichologinės grupės specialistei A. K. ją informavus, kad į pastarąją kreipėsi nuteistasis M. K. ir pranešė apie galimai jam padarytą sunkų nusikaltimą – seksualinį prievartavimą bendrininkų grupe, t. y. nusikalstamą veiką, nurodytą BK 150 straipsnio 2 dalyje, pabendravusi su nuteistuoju M. K. ir įsitikinusi, kad jis iš tikrųjų praneša apie prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, neatliko jokių veiksmų M. K. pranešimui apie jam padarytą sunkų nusikaltimą įforminti, jam ištirti ir kaltiems asmenims patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dėl šių L. V. veiksmų buvo padaryta didelė žala valstybės ir nuteistojo M. K. interesams – nebuvo atskleistas ir ištirtas sunkus nusikaltimas, neapgintos nuteistojo M. K. teisės ir visuomenės bei valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų.
15. Pareiškėjas nurodo, kad L. V., eidama (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigas, neturėjo įgaliojimų ir pareigos inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai padaryto sunkaus nusikaltimo. O teismai, nusprendę priešingai, plečiamai aiškino BPK normas, reglamentuojančias ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks BPK normų, generalinio prokuroro patvirtintų Rekomendacijų ir atitinkamų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų norminių aktų aiškinimas, kokį nagrinėjamoje byloje pateikė teismai, negali būti pripažintas aiškiai netinkamu.
16. Byloje nustatyta, kad L. V., kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnė, nesiėmė veiksmų, būtinų tam, kad jai pateikta psichologės ir galimo nukentėjusiojo informacija apie galimai padarytą sunkią seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką būtų užfiksuota, patikrinta ir, laikantis atitinkamos tvarkos, būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (kaltinime, dėl kurio L. V. pripažinta kalta, yra išvardyti konkretūs veiksmai, kurie turėjo būti atlikti, – nuo informacijos registravimo iki neatidėliotinų tyrimo veiksmų atlikimo). Taigi, L. V. nuteista už tai, kad jai neatlikus jos kaip pareigūnės kompetencijai priskiriamų veiksmų, kuriuos ji privalėjo atlikti gavusi atitinkamą informaciją, tyrimas dėl galimai padaryto sunkaus nusikaltimo tuo metu iš viso nebuvo pradėtas ir atliktas, atitinkamai asmuo (asmenys), galimai padaręs (-ę) nusikaltimą, nebuvo patrauktas (-i) baudžiamojon atsakomybėn. Kaip matyti iš teismų sprendimų, būtent tokių veiksmų, už kurių nevykdymą buvo nuteista L. V., atlikimo pagrindus ir procedūras nustato jai inkriminuoti BPK straipsniai, šių veiksmų atlikimo tvarką detalizuojantys Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (privalomų visiems prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams) atitinkami punktai, taip pat ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios padalinio vadove ir kartu ikiteisminio tyrimo pareigūne buvo L. V. nusikalstamos veikos įvykdymo metu, norminių aktų punktai. Taigi, pareiškime dėstomi argumentai, kad L. V. nuteista už tokių veiksmų, kurių neturėjo teisės ir pareigos atlikti, neatlikimą, nepagrindžia aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, nustatant neteisėtą nuteistosios veiką.
17. Pareiškime taip pat nurodoma, jog teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai konstatavo didelę žalą, kaip būtinąjį nusikalstamo piktnaudžiavimo požymį.
18. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį, kuris yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtoje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a> yra apibendrinta teismų praktika dėl neturtinės žalos nustatymo, kur nurodoma, kad įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2014">2K-98/2014</a>, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-4-689/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020). Įstatymas ir teismų praktika nepateikia universalių tokios žalos dydžio nustatymo kriterijų, todėl, konstatuojant didelę neturtinio pobūdžio žalą, kiekvienu atveju ad hoc (esant konkrečiai situacijai) turi būti įvertinamos konkrečios bylos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>).
19. Kaip matyti iš teismų sprendimų, kuriuos prašoma panaikinti, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (11–12 puslapiai) ir kasacinės instancijos teismo nutarties 19–22 punktų turinio, teismai pagrindė didelės žalos požymį, remdamiesi konkrečiomis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, ir nurodė, kokią žalą L. V. teisės aktų reikalavimų nesilaikymas sukėlė valstybės ir M. K. interesams, – nebuvo atskleistas ir ištirtas sunkus nusikaltimas, kartu neapgintos M. K. teisės ir visuomenės bei valstybės interesas, kad nusikalstamos veikos, apie kurias yra sužinoma, būtų tiriamos. Pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei teigiama pareiškime, motyvavo, kodėl L. V. veiką pripažįsta nusikalstama, o ne tarnybiniu nusižengimu.
20. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal pareiškimo argumentus nenustatyta, jog teismai aiškiai netinkamai taikė BK 228 straipsnio 1 dalį, todėl pareiškimas dėl bylos atnaujinimo atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistosios L. V. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Arvydas Daugėla
Rima Ažubalytė
