Baudžiamoji byla Nr. 2K-112-942/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24237-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.2; 1.2.25.4.2.6.; 1.1.9.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens V. J. gynėjo advokato Algirdo Putnos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pripažinus, kad jis padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, ir perduotas laiduotojos I. G. atsakomybei dvejiems metams be užstato. Pritaikius BK 68 straipsnį, V. J. uždrausta dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones, skaičiuojant šį terminą nuo 2020 m. birželio 21 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotas V. J. nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, pasireiškusios tuo, kad jis 2020 m. birželio 20 d. apie 22.01 val. Vilniuje, Smėlio gatvėje, ties pastatu Nr. 20, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, įtvirtinančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. gynėjas advokatas A. Putna prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių V. J. skyrimo ir neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, sumažinti draudimo vairuoti kelių transporto priemones trukmę iki 1,5 metų, o Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti.
3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, darydami išvadas dėl V. J. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neišsamiai atsakė į esminius klausimus, keltus apeliaciniame skunde, byloje surinktų įrodymų nevertino kaip visumos, todėl iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Pagal BK 67, 68, 72 straipsnius, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal teismų praktiką draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė pažeidęs KET, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20/2011">2K-20/2011</a>, 2K-366/2008 ir kitos). Sprendžiant dėl asmeniui skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, būtina atsižvelgti į tai, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės būtų proporcingos. Aiškinant proporcingumo principą konstitucinėje jurisprudencijoje, yra nurodyta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Aiškindamas turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymą, Konstitucinis Teismas laikosi pozicijos, kad nors nuosavybė nėra absoliuti, tačiau ją ribojant būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp padaryto pažeidimo ir visuomenės interesų bei asmens nuosavybės teisės atėmimo būtinumo, t. y. ar turto konfiskavimas atitinka visuomenės siekiamus tikslus, šiuo atveju eismo saugumą. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo pagrindas skiriasi. Dėl to tada, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas pirmiausia turi vertinti šios baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui parenkant baudžiamojo poveikio priemones turi būti atsižvelgiama į jo asmenybę, taip pat turėtų būti vertinama, ar nekelia pavojaus visuomenei automobilio palikimas asmens žinioje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Iš to darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi būti individualizuotos, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi atsižvelgti, ar pažeidėjas sistemingai nesilaiko KET ir dėl to automobilio palikimas jo žinioje būtų pavojingas, ir priešingai, ar asmuo nusikalto pirmą kartą ir turėtų būti daromos kitokios išvados. Turto konfiskavimas buvo pripažintas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kai asmuo sirgo sunkia liga, o automobilis, kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, buvo būtinas tam, kad būtų tenkinami būtini šeimos poreikiai dėl abiejų šeimos narių sveikatos, maisto poreikių ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzktNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-79-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-79-511/2018">2K-79-511/2018</a>, 2K-122-699/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-133-719/2018). Skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje teismai V. J. sveikatos būklės visai nevertino, pažymėjo tik tai, kad jo sutuoktinė serga epilepsija, kad jai nustatytas 40 proc. nedarbingumas. Pažymėtina, kad V. J. teismui pateikė daug jo sveikatą apibūdinančių dokumentų, iš kurių matyti, kad jis yra persirgęs miokardo infarktu, jam yra pašalintas inkstas, serga hipertenzine liga, jam paskirtas gydymas ir jis privalo nuolat lankytis gydymo įstaigoje. Iš dokumentų taip pat matyti, kad jo žmona serga sunkia epilepsijos forma, kad epilepsijos priepuoliai jai kartojasi dažnai, todėl V. J. privalo nedelsdamas reaguoti į žmonos sveikatos sutrikimus ir nuvežti ją į gydymo įstaigą. Konfiskavus automobilį „Toyota RAV4“, būtų neproporcingai pasunkinta galimybė nuvykti į gydymo įstaigas, parsivežti vaistų ar maisto produktų. Nesiremdami teismų praktika dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevertino, ar automobilio palikimas V. J. žinioje keltų pavojų visuomenei, nevertino jo asmenybės, neatsižvelgė į tai, kad automobilis priklauso ne tik V. J., bet ir jo sutuoktinei, kuri nėra padariusi jokio nusikaltimo, ir nesuprantama, kodėl ji turėtų taip pat nukentėti. Pažymėtina, kad V. J. asmenybė vertintina teigiamai. Iki teisės pažeidimo padarymo jis 27 metus iš eilės dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Darbo metu pasižymėjo kaip kruopštus, pareigingas, lojalus darbuotojas, drausminių nuobaudų neturėjo, yra apdovanotas garbės raštais, šiuo metu yra bedarbis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Anksčiau jis nebuvo teistas, administracine tvarka per pastaruosius trejus metus baustas tik vieną kartą už smulkų KET pažeidimą. Visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Į visas šias aplinkybes, spręsdami dėl taikytų baudžiamojo poveikio priemonių, turėjo atsižvelgti bylą nagrinėję teismai, tačiau to nepadarė.
4. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė BK 72 straipsnį nuspręsdami konfiskuoti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir tinkamai, atsižvelgdami į visas reikšmingas aplinkybes, motyvavo, kodėl V. J. skirtinas automobilio konfiskavimas. Sprendimas paskirti V. J. turto konfiskavimą neprieštarauja baudžiamojo poveikio priemonės tikslams, kuriais siekiama užtikrinti BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos prevenciją, ši baudžiamojo poveikio priemonė yra suderinama su kita jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. J. savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui. Dėl to sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog automobilis „Toyota RAV4“, kurį neblaivus vairavo V. J., yra registruotas V. J. vardu, ir ta aplinkybė, kad jis jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, pagal teismų praktiką nepaneigia turto konfiskavimo taikymo galimybės. Prokuroras pažymi, kad, V. J. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo vairuotam automobiliui pritaikius turto konfiskavimą, kita kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė taikyta ne visa maksimalia trukme, kad V. J., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, iš esmės nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, – jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo. Nors kasaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad konfiskavus V. J. vairuotą automobilį jo šeima patirs tam tikrų nepatogumų, šios aplinkybės buvo žinomos V. J. iki nusikalstamos veikos padarymo, bet tai nesulaikė jo nuo itin šiurkštaus KET pažeidimo – vairavimo neblaiviam, t. y. V. J. nusikalstamą veiką padarė suvokdamas, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė už tokio pažeidimo padarymą ir sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas bei baudžiamojo poveikio priemonių pritaikymas, suprasdamas tokio elgesio neigiamus padarinius savo ir savo šeimos narių gyvenimo kokybei. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės yra neišvengiamai susijusios su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei nustatančiuose sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusius neigiamus padarinius yra atsakingas tik jis pats. Dėl to, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismas sprendė kasaciniame skunde ginčijamos baudžiamojo poveikio priemonės V. J. proporcingumo klausimą, atsižvelgė į būtinumą užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją (specialiąją ir bendrąją) ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atsižvelgė į bylos aplinkybes, susijusias tiek su konkrečia nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe, ir pagrįstai pripažino, kad V. J. būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimą, taip atsižvelgdamas į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščius KET pažeidimus, kuriuos padaro asmenys, vairuodami transporto priemones apsvaigę nuo alkoholio. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio nusikalstamų veikų ir pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus, patiriamus dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Dėl to, įvertinus visumą bylos aplinkybių, kasacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. paskyrus automobilio konfiskavimą buvo aiškiai pažeisti baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo ir teisingumo principai, netinkamai pritaikyti BK 67, 72 straipsniai.
4.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai ir teisėtai paskyrė atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones. Paduotame kasaciniame skunde prašoma sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmę puse metų, tačiau nepateikiama jokių naujų tokio prašymo argumentų ar aplinkybių, kurios leistų kitaip vertinti nustatytas bylos aplinkybes ir pakeistų teismų sprendimus dėl baudžiamojo poveikio priemonės trukmės. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu ir nutartimi nustatyta uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trukmė – dveji metai – neprieštarauja BK straipsnių, reglamentuojančių bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes šiai baudžiamojo poveikio priemonei paskirti ir jos terminui nustatyti. Iš nutarties matyti, kad buvo atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, jos proporcingumą, suderinamumą su kita paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Pripažinti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepakankamai ar netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kurios galėjo turėti reikšmės nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. gynėjo advokato A. Putnos kasacinis skundas atmestinas.
Dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimų
6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertindami byloje surinktus įrodymus, surašydami baigiamuosius aktus, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes spręsdami dėl taikytinų baudžiamojo poveikio priemonių neatsižvelgė į duomenis, apibūdinančius V. J. sveikatos būklę, nepakankamai įvertino jo žmonos sveikatos būklę ir kitas aplinkybes.
7. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, iš tiesų, nėra detaliai aptarta V. J. sveikatos būklė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgė į aplinkybes, apibūdinančias V. J. asmenybę, V. J. žmonos sveikatos būklę, V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vertino parinktų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumą baudžiamojo įstatymo siekiamiems tikslams pasiekti, nurodė motyvus, kodėl skiria šias poveikio priemones. Pagal apeliacinio skundo argumentus pirmosios instancijos teismo pateiktą šių aplinkybių vertinimą patikrino apeliacinės instancijos teismas, jis pasisakė ir dėl V. J. sveikatos būklės reikšmės skiriant jam baudžiamojo poveikio priemones. Vien tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepripažino pakankamai svariomis V. J. ar jo gynėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis remiantis buvo ginčijama kaltinimo pozicija skirti V. J. automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą, uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, nereiškia, kad šios aplinkybės bylą nagrinėjusių teismų nebuvo išsamiai ir nešališkai išnagrinėtos ir įvertintos, kad sprendimai taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones teismų baigiamuosiuose aktuose buvo nemotyvuoti, o apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kasacinio skundo argumentai dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimų prieštarauja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų baigiamųjų aktų turiniui, todėl yra atmestini.
Dėl BK 68 straipsnio taikymo
8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
9. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-511/2018">2K-14-511/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-511/2018">2K-80-511/2018</a>, 2K-186-942/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-511/2018">2K-80-511/2018</a>, 2K-186-942/2018).
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. J. BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šią transporto priemonę vairavo, kai jo iškvėptame ore buvo 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija, ši koncentracija žymiai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, t. y. 1,51 promilės neblaivumas, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad darydamas veiką V. J. suvokė, kad yra neblaivus (pats pripažino, kad jautėsi apsvaigęs), kad turėjo ilgametę darbo vairuotoju patirtį, o tai reiškia, kad dėl turimos patirties gerai suprato grėsmę, kurią kelia jo veika kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo dvejus metus, – kuri savo dydžiu artimesnė minimaliai šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės ribai, negali būti laikoma neproporcinga, varžančia V. J. teises labiau, negu tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti. Pažymėtina ir tai, kad ši V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra suderinama su kita šioje byloje jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Dėl to darytina išvada, kad pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo daryti išvados, jog BK 68 straipsnis šioje byloje pritaikytas netinkamai.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
11. Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą.
12. Sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo šios kategorijos baudžiamosiose bylose teismų praktikoje yra pažymėta, kad: BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju, kaip nagrinėjamas byloje, teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-511/2018">2K-80-511/2018</a>).
13. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad V. J. BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to šis automobilis yra konfiskuotinas turtas BK 72 straipsnio prasme.
14. Kasaciniame skunde teigiama, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – pritaikymas yra neproporcingas, atsižvelgiant į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. ir jo žmonos sveikatos būklę, V. J. asmenybę ir kitas kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad automobilio vertė yra nuo 4250 iki 4600 Eur, o kasaciniame skunde neginčijama, kad dėl automobilio konfiskavimo būtų aiškiai neproporcingai pažeistos V. J. nuosavybės teisės. Daryti kitokią išvadą pagal bylos medžiagą byloje nėra pagrindo.
16. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad dėl V. J. ir jo žmonos sveikatos būklės, poreikio įsigyti maisto produktų automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas. Pažymėtina, kad V. J. kartu su žmona gyvena Vilniaus mieste, tokioje jo vietoje, kurioje dažnai važinėja visuomeninis transportas, pėsčiomis yra pasiekiama ne viena maisto prekių parduotuvė. Be to, V. J. turi tame pačiame mieste gyvenančią dukterį, kuri prireikus galėtų juo ir savo motina pasirūpinti. Svarbu ir tai, kad V. J. žmonai medicinos pagalba galėtų būti suteikta atvykus greitosios pagalbos tarnybai, kuri mieste atvyksta pakankamai operatyviai. Nors V. J. gynėjas pagrįstai atkreipia dėmesį, kad konfiskavus automobilį nukentėtų ir V. J. žmona, kuriai kartu su V. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso konfiskuotinas automobilis, tai nepaneigia BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo pagrįstumo. Pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia su kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. analogišku būdu, kai BK uždraustą veiką, naudodamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, padaro vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-458/2021, 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020 ir kt.). Kitos kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kolegijos nuomone, nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas šiuo atveju neproporcingai varžytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. teises ar teisėtus interesus. Pažymėtina ir tai, kad ši V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra suderinama su kita šioje byloje jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Dėl to pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo daryti išvados, kad BK 72 straipsnio nuostatos šioje byloje buvo taikytos netinkamai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. gynėjo advokato Algirdo Putnos kasacinį skundą.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Alvydas Pikelis
Aurelijus Gutauskas
