Dėl įsakymų panaikinimo bei įpareigojimo grąžinti patalpas

Civilinė byla Nr. 3K-3-77/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.7; 114.8.2; 114.9.3.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, P. N., J. N. ir L. S. dėl įsakymų panaikinimo bei įpareigojimo grąžinti patalpas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. K. prašė: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. AV-230, kuriuo sudaryta komisija gyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), perduoti savininkams J. N., P. N. ir L. S., bei 2005 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. AV-281, kuriuo pavesta šiai komisijai perduoti savininkams J. N., P. N. ir L. S. nurodytas gyvenamąsias patalpas; 2) įkeldinti ieškovą į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais 3-1, 3-2, 3-3 (patalpų bendras plotas 46,52 kv. m), ir įpareigoti atsakovus J. N., P. N. ir L. S. grąžinti ieškovui durų raktą. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos rajono mero 1998 m. sausio 21 d. potvarkiu Nr. 39, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, atsakovams J. N., P. N. ir L. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), grąžinant šį turtą natūra. Ieškovui ir jo tėvui S. K., kaip savininkams grąžinto gyvenamojo namo atskirų patalpų nuomininkams, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2004 m. balandžio 30 d. išdavė valstybės garantijas Nr. J3-2 (ieškovui) ir Nr. J3-3 (ieškovo tėvui). Ieškovo tėvas S. K. 2004 m. liepos 12 d. mirė, jo turtinę teisę, atsirandančią iš valstybės garantijos, pagal įstatymą paveldėjo ieškovas. 2005 m. sausio mėn. ieškovas iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos gavo siūlymą iki 2005 m. vasario 1 d. atlaisvinti jo tėvo iki mirties nuomotas patalpas, nes jis paveldėjo tik valstybės garantijos reikalavimo teisę, tačiau neįgijo teisės po tėvo mirties gyventi šio nuomotose patalpose. Ieškovui su pasiūlymu nesutikus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. AV-230 buvo sudaryta komisija gyvenamosioms patalpoms (duomenys neskelbtini) perduoti savininkams J. N., P. N. ir L. S. Ieškovui nesutikus su pakartotiniu savivaldybės administracijos siūlymu išsikraustyti, 2005 m. balandžio 15 d., ieškovui nesant, į jo namus atvyko komisija, išlaužė duris, aprašė daiktus, esančius kambaryje, kuriame iki mirties gyveno ieškovo tėvas S. K., o šio kambario raktą atidavė atsakovui J. N. Ieškovo teigimu, ginčijami Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai yra neteisėti ir turi būti panaikinti, nes ieškovas turi teisę gyventi tėvo nuomotose patalpose iki tol, kol bus įvykdyta valstybės garantija. Be to, pagal CPK 768-769 straipsnius iškeldinimas gali būti vykdomas tik pagal prokuroro sankciją ar teismo sprendimu, kurį vykdo antstolis. CK 6.610 ir 6.612 straipsniuose taip pat nustatyta, kad fiziniai asmenys iš patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka. Taigi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius nėra kompetentingas spręsti iškeldinimo klausimus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2004 m. balandžio 30 d. ieškovui A. K. ir jo tėvui S. K. išdavė valstybės garantijas, kuriomis įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. Vyriausybės nustatyta tvarka nuomininkui ir jo šeimos nariams išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Ieškovo tėvui S. K. išduotoje valstybės garantijoje kaip valstybės garantijos turėtojas ir nuomininkas nurodytas tik S. K., o ieškovui A. K. išduotoje atskiroje valstybės garantijoje kaip valstybės garantijų turėtojai ir nuomininkai nurodyti ieškovas A. K. ir jo šeimos nariai – sūnūs A. K. ir D. K. Ieškovo tėvas S. K. mirė 2004 m. liepos 12 d. Ieškovas pagal 2005 m. sausio 11 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą paveldėjo reikalavimo teisę, atsiradusią iš valstybės garantijos Nr. J3-3, 2004 m. balandžio 30 d. išduotos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos jo tėvui S. K. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. AV-230 sudarė komisiją gyvenamosioms patalpoms (duomenys neskelbtini), mirus jų nuomininkui S. K., perduoti savininkams J. N., P. N., L. S. Komisijai atvykus, ji į numatytas perduoti patalpas negalėjo patekti, todėl įėjimo durys buvo išlaužtos, po to užplombuotos, pakabinant spyną ir informacinį raštą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. AV-281 komisijai pavesta perduoti savininkams J. N., P. N., L. S. gyvenamąsias ir kitas patalpas (duomenys neskelbtini), o jeigu patalpos jų perdavimo metu nebus atlaisvintos, tai jas perduoti savininkams su patalpose esančiais daiktais pagal daiktų aprašą, įpareigojant patalpų savininkus saugoti daiktus iki atsiras jų paveldėtojai. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos komisija, dalyvaujant ieškovui, pagal 2005 m. balandžio 15 d. gyvenamųjų ir kitų patalpų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 10, sudariusi daiktų aprašą, perdavė 46,52 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas atsakovams P. N., J. N. ir L. S. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas iki mirties slaugė ginčijamame bute gyvenusį savo tėvą, būdavo šiame bute, tačiau, teismo nuomone, epizodinis buvimas ginčo bute nėra pagrindas išvadai, kad ieškovas šiame bute gyveno. Ieškovas gyveno jam skirtose 40,60 kv. m ploto patalpose, esančiose tame pačiame name. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 124-125 punktų nuostatas, savininkui grąžinus natūra gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena nuomininkai, savivaldybė perima šių nuomininkų teises ir pareigas ir subnuomoja jiems tas patalpas Lietuvos Respublikos CK nustatyta tvarka bei išduoda jiems valstybės garantinį dokumentą. Pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnį per garantiniame dokumente nurodytą laiką savivaldybė įsipareigoja nuomininkams suteikti kitą gyvenamąją patalpą arba atlyginti kitais šiame straipsnyje nurodytais būdais. Taigi savininkams grąžintos patalpos, kuriose gyvena nuomininkai, yra nuomos santykių objektas. Teisė gyventi tokiose gyvenamosiose patalpose mirus pagrindiniam nuomininkui išlieka tik nuomininko šeimos nariams, o pilnamečiai vaikai priskiriami prie šeimos narių tik tais atvejais, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnis). Ieškovas neįrodė, kad jis gyveno ginčijamose patalpose. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, valstybės garantijos turėtojui mirus, reikalavimo teisė, atsirandanti iš valstybės garantijos, paveldima CK nustatyta tvarka. Garantija valstybė prisiima vieną iš įsipareigojimų, išvardytų Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, taigi įpėdiniams yra įgyvendinamas tik šis valstybės garantijoje nurodytas įsipareigojimas. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jis gyveno ginčijamose patalpose ar turi teisę jose apsigyventi, mirus jo tėvui S. K., iki reikalavimo pagal valstybės garantiją įvykdymo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą, 2006 m. liepos 12 d. nutartimi skundą atmetė ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės teisės normas, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir padarė teisingą išvadą, kad teisė gyventi gyvenamosiose patalpose, mirus pagrindiniam nuomininkui, išlieka tik nuomininko šeimos nariams (CK 6.588 straipsnis), nes mirus ginčo patalpų pagrindiniam nuomininkui teisė naudotis jo nuomotomis gyvenamosiomis patalpomis nepaveldima.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas A. K. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai pažeidė CK 6.610, 6.612 straipsnių ir CPK 768-769 straipsnių nuostatas. Pagal CK 6.610, 6.612 straipsnius fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka. CPK 768-769 straipsniuose nustatyta, kad iškeldinimas gali būti vykdomas pagal prokuroro sankciją ar teismo sprendimu, iškeldinimą vykdo antstolis. Dėl to ginčijami Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai yra neteisėti, nes iškeldinimo klausimų sprendimas nėra jo kompetencija.

2. Teismai nepagrįstai netaikė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatų dėl prejudicinių faktų. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-842-243/2005 nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo naudojimusi ginčijamomis patalpomis, šioje civilinėje byloje turi prejudicinę reikšmę, ir teismai turėjo jomis remtis.

3. Teismai nepagrįstai taikė CK 6.588 straipsnį, kuriame nurodyti nuomininko šeimos nariais pripažintini asmenys. Nuomos sutartis su ieškovo tėvu nebuvo sudaryta, taigi jis nebuvo nuomos teisinių santykių dalyvis. Bylos šalių santykius reglamentuoja ne CK 6.588 straipsnis, bet specialioji norma – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ 11 punktas, pagal kurį valstybės garantijos naujiems valstybės garantijų turėtojams (įpėdiniams) vykdomos tokia pat tvarka, eiliškumu ir terminais, kaip ir nuomininkams bei savininkams, kuriems savivaldybės administracijos direktorius buvo išdavęs valstybės garantijas. Taigi ieškovui prievolė išsikelti gali atsirasti tik tada, kai Klaipėdos rajono savivaldybė įvykdys valstybės garantiją, kurią jis paveldėjo mirus jo tėvui, nes reikalauti atlaisvinti patalpas galima tik įvykdžius valstybės garantiją.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsakovas nurodo tokius argumentus:

1. Teismai nepažeidė CK 6.610, 6.612 straipsnių ir CPK 768-769 straipsnių nuostatų, nes nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti iškeldinimo faktą, ieškovui neįrodžius, jog jis gyveno ginčijamose patalpose ir turi teisę jose gyventi iki valstybės garantijos įvykdymo.

2. Ieškovo naudojimasis ginčijamomis patalpomis nebuvo administracinės bylos Nr. I-842-243/2005 nagrinėjimo dalykas (administracinis teismas sprendė tik bylos teismingumo klausimą), todėl teismai, nesiremdami Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis, nepažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto.

3. Kasatoriaus argumentai dėl CK 6.588 straipsnio nepagrįsto taikymo yra atmestini, nes kasatorius pats yra pripažinęs, kad jo tėvas buvo ginčijamų patalpų nuomininkas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai P. Narbutas, J. Narbutas ir L. Stelingienė prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis yra teisėti bei pagrįsti ir nėra pagrindo juos naikinti kasaciniame skunde nurodytais motyvais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas A. K. ir jo tėvas S. K. buvo to paties gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), skirtingų patalpų nuomininkai. Buvusiems namo savininkams atkūrus nuosavybės teises į šį namą natūra, ieškovui ir jo tėvui buvo išduotos atskiros valstybės garantijos (atitinkamai Nr. J3-2 ir Nr. J3-3), kuriomis savivaldybė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. Vyriausybės nustatyta tvarka nuomininkui ir jo šeimos nariams išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Ieškovo tėvui S. K. 2004 m. liepos 12 d. mirus, jo reikalavimo teisę, atsirandančią iš valstybės garantijos Nr. J3-3, pagal įstatymą paveldėjo ieškovas. Ieškovui atsisakius po tėvo mirties atlaisvinti šio nuomotas patalpas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. AV-230 sudarė komisiją gyvenamosioms patalpoms (duomenys neskelbtini), mirus jų nuomininkui S. K., perduoti savininkams J. N., P. N., L. S. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. AV-281 komisijai pavesta perduoti savininkams nurodytas gyvenamąsias patalpas. Komisija pagal 2005 m. balandžio 15 d. gyvenamųjų ir kitų patalpų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 10, sudariusi patalpose esančių daiktų aprašą, perdavė 46,52 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas atsakovams P. N., J. N. ir L. S. Ieškovas tėvo nuomotose patalpose negyveno. Jis yra tame pačiame name esančių kitų patalpų nuomininkas ir gyvena jose kartu su savo sūnumis.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismai nepagrįstai atmetė ieškinį. Ieškovo teigimu, jis turi teisę gyventi jo tėvo nuomotose patalpose iki bus įvykdyta šiam išduota ir kasatoriaus paveldėta valstybės garantija, nes, pirma, jis gyveno tėvui priklausiusiose patalpose iki šio mirties ir, antra, teisę naudotis mirusio patalpų nuomininko nuomotomis patalpomis jis įgijo paveldėdamas valstybės išduotą garantiją. Teismai netinkamai taikė teisės normas, pagal kurias iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų galimas tik teismo tvarka.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvieno iš šių argumentų atskirai.

Dėl ieškovo naudojimosi ginčijamomis patalpomis

Kasatoriaus teigimu, aplinkybė, kad jis gyveno jo tėvo nuomotose patalpose iki tėvo mirties, yra nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-842-243/2005. Teismai, nepripažindami šio fakto prejudiciniu ir neįrodinėtinu, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija su nurodytu argumentu nesutinka. Prejudicinę reikšmę turi tik tos kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatytos aplinkybės, kurios buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas, t. y. teismas šias aplinkybes nustatė, vadovaudamasis įrodinėjimo taisyklėmis, įtvirtintomis civilinio proceso ir kituose įstatymuose. Kasatoriaus nurodyta administracinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, nes administracinis teismas sprendė tik bylos rūšinio (dalykinio) teismingumo klausimą. Taigi administracinėje byloje buvo nagrinėjami tik proceso teisės normų taikymo klausimai, bet ne nustatinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Dėl tokių aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendime nurodytos aplinkybės pripažintinos prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje turinčiais faktais. Teismai šioje byloje pagrįstai netaikė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatų dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų ir, vadovaudamiesi įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų reikalavimais, nustatė, kad ieškovas negyveno jo tėvo nuomotose patalpose, neturėjo šeimos nario statuso. Taip pat pažymėtina, kad teismų nustatytą aplinkybę, jog ieškovas negyveno tėvo nuomotose patalpose ir nebuvo nuomininko šeimos narys, patvirtina oficialusis rašytinis įrodymas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2004 m. balandžio 30 d. ieškovo tėvui S. K. išduota valstybės garantija Nr. J3-3, kurioje ieškovas kaip nuomininko šeimos narys nenurodytas. Šis dokumentas pripažintinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, nes atitinka visus CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytus požymius. Jame nustatytos aplinkybės pripažintinos visiškai įrodytomis, kol nėra paneigtos kitais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes.

Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai nepagrįstai vadovavosi gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis CK normomis, nes jo tėvas nebuvo sudaręs nuomos sutarties, taigi nebuvo nuomos santykių dalyvis. Šis argumentas taip pat atmestinas, nes, pirma, nuomos santykių tarp savininkams grąžintų gyvenamųjų namų patalpų nuomininkų ir savivaldybių klausimas yra išspręstas tiek Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 patvirtinto Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos aprašo 4 punkte, antra, kasatorius pats patvirtina nuomos santykių buvimo faktą, nes ir ieškinyje, ir kasaciniame skunde nurodytas neteisėto iškeldinimo aplinkybes grindžia CK 6.610, 6.612 straipsniais, reglamentuojančiais gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaigą ir asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų tvarką.

Dėl reikalavimo teisės, kylančios iš valstybės garantijos, turinio

Kasatorius nurodo, kad, paveldėjęs reikalavimo teisę iš valstybės garantijos, jis įgijo ir teisę gyventi buvusio garantijos turėtojo naudotose patalpose iki tol, kol garantija nebus įvykdyta. Tokią išvadą jis grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 793 11 punkto nuostata: valstybės garantijos naujiems valstybės garantijų turėtojams vykdomos tokia pat tvarka, eiliškumu ir terminais, kaip ir nuomininkams, kuriems savivaldybės administracijos direktorius buvo išdavęs valstybės garantijas.

Su tokia argumentacija negalima sutikti, nes ji pagrįsta netinkamu teisės aktų nuostatų aiškinimu. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad valstybės garantijos turėtojui mirus, kol garantija neįvykdyta, reikalavimo teisė, atsirandanti iš valstybės garantijos, paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Valstybės įsipareigojimai, prisiimami išduodant valstybės garantiją, kurie, kita vertus, reiškia valstybės garantijos turėtojo reikalavimo teises, yra išvardyti Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje. Vienas iš tokių įsipareigojimų, nurodytas ir ieškovo tėvui išduotoje valstybės garantijoje, yra įsipareigojimas, kad per garantijoje nurodytą laiką nuomininkui bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Taigi valstybės garantijos, kurioje įtvirtintas Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas valstybės įsipareigojimas, turėtojui mirus, jo įpėdinio paveldėtos iš tokios valstybės garantijos kylančios reikalavimo teisės turinys yra teisė išsinuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, bet ne teisė naudotis buvusio garantijos turėtojo nuomotomis patalpomis. Teisė naudotis mirusio nuomininko turėtomis patalpomis yra nepaveldima ir gali pereiti tik tiems asmenims, kurie buvo nurodyti valstybės garantijoje kaip nuomininko šeimos nariai. Ieškovas tokios teisės pagal valstybės garantiją neturi. Kasatoriaus nurodytame Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 793 11 punkte reglamentuojama tik paveldėtos ar kitais būdais perleistos valstybės garantijos įgyvendinimo naujam jos turėtojui tvarka, bet ne ja suteikiamų teisių apimtis. Valstybės garantijos vykdymas naujam turėtojui ta pačia tvarka reiškia, kad garantija bus įgyvendinama, suteikiant tokio pat dydžio, kaip nurodyta garantijoje, patalpas, įskaitant į nuompinigius tokią pat nurodytą turto vertę, laikantis nurodyto garantijos įgyvendinimo termino ir panašiai. Ši norma nepatvirtina, kad asmuo, perėmęs garantijos turėtojo teises, perima ir teisę naudotis šio nuomotomis patalpomis iki garantijos įgyvendinimo. Ieškovas neįrašytas į palikėjui išduotą garantiją ir turi atskirą, jam išduotą garantiją.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismai tinkamai taikė ir aiškino nurodytas materialinės bei proceso teisės normas, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčijamose patalpose negyveno, todėl nėra pagrindo svarstyti kasatoriaus argumentų, susijusių su neteisėtu jo iškeldinimu ir teismų padarytu teisės normų, reglamentuojančių iškeldinimo tvarką, pažeidimu, taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Be to, nuomininkui mirus, jo naudotų patalpų perdavimas teisėtiems savininkams nepripažintinas iškeldinimu.

Dėl tokių argumentų kasacinis skundas netenkinamas ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis paliekami nepakeisti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Algis Norkūnas

Pranas Žeimys