Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-81/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

118.1; 128.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. T. P., J. P., L. Z., B. B., M. Z., T. Z., T. M., L. S., I. M., M. Z. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Pareiškėja K. S. pareiškimu prašė teismo: a) atnaujinti įstatymo nustatytą terminą dokumentams, įrodantiems nuosavybės teisę į buvusio savininko P. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; b) nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas P. Z. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 15 dešimtinių žemės sklypą, esantį Vilniaus-Trakų apskrities, Rudaminos valsčiaus Zascianki (vėliau Užusienio) kaime, pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą Vilniaus mieste, Užusienio gatvės rajone.

Pareiškėja, būdama pretendentė į savo tėvo P. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą esantį Vilniaus mieste, Užusienio g., 1991 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (nuosavybės atkūrimo byla, b. l. 187). Pagal žemėtvarkos skyriui pateiktą 1994 m. sausio 24 d. archyvinį pažymėjimą P. Z. nurodytoje vietoje turėjęs 8 dešimtines žemės (nuosavybės atkūrimo byla, b. l. 345). Nors pareiškėja vėliau pateikė kitą 2002 m. gegužės 16 d. archyvinį pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad jos tėvas nurodytoje vietoje turėjęs 15 dešimtinių žemės (b. l. 9), tačiau atkuriant nuosavybės teisę į P. Z. iki nacionalizacijos turėtą žemę, į šį pažymėjimą nebuvo atsižvelgta, ir nuosavybės teisė atkurta į 8,74 ha žemės. Pareiškėja prašė atnaujinti terminą dokumentams dėl nuosavybės atkūrimo į likusią žemę paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie jos tėvo P. Z. valdytą žemės sklypą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjos K. S. pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad pagal 1994 m. sausio 24 d. Lietuvos Valstybinio archyvo pažymėjimą 1923 m. žemės sklypų savininkų sąrašuose Z. P. Vilniaus apskrityje, Zascianki kaime, turėjo 8 dešimtines žemės. Šį pažymėjimą pareiškėja pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijai kaip įrodymą, patvirtinantį jos tėvo turėtą nuosavybę į 8, bet ne į 15 dešimtinių žemės sklypą. Kaip įrodymas, liudijantis 15 dešimtinių turėtą žemės sklypą, teismui nurodomas 2002 m. gegužės 16 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas. Tačiau teismas sprendė, kad nėra objektyvių duomenų, jog šiame pažymėjime įvardytas P. Z., turėjęs 1923 metais 8 dešimtines, o 1924 metais - 15 dešimtinių žemės, yra vienas ir tas pats asmuo. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad šiame archyviniame pažymėjime įvardytas asmuo, turėjęs 15 dešimtinių žemės, yra pareiškėjos tėvas. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad Z. P. pagal dabartinį administracinį suskirstymą Vilniaus miesto Užusienio gatvėje turėjo nuosavybės teise 15 dešimtinių žemės sklypą, nepakanka ir įrodymų dėl 15 dešimtinių žemės sklypo konkretaus nuosavybės įgijimo pagrindo, todėl šią pareiškimo dalį atmetė. Teismas taip pat konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 19 d. pažyma, jog atkuriamos nuosavybės teisės į 8,74 ha sklypą, nėra svarbi priežastis praleistam terminui dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo atnaujinti. Šios pažymos turinys nėra ginčijamas. Į teismą pareiškėja kreipėsi ne tada, kai gavo pažymą, bet praėjus pakankamai ilgam laikui - tik 2005 m. lapkričio 22 d. Pažymos gavimo faktas nebuvo pareiškėjai svarbi priežastis, kliudžiusi jai laiku pateikti nuosavybės atkūrimo tarnyboms papildomus dokumentus. Dėl to vien tai, kad pareiškėja gavo pažymą pasibaigus įstatyme nustatytam terminui, nėra vada pagal CPK 577 straipsnį praleistam terminui atnaujinti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjos K. S. ir suinteresuotų asmenų M. T. P., J. P., L. Z., B. B., M. Z., T. Z., T. M., L. S., I. M. ir M. Z. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir nutarė Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos K. S. prašymas dėl termino atnaujinimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - atnaujinti įstatymo nustatytą terminą dokumentams, įrodantiems nuosavybės teisę į buvusio savininko P. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, pateikti. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad terminas dokumentams apie turėtą 15 dešimtinių žemės nuosavybę pateikti atnaujintinas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme (2004 m. spalio 12 d. redakcija) nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėja dokumentus apie jos tėvui neva priklausiusį didesnį žemės sklypą (15 dešimtinių) pateikė institucijoms 2002 m. gegužės 16 d., t. y. jau tada ji išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į didesnį žemės sklypą. 2004 m. liepos 19 d. pareiškėja gavo pažymą apie tai, kad nuosavybės teisės atkuriamos į 8,74 ha žemės sklypą. Šią pažymą ji gavo tuo metu, kai pasibaigė terminas pareiškimams ir kitiems dokumentams dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pateikti (Įstatymo 10 straipsnis). Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius visiškai nepasisakė dėl kitos žemės sklypo dalies. Pareiškėja, padavusi dokumentus, turėjo pagrindą tikėtis, kad bus išspręstas klausimas ir dėl likusios sklypo dalies, tačiau iš suinteresuotų asmenų atsiliepimų matyti, kad toks klausimas nebuvo sprendžiamas. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, gavęs dvi archyvines pažymas apie skirtingą žemės sklypo dydį, turėjo aiškintis pareiškėjos valią, tačiau to nebuvo padaryta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atnaujino nurodyto Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą dokumentams pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nenustatytinas, nes tokį faktą galintys patvirtinti dokumentai neįvertinti žemėtvarkos institucijoje, vykdančioje nuosavybės teisių atkūrimą. Teismai nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negali kitokia tvarka gauti šiuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja K. S. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti šį faktą. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 56 1.3 punkto 3 pastraipoje nustatyta, kad „jei pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas reikiamos galios dokumentas, teismas atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas)“. Dėl to darydamas išvadą, kad esamų dokumentų pakanka prašomam faktui nustatyti, šie dokumentai neapsvarstyti žemėtvarkos institucijų, apeliacinės instancijos teismas turėjo bylą nutraukti, o ne palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tuo tarpu atmesdamas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apeliacinės instancijos teismas užkirto kelią tolimesnei pareiškėjos teisių gynybai tuo atveju, jeigu nepaisydamas teismo išvadų suinteresuotas asmuo vis tiek nepripažintų 15 dešimtinių žemės ploto.

2. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad faktą patvirtinantys dokumentai neįvertinti žemėtvarkos institucijų, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje esančiai medžiagai, pateiktų įrodymų turiniui (CPK 185 straipsnis). Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. liepos 19 d. ir 2005 m. gegužės 31 d. pažymose nurodė, kad P. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8,74 ha žemės sklypą, vadovaudamasis nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais visais archyviniais dokumentais, tarp jų ir archyviniu dokumentu dėl 15 dešimtinių žemės nuosavybės teisių. Taip Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius įvertino visus esamus dokumentus.

3. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad esami dokumentai, reikšmingi žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui, yra neįvertinti, pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo negalėjo būti atmestas, nes reikėjo nutraukti bylą. Taip apeliacinės instancijos teismas užkirto kelią pareiškėjai iš naujo kreiptis su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo. Esant tokiai situacijai, kai žemėtvarkos institucija išanalizavo pateiktus archyvinius dokumentus ir pripažino tik pusę šiais dokumentais patvirtinto žemės kiekio, pareiškėja turi vadovautis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punkto 1 pastraipa, kad turėtos žemės kiekio nepripažinimo atveju suinteresuotas asmuo turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Atsiliepimu į pareiškėjos K. S. kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepime suinteresuotas asmuo teigia, kad, pareiškėjai atnaujinus terminą papildomiems dokumentams pateikti, pirmiausia jie turi būti pateikti ir išnagrinėti institucijos, šiuo atveju - Vilniaus apskrities viršininko administracijos, nagrinėjančios prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjams nepasinaudojus ikiteismine tvarka, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Pareiškėja K. S., būdama pretendentė į savo tėvo P. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste, Užusienio g., 1991 m. gruodžio 5 d. kreipėsi su prašymu atkurti tėvo turėtą nuosavybę į 9 ha žemės sklypą (nuosavybės atkūrimo byla, b. l. 187). Prie prašymo į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pareiškėja pateikė 1994 m. sausio 24 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimą, kurio duomenimis, 1923 m. žemės savininkas P. Z. nurodytoje vietoje turėjo 8 dešimtines žemės. Vėlesnio į bylą pateikto Lietuvos valstybės centrinio archyvo 2002 m. gegužės 16 d. pažymėjimo duomenimis, P. Z. 1924 m. turėjo nuosavybės teise į 15 dešimtinių žemės (nuosavybės atkūrimo byla, b. l. 343, 345). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. liepos 19 d. pažymoje nurodė, kad pagal pareiškėjos K. S. pateiktus dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas P. Z. nuosavybės teise valdė 8,74 ha žemės sklypą (nuosavybės atkūrimo byla, b. l. 151). Pareiškime teismui pareiškėja prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą dokumentui dėl jos tėvo nuosavybės teise valdytos 15 dešimtinių žemės pateikti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas P. Z. nuosavybės teise valdė 15 dešimtinių žemės Vilniuje, Užusienio g. (civilinė byla, b. l. 3).

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

2003 m. birželio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. IX-1634 nustatyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, tokius dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms.

Lietuvos valstybės centrinio archyvo pažymėjimas, pagal kurį pareiškėjos tėvas P. Z. 1924 m. turėjo nuosavybės teise į 15 dešimtinių žemės, buvo išduotas 2002 m. gegužės 16 d. ir pateiktas nuosavybės teisių atkūrimą tvarkančiai institucijai laiku, t. y. nepraleidus nurodytame įstatyme nustatyto termino. Šiam dokumentui esant nuosavybės atkūrimo byloje žemesniųjų instancijų teismams nebuvo pagrindo iš esmės nagrinėti pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą dokumentui iš naujo pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos nurodytas dokumentas yra pateiktas, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracijoje nėra išnagrinėtas sprendžiant pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises, pareiškėjai reikia kreiptis į nurodytą instituciją, kompetentingą išnagrinėti visus pareiškėjos pateikiamus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimo klausimu. Jeigu nurodyta institucija priims nepalankų sprendimą pareiškėjai rūpimu klausimu, esant pagrindui pareiškėja galės skųsti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. Nesant užbaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, kai nuosavybės atkūrimo klausimą sprendžianti institucija neįvertino visų savininko turėtą žemę patvirtinančių dokumentų, nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl nuosavybės teise valdytos žemės juridinio fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Kadangi archyvo išduotas dokumente apie buvusio savininko P. Z. turėtą žemę esantys duomenys patvirtina prašomą nustatyti juridinę reikšmę faktą, tai šio fakto buvimo teisme papildomai nereikia nustatyti. Kai pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas reikiamos galios dokumentas, teismas atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neturėjo pagrindo iš esmės nagrinėti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl to išnagrinėję tokį pareiškimą netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisiškai nepagrįstus procesinius sprendimus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinti ir civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti, civilinę bylą nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Aloyzas Marčiulionis