Baudžiamoji byla Nr. 2K-100-628/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12517-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.5.6; 2.1.16.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo vieneriems metams bausme, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo dvejiems metams penkiems mėnesiams bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, M. K. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams penkiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 15 d. nutartis, kuria atmestas M. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. K. nuteistas už tai, kad:
1.1. Neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, būtent – 2019 m. rugsėjo 2 d. apie 13.55 val. (duomenys neskelbtini) laikė 0,849 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), delta 9-tertahidrokanabinolio kiekis jose – 11,1 proc., šias medžiagas buvo įsidėjęs apatinėse kelnaitėse. M. K. laikė su savimi minėtas medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti; neteisėtai laikė tol, kol 2019 m. rugsėjo 2 d. apie 13.55 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnų. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
1.2. Be to, jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, būtent – 2019 m. rugsėjo 4 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kambaryje, kuriame jis gyvena, spintelės stalčiuje tarp apatinių drabužių laikė vieną tabletę, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA (0,052 g) bei psichotropinės medžiagos – eutilono (kiekis nenustatytas). Taip pat minėtame kambaryje, balkone esančioje spintelėje, prekybos centro „Norfa“ pirkinių krepšyje ir jame esančioje bespalvėje plastikinėje plėvelėje laikė tabletes, jų fragmentus ir miltelių mišinį, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA (3,258 g) bei psichotropinės medžiagos – eutilono (kiekis nenustatytas). Tokiu būdu M. K. neteisėtai laikė minėtas psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kol 2019 m. rugsėjo 4 d. nuo 12.15 val. iki 13.25 val. bute adresu: (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu jas rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėjas advokatas P. Jablonskas prašo panaikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalį, kuria M. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą dėl šios dalies nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai, nagrinėdami įrodymus ir argumentus dėl teisės į gynybą pažeidimų, padarė netinkamas išvadas, todėl pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas dėl įrodymų leistinumo, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 10 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų nuostatas.
2.2. Atsisakius gynėjo, įtariamojo teisės bet kuriuo proceso metu reikalauti gynėjo dalyvavimo negali būti varžomos. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaltinamieji turėtų bent teisę reikalauti, kad jų advokatas dalyvautų tokiuose tyrimo arba įrodymų rinkimo veiksmuose, jei tie veiksmai yra nustatyti pagal nacionalinę teisę ir jei įtariamasis arba kaltinamasis privalo arba jei jam leidžiama dalyvauti atitinkamame veiksme (asmens atpažinimas, akistatos, nusikaltimo atkūrimas). Taigi, toks teisinis reglamentavimas ir BPK 52 straipsnyje įtvirtinta įtariamojo teisė atsisakius gynėjo bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją yra tiesiogiai susiję su BPK 45 straipsnyje nurodyta ikiteisminį tyrimą vykdančių institucijų pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų pareigas ir teises. 2020 m. sausio 10 d. apklausos metu nedalyvavo nuteistojo gynėjas ir byloje užfiksuota, kad M. K. gynėjo atsisakė, tačiau tai jis padarė paragintas policijos pareigūnų.
2.3. 2019 m. rugsėjo 4 d. M. K. paskelbus nutartį dėl kratos jo gyvenamojoje vietoje ir vėliau šią kratą atliekant, ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalėjo įtariamajam išaiškinti teisę turėti gynėją, tačiau tai padaryta nebuvo (šią aplinkybę nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, išvardydamas veiksmus, kurių metu tokia teisė buvo išaiškinta). Šis įstatymo reikalavimų nesilaikymas pripažintinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, o tai reiškia, kad kratos metu užfiksuoti duomenys (taip pat ir paimti daiktai) negali būti laikomi tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir nėra jokio teisinio pagrindo šiais įrodymais grįsti šios apkaltinamojo nuosprendžio dalies M. K..
2.4. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas operatyvinių veiksmų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant operatyvinio tyrimo veiksmus ir priemones, gali būti pripažįstami įrodymais. Atitinkamai teismui tenka pareiga patikrinti, ar sankcionuojant veiksmus, dėl kurių kreipėsi operatyvinės veiklos subjektai, buvo laikomasi Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytų pagrindų. Įstatyme nustatytų operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo bei jų ribų nepaisymas ar kitoks piktnaudžiavimas daro juos neteisėtus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTctNjk2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57-696/2017">2K-57-696/2017</a>). Šiuo konkrečiu atveju teismų praktikoje nustatytos pareigos neįvykdė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas, taigi nėra jokio teisinio pagrindo grįsti apkaltinamąjį nuosprendį šiais duomenimis.
2.5. M. K., duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino, apie ką galimai buvo rašoma kratos metu paimtuose telefonuose aptiktuose SMS pranešimuose. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme asmenys, kurie dalyvavo susirašinėjime arba patys rašė pranešimus, nebuvo nustatyti ir apklausti. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose pateikė savo SMS pranešimuose užfiksuoto turinio įvertinimą, taigi nusprendė, kad susirašinėjime yra užmaskuotai minimos psichotropinės medžiagos. Tokios teismų išvados padarytos nesilaikant principų, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, bei pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos reikalavimus.
2.6. Teismai nepagrįstai rėmėsi kratos bei apklausos, per kurias buvo pažeista M. K. teisė į gynybą, metu surinktais duomenimis, nepašalinę abejonių nuosprendį ir nutartį grindė prielaidomis. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Taip pat teismai, padarę pirmiau nurodytus BPK pažeidimus, nepagrįstai kvalifikavo M. K. veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Šarūnas Astrauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kasatoriaus akcentuojamas SMS žinutes vertino jų turinį sugretinę su visais baudžiamojo proceso metu surinktais įrodymais. Būtent teismų aptartų įrodymų visuma leido daryti pagrįstą išvadą, kad SMS žinučių turinys yra sietinas su narkotinėmis medžiagomis. Vien tai, kad tam tikros teismų išvados neatitinka proceso dalyvių, šiuo atveju – nuteistojo, nuomonės, nereiškia, kad tokios išvados yra ydingos, todėl suponuojančios baudžiamojo proceso normų pažeidimą.
3.2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo argumentus, išsamiai išanalizavo tiek jo ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 10 d. duotus parodymus, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duotus parodymus. Pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius ir aiškiai apibrėžtus motyvus, kuriais remdamasis įrodomąją reikšmę suteikė ikiteisminio tyrimo metu M. K. duotiems parodymams dėl narkotinių medžiagų įgijimo tikslų. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl 2020 m. sausio 1 d. apklausos atlikimo tvarkos ir jos metu surinktų duomenų atitikties įrodymų leistinumo reikalavimams, teismo posėdžio metu apklausė šią apklausą atlikusią pareigūnę Jurgitą Šiugždinienę, ji nuosekliai papasakojo apie M. K. apklausos eigą. Nuteistasis apklausos metu savo parašu patvirtino, kad jokių pastabų neturėjo. Visos minėtos aplinkybės patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo atliktos apklausos teisėtumą, todėl nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais bei pripažinti, kad minėtos apklausos metu pateikti parodymai neatitinka įrodymų kategorijai keliamų reikalavimų ir jais remtis negalima.
3.3. Ikiteisminio tyrimo metu, prieš atliekant procesinius veiksmus su įtariamuoju, jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, taip pat sudarytos sąlygos šia teise pasinaudoti. Vilniaus apygardos teismas, išsamiai išanalizavęs analogiškus kasatoriaus argumentus baudžiamosios bylos duomenų kontekste, pagrįstai pripažino, kad nuteistajam M. K. teisė turėti gynėją ir ja pasinaudoti buvo išaiškinta dar prieš pirmąją apklausą. Šia teise nuteistasis pasinaudojo ir pirmoji apklausa buvo atlikta dalyvaujant gynėjui. Vėliau, nesant būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindų, nuteistajam taikytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugos buvo nutrauktos. 2020 m. sausio 10 d. įteikiant pranešimą apie įtarimą bei nuteistąjį apklausiant, jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, šia teise M. K. nepasinaudojo, pareiškęs, kad jam gynėjas nereikalingas. Ši aplinkybė buvo užfiksuota gynėjo atsisakymo protokole, kurį pasirašė pats nuteistasis.
3.4. Šioje baudžiamojoje byloje aplinkybę apie taikytą kriminalinę žvalgybą patvirtina teismų įvardytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. kovo 27 d. tarnybinis pranešimas, jame nurodoma, kad, remiantis kriminalinės žvalgybos pagrindu surinktais duomenimis, dėl nuteistojo M. K. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai reiškia, jog vienintelė aplinkybė, kurią patvirtina kriminalinės žvalgybos pagrindu surinkti duomenys, yra ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas. Jokios kitos aplinkybės šioje baudžiamojoje byloje minėtais duomenimis nebuvo įrodinėjamos.
3.5. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija išsamiai pasisakė dėl nuteistojo gynėjo akcentuotos teisės į gynybą, M. K. apklausos bei kratos atlikimo tvarkos, SMS žinučių turinio, gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese bei nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sudėčių. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į kiekvieną smulkmenišką apelianto argumentą, – o šie argumentai iš esmės nepasižymėjo tuo, kad jų turinys patvirtintų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų padarymą, – nesuteikia pagrindo teigti, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis yra ydinga bei neatitinkanti jai keliamų reikalavimų.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo M. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014, 2K-7-82-699/2018). Esminiu pažeidimu vertinant įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ar šie argumentai nelogiški, painūs ir pan. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus.
6. Kasaciniame skunde nesutinkama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų, būtent su susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio, vertinimu. Kasatorius akcentuoja, kad teismai žinučių turinį vertino neatsižvelgdami į nuteistojo pateiktą paaiškinimą dėl susirašinėjimų esmės. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad SMS žinučių turinys buvo įvertintas atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, t. y. į aplinkybes, kad M. K. gyvenamojoje vietoje buvo rastos padalytos ir platinti paruoštos narkotinės medžiagos, susirašinėjimuose narkotinė medžiaga įvardijama kaip „warnerbros“ (o ant nuteistojo gyvenamojoje vietoje rastos vienos iš tablečių yra užrašas „WB“) arba kaip „guma“. Nuteistojo gynybinės versijos atmetimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija ar principas, kad abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Taip pat pažymėtina, kad kasatorius tariamą BPK nuostatų pažeidimą nurodo deklaratyviai, nepagrįsdamas, kaip konkrečiai (be gynybinės versijos atmetimo) pasireiškė įrodymų vertinimo proceso trūkumai. Kasatoriaus argumentai, kuriais deklaratyviai nesutinkama su įrodymų vertinimu, nėra kasacijos dalykas ir nebus nagrinėjami.
Dėl teisės į gynybą pažeidimo
7. Kasatorius teigia, kad nuteistojo M. K. teisė į gynybą ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista, nes atliekant kratą jo gyvenamojoje vietoje nedalyvavo gynėjas, taip pat ir nuteistajam apie jo teisę turėti gynėją atliekant šį procesinį veiksmą nebuvo pranešta. 2020 m. sausio 10 d. vykusios apklausos metu gynėjas nedalyvavo, nes nuteistasis jo atsisakė, tačiau tai jis padarė paskatintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 50 straipsnio 1 dalyje įtariamajam ir kaltinamajam garantuojama teisė į gynybą ir teisė turėti gynėją yra susijusios ir su šio asmens teise atsisakyti gynėjo ir gintis pačiam. Pagal BPK 52 straipsnio 1 dalį įtariamasis (kaltinamasis) bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo (išskyrus BPK 435 straipsnyje nustatytą atvejį). Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo (kaltinamojo) iniciatyva. Gynėjo atsisakymas laikytinas savanorišku tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas prieš įtariamajam (kaltinamajam) pareiškiant atsisakymą buvo tinkamai išaiškinęs teisę turėti gynėją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-563/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-563/2007">2K-563/2007</a>). Procesiniai veiksmai ir įtariamojo (kaltinamojo) apsisprendimas procesui svarbiais klausimais, įskaitant gynėjo pagalbos atsisakymą bendraujant su pareigūnais, turi būti tinkamai užfiksuoti, kad būtų išvengta bet kokių abejonių dėl gynėjo atsisakymo savanoriškumo. Sprendžiant dėl galimo gynybos teisių pažeidimo, patikrinama, ar įtariamojo (kaltinamojo) gynėjo atsisakymas pagal BPK 52 straipsnio 1 dalį buvo užfiksuotas tinkamai, vadovaujantis BPK nuostatomis. Atsisakymas gynėjo neatima iš įtariamojo (kaltinamojo) teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją (BPK 52 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU2LTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-356-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-356-696/2017">2K-356-696/2017</a>).
9. Nuteistasis M. K. buvo sulaikytas 2019 m. rugsėjo 2 d. Tą pačią dieną jam buvo išaiškintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje nurodytos įtariamojo teisės (taigi, ir teisė turėti gynėją) (2 t., b. l. 49). Prieš pirmąją M. K. apklausą jam buvo paskirtas gynėjas, šis gynėjas dalyvavo pirmosios įtariamojo apklausos metu (2 t., b. l. 60, 70). 2019 m. rugsėjo 4 d., M. K. paleidus iš laikinojo sulaikymo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas jam buvo nutrauktas, išnykus BPK 50 straipsnyje ir 51 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms (2 t., b. l. 62). Naujas, patikslintas pranešimas apie įtarimą M. K. buvo įteiktas 2020 m. sausio 10 d. Įtariamajam M. K. buvo išaiškintos jo teisės, tarp jų – ir teisė prašyti paskirti gynėją, tačiau M. K. pareiškė, kad gynėjas jam nėra reikalingas (2 t., b. l. 77). 2020 m. sausio 10 d. M. K. buvo apklaustas antrą kartą.
10. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiant M. K. ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą (2019 m. rugsėjo 3 d.), gynėjas apklausoje dalyvavo. Per antrąją apklausą ikiteisminio tyrimo metu (2020 m. sausio 10 d.) įtariamasis M. K. gynėjo atsisakė. Pirmosios apklausos metu įtariamasis savo kaltę pripažino iš dalies, o antrosios apklausos metu – visiškai. Gynėjo atsisakymo teisėtumas ir pagrįstumas per antrąją įtariamojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu bei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas grindžiant kaltę šios apklausos metu gautais duomenimis iš esmės kvestionuojami dėl to, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. K. pakeitė savo poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų ir vėl teigė, kad neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. K. parodė, kad per antrąją apklausą ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo susipažinęs su apklausos protokolu, jį pasirašė neperskaitęs, gynėjo atsisakė ne savo valia, o paragintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Atsakydamas į analogiškus kasatoriaus argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad M. K. teisė turėti gynėją buvo pažeista. Kaip teisingai pažymėjo teismas, gynėjo atsisakymas buvo užfiksuotas laikantis BPK nustatytos tvarkos, o baigus ikiteisminį tyrimą M. K. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir prašymų ar papildymų neturėjo (2 t., b. l. 159). Pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja buvo apklausta policijos tyrėja J. Šiugždinienė, kuri surašė M. K. antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą. Liudytoja nuosekliai atpasakojo nuteistojo apklausos eigą, patvirtino, kad M. K. susipažino su apklausos protokolu, turėjo pastabų dėl parodymų surašymo, į šias pastabas buvo atsižvelgta, vėliau M. K. apklausos protokolą pasirašė.
11. Darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo teisė į gynybą (teisė turėti gynėją) 2020 m. sausio 10 d. apklausos metu buvo pažeista. Gynėjo atsisakymas buvo užfiksuotas laikantis BPK reikalavimų, M. K. buvo išaiškinta jo teisė turėti gynėją, gynėjo jis atsisakė, parodymus davė laisva valia, jų turinį patvirtino savo parašu, susipažinęs su baigto ikiteisminio tyrimo medžiaga pastabų neturėjo. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens gynybinės pozicijos kitimas proceso metu nelaikytinas savaiminiu pagrindu konstatuoti apklausų neteisėtumą. Be kita ko, pažymėtina, kad nors priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas rėmėsi M. K. 2020 m. sausio 10 d. apklausos metu gautais duomenimis, tačiau tai darė lygindamas nuteistojo parodymus su kitais įrodymais, kurie patvirtino nuteistojo tikslą platinti narkotines medžiagas, byloje (mobiliojo ryšio telefono skambučių išrašais, SMS žinučių turiniu, aplinkybėmis, kuriomis buvo surastos narkotinės medžiagos, jų padalijimu į dozes, priemonių joms laikyti analize).
12. 2019 m. rugsėjo 4 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista daryti kratą M. K. gyvenamojoje vietoje. Prieš atliekant kratą M. K. buvo supažindintas su teismo nutartimi, su kratos atlikimu sutiko ir tai patvirtino savo parašu (1 t., b. l. 102–103). Atliekant kratą buvo surasta pinigų, mobilieji telefonai, SIM kortelės, jų dėklai, narkotinės medžiagos ir kt. (1 t., b. l. 123–124). Nuteistasis dėl kratos atlikimo tvarkos, jos metu surastų daiktų užfiksavimo pastabų neturėjo (pažymėtina, kad dalį kratos metu surastų daiktų jis pateikė pats, pvz., 1500 Eur iš kambaryje esančios spintos).
13. Kratos atlikimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja BPK 145 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darant kratą turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, o darant kratą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje – tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimo, krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Įstatyme nenurodytas reikalavimas, kad atliekant kratą dalyvautų įtariamojo gynėjas. Taip pat pažymėtina, kad gynėjo dalyvavimas atliekant šį procesinį veiksmą nėra draudžiamas ir įtariamasis turi teisę reikalauti, kad kratos atlikimo metu dalyvautų ir jo gynėjas. Nagrinėjamu atveju M. K., kuris pats dalyvavo atliekant kratą, tokio prašymo neišreiškė, nors 2019 m. rugsėjo 2 d. jam buvo išaiškintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje nurodytos įtariamojo teisės (taigi, ir teisė turėti gynėją) (2 t., b. l. 49). Dėl teismo nutarties, kuria buvo leista atlikti kratą M. K. gyvenamojoje vietoje, skundas paduotas nebuvo, nuteistasis neginčijo kratos atlikimo metu surinktų duomenų užfiksavimo, pastabų neturėjo.
14. Kasaciniame skunde akcentuojami BPK 20 straipsnio pažeidimai teigiant, kad kratos metu surinkti įrodymai negali būti laikomi teisėtai gautais duomenimis. Vis dėlto teisėjų kolegija konstatuoja, kad kratos atlikimo teisėtumas byloje abejonių nekelia, o tai, kad atliekant kratą nedalyvavo gynėjas, nelaikytina baudžiamojo proceso pažeidimu, nes privalomo gynėjo dalyvavimo BPK 145 straipsnis nenustato. Sutiktina, kad, įtariamajam prašant, gynėjo dalyvavimas kratos metu turėtų būti užtikrintas, taip įgyvendinant įtariamojo teisių apsaugą, tačiau nagrinėjamu atveju M. K. tokio reikalavimo neišreiškė, nors neabejotinai žinojo apie savo teisę naudotis teisine advokato pagalba viso proceso metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad krata, kaip minėta, buvo tinkamai sankcionuota, atlikta būtent tuo adresu, kuris nurodytas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, nuteistasis pats pateikė dalį kratos atlikimo protokole užfiksuotų daiktų. Konstatuotina, kad kasaciniame skunde nurodyti tariami BPK 20 straipsnio pažeidimai, remiantis kratos metu gautais duomenimis, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesuponuoja nuteistojo teisės į gynybą pažeidimo.
15. Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. K. teisės į gynybą nebuvo pažeistos – nuteistasis atsisakė gynėjo per savo antrąją apklausą ikiteisminio tyrimo metu ir parodymus davė savo valia, o atliekant kratą M. K. gyvenamojoje vietoje, jis neišreiškė noro naudotis gynėjo paslaugomis ir kratos atlikimui neprieštaravo. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos nurodo kasatorius, nenustatyta.
Dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų panaudojimo
16. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neanalizavo, ar taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus gauta informacija byloje buvo panaudota nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl tokia informacija negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.
17. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas policijos pareigūnams gavus informacijos iš kriminalinės žvalgybos organų bei bendruoju pagalbos telefonu 112 iš neprisistačiusio asmens apie tai, kad asmenys (tarp kurių nurodytas ir nuteistasis) galimai platina narkotines medžiagas.
18. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnį policija, be kita ko, pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti (1 dalies 2 punktas), vykdo kriminalinę žvalgybą (1 dalies 7 punktas). Taigi nuteistojo nusikalstamos veikos požymiai buvo nustatyti policijos pareigūnams vykdant Policijos įstatyme įtvirtintas funkcijas. Kriminalinės žvalgybos veiksmai atliekami Kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) nustatyta tvarka. Pagal KŽĮ 8 straipsnio 1 dalį kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, be kita ko, tuo atveju, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą (1 punktas). Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl sunkaus nusikaltimo. Taigi, byloje buvo nustatytas pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus.
19. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo gauta informacija, kad nuteistasis M. K. galimai daro nusikalstamas veikas (sunkų nusikaltimą). Remiantis šia informacija, 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo sustabdytas automobilis, kuriuo važiavo M. K., ir pas jį buvo surasta narkotinių medžiagų. Nuteistasis buvo sulaikytas, o po dviejų dienų atlikta krata jo gyvenamojoje vietoje, joje taip pat surasta narkotinių medžiagų bei kitų įrodymų, įrodančių tikslą platinti narkotines medžiagas. Tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad M. K. kaltė grindžiama duomenimis, kurie gauti nuo jo sulaikymo 2019 m. rugsėjo 2 d. momento, t. y. atliekant kriminalinės žvalgybos (slapto sekimo, telefoninių pokalbių klausymosi) veiksmus surinktais duomenimis M. K. kaltė nėra įrodinėjama.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai kaltinimas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, negrindžiamas, o tokių veiksmų rezultatai yra tik pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, teismui nekyla pareigos tikrinti atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinio ir teisinio pagrindo, nes visi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, surenkami BPK nustatytais proceso veiksmais, kurių teisiniai ir faktiniai pagrindai nurodyti BPK ir kurių atlikimo teisėtumas tikrinamas BPK nustatyta tvarka. Taigi kasacinio skundo argumentai dėl to, kad teismai tinkamai nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio ir teisinio pagrindų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ginčijamų teismų sprendimų teisėtumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUyLTY4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-152-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-152-689/2020">2K-152-689/2020</a>). Kasatoriaus nurodoma teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTctNjk2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57-696/2017">2K-57-696/2017</a>) nelaikytina turinčia precedento galią šioje byloje, nes kasatoriaus nurodomoje byloje asmens kaltė buvo grindžiama operatyvinių veiksmų (kriminalinės žvalgybos veiksmų) taikymo metu gautais duomenimis, o šioje kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis M. K. kaltė nėra grindžiama.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo M. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinį skundą.
Teisėjai Pranas Kuconis
Artūras Ridikas
Sigita Jokimaitė
